2017-06-08 Nr. AB-11855-3-61-3-05744-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-418-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05744-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą, kuriame prašoma nagrinėti klausimą dėl J. S. atsisakymo nagrinėti pareiškėjos peticijas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja V. F. 2015 m. gruodžio 6 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis (per elektroninių paslaugų portalą) išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė nagrinėti klausimą dėl J. S. atsisakymo nagrinėti pareiškėjos peticijas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme administracinio proceso tvarka.

Pareiškėja V. F. 2017 m. kovo 28 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi, su kuria buvo supažindinta tik 2017 m. vasario 27 d., kadangi iki šiol nesulaukė jokio atsakymo iš J. S..

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. F. 2017 m. kovo 28 d. atskirąjį skundą.

Teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 151 straipsniu, nurodė, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėja, nesutikdama su teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi, turėjo teisę per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos paduoti atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau nors paminėtą nutartį, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, elektroninėmis ryšio priemonėmis (per elektroninių paslaugų portalą) gavo 2015 m. gruodžio 28 d. 12.57 val., jos per nustatytą terminą neskundė, todėl teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis įsiteisėjo dar 2016 m. sausio mėn.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja praleido terminą atskirajam skundui dėl teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties paduoti, šis terminas negali būti atnaujintas, todėl pareiškėjos 2017 m. kovo 28 d. atskirąjį skundą atsisakė priimti ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja V. F. padavė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis į sistemą buvo įkelta ir ji ją gavo tik 2017 m. kovo 23 d. Elektroninių paslaugų portalo sistema yra nuolat koreguojama, dažnai neveikia, aiškinantis su administratoriais gaunami neaiškūs atsakymai, siūloma keisti naują programinę įrangą į seną ir pan., todėl prašė atsižvelgti į nurodytas priežastis ir laikyti, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas arba jį atnaujinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, paduotą praleidus terminą atskirajam skundui paduoti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėja elektroninėmis ryšio priemonėmis (per elektroninių paslaugų portalą) gavo 2015 m. gruodžio 28 d. 12.57 val., todėl atskirąjį skundą pareiškėja pateikė praleidusi terminą atskirajam skundui paduoti. Kadangi terminas atskirajam skundui paduoti praleistas ir negali būti atnaujintas, atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Pareiškėja, nesutikdama su teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad termino paduoti atskirąjį skundą dėl teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties nepraleido, kadangi teismo nutartį gavo tik 2017 m. kovo 23 d.

ABTĮ 149 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama. Jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (ABTĮ 149 straipsnio 3 dalis). ABTĮ 148 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis priimta bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, t. y. proceso šalims nedalyvaujant. Taigi šiuo atveju terminas atskirajam skundui dėl tokios nutarties paduoti sietinas ne su pirmosios instancijos teismo nutarties paskelbimu, o su tokios nutarties nuorašo įteikimo momentu (ABTĮ 149 straipsnio 3 dalis).

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį elektroninėmis ryšio priemonėmis (per elektroninių paslaugų portalą) gavo 2015 m. gruodžio 28 d., todėl atskirąjį skundą dėl teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties pareiškėja galėjo paduoti iki 2016 m. sausio 4 d. įskaitytinai. Pareiškėja atskirąjį skundą teismui elektroninėmis ryšio priemonėmis (per elektroninių paslaugų portalą) išsiuntė 2017 m. kovo 28 d., t. y. praleidusi ABTĮ 149 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą apskundimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos atskirojo skundo priėmimo klausimą vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, galiojančia nuo 2016 m. liepos 1 d., tačiau teismui paduotų atskirųjų skundų priėmimo klausimų išsprendimas, tiek iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusioje ABTĮ redakcijoje, tiek ir nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančioje ABTĮ redakcijoje, iš esmės nepasikeitė.

Pareiškėjos atskirojo skundo teiginiai, kad teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis į elektroninių paslaugų portalą (EPP) įkelta ir pareiškėja ją gavo tik 2017 m. kovo 23 d., nepagrįsti, kadangi prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis elektroninėmis ryšio priemonėmis (per elektroninių paslaugų portalą) pareiškėjai išsiųsta 2015 m. gruodžio 28 d. 10.06 val., kurią, kaip jau buvo minėta, pareiškėja gavo 2015 m. gruodžio 28 d. 12.57 val. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų pareiškėja teismui nepateikė.

Pareiškėja atskirajame skunde taip pat teigia, kad EPP sistema nuolat koreguojama, dažnai neveikia ir pan., tačiau jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų pareiškėja nepateikė.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pastebėtina, jog ABTĮ nenumato konkrečiai, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA92-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinis 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006, AS6-247/2006, AS6-208/2006).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastis, terminas praleistas ženkliai, todėl jokio pagrindo jį atnaujinti nėra.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir įvertinusi pareiškėjos atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors teismas, spręsdamas pareiškėjos atskirojo skundo priėmimo klausimą, rėmėsi nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančiomis ABTĮ normomis, reglamentuojančiomis atskirojo skundo priėmimo klausimą, tačiau atskirojo skundo priėmimo klausimą iš esmės sprendė teisingai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose, todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė