Legislator Case Law & Legislation
2939f1ce-a87a-42e2-b622-29a45b70cc2a AI generated

2939f1ce-a87a-42e2-b622-29a45b70cc2a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 2939f1ce-a87a-42e2-b622-29a45b70cc2a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-2608-643/2017Proceso Nr. 3-61-3-00583-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. O. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas J.

Legislator headnote

AI generated

2939f1ce-a87a-42e2-b622-29a45b70cc2a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais ir dėl to jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , buvo pažemintas jo orumas. Å iuo atveju yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-2608-643/2017Proceso Nr. 3-61-3-00583-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. O. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas J.

O. kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2016-11-03 iki 2016-11-15 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas negalėjo tinkamai naudotis sanitariniu mazgu, nes nebuvo tinkamai užtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas. Teigia, kad buvo priverstas naudotis sanitariniu mazgu kitų kameroje esančių asmenų akivaizdoje bei apsaugos skyriaus priežiÅ«ros darbuotojams stebint pro kamerų stebėjimo langelį.

PareiÅ¡kėjo teigimu, tai jam sukėlė stresÄ , buvo pažemintas jo orumas. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad nebuvo užtikrinta jo teisė į pasivaikščiojimus, nes pareiÅ¡kėjas pasivaikščioti gryname ore buvo iÅ¡vedamas vos vienai valandai per dienÄ . Tačiau esant blogam orui, pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡vesti apkritai atsisakydavo, todėl jis buvo priverstas praleisti beveik visÄ parÄ kameroje, kurioje dėl vietos stygiaus jis beveik visÄ laikÄ pragulėdavo lovoje. Taigi pareiÅ¡kėjui buvo apribota judėjimo laisvė.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡iais veiksmais LukiÅ¡kių TI-K pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 85 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ bei BVK 73 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas paprastojoje grupėje. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų.  Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ su jame nurodytais argumentais nesutiko, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti (b. l. 13–21).

Nurodo, kad 2016-11-03 pareiÅ¡kėjas atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111 (plotas – 7,45 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2016-11-04–2016-11-14 buvo laikomas kameroje Nr. 309 (plotas – 7,72 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2016-11-15 pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus. LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad visÄ nurodytÄ laikotarpį vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 m aukščio.

Teigia, kad įstatymuose nėra reglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų bÅ«ti įrengtos durelės. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Atsiliepime nurodoma, kad priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Pažymi, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, nes priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų nuolatinės kontrolės. Atsiliepime į skundÄ nurodoma, kad visi vienoje kameroje esantys suimtieji pasivaikščioti vedami vienu metu. Suimtieji turi bÅ«ti apsirengę pagal metų laikÄ ir oro temperatÅ«rÄ .

Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje laikantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Teigiama, kad pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama, jeigu su tuo sutinka suimtasis, tik dėl nepalankių oro sÄ lygų. Pažymėta, kad pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas suimtajam pažeidus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ .

LukiÅ¡kių TI-K vertinimu, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretÅ«s. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio jis pateko į laisvės atėmimo vietÄ .

PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad patyrė 1,20 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, laikant pareiÅ¡kėjÄ LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2016-11-03 iki 2016-11-15 (b. l. 27). Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais ir dėl to jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , buvo pažemintas jo orumas. Å iuo atveju yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).Skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, tualetu jis buvo priverstas naudotis kitų kameroje buvusių asmenų akivaizdoje bei pro kameros langelį stebint priežiÅ«ros posto pareigÅ«nams.

Atsiliepime į skundÄ nurodoma, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 m aukščio. IÅ¡ byloje esančio 2017-03-09 praneÅ¡imo Nr. 24-1281 dėl J. O. skundo nurodoma (b. l. 29), kad asmens privatumui užtikrinti kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Teigiama, Å¡iuo metu užuolaidos yra įrengtos 1 korpuso 8, 9, 10 ir 11 postų kamerose Nr. 104–200 bei 2 korpuso 18 posto kamerose Nr. 309–323. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2016-11-03 iki 2016-11-15, o praneÅ¡imas paruoÅ¡tas 2017-03-09, todėl, teismo vertinimu, Å¡iame praneÅ¡ime nurodyta ginčo laikotarpiui neaktuali informacija nepatvirtina fakto, kad pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu pareiÅ¡kėjo kamerose Nr. 111 bei Nr. 309 sanitarinio mazgo patalpose buvo įrengtos užuolaidos ir užtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais.

Teismo vertinimu, sanitarinių įrenginių atitvėrimas tik sienele nėra pakankamas privatumo užtikrinimas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , kt.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių visiÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjo privatumo užtikrinimÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais, atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sÄ lygų bloginimui.

Tai suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog pareiÅ¡kėjui buvo apribota judėjimo laisvė, t. y. jis buvo vedamas pasivaikščioti į laukÄ vos vienai valandai, o esant blogam orui apskritai nevedamas, dėl to jis patyrė pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei kitus nepatogumus.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ bei BVK 73 straipsnio nuostatas. BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos. Pagal BVK 73 straipsnio 5 punktÄ , paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Tačiau Å¡iuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog BVK 73 straipsnyje numatytos paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sÄ lygos taikytinos pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o ne kalėjimuose.

Kadangi pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti vadovaujamasi BVK 85 straipsnio nuostatomis. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Atsiliepime į skundÄ nurodoma, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta teisė kasdien pasivaikščioti gryname ore, tačiau informacijos apie tai, kada nuteistasis pasinaudojo savo teise į pasivaikščiojimÄ , LukiÅ¡kių TI-K pateikti negali.

Teismo vertinimu, atsakovo atstovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės, jog esant blogam orui pareiÅ¡kėjas apskritai nebuvo iÅ¡vedamas pasivaikščioti. Kita vertus, pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė konkrečios dienos, kada dėl oro sÄ lygų buvo atsisakyta iÅ¡vesti pareiÅ¡kėjÄ pasivaikščioti. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl neva per trumpo pasivaikščiojimo laiko kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ praÅ¡ydamas suteikti galimybę pratęsti pasivaikščiojimo laikÄ arba teikė skundus dėl pareiÅ¡kėjo teisės į pasivaikščiojimÄ ribojimo.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginius, jog buvo ribojama pareiškėjo judėjimo laisvė, teismas vertina kaip deklaratyvius, nepagrįstus jokiais juos patvirtinančiais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinę žalÄ dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija.

Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo bÅ«do, atsižvelgia į tai, kad nors LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų pažeidimai nebuvo ilgalaikiai ir žymÅ«s, tačiau pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , o tuo pačiu ir neturtinę žalÄ , kuriÄ yra pagrindas įvertinti pinigais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad po to, kai neturtinė žala buvo teisingai atlyginta, pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1897/2008).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neilgÄ laikÄ (12 parų) buvo laikomas kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėjo negrįžtamÄ pobÅ«dį ar jų mastas bÅ«tų itin didelis.

PareiÅ¡kėjas nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, kad dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų teikė skundus LukiÅ¡kių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms. Tai patvirtina ir atsakovo atstovo atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytos aplinkybės. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų. PrieÅ¡ingai Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K pagal galimybes siekia užtikrinti tinkamas nuteistųjų laikymo sÄ lygas.

Spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydžio, todėl, įvertinęs pareiÅ¡kėjo atžvilgiu byloje konstatuotų pažeidimų mastÄ , pobÅ«dį ir intensyvumÄ , kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas prieina prie iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 100 Eur sumos priteisimas.LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 1,20 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Tuo atveju, jei skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , proporcingÄ atmestų reikalavimų daliai. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-01-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Å iuo atveju pažymėtina, kad atsakovo atstovas atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ ir su ginču susijusiÄ medžiagÄ pateikė vykdydamas teismo įpareigojimÄ , per ,,Liteko“ elektroninių paslaugų portalÄ , todėl spręstina, kad realių iÅ¡laidų nepatyrė.

Atsižvelgiant į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo J. O. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti J. O. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 Eur (tris Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ skundo dalį atmesti.LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                            Margarita Stambrauskaitė