2019-01-30 Nr. AB-2934-3-62-3-01470-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-929-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01470-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK antrajame sektoriuje, įkalinimo sąlygos neatitiko galiojančių teisės aktų. Pareiškėjui trūko gyvenamojo ploto bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose – gyvenamojo ploto trūkumas sudarė daugiau kaip 1 kv. m, dalį ploto užėmė baldai ir kitas inventorius. Pareiškėjas pabrėžė, kad asmeniui turintis tekti gyvenamosios patalpos plotas turi būti skaičiuojamas atimant baldų ir kitų daiktų, įrenginių užimamą plotą.

3. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su jo teisėmis ir pareigomis, kaip tai numato teisės aktai. Pareiškėjo būryje nebuvo įrengtas poilsio kambarys, asmeninius drabužius reiškėjo džiovinti gyvenamojoje patalpoje, kas dar labiau mažino asmeninį plotą ir kėlė drėgmės lygį, be to, atsakovo atstovas netinkamai suteikė skalbimo ir džiovinimo paslaugą. Būriui skirta virtuvėlė buvo per maža maisto produktams susidėti, šaldytuvai stovėjo miegamosiose patalpose. Pareiškėjas patalpas ir savo gyvenamąją vietą tvarkėsi iš savo asmeninių lėšų, pirkdamas valymo priemones.

4. Pareiškėjas nurodė, kad atsižvelgiant į kalinčių asmenų kiekį, nebuvo pakankamo sanitarinių įrenginių – praustuvių, klozetų / unitazų kiekio. Pareiškėjas buvo verčiamas gyventi antisanitarinėmis sąlygomis, nes šešias dienas per savaitę nebuvo suteikiamas dušas. Atsakovas tinkamai neatliko remonto ir grybelio pašalinimo darbų pareiškėjo gyvenamosiose patalpose.

5. Pravieniškių PN-AK nėra įrengti evakuaciniai išėjimai, nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, nesirūpinama elektros instaliacijos tvarkingumu, gyvenamuosiuose pastatuose buvo asbesto šiferiniuose stogo lakštuose, todėl pareiškėjas nuolat gyveno gyvybei ir sveikatai pavojingomis sąlygomis.

6. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovas pareiškėjui suteikė pasenusį, netvarkingą metalinį dvivietį gultą, neatitinkantį teisės aktuose nustatyto naudojimo laiko ir konstrukcijos. Dvivietis gultas ribojo pareiškėjo asmeninę erdvę, nesuteikė privatumo. Pareiškėjui privatumo trūko ir dėl to, kad jis buvo verčiamas visą laiką gyventi su kitais kalinamais asmenimis ir neturėjo jokios asmeninės aplinkos, laisvės, jautė didelę atsakovo įtaką jo seksualinės orientacijos pasirinkimui. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, psichologinį išsekimą, dvasinį sukrėtimą, atsirado fobijos, buvo pažemintas orumas, ilgą laiką kankino nemiga, dažnai skaudėdavo galvą, pasidarė agresyvus ir dirglus, pasireikšdavo sveikatos sutrikimai.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad nebuvo teisės aktais įpareigotas kaupti ir saugoti informaciją apie tai, kiek kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje buvo miegamųjų vietų konkrečiu laikotarpiu. Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos. Dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Nuobaudų atlikimą kamerų tipo patalpose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ir nėra ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Atsakovo teigimu, minimaliai tenkančio vienam kalinamam asmeniui ploto norma bendrabučio tipo patalpose bei kamerų tipo patalpose nebuvo pažeista.

9. Atsakovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nuteistųjų gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos, įskaitant kamerų tipo patalpas, baldais, įranga, asmens higienos priemonėmis, kitu inventoriumi ir švaros priemonėmis aprūpintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. R-139 patvirtintomis Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normomis (toliau – ir Aprūpinimo normos). Kiekvienam Pravieniškių PN-AK laikomam nuteistajam, įskaitant pareiškėją, buvo vieną kartą per mėnesį išduodama 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus, taip pat kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, už tvarką atsakingi asmenys aprūpinami valymo priemonėmis ir reikmenimis. Pravieniškių PN-AK sutarties su uždarąja akcine bendrove „Dezinfa“ pagrindu atliekami graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbai.

10. Patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengtos standartinės dviejų aukštų lovos. Jų užimamo ploto apskaita nevedama, nes nuteistiesiems skirtas gyvenamasis plotas skaičiuojamas nepriklausomai nuo įstaigos inventoriaus ir nuteistųjų asmeninių daiktų užimamo ploto. Kiekvieno būrio brigadoje asmeniniam nuteistųjų maistui laikyti yra pastatyti šaldytuvai, o kiekvieno būrio patalpose yra įrengtos virtuvėlės maistui gaminti ir pasidėti. Atsakovas nurodė, kad nuteistiesiems užtikrinama galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, nuteistųjų sąlygoms pagerinti įrengti vandens šildytuvai. Pataisos įstaigos 2, 3 ir 4 būriuose poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvu laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Gyvenamosios patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo vėdinamos per ventiliacines angas ir langus, tai atitiko HN 134:2015 reikalavimus. Pataisos įstaigos antrajame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, nuteistųjų drabužiai skalbiami, patalynė dezinfekuojama pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu nustatytą tvarką. Savo nuosavus rūbus nuteistieji gali skalbti kartą per savaitę – dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi laiku. Kadangi 2, 3, 4 ir 21 būrių prausykloje buvo sumontuoti vandens šildytuvai, nuteistieji gali skalbtis savo asmeninius drabužius patys. Būrių kieme įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu.

11. Atsakovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK pastatų, kuriuose yra 2, 3, 4 ir 21 būriai, stogo dangoje yra asbestinio šiferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda asbesto dulkės. Įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Pataisos įstaigoje priešgaisrinė apsauga vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka, sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK Ūkio skyrių, Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, patiriamos įtampos, depresijos, nusivylimo, išgyvenimų atliekant bausmę pataisos namuose nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu įrašų dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo lemti blogos gyvenimo sąlygos, nėra. Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.

II. 13. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo M. J. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1 354 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Teismas nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 atsiranda esant trims sąlygoms: 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

15. Teismas pažymėjo, kad nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Šių Taisyklių 111.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m gyvenamosios patalpos plotą vienam pataisos namuose atliekančiam bausmę nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 111.2 punktas – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

16. Teismas palygino atsakovo pateiktus duomenis apie patalpų, kuriose gyveno pareiškėjas, pobūdį, plotą, įrengtų miegamųjų vietų skaičių su pareiškėjo skundo teiginiais ir pateiktomis Pravieniškių PN-AK pažymomis apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, duomenis, nurodė, kad jie nesutampa, o atsakovas nepateikė teismui paaiškinimo dėl skirtingų oficialių duomenų apie ginčo gyvenamosiose patalpose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, šio skaičiaus galimą kitimą pareiškėjo buvimo jose ar vėlesniu metu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl trūkstamo gyvenamojo ploto. Teismas nustatė, kad pareiškėjui kalint 4 būrio 2 brigadoje, jam teko 2,56 kv. m, kameroje Nr. 4 – 3,47 kv. m, o kameroje Nr. 5 – 3,39 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas darė išvadą, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjui kalint bendrabučio tipo patalpose bei kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.

17. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl per mažo sanitarinių įrenginių kiekio vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis.

18. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su asbesto daroma žala. Teismas nurodė, kad šios medžiagos yra Pravieniškių PN-AK pastatų konstrukcijose, tačiau įstaigoje darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, nevykdomi, priešingai skunde neteigė ir pareiškėjas, byloje nebuvo duomenų apie asbesto tiesioginę įtaką pareiškėjo sveikatai.

19. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų, nes juos paneigė atsakovas rašytiniais įrodymais. Teismas nurodė, kad šie argumentai yra pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas, nesusijęs su skunde nurodytomis neigiamomis pasekmėmis, kurias sukėlė netinkamo kalinimo sąlygos.

20. Teismas, įvertinęs atsakovo paaiškinimus, kad ne visuose būriuose įrengti poilsio kambariai, konstatavo pažeidimą dėl poilsio kambario neįrengimo būryje, kuriame gyveno pareiškėjas.

21. Teismas nepagrįstais ir atsakovo paneigtais pripažino pareiškėjo nurodytus pažeidimus, susijusius su galimybių skalbti ir džiovinti drabužius neužtikrinimu. Kadangi būrių kiemuose įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu, o patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl nepakankamos patalpų ventiliacijos ir drėgmės.

22. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčijo savo galimybės ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, kaip yra numatyta Vidaus tvarkos taisyklėse, todėl pareiškėjo argumentus dėl dažnesnio naudojimosi dušu atmetė. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl netinkamos lovos. Pagal Aprūpinimo normas, asmeniui yra skiriama metalinė lova, pareiškėjui buvo suteikta standartinė dviejų aukštų lova. Byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl, jo nuomone, netinkamos naudoti ar nepatogios lovos, todėl teismas pareiškėjo argumentus vertintino kaip deklaratyvius.

23. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, atvykęs į Pravieniškių PN-AK, buvo pasirašytinai supažindintas su nuteistųjų teisėmis ir pareigomis, tai patvirtina atsakovo pareikti įrodymai, todėl šiuo klausimu pareiškėjo argumentus atmetė.

24. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su privatumo, asmeninės erdvės neužtikrinimu, teismas nurodė, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas, apribojimų taikymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl privatumo neužtikrinimo. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl kalinimo sąlygų įtakos jo seksualinės orientacijos pasikeitimui teismas vertino kaip abstrakčias, nedetalizuotas ir niekuo nepagrįstas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kalinimo sąlygos neturėjo įtakos pareiškėjo sveikatos būklei.

25. Teismas, apibendrinęs pareiškėjo kalinimo sąlygas ginčo laikotarpiu, nurodė, kad pareiškėjas mažesnio nei teisės aktuose nustatytas ploto gyvenamosiose patalpose gyveno gana ilgą laikotarpį (beveik dvejus metus), tačiau pareiškėjas turėjo judėjimo laisvę ir galimybę užsiimti įvairia leistina veikla, kad iš dalies kompensavo pareiškėjui tekusį gyvenamojo ploto trūkumą. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį sąlygomis.

26. Įvertinęs nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir jų trukmę, bylos nagrinėjimo metu Lietuvoje egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 1 354 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

III. 27. Pareiškėjas M. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

28. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai apskaičiavo pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą ir be jokio teisinio pagrindo nesivadovavo ploto apskaičiavimo metodika, kai iš bendro patalpos ploto būti atimamas daiktų ir įrenginių užimamas plotas. Pareiškėjas įsitikinęs, kad nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta minimali ploto norma gyvenamojoje patalpoje reiškia laisvą grindų plotą, neužstatytą jokiais baldais įrenginiais ir daiktais. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pareiškėjas tvirtina, kad netinkamai supažindinus su vidaus tvarka, atvykus į pataisos įstaigą, buvo užkirstas kelias ginti savo teises. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys apie miegamųjų vietų skaičių įstaigos gyvenamosiose patalpose yra melagingi, gerinantys atsakovo padėtį. Atsakovas, net žinodamas apie netinkamas nuteistųjų kalinimo sąlygas, slepia šiuos pažeidimus ir teikia teismui klaidingus duomenis.

29. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad nuteistajam pakanka vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Tai neatitinka Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec (2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių (toliau – ir Rekomendacija), kuriose nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė kalinamam asmeniui naudytis kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę ar dažniau.

30. Pareiškėjo teigimu, teismas neteisingai vertino asbesto, kurio naudojimas statinių konstrukcijose yra uždraustas, poveikį pareiškėjo kalinimo sąlygom. Pats atsakovas patvirtino asbesto buvimo faktą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad šiferinės plokštės nepažeistos, todėl asbesto buvimo faktas pataisos įstaigos aplinkoje kėlė grėsmę pareiškėjo sveikatai ir gyvybei.

31. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl skundo dalies, susijusios su sanitarinių įrenginių trūkumu.

32. Atsakovas sąmoningai blogino pareiškėjo kalinimo sąlygas, nes žinojo apie ploto gyvenamosiose patalpose trūkumą. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai vertino ginčo reikšmingas aplinkybes, o priteista neturtinė žala nėra adekvati pareiškėjo patirtoms kančioms dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų kompensuoti. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, nepatogumus, išsekimą, atsirado fobijos, buvo pažemintas orumas, kankino nemiga, skausmai, kurie tęsėsi ir po bausmės pabaigos, pasireiškė dirglumas, agresyvumas, sveikatos sutrikimai, kiti išgyvenimai.

33. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą, t. y. pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

34. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, jo judėjimo laisvė nebuvo suvaržyta. Mažą vienam asmeniui tekusį plotą kompensavo nemaži miegamųjų išmatavimai, juose netrūko nei oro nei šviesos. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu dėl vienam asmeniui tenkančio ploto skaičiavimo metodikos. Atsakovas pabrėžia, kad tokio apskaičiavimo būdo nenumato jokie teisės aktai. Be to, ne visada visos miegamosios vietos užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau.

35. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo supažindinimo su vidaus tvarkos taisyklėmis neatitinka tikrovės, įrodymai dėl to nebuvo pateikti teismui. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl dažnesnės galimybės nusiprausti duše sudarymo. Pareiškėjo minimos Europos kalinimo taisyklės yra rekomendacinio pobūdžio, todėl nėra privalomos. Atsakovas pažymi, kad pavojus sveikatai atsiranda, kai asbesto turintys gaminiai laužomi, ardomi ar apdorojami, tačiau tokio pobūdžio darbų pataisos įstaigoje nebuvo atliekama.

36. Atsakovo teigimu, pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar kitas institucijas dėl kalinimo sąlygų, taip pat nenustačius, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį priteisimo pareiškėjui M. J. iš Lietuvos valstybės už kalinimą Pravieniškių PN-AK nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

38. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

39. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartimi atsisakyta priimti atsakovo apeliacinį skundą. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 2 dalį nesutikimo su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu argumentus ir reikalavimus dėl sprendimo pakeitimo galima nurodyti tik apeliaciniame skunde, o ne atsiliepime į apeliacinį skundą. Dėl to teisėjų kolegija nenagrinėja atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų ir reikalavimų, kuriais prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

40. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2016 m. gegužės 23 d., atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį (beveik du metus) nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio bendrabučio tipo patalpose (pareiškėjui teko 2,56 kv. m) ir kamerų tipo patalpose (pareiškėjui teko nuo 3,39 kv. m iki 3,47 kv. m), pareiškėjo nusiskundimus dėl praustuvių, unitazų trūkumo teismas vertino kaip neatsiejamai susijusius su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimu ir vertino kaip šio pažeidimo dalį, kitų pareiškėjo pretenzijų dėl kalinimo sąlygų nepripažino įrodytomis ir pagrįstomis. Pareiškėjui dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo priteista 1 354 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas asmeniui tenkantį plotą gyvenamosiose patalpose, neatsižvelgė į sanitarinių įrenginių, baldų ir kitų daiktų užimtą plotą, nekonstatavo pažeidimo dėl sanitarinių įrenginių trūkumo, netinkamai vertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo nesupažindinimu su teisės aktais, teisės nusimaudyti duše neužtikrinimu, asbesto poveikiu pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovas pateikė melagingus duomenis, priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra adekvatus pareiškėjo patirtoms kančioms atlyginti.

42. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su asmeniui tenkančio ploto pataisos įstaigos gyvenamosiose patalpose apskaičiavimu, pažymi, kad Taisyklių 111.1 punkte nustatyta, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui. Taisyklių 111.2 punkte nustatytas ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. plotas asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi minimalios ploto normos, pastebėtina, jog, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2015 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-858/2015). Taigi šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjui buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį plotą, teismas palygino pareiškėjo pateiktus įrodymus ir atsakovo duomenis apie ginčui aktualių gyvenamųjų patalpų plotą ir juose buvusį asmenų skaičių, įvertino atsakovo duomenų nepakankamumą ir skirtumus ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nebuvo kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančio ploto gyvenamosiose patalpose.

43. Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą teisėjų kolegija pažymi, kad Vidaus tvarkos taisyklių 111 punktas neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių, baldų užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Gyvenamosios patalpos, t. y. bendrabučio tipo, atveju nėra aktualus sanitarinio mazgo plotas (sanitarinis mazgas tokiu atveju yra įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-556/2018; taip pat 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-308-492/2018; 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1039-822/2018).

44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimamas baldų užimamas plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje A-1686-502/2016). Ši pozicija atspindi EŽTT praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06)). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių (išskyrus sanitarinį mazgą) užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Dėl aptartų motyvų pareiškėjo argumentai, kad apskaičiuojant jam tekusį plotą būtina išskaičiuoti baldų ir kitų daiktų užimamą plotą, atmestini.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovo atstovas pateikė melagingus duomenis, siekdamas išvengti atsakomybės, o teismas nepagrįstai jais vadovavosi, tačiau pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo šį argumentą ir iš esmės nedetalizuoja, kurie konkrečiai duomenys, jo manymu, yra neteisingi. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestini.

46. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimo, pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

47. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, susijusius su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, detaliai išnagrinėtos pareiškėjo pretenzijos dėl kalinimo sąlygų.

48. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su sanitarinių įrenginių trūkumu ir netinkamai atliktu šio pažeidimo vertinimu, pareiškėjo nesupažindinimu su teisės aktais atvykus į Pravieniškių PN-AK, teisės nusimaudyti duše neužtikrinimu, asbesto poveikiu pareiškėjo sveikatai, nepripažintini pagrįstais, nes jie neparemti bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis, abstraktūs ir deklaratyvūs. Teisėjų kolegija neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir daro išvadą, kad nėra būtina kartoti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų.

49. Akcentuotina, kad pareiškėjo supažindinimą su bendromis nuteistųjų teisėmis, pareigomis, Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymais, kuriuose nustatyta nuteistųjų teisių įgyvendinimo tvarka, patvirtina paties pareiškėjo parašas. Pagrindinės nuteistų asmenų teisės ir jiems taikomi suvaržymai nustatyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir Vidaus tvarkos taisyklėse, tai yra norminiai, visuotinai taikomi teisės aktai, jie viešai paskelbti, todėl atsakovui negali kilti pareigos papildomai su jais supažindinti pareiškėją. Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas skunde neginčijo, kad atsakovas nesudarė pareiškėjui tokių galimybių. Pareiškėjui nenurodžius ir nepagrindus, dėl kokių objektyvių priežasčių (pvz., sveikatos būklės) jam turėjo būti sudaryta galimybė dažniau nei teisės aktuose nurodyta nusiprausti duše, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisė šiuo klausimu buvo pažeista. Pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų dėl asbesto neigiamo poveikio jo (pareiškėjo) sveikatai.

50. Dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

51. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

52. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo kalinimo Pravieniškių PN-AK metu visu ginčijamu laikotarpiu (nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2016 m. gegužės 23 d.) pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam nuteistajam kamerų ir bendrabučio tipo patalpose. Teismas nustatė, kad pareiškėjui būnant 4 būrio 2 brigadoje teko 2,56 kv. m. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, patikslina, kad bendrabučio tipo patalpose pareiškėjui teko 2,6 kv. m ploto (padalijus 62,52 kv. m bendrą patalpos plotą iš 24 miegamųjų vietų) ir iki Vidaus tvarkos taisyklių 111 punkte nustatytos 3,1 kv. m ribos trūko 0,5 kv. m. Tai reiškia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį, t. y. 660 parų (išskyrus 17 parų, kurias praleido baudos izoliatoriaus kamerose), buvo kalinamas nacionalinių teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

53. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, jog pareiškėjas buvimo Pravieniškių PN-AK laikotarpiu turėjo galimybę pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o būti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku. Byloje nenustatyta, kad pataisos namuose būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamosiose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose. Taigi pareiškėjas turėjo tam tikrą judėjimo laisvę, kuria intensyviai galėjo naudotis. Ribota erdvė iš dalies gali būti kompensuojama didele bendrabučio tipo patalpa ir suteikta judėjimo laisve (žr., pvz., EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98); 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nurmagomedov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30138/02) ir kt.).

54. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtą diskomfortą dydį (trūko 0,5 kv. m ploto) ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus ir priteistinos žalos dydį (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-360-858/2015; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3852-502/2017; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1163-520/2018; kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas ir priteistas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis (1 354 Eur) yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti. Pastebėtina, jog šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kompleksiškai įvertintos visos byloje nustatytos aplinkybės, taip pat tai, jog pareiškėjas iš esmės nei skunde, nei apeliaciniame skunde neindividualizavo, kokio pobūdžio išgyvenimus ir nepatogumus sukėlė būtent mažo ploto trūkumas. Teisėjų kolegija vertina, jog priteisti pareiškėjo prašomus 3 000 Eur nėra pagrindo, tačiau teisėjų kolegija padidina pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 2 400 Eur ir vertina, jog ši suma yra adekvati atsakovo padarytam teisės pažeidimui.

56. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, t. y. pareiškėjui iš Lietuvos valstybės priteista neturtinės žalos atlyginimo suma padidinama iki 2 400 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą pareiškėjui M. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1 354 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 2 400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė