2018-05-08 Nr. AB-8976-3-61-3-00324-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-310-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00324-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal A. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, dėl žalos atlyginimo ir rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. sausio 26 d. teismui pateikė skundą, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7887 ir 2017 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. (6.5)I-57, įpareigoti VSDFV, kad ji įpareigotų savo Vilniaus miesto skyrių ištirti pareiškėjo 2017 m. spalio 20 d., 2017 m. lapkričio 21 d., 2017 m. gruodžio 19 d. bei 20 d. reikalavimus ir priimtų procesinius sprendimus bei pakeistų 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. PE-SP8-7804, 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. PE-SP8-2808, 2017 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. PE_SP10-8224, kuriuose perskaičiuotų draudiminį darbo stažą (iš 29,9917 m. į 30,3483 m.);

2) iš atsakovų išreikalauti ir panaikinti VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 2009 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-37290, 2010 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-291 ir 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-74712;

3) panaikinti VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-30506 ir 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (7.5)7-10-79319;

4) iš atsakovų priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 5 d. nutartimi nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nustatyti pareiškėjui terminą iki 2018 m. vasario 20 d. skundo trūkumams pašalinti. Nustatyta, kad pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25 ir 35 straipsniuose numatytų reikalavimų, todėl pareiškėjui nurodyta patikslinti skundo reikalavimus, atsižvelgiant į galbūt praleistą terminą skundui paduoti, nurodyti ir pateikti teismui įrodymus apie VSDFV 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo gavimo datą, o, praleidus tokį terminą, – motyvuotą prašymą atnaujinti terminą ir termino praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Teismo vertinimu, aplinkybės apie pareiškėjo darbingumą (iš dalies darbingas), ankstesnį kreipimąsi dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, gaunamą 76 Eur pašalpą neįrodė jo sunkios finansinės padėties, todėl prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo netenkintas, pareiškėjui nurodyta sumokėti 22,5 Eur žyminį mokestį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nustatęs, kad jis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalino.

Pareiškėjas 2018 m. kovo 9 d. teismui pateikė skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. ir 27 d. nutarčių, prašydamas:

1) atnaujinti terminą 2018 m. vasario 5 d. nutarties vykdymui, jos apskundimui ir, atsižvelgiant į jo negalią, vykdymo terminą numatyti iki 2018 m. kovo 23 d., terminų nutarčiai įvykdyti ir ją apskųsti praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis;

2) atnaujinti terminus 2018 m. vasario 27 d. nutarčiai įvykdyti ir jai apskųsti, bei, atsižvelgiant į jo negalią, vykdymo terminą numatyti iki 2018 m. kovo 13 d., terminų nutarčiai įvykdyti ir ją apskųsti praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Pareiškėjas tvirtino, kad teismo prielaidos, jog 2018 m. vasario 5 d. nutartis pareiškėjui elektroninėmis ryšių priemonėmis (per Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ Elektroninių paslaugų posistemę (toliau – ir EPP)) buvo išsiųsta vasario 6 d., todėl ji laikytina įteikta 2018 m. vasario 7 d., neatitiko faktinių bylos aplinkybių.

Teismui buvo pateikti įrodymai apie tai, kad pareiškėjas neįgalus, nemokėjo dirbti kompiuteriu, todėl prielaidos apie nutarties įteikimą per EPP buvo nesuprantamos. Siekiant naudotis EPP, pareiškėjui atstovavo E. S. ir E. G., kurie 2018 m. kovo 2 d. patikrino jo paskyrą EPP, bet 2018 m. vasario 5 d. teismo nutarties nerado. Gavus 2018 m. vasario 27 d. teismo nutartį ir pareiškus reikalavimą, tik 2018 m. kovo 7 d. EPP atsirado 2018 m. vasario 5 d. nutartis, prie kurios galima prieiga, todėl pareiškėjas su pastarąja nutartimi susipažino tik 2018 m. kovo 9 d. 2018 m. vasario 5 d. teismo nutartyje tyčia nenurodyta, kad nutarties dalis, kuria įpareigojama sumokėti žyminį mokestį, buvo skundžiama.

Pareiškėjas pabrėžė, kad skundai dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu. Pareiškėjo teigimu, jis 2018 m. vasario 5 d. nutartyje nustatytus terminus praleido dėl tyčinio teisėjos vengimo atlikti savo pareigas, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, todėl šis terminas turėtų būti atnaujintas. Dėl neįgalumo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nesuteikimo, didelių bylų srautų ginant pažeistas savo teises, pareiškėjas fiziškai negalėtų suspėti parašyti skundą ar jo patikslinimą, todėl dėl trūkumų šalinimo būtų buvęs priverstas kreiptis į teismą dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo.

Pareiškėjas, be kita ko, pateikė patikslintą skundą.

Pareiškėjas 2018 m. kovo 12 d. teismui pateikė teismui iš esmės analogišką teisme 2018 m. kovo 9 d. gautam dokumentui skundą, kuriuo prašė: 1) atnaujinti terminus 2018 m. vasario 5 d. nutarčiai įvykdyti ir jai apskųsti, bei, atsižvelgiant į jo negalią, vykdymo terminą numatyti iki 2018 m. kovo 23 d., terminų nutarčiai įvykdyti ir ją apskųsti praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, skundžiamą 2018 m. vasario 5 d. nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio panaikinti; 2) atnaujinti terminus 2018 m. vasario 27 d. nutarčiai įvykdyti ir jai apskųsti, bei, atsižvelgiant į jo negalią, vykdymo terminą numatyti iki 2018 m. kovo 13 d., terminų nutarčiai įvykdyti ir ją apskųsti praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, skundžiamą 2018 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi nusprendė pareiškėjo A. B. prašymo atnaujinti atskirojo skundo ir jo patikslinimo padavimo terminą netenkinti, atsisakyti priimti pareiškėjo atskirąjį skundą bei jo patikslinimą.

Teismas pareiškėjo 2018 m. kovo 9 d. ir 12 d. gautus dokumentus laikė atskiraisiais skundais dėl 2018 m. vasario 5 d. ir 27 d. teismo nutarčių. 2018 m. kovo 12 d. gautas atskirasis skundas laikytas teisme 2018 m. kovo 9 d. gauto atskirojo skundo patikslinimu.

Teismas pažymėjo, kad atskirieji skundai dėl nutarčių, kuriomis nustatytas terminas trūkumams pašalinti, teismui negalėjo būti paduoti. Atsižvelgiant į tai, atsisakyta priimti pareiškėjo atskirojo skundo ir jo patikslinimo dalis dėl 2018 m. vasario 5 d. nutarties panaikinimo. Kadangi nutartys dėl trūkumų šalinimo neskundžiamos, nebuvo teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui ir jo patikslinimui dėl minėtos nutarties pateikti.

Teismas dėl antrojo pareiškėjo prašymo – atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties panaikinimo pateikti ir šią nutartį panaikinti – nustatė, kad teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, priimta 2018 m. vasario 27 d. ir išsiųsta tą pačią dieną. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio 8 dalimi, teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2018 m. vasario 28 d., o ne 2018 m. kovo 2 d., kaip klaidingai nurodė pareiškėjas, todėl atskirasis skundas dėl teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties galėjo būti paduotas iki 2018 m. kovo 7 d.

Pareiškėjas atskirąjį skundą (pirminį) pateikė 2018 m. kovo 9 d., t. y. 2 dienomis praleidęs terminą atskirajam skundui pateikti. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad jis dėl neįgalumo nemokėjo naudotis kompiuteriu, nes visi jo teismui siųsti dokumentai buvo surašyti kompiuteriu, siunčiami iš jo naudojamo elektroninio pašto adreso arba pateikti per Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“. Teiginiai, kad pareiškėjui EPP buvo visiškai nežinoma ir nesuprantama, jis ja nesinaudojo, taip pat buvo nepagrįsti, kadangi pats pareiškėjas atitinkamus dokumentus pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė per sistemą „Liteko“.

Tai, kad kiti asmenys naudojosi jo paskyra sistemoje „Liteko“, nelaikyta svarbia ir nuo jo valios nepriklausiusia aplinkybe, kadangi būtent pačiam pareiškėjui kilo pareiga tikrinti EPP. Aplinkybė, jog jam nebuvo teikiama teisinė pagalba, taip pat nelaikyta svarbia, kadangi pareiškėjas teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog jis dėl nagrinėjamoje byloje keltų klausimų kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri atsisakė jam suteikti antrinę teisinę pagalbą. Aplinkybė, kad dėl didžiulio srauto bylų jis fiziškai negalėjo surašyti skundų, buvo subjektyvaus pobūdžio ir priklausė nuo jo valios.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas terminą paduoti atskirąjį skundą ir jo patikslinimą praleido ne dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, bet dėl pačio laisva valia pasirinkto elgesio modelio – pasyviai dalyvauti savo galbūt pažeistų teisių gynimo procese. Kitų objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo lemti skundo padavimo termino praleidimą, byloje nenustatyta. Todėl pagrindo tenkinti jo prašymą ir atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti nebuvo. Kadangi pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui dėl antrojo reikalavimo paduoti ir šis terminas neatnaujintas, atskirąjį skundą ir jo patikslinimą dalyje dėl antrojo reikalavimo taip pat atsisakyta priimti.

Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą pratęsti terminą iki 2018 m. kovo 13 d. atskirajam skundui dėl teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties panaikinimo paduoti, atsižvelgė į tai, kad atskirasis skundas ir jo patikslinimas teisme gauti 2018 m. kovo 9 ir 12 d., todėl nebuvo teisinio pagrindo nagrinėti pastarąjį prašymą. Pareiškėjas taip pat prašė pratęsti terminą iki 2018 m. kovo 23 d. skundo trūkumams, nurodytiems nutarties 2018 m. vasario 5 d. nutartyje, pašalinti, tačiau teismui nutarus netenkinti atskirajame skunde ir jo patikslinime nurodyto prašymo atnaujinti terminą ir atskirąjį skundą bei jo patikslinimą atsisakius priimti, nebuvo teisinio pagrindo pratęsti šį terminą.

III. Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį ir klausimą perduoti kompetentingam teismui.

Pareiškėjas tvirtina, kad pirminis jo skundas atitinka visus Administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus bei buvo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, tačiau teismas 2018 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjui nepagrįstai nustatė terminą iki 2018 m. vasario 20 d. skundo trūkumams pašalinti. Nepašalinus trūkumų, teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Teismas 2018 m. kovo 9 d. ir 12 d. gautus pareiškėjo dokumentus laikė atskiraisiais skundais (atskiruoju skundu ir jo patikslinimu) dėl 2018 m. vasario 5 d. ir 27 d. nutarčių. Ši teismo prielaida neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi tiek pirminis, tiek patikslintas skundas atitinka visus Administracinių bylų teisenos įstatymo keliamus reikalavimus. Pareiškėjas pabrėžia teismui įrodęs esąs neįgalus, nepasiturintis, nemokantis dirbti kompiuteriu, todėl teisėjos prielaidos apie EPP jam yra visiškai nežinomos ir nesuprantamos. Teismas nustatė, jog, siekiant pasinaudoti EPP, pareiškėjui atstovauja E. S. ir E. G., kurie 2018 m. kovo 2 d. patikrino EPP sistemą, tačiau 2018 m. vasario 5 d. teismo nutarties nerado. Tik 2018 m. kovo 7 d. EPP atsirado 2018 m. vasario 5 d. nutartis, su kuria pareiškėjas susipažino 2018 m. kovo 9 d. Pareiškėjas jau įrodė dėl neįgalumo, didelio bylų srauto ir dėl valstybės atsisakymo suteikti teisinę pagalbą negalėjęs laiku kreiptis į teismą. 2018 m. vasario 27 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2018 m. kovo 2 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia panaikinti VSDFV ir VSDFV Vilniaus miesto skyriaus sprendimus, susijusius su jam skiriama netekto darbingumo pensija, ir gauti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. – įskaitant) laikantis įstatymo numatytų atskirųjų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-844-602/2016, 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-206-525/2018).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 2 dalį, atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2018 m. vasario 20 d. nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjui į šią nutartį neatsakius, t. y. per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartis buvo paskelbta ir įkelta į Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“ 2018 m. vasario 5 d., 2018 m. vasario 27 d. nutartis – 2018 m. vasario 27 d. Pareiškėjas atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismui pateikė 2018 m. kovo 9 d., jo patikslinimą – 2018 m. kovo 12 d., be kita ko, prašydamas atnaujinti terminus 2018 m. vasario 5 d. ir 2018 m. vasario 25 d. teismo nutartims apskųsti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2018 m. vasario 5 d. nutartis, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, yra neskundžiama. Pabrėžtina, kad atskirojo skundo objektu gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalis numato, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nenustačius sąlygų, įtvirtintų Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima, tačiau motyvai dėl tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti, pavyzdžiui, į atskirąjį skundą. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad neskundžiamos yra nutartys nustatyti terminą trūkumams pašalinti (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-719/2011, 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1291-575/2015), dėl procesinių teisių išaiškinimo (žr., pvz., 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-210/2010) ir pan. Taigi, pirmosios instancijos teismas ginčijama 2018 m. kovo 14 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirojo skundo ir jo patikslinimo dalį dėl 2018 m. vasario 5 d. teismo nutarties panaikinimo. Atitinkamai nebuvo pagrindo atnaujinti terminą šiai nutarčiai apskųsti.

Papildomai pastebėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog 2018 m. vasario 5 d. nutartis į sistemą buvo įkelta 2018 m. vasario 5 d. 16 val. 36 min., todėl jokiais įrodymais (pvz., duomenų apie gautus dokumentus išrašu iš EPP, pranešimais apie EPP sutrikimus) nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad 2018 m. vasario 5 d. nutartis jo paskyroje EPP atsirado tik 2018 m. kovo 7 d., o E. S. ir E. G., 2018 m. kovo 2 d. patikrinę EPP, minėtos nutarties joje nerado, yra nepagrįsti ir todėl atmestini. Be to, pareiškėjo teigimu, asmenys, tikrinę jo paskyrą EPP, tikrinimą atliko po 2018 m. vasario 20 d., t. y. jau suėjus teismo nustatytam terminui skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas dėl 2018 m. vasario 27 d. teismo nutarties tvirtino, kad ši nutartis jam buvo įteikta tik 2018 m. kovo 2 d., tai patvirtino E. G. ir E. S. parašai. Be to, pareiškėjas nurodė esąs neįgalus, nepasiturintis bei nemokantis dirbti kompiuteriu, todėl pirmosios instancijos teismo prielaidos apie jo gebėjimus dirbti EPP jam yra visiškai nežinomos ir nesuprantamos, taip pat turintis daug bylų, negaunantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, kaip ir 2018 m. vasario 5 d. teismo nutarties atveju, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių aplinkybę, jog 2018 m. vasario 27 d. teismo nutartis pareiškėjui elektroninių ryšių priemonėmis (į paskyrą EPP) buvo pateikta tą pačią 2018 m. vasario 27 d., todėl paskutinė diena atskirajam skundui dėl šios nutarties pateikti buvo 2018 m. kovo 6 d. Tai, kada pareiškėjas (jo atstovai) patikrino jo paskyrą EPP, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. Pareiškėjas atskirąjį skundą teismui pateikė 2018 m. kovo 9 d., jo patikslinimą – 2018 m. kovo 12 d. Byloje nėra jokių duomenų apie kliūtis pareiškėjui pačiam ar per įgaliotus asmenis savalaikiai tikrinti paskyrą EPP, juolab kad pareiškėjas pats skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, tokiu būdu nulemdamas, kad teismo procesiniai sprendimai ir kiti su byla susiję dokumentai jam bus teikiami per paskyrą EPP. Pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, galėjo tinkamai ir efektyviai pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, bet to nepadarė. Jo nurodytos termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastys, be kita ko, didelis užvestų bylų skaičius, negali būti vertinamos kaip objektyvios, nepriklausiusios nuo jo valios ir pakankamai svarbios atnaujinti šį terminą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio ar faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2018 m. vasario 27 d. teismo nutarties paduoti, todėl pagrįstai atsisakė šį terminą atnaujinti ir priimti pareiškėjo atskirąjį skundą bei jo patikslinimą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė