29344979-526a-4e5d-9952-bb20122504f8 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1178-513/2018 Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00510-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.15; 2.1.2.4.2.6; 2.6.8.12; 3.1.7.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. Z. ieÅ¡kinį atsakovui S. Z., tretiesiems asmenims L. Z., Skuodo rajono notarų biuro notarei V. Ž. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. Z. prašė teismo pripažinti negaliojančia 2015 m. birželio 30 d. sudarytÄ ir notariÅ¡kai patvirtintÄ dovanojimo sutartį, kuria ji padovanojo atsakovui S.Z. (savo anÅ«kui) 295/482 dalis 4,82 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Skuodo r. sav., 0,25 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Skuodo r. sav., ir fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio Å«kio pastatus, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Skuodo r. sav., taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti jai turtÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad dovanojimo sutartyje nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta jos tikroji valia, ji nenorėjo ir nesiekė neatlygintinai savo turtÄ perduoti tuo metu nepilnamečiam anÅ«kui S. Z., yra senyvo amžiaus, sunkiai girdinti, neturinti iÅ¡silavinimo, dėl sveikatos bÅ«klės nesuvokė dovanojimo sutarties sudarymo pasekmių. Taip pat nurodė, kad po dovanojimo sutarties sudarymo anÅ«kas atliko smerktinus geros moralės požiÅ«riu veiksmus, t. y. ne kartÄ jai grasino susidoroti, vartojo psichologinį smurtÄ , iÅ¡sikraustęs iÅ¡ jos namų iÅ¡sinešė raktus, 2016 m. kovÄ užrėmė duris jai bÅ«nant namuose ir ji negalėjo iÅ¡eiti, rodė jai Å¡pygÄ . Mano, kad tokie anÅ«ko veiksmai sudaro pagrindÄ pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia. Teigė, kad tikroji jos valia buvo padaryti patvarkymÄ , kad dalis turto nusigriauti po jos mirties atitektų marčiai L. Z., atsakovo motinai.

3. Atsakovas S. Z. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovės valia dovanoti nekilnojamÄ jį turtÄ susiformavo ne staiga, o buvo dar iki jos sÅ«naus S. Z., atsakovo tėvo, mirties, jokio suklydimo sudarant sandorį nebuvo ir nėra, ieÅ¡kovė yra ir buvo pakankamai protinga moteris. Taip pat nurodė, kad nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, jog jis atliko kokius nors netinkamus veiksmus prieÅ¡ ieÅ¡kovę. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas.

5. Teismas nurodė, jog ieškovė dovanojimo sandorį prašė pripažinti negaliojančiu dviem savarankiškais sandorių negaliojimo pagrindais:

1) CK 1.90 straipsnio pagrindu, kad sandoris sudarytas dėl jos suklydimo ir 2) CK 6.472 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, kad apdovanotasis atliko prieÅ¡ dovanotojÄ veiksmus, kurie griežtai smerktini moralės požiÅ«riu. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , Å¡ių sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindų nenustatė.

6. Spręsdamas dėl CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto pagrindo egzistavimo teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo spręsti, kad J. Z., padovanodama savo turtÄ anÅ«kui, klydo dėl sudaromo sandorio esminių aplinkybių. Teismas, apklausęs liudytojus, nustatė, kad ieÅ¡kovė, dar sÅ«nui esant gyvam, žadėjo nekilnojamÄ jį turtÄ , dėl kurio buvo sudarytas ginčijamas dovanojimo sandoris, perleisti jam, o po sÅ«naus mirties teigė, kad tęsi savo pažadÄ anÅ«kui (atsakovui), tokias aplinkybes ieÅ¡kovė nurodė ir notarei. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė ginčijamo sandorio sudarymo metu bÅ«tų buvusi neveiksni ar ribotai veiksni, jai bÅ«tų nustatytas nuolatinės slaugos ar priežiÅ«ros poreikis, kad bÅ«tų nesupratusi sudaryto sandorio esmės.

7. Teismas taip pat nustatė, jog sandorio sudarymo metu ieškovei buvo diagnozuotas klausos sutrikimas, tačiau visi byloje apklausti liudytojai ir proceso dalyviai patvirtino, kad su ieškove susikalba, taip pat ir mobiliuoju telefonu, tik kalbėti reikia garsiai. Teismas taip pat pažymėjo, kad posėdžių metu su ieškove, kuri buvo atstovaujama advokatės, bendravimas buvo sunkus ieškovei teigiant, jog negirdi ir nesupranta, kas yra klausiama, tačiau ieškovė teismo ir šalių užduotus klausimus suprasdavo ir į juos pateikdavo atsakymus, o trečiajam asmeniui L. Z. teismo posėdžio metu teikiant paaiškinimus byloje ieškovė, sėdėdama apie 1,5 m atstumu nuo trečiojo asmens, kelis kartus nurodė, kad ši meluoja.

8. Dėl ieškovės senyvo amžiaus, išsilavinimo stokos teismas nurodė, jog ieškovė skaityti moka, pinigus pažįsta, į parduotuvę pati nueina, dirba ūkio darbus ir savimi pati pasirūpina, todėl jos amžius (sandorio sudarymo metu buvo 69 m.) ir atitinkamo išsilavinimo neturėjimas nebuvo kliūtis suvokti 2015 m. birželio 30 d. sudaryto dovanojimo sandorio esmę.

9. Dėl dovanojimo sutarties ginčijimo CK 6.472 straipsnio pagrindu teismas pažymėjo, kad byloje nėra ieÅ¡kovės teiginius apie anÅ«ko nederamÄ elgesį patvirtinančių įrodymų, todėl laikė, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo teiginių. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė (apeliantė) J. Z. praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

11. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo, taip pat procesinių teisės normų pažeidimo.

12. IeÅ¡kovė tvirtina, kad sudarytoje dovanojimo sutartyje nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta jos tikroji valia, jos veiksmai neatitiko vidinės valios, nes ji nenorėjo ir nesiekė neatlyginai perduoti savo turtÄ anÅ«kui nuosavybėn, o jos valios ydingumo susiformavimui įtakos turėjo artimų asmenų – motinos ir sÅ«naus – netektis per trumpÄ laikÄ , kurtumas ir iÅ¡silavinimo neturėjimas. Be to, ji neturėjo tokio pobÅ«džio veiksmų atlikimo patirties, todėl nesuvokė dovanojimo sutarties sudarymo pasekmių, dovanojimo sutarties egzempliorius jai nebuvo įteiktas, jį gavo tik 2015 m. spalio mėnesį nuvykusi į notaro biurÄ ir jo pareikalavusi.

13. IeÅ¡kovė argumentuoja, kad teismas tinkamai neiÅ¡analizavo jos valios formavimosi proceso, tikrųjų ketinimų, situacijos, buvusios sutarties sudarymo metu, Å¡alių santykių iki sutarties sudarymo. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ginčo sutartis neturi dovanotojo valios ydingumo, nes jos supratimas ir valia buvo padaryti patvarkymÄ dėl palikimo po mirties, t. y. sudaryti testamentÄ , pagal kurį dalis žemės sklypo ir ferma su daržine po jos mirties atitektų marčiai L. Z., o dalis dukrai A. L. Pažymi, jog 2015 m. liepos 9 d. bÅ«tent ir sudarė testamentÄ .

Teigia, kad ji mažai iÅ¡silavinusi, baigusi tik dvi klases, nesuvokia teisinių terminų, valiÄ sudaryti ne dovanojimo sandorį įrodinėjo liudytojų parodymais, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino. Taip pat teismas nevertino jos psichologinės bÅ«senos sandorio sudarymo metu, nors per trumpÄ laikÄ ji patyrė dviejų artimų žmonių netektis, didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų, neįtikėtina, kad praėjus savaitei po sÅ«naus laidotuvių bÅ«tų iÅ¡ esmės pagerėjusi jos psichologinė bÅ«sena tiek, kad ji bÅ«tų galėjusi priimti adekvačius sprendimus, be to, iÅ¡ L.

Z. patyrė didelį spaudimÄ . Teigia, kad nepaÅ¡alinti paties atsakovo ir trečiojo asmens L. Z. paaiÅ¡kinimų dėl sandorio sudarymo aplinkybių prieÅ¡taravimai, o notarė, tvirtindama sutartį, neįsitikino, kad ji suvokė sandorio esmę ir teisinius padarinius. IeÅ¡kovės teigimu, ji nieko negirdi, todėl neįtikėtina, kad notarė garsiai Å¡aukdama jai perskaitė 11 lapų sutartį. Taip pat teigia, kad nesuprato ir negirdėjo teismo užduodamų klausimų, o L. Z. duodant paaiÅ¡kinimus instinktyviai sakė, kad Å¡i meluoja, nes buvo susipažinusi su jos atsiliepimu.

14. Ieškovės teigimu, yra įrodyti geros moralės požiūriu smerktini anūko veiksmai, nes jis pats pripažino, kad išsikraustydamas iš krosnies išėmė vamzdį. Ieškovės teigimu, buvo žiema, namus reikėjo šildyti, todėl iš krosnies į kambarį veržėsi dūmai. Be to, išsikraustydamas anūkas pasiėmė ir raktus, o sugadintas duris sutaisė jos sūnus. Tai, kad anūkas jai grasina, yra užfiksuota pareiškimuose policijai, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių ir atsakovo veiksmų atitikties geros moralės normoms nevertino.

15. Atsakovas S. Z. atsiliepimu apeliacinio skundo praÅ¡o netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Argumentuoja, jog teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, iÅ¡klausė visų liudytojų parodymus ir juos vertino, todėl padarė pagrįstas iÅ¡vadas.

16. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė remiasi tik jai parankiais liudytojų, kurie neva girdėjo jÄ sakius, kad ketina sudaryti testamentÄ , parodymais. Pažymi, kad su dukters vyru A. L. ieÅ¡kovė palaiko itin artimus santykius, o jis parodė bÅ«tent tai, kad ieÅ¡kovė viskÄ suvokia ir Å¡neka protingai, ji visÄ laikÄ sÅ«nui esant gyvam žadėjo jam dovanoti savo turtÄ , apie testamentÄ nekalbėjo, sakė padalys žemę, visi artimieji su tuo sutiko. Teigia, kad ieÅ¡kovė turi sandorių sudarymo patirties notaro kontoroje ir valstybės institucijose, todėl pripažintini nepagrįstais teiginiai, kad nesuvokė sandorio esmės. Atsakovas pažymi, kad aplinkybė, jog 2015 m. liepos 9 d. ieÅ¡kovė sudarė testamentÄ dėl turto dalies, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė suprato, jog kita turto dalis yra padovanota ir ji jos neturi.

Taip pat, atsakovo teigimu, ieÅ¡kovės klausos sutrikimai neturėjo įtakos jos valiai, sutartis jai buvo perskaityta, notarė įsitikino jos valia ir tik tada sandorį patvirtino. Pažymi, kad nė vieno ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimo tyrimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kad jis močiutei grasino susidoroti, o ji pati, iÅ¡sikvietusi televizijÄ , elgėsi piktai ir agresyviai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 17.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl naujų įrodymų priėmimo 19. IeÅ¡kovės atstovė pateikė ir praÅ¡o priimti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2018-05-03–2018-06-01 teismo psichiatrijos ekspertizės aktÄ Nr. 85TPK-130/2018. Nurodė, kad ekspertizė atklikta 2018-06-01 baudžiamojoje byloje, todėl negalėjo teismui bÅ«ti pateikta anksčiau, ir įrodo, jog ieÅ¡kovė yra mažai raÅ¡tinga ir turi klausos sutrikimų.

Atsakovo atstovas pateikė ir praÅ¡o priimti Plungės apylinkės teismo 2018-10-04 nuosprendį, kuriuo J. Z. pripažinta kalta padariusi BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nurodo, jog nuosprendis nėra tiesiogiai susijęs su civiline byla, tačiau baudžiamojoje byloje esanti specialisto iÅ¡vada pagrindžia, kad ieÅ¡kovė suvokia savo veiksmų reikÅ¡mę.

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21. Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas, siekiant nustatyti materialiÄ tiesÄ byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-347/2014; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-218-916/2016; 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujai teikiamais įrodymais grindžiamos aplinkybės gali bÅ«ti reikÅ¡mingos teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui ir neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pažymėtina, jog Å¡alys yra susipažinusios su pateiktais naujais įrodymais. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

Teisėjų kolegija, siekdama visapusiÅ¡kai bei iÅ¡samiai iÅ¡tirti ir įvertinti bylos aplinkybes, minėtus įrodymus priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl ginčo esmės 23. IeÅ¡kovė apeliacinį skundÄ grindžia iÅ¡ esmės dviem argumentais, t. y. sudarydama dovanojimo sandorį suklydo dėl paties sandorio esmės (CK 1.90 straipsnis), antruoju sandorio panaikinimo pagrindu nurodomi geros moralės neatitinkantys anÅ«ko veiksmai (CK 6.472 straipsnis).

24. Pagal CK 1.90 straipsnį, dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

25. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo Å¡io sandorio Å¡alys sÄ moningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtÄ kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad, sudarant dovanojimo sutartį, svarbiÄ reikÅ¡mę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslÄ . Todėl bÅ«tina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtÄ apdovanojamajam jo nuosavybėn ir (ar) tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sÄ lygas. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ai ir įstatymo nustatyta forma. IÅ¡orinis valios iÅ¡reiÅ¡kimas turi atitikti vidinį – tikrÄ jį valios turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

26. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė savo suklydimÄ grindžia tuo, jog tikrieji jos ketinimai buvo sudaryti testamentÄ , o valios ydingumÄ lėmė artimų Å¡eimos narių (motinos ir sÅ«naus) mirtys, jos amžius, mažas raÅ¡tingumas, klausos problemos, marčios L. Z. įkalbinėjimai, sandorių sudarymo patirties nebuvimas ir pan. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, duomenis apie jos sveikatos bÅ«klę, liudytojų parodymus ir byloje esančius įrodymus nustatė, kad ieÅ¡kovės valia formavosi ilgÄ laikÄ , buvo nuosekli, nes ji žadėjo nekilnojamÄ jį turtÄ , dėl kurio buvo sudarytas ginčijamas dovanojimo sandoris, perleisti sÅ«nui, o po netikėtos sÅ«naus mirties teigė, kad tęsi savo pažadÄ anÅ«kui (atsakovui).

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė egzistuojant CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto sandorio negaliojimo pagrindÄ â€“ suklydimÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, todėl jų nekartodama pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo argumentų.

27. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sÄ Å¾iningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog, įvertinus ieÅ¡kovės amžių, gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, patirtį sudarant kitus sandorius notarų biure ir valstybės institucijose, liudytojų parodymus dėl ieÅ¡kovės valios sudaryti bÅ«tent dovanojimo sandorį sÅ«nui, spręstina, kad sutarties sudarymo metu ji turėjo ir galėjo suprasti dovanojimo sutarties esmę ir pasekmes. Pažymėtina, kad dovanojimo sandoris iÅ¡ esmės nesudėtingas, suprantamas vien iÅ¡ sutarties pavadinimo, todėl, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, net ir ieÅ¡kovei teigiant, jog jos iÅ¡silavinimas tik dviejų klasių, tačiau nustačius, kad ieÅ¡kovė skaityti ir raÅ¡yti moka, Å¡i aplinkybė suklydimui įtakos negalėjo turėti.

Be to, dovanojimo sutartis buvo patvirtinta notarės, kuri turėjo pareigÄ Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kinti sudaromos sutarties esmę ir įsitikinti asmens gebėjimu suprasti sudaromo sandorio esmę ir jo pasekmes. Apdairus ir atidus žmogus, sudarydamas sutartį, rÅ«pindamasis savo teisėmis ir pareigomis, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas sutartį turi jÄ perskaityti, o pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus ir kitas bylos aplinkybes, minėta, nustatė, kad skaityti ieÅ¡kovė moka. Kaip liudytojos apklaustos notarė V.

Ž. ir notaro biuro darbuotoja A. L. parodė, kad ieÅ¡kovei sutarties esmė iÅ¡aiÅ¡kinta, pažymėta, jog reikėjo garsiai kalbėti, nes ieÅ¡kovė prastai girdi. Notarė taip pat parodė, kad ieÅ¡kovė yra sakiusi, jog tęsi savo pažadÄ sÅ«nui, ir apie testamentÄ neužsiminė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovės argumentai nepaneigia nei notarės nurodytų aplinkybių, buvusių sudarant sandorį (jog ieÅ¡kovės valia buvo bÅ«tent dovanojimas, apie palikimÄ neužsiminta), nei teismo padarytų iÅ¡vadų.

Teisėjų kolegijos nuomone, netikėti ar kritiÅ¡kai vertinti notarės paaiÅ¡kinimus nėra teisinio pagrindo (CPK 189 straipsnis), o ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde neįrodė buvus kitokių aplinkybių, kurios suteiktų teisinį pagrindÄ padaryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

29. Pažymėtina, jog iš pačios ieškovės pateikto Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2018-05-03–2018-06-01 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-130/2018 išvadų matyti, jog ieškovės suvokimo sutrikimų nenustatyta, į klausimus ji atsako prasmingai, geba skaityti ir rašyti, suvokia ekspertizės esmę, yra adekvati, juokauja, orientuojasi laike ir erdvėje, koncentruoja dėmesį, klausos deficitas neapriboja dalyvavimo pokalbyje.

Tai reiÅ¡kia, jog, net ir praėjus keleriems metams po ginčijamo sandorio sudarymo, ieÅ¡kovė yra pakankamai nuovoki, adekvačiai vertina aplinkÄ ir situacijÄ , įskaitant ir vykusį teismo procesÄ , turi gyvenimiÅ¡kos patirties ir dokumentų tvarkymo bei sandorių sudarymo patirties. Aplinkybes, kad ieÅ¡kovė adekvačiai suvokia aplinkÄ , yra nuovoki moteris, gyvenanti savarankiÅ¡kai ir savimi pasirÅ«pinanti, pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė ir kaip liudytojai apklausti ieÅ¡kovės Å¡eimos nariai ir artimi giminaičiai, taip pat parodę, kad klausos sutrikimai netrukdo su ieÅ¡kove susikalbėti telefonu.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors ir teigdama, kad negirdi, ieškovė atsakė į teismo klausimus, komentavo kitų proceso dalyvių pasisakymus. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad klausos defektai savaime nelėmė ieškovės suklydimo dėl sandorio esmės.

30. Vadovaudamasi anksčiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovės amžius, menkas iÅ¡silavinimas, sveikatos bÅ«klė, iÅ¡gyvenimai dėl artimųjų netekties, neturėjo įtakos ieÅ¡kovės valiai padovanoti turtÄ anÅ«kui ir ieÅ¡kovės suklydimui pasiraÅ¡ant dovanojimo sutartį. Pažymėtina ir trečiojo suinteresuoto asmens L. Z. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė savo anÅ«kams papildomai dar padovanojo po 10 arų žemės, o atsakovui anÅ«kui S. Z. dar padovanojo traktorių su žemės Å«kio padargais ir įformino tai raÅ¡tu. Nurodytų aplinkybių atsakovė nepaneigė, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos tik pagrindžia ieÅ¡kovės valiÄ sudaryti bÅ«tent dovanojimo sandorį.

31. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovės apsisprendimÄ ginčyti dovanojimo sutartį lėmė po sandorio sudarymo atsiradusios aplinkybės, t. y. Å¡eimos narių nesutarimai dėl žemės sklypų ribų ir ieÅ¡kovės sesers įsikiÅ¡imas. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks ieÅ¡kovės valios pasikeitimas jau po sandorio sudarymo nelaikytinas suklydimu dėl esminių sandorio elementų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2013). Pažymėtina ir aplinkybė, jog ieÅ¡kovė, remdamasi CK 6.472 straipsniu ir praÅ¡ydama panaikinti dovanojimo sutartį, pripažįsta, jog Å¡alis sieja bÅ«tent dovanojimo teisiniai santykiai.

32. Dovanotojo teisė kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo panaikinimo siejama su CK 6.472 straipsnyje įtvirtintais teisiniais pagrindais. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvÅ«s pagrindai, susiję su neigiamais apdovanotojo veiksmais dovanotojo ar jo artimųjų atžvilgiu, – kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu. Å io straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojami dovanojimo panaikinimo padariniai, nustatyta, kad apdovanotasis privalo grÄ Å¾inti dovanotÄ turtÄ , jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra iÅ¡likęs, dovanotojui pagal Civilinio kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos normas, reglamentuojančias restitucijÄ .

33. Ä®statyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiÅ«riu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimÄ â€“ apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultÅ«ringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010).

CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingÄ nedėkingumÄ dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibÅ«dinti pabrėžiant jų iÅ¡skirtinį – neabejotinai griežtÄ â€“ smerkimÄ . Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali bÅ«ti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai, o tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje iÅ¡vardytus reikÅ¡mingus kriterijus (dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiÅ«riu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas.

Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015; 2018 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018).

34. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡tyręs bylos duomenis dėl ginčo objektu esančio turto dovanojimo sutarties Å¡alių tarpusavio santykių raidos ir Å¡alių elgesio, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindÄ taikyti CK 6.472 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis sutinka ir plačiau jų nekartoja.

35. IÅ¡ bylos duomenų ir liudytojų parodymų matyti, jog nesutarimų ir konfliktinių situacijų kyla dėl žemės sklypų ribų ir naudojimo ir tai nėra susiję su apdovanotojo elgesiu ieÅ¡kovės atžvilgiu. Pažymėtina, jog 2017 m. sausio 25 d. ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimas yra ne dėl atsakovo galimų nusikalstamų veiksmų, o dėl 2017 m. kovo 26 d., 2017 m. gegužės 8 d., 2017 m. birželio 6 d., 2017 m. birželio 21 d. ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimų Skuodo rajono policijos komisariatui. 2017 m. balandžio 7 d. nutarimu, 2017 m. birželio 9 d., 2017 m. birželio 26 d. raÅ¡tais ikiteisminius tyrimus atsisakyta pradėti. Kaip liudytoja apklausta Mosėdžio seniÅ«nijos darbuotoja A. K. taip pat parodė, kad ieÅ¡kovė pagalbos į seniÅ«nijÄ kreipėsi dėl žemės sklypų ribų ir nėra pasakojusi, kad jÄ kas nors skriaustų.

36. Plungės apylinkės teismo 2018-10-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-437-206/2018 J. Z. pripažinta kalta padariusi BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. 2018 m. sausio 22 d., apie 10 val. 30 min., vieÅ¡oje vietoje Plungės apylinkės teismo Skuodo teismo rÅ«mų patalpose įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbÄ aplinkiniams tyčia ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė į galvÄ D. Ž., sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . IÅ¡ informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-346-361/2018 nuosprendį palikus nepakeistÄ .

Pažymėtina, jog įvykis, už kurį ieÅ¡kovei taikyta baudžiamoji atsakomybė, įvyko pirmosios instancijos teismui nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, o nukentėjusioji D. Ž. yra trečiojo asmens L. Z. teta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė charakterizuoja ieÅ¡kovę kaip konfliktiÅ¡kÄ asmenybę, todėl yra pagrindas sutikti su atsakovo teiginiais, jog pati ieÅ¡kovė inicijuoja konfliktines situacijas.

37. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiÅ¡kia ne naujÄ arba pakartotinį bylos nagrinėjimÄ kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimÄ neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Apeliantė apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jos manymu, prieÅ¡tarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė teisinių argumentų, sudarančių pagrindÄ naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , o faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas.

38. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos.

Dėl procesinės bylos baigties 39. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų 41. Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, todėl jai nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

42. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas S. Z. už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 400 Eur (t. 2, b. l. 38–39), Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovo S. Z. naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės J. Z. 400 Eur (keturi Å¡imtai eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teisėjai ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius Irma Čuchraj Marius Dobrovolskis