293d99f6-bb85-40a8-bd61-2e6cfd671a1e · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI1-4529-423/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00455-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 29 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Andriui Antanui ViÅ¡niakui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo J. L. atstovei advokato padėjėjai R. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. L. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 procentų metines palÅ«kanas. Skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018-02-22 iki 2019-06-20 ir nuo 2020-05-12 iki 2020-12-28 (tolesniame skundo tekste nurodė laikotarpį nuo 2018-02-22 iki 2019-06-20 ir nuo 2020-05-05 iki 2021-02-28) buvo kalinamas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje, 5 bÅ«ryje, netinkamomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis.

PaaiÅ¡kino, kad sanitarinio mazgo patalpose sienos ir lubos buvo neÅ¡varios, apsilupę, plytelės suskaldytos. Tualetuose neÅ¡varu, primėtyta nuorÅ«kų. Kadangi tualeto kabinose nėra galimybės užsirakinti, buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ . Prausyklos grindys Å¡lapios ir slidžios. Pažymėjo, kad duÅ¡inėje kaupdavosi drėgmė, nebuvo tinkamos ventiliacijos, dalis įrenginių neveikia, tarp duÅ¡o ragelių nėra pertvarų, neįrengti kilimėliai, sieninės kabyklos.

Nurodė, kad nebuvo vietos džiovinti drabužiams ir avalynei, todėl skalbinius teko džiovinti gyvenamojoje patalpoje. Teigė, kad gyvenamojoje patalpoje trÅ«ko ploto laisvai pajudėti, buvo drėgna, veisėsi pelėsis ir buitiniai parazitai, nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė dirbti, nors jis ne kartÄ raÅ¡tu teikė praÅ¡ymÄ dėl įdarbinimo. Papildomai pažymėjo, kad nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybė itin prasta, maistas atÅ¡alęs. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ nepatogumais, emociniais iÅ¡gyvenimais, kančiomis, orumo pažeminimu, sveikatos pablogėjimu.

Prašė skundÄ patenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis į pataisos namų psichologÄ dėl patiriamų neigiamų iÅ¡gyvenimų. Atskirais ir trumpais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta 3,1 kv. m minimalaus ploto norma, tačiau trÅ«ko tik 0,1 kv. m, todėl Å¡is pažeidimas laikytinas mažareikÅ¡miu ir negalėjo sukelti skunde nurodomų pasekmių.

Bendrabučio tipo patalpose kiekviename aukšte yra įrengtos skalbimo ir džiovinimo patalpos, kuriose nuteistieji gali skalbti ir džiovinti drabužius. Nuteistųjų drabužiai ir patalynė taip pat skalbiama centralizuotai. Sanitarinių mazgų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Nuteistųjų bendrabutyje įrengta ištraukiamoji ventiliacija, patalpas taip pat galima vėdinti per atvirus langus. Pataisos namuose remontai atliekami pagal poreikį. Pažymėjo, kad švarios ir tvarkingos aplinkos palaikymas priklauso nuo pačių nuteistųjų valios, tam jiems išduodamos valymo priemonės. Buitinius parazitus gyvenamosiose patalpose nuolat naikina ir jų veisimasi kontroliuoja už tai atsakinga įmonė, su kuria pataisos namai yra sudarę paslaugų teikimo sutartį.

Nuteistųjų įtraukimas į darbÄ yra pataisos įstaigų teisė, bet ne pareiga. Valgykloje tiekiamo maisto kokybė yra nuolat tikrinama atsakingų institucijų. Nepasitaikė atvejų, kuomet maisto energetinė vertė ar kokybė neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Maistas iÅ¡dalijamas nuteistiesiems iÅ¡ karto po pagaminimo, todėl negali bÅ«ti atvėsęs. Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusius dvasinius iÅ¡gyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų bÅ«ti netinkamos kalinimo sÄ lygos.

Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiÅ¡kėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Atsakovės atstovas prašė skundÄ atmesti ir daliai ginčo laikotarpio taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN 2018-2021 metais. Skundo pradžioje pareiÅ¡kėjas nurodė ginčo laikotarpį nuo 2018-02-22 iki 2019-06-20 ir nuo 2020-05-12 iki 2020-12-28, tačiau skundo tekste patikslino laikotarpio ribas ir jas nurodė nuo 2018-02-22 iki 2019-06-20 ir nuo 2020-05-05 iki 2021-02-28.

Atsižvelgiant į tai, teismas vertins ginčo laikotarpį nuo 2018-02-22 iki 2019-06-20 ir nuo 2020-05-05 iki 2021-02-28. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-26 nutartį byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį byloje Nr. A662-3116/2011).

LVAT 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Atsakovės atstovas šį terminÄ praÅ¡o taikyti. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2018-02-22 iki 2019-06-20 ir nuo 2020-05-05 iki 2021-02-28, o skundÄ teismui pateikė tik 2021-02-25. Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis teisminės gynybos, nenurodė.

Dėl Å¡ių priežasčių, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi, senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas už laikotarpį nuo 2018-02-25. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, kad buvo kalinamas Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpoje, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui. Ginčo laikotarpiu iki 2020-01-21 galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte buvo reglamentuojama, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui.

Analogiška nuostata reglamentuojama ir nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018-02-25 iki 2020-05-12 buvo kalinamas Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 5 būrio kambaryje Nr. 521, kurio plotas – 36 kv. m.

Šiame kambaryje kartu su pareiškėju buvo kalinama nuo 6 iki 11 asmenų, todėl pareiškėjui tekdavo nuo 3 kv. m iki 5,14 kv. m ploto. Laikotarpiu nuo 2020-05-12 pareiškėjas buvo kalinamas 2 būrio kambariuose: Nr. 205, kurio plotas – 36 kv. m, jame kalėjo nuo 9 iki 11 asmenų, todėl vienam asmeniui teko nuo 3,2 kv. m iki 4 kv. m ploto; Nr. 219, kurio plotas – 18 kv. m, jame kalėjo nuo 3 iki 4 asmenų, todėl vienam asmeniui teko nuo 4,5 kv. m iki 6 kv. m ploto; ir Nr. 221, kurio plotas – 36 kv. m, jame kalėjo nuo 8 iki 11 asmenų, todėl vienam asmeniui teko nuo 3,2 kv. m iki 4,5 kv. m ploto.

Atsižvelgiant į šiuos byloje surinktus duomenis, konstatuotina, kad pareiškėjui laikotarpiais nuo 2018-01-09 iki 2018-01-18, nuo 2018-01-30 iki 2018-02-13, nuo 2018-02-22 iki 2018-02-28, nuo 2018-03-01 iki 2018-03-02, nuo 2018-03-16 iki 2018-03-23, nuo 2018-03-27 iki 2018-04-24, nuo 2018-04-26 iki 2018-05-03, nuo 2018-05-08 iki 2018-05-21, nuo 2018-07-10 iki 2018-08-21, nuo 2018-09-18 iki 2018-10-11, nuo 2018-12-12 iki 2018-12-19, 2019-01-24 iki 2019-01-30, nuo 2019-02-06 iki 2019-05-09 Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 5 būrio kambaryje Nr. 521 teko mažiau, nei 3,1 kv. m ploto (trūko 0,1 kv. m).

Taigi, atsakovės atstovas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į teisės aktais reglamentuotÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ ir Å¡is pažeidimas iÅ¡ viso truko 238 paras. PareiÅ¡kėjas teigė, kad sanitarinio mazgo patalpose sienos ir lubos buvo neÅ¡varios, apsilupę, plytelės suskaldytos. Tarp duÅ¡o ragelių nėra pertvarų, neįrengti kilimėliai, sieninės kabyklos. Tualetuose neÅ¡varu, primėtyta nuorÅ«kų. Kadangi tualeto kabinose nėra galimybės užsirakinti, buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ .

Prausyklos grindys šlapios ir slidžios. Pažymėjo, kad tiek dušinėje, tiek gyvenamosiose patalpose kaupdavosi drėgmė, nebuvo tinkamos ventiliacijos. Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).

Gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s (16 p.). Laisvės atėmimo vietose turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Atsakovės atstovas nurodė, kad pataisos namų sanitariniuose mazguose ir bendrabučio tipo patalpose įrengta mechaninė ventiliacijos sistema ir pateikė tai patvirtinančias fotonuotraukas, iÅ¡ kurių taip pat matyti, kad prausykloje ir tualete buvo įrengti ir atidaromi langai, per kuriuos galima papildomai iÅ¡vėdinti patalpÄ , be to, matyti, jog sienos ir lubos yra tvarkingos, plytelės, prieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėjas – nesuskaldytos, Å¡alia dušų įrengtos kabyklos drabužiams, o duÅ¡ai atskirti užuolaida.

PareiÅ¡kėjas skundo teiginių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. PareiÅ¡kėjo pateikta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2017-06-30 ataskaita nelaikytina Å¡ioje byloje objektyviu įrodymu, kadangi ji nėra aktuali ginčo laikotarpiui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neįrengtų kabyklų, netvarkingų sienų, lubų, netinkamo vėdinimo, dušų ragelių neatskyrimo pertvaromis, atmestini. IÅ¡ minėtų įrodymų (fotonuotraukų) negalima nustatyti, ar duÅ¡uose yra kilimėliai, kurių įrengimas reglamentuotas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, 13.3 punkte, tačiau pareiÅ¡kėjas Å¡iÄ aplinkybę nurodė visiÅ¡kai abstrakčiai, nepagrindė jos priežastinio ryÅ¡io su realiai kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, neteigė, kad dėl kilimėlių neįrengimo pareiÅ¡kėjas buvo paslydęs ar susižeidęs, nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų.

Tas pats pasakytina ir vertinant pareiÅ¡kėjo nusiskundimus, kad prausyklos grindys Å¡lapios ir slidžios. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai Å¡ioje dalyje nelaikytini pakankamais pagrįsti neturtinės žalos atsiradimo faktÄ bei priežastinį ryšį, net ir pripažįstant, kad kilimėlių Marijampolės PN duÅ¡inėje nebuvo. Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, jog sanitariniuose mazguose neÅ¡varu, primėtyta Å¡iukÅ¡lių, teismas pažymi, kad neÅ¡vara ir netvarka gyvenamosiose patalpose dažniausiai atsiranda dėl juose esančių asmenų atsainaus požiÅ«rio į bendrÄ sias higienos normas ir tvarkos palaikymÄ .

Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiÅ¡kėjo valios. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punktÄ , gyvenamųjų patalpų tvarkymas yra pačių jose gyvenančių nuteistųjų prerogatyva, tam jiems iÅ¡duodamos valymo priemonės. Teismas taip pat įvertina atsakovės atstovo pateiktas tualetų fotonuotraukas iÅ¡ kurių matyti, kad tualetai yra vizualiai Å¡varÅ«s. PareiÅ¡kėjo nusiskundimas, jog tualetuose negalima užsirakinti, yra teisiÅ¡kai nepagrįstas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nustatančios pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, taip pat nuo 2020-12-21 įsigaliojusios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpos, esančios ne kamerų tipo patalpose, įrengimui.

Vis dėlto, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02; ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, jog naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas jo privatumas, jį kas nors stebėjo ar pan., o nurodė, jog tualetuose nebuvo įmanoma užsirakinti.

Galimybės užsirakinti tualete nebuvimas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Marijampolės PN pareiÅ¡kėjui naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas jo privatumas, juolab, kad byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad tualetai yra įrengti atskirose visiÅ¡kai uždarose kabinose. Skunde nurodoma, kad tiekiamo maisto kokybė itin prasta, maistas atÅ¡alęs. Pagal Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117, 14-16 punktus, maistas virtuvėje turi bÅ«ti gaminamas 3 ar 4 kartus per parÄ pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius.

Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptÅ«ras, panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščių prieduose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į suimtųjų ir nuteistųjų (dirbančių ir nedirbančių) skaičių. Gaminant maistÄ , bÅ«tina griežtai laikytis gamybos technologinio proceso nuoseklumo. Vengiant kryžminio užterÅ¡imo, gaminamo maisto tiesioginis sÄ lytis per naudotus daiktus ar darbuotojų rankas su ankstesnių technologijos etapų produktais draudžiamas.

Inventorius, keliantis kryžminio užterÅ¡imo grėsmę, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai paženklintas ir naudojamas pagal paskirtį. Kalinimo įstaiga bent vienÄ kartÄ per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus. Pagal tų pačių taisyklių 12 punktÄ , Å¡iluma apdorojamo maisto (patiekalo) temperatÅ«ra jo viduje turi bÅ«ti ne žemesnė kaip +75 °C. Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Kauno technologijos universiteto maisto instituto atliktų maisto kokybės tyrimų protokolus, kuriuose nebuvo nustatyta jokių nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės pažeidimų.

Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais duomenimis, kadangi pareiÅ¡kėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymas, taip pat skundo Å¡ioje dalyje nedetalizavo, iÅ¡samiai nepaaiÅ¡kino, kada tiksliai ir koks bÅ«tent maistas buvo tiekiamas atÅ¡alęs, kokiu bÅ«du ir kuo remiantis pareiÅ¡kėjas nustatė tiekiamo maisto temperatÅ«rÄ ar netinkamÄ kokybę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus laiko abstrakčiais ir nepagrįstais. Skunde nurodoma, kad pataisos namuose veisėsi buitiniai parazitai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu buvo sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo, o kenkėjų kontrolės darbai atliekami reguliariai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Marijampolės PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, o priešingų įrodymų byloje nėra. Todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Marijampolės PN veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu.

Pažymėtina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje. Higienos ir prieÅ¡epideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017). Be to, byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl Å¡ios aplinkybės. Byloje nenustatyta ir pats pareiÅ¡kėjas neteigė, kad bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ ar gydytojÄ su nusiskundimais dėl buitinių kenkėjų veisimosi ir jų sukeltų pasekmių.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl buitinių parazitų veisimosi atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skundėsi, jog nebuvo įdarbintas pataisos namuose, nors to ne kartÄ pageidavo. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 3 dalį, nuteistiesiems darbÄ parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti besÄ lygiÅ¡kai visus nuteistuosius, net ir norinčius dirbti, į darbo sÄ raÅ¡us, nėra nustatytos sÄ lygos ar kriterijai, kuriems esant visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems bÅ«tų garantuojamas darbas (pvz., LVAT 2014-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-407/2014).

Pastebėtina, jog paties pareiÅ¡kėjo pateiktame Kybartų pataisos namų 2018-02-13 raÅ¡te nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas jo kalinimo laikotarpiu Kybartų pataisos namuose (po reorganizacijos – Marijampolės PN) buvo įdarbintas pagalbiniu darbininku 2016 metais, o 2017 metais jam vėl buvo pasiÅ«lytas darbas, tačiau pats pareiÅ¡kėjas dirbti atsisakė. Å ios aplinkybės skunde nutylimos. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjas teigia, jog visÄ kalinimo laikotarpį (nuo 2015 m.) apskritai nebuvo įdarbintas.

Atsižvelgiant į minėtus prieÅ¡taravimus, pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini kritiÅ¡kai. Tačiau, vadovaujantis minėta teismų praktika, net ir sutinkant su pareiÅ¡kėju, jog jam pageidaujant, ginčo laikotarpiu Marijampolės PN atsisakė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯darbinti, tokie pataisos namų veiksmai savaime nelaikytini neteisėtu veikimu ir neatitinka bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėtų veiksmų. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu (iÅ¡ viso 238 paras) neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalios gyvenamojo ploto normos bendrabučio tipo patalpoje (trÅ«ko 0,1 kv. m).

Teismas sutinka, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 50 000 Eur neturtinę žalÄ . Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kalinimo sÄ lygos bÅ«tų turėjusios įtakos pareiÅ¡kėjo psichologinei ar fizinei bÅ«klei. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgusis, nenustatyti ir jokie kiti pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.

Atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, trukmę, nesant įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ ar kitas atsakingas institucijas, nenustačius, kad pareiÅ¡kėjui dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų atsiradę sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 856 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovės. Tokia teismo iÅ¡vada atitinka LVAT formuojamÄ praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr.

LVAT 2021-01-13 nutartį byloje Nr. TA-65-822/2021; 2021-01-06 nutartis byloje Nr. TA-20-602/2021). PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo neturtinės žalos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo. Vadovaujantis LVAT praktika tokio pobÅ«džio bylose, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos yra priteisiamos (žr. LVAT 2010-12-02 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011-12-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011).

Procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos tik esant pareiÅ¡kėjo, reikalaujančio atlyginti žalÄ , praÅ¡ymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (žr. LVAT 2009-05-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010-12-02 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010). Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Procesinių palÅ«kanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IÅ¡Â administracinės bylos duomenų matyti, kad administracinė byla teisme buvo iÅ¡kelta 2021-04-20 nutartimi. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už prievolę atlyginti neturtinę žalÄ nuo 2021-04-20 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo J. L. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui J. L. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 856 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2021-04-20, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Urbonienė