Legislator Case Law & Legislation
29344041-9365-4d29-85ff-eca024e0bd76 AI generated

29344041-9365-4d29-85ff-eca024e0bd76 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 29344041-9365-4d29-85ff-eca024e0bd76
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1-2218-1057/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65857-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.2. (S) V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, sekretoriaujant Mildai Kančytei, Indrei VenckÅ«nienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, kaltinamajam A. R., jo gynėjui advokatui Sauliui Kibildai, nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei N. G., jos įgaliotam atstovui advokatui Kristupui AÅ¡miui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

Legislator headnote

AI generated

29344041-9365-4d29-85ff-eca024e0bd76 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. R. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiÅ¡kai. 2017 m. lapkričio 29 d., apie 07.20 val. vairavo jam priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Sukilėlių g. antra eismo juosta apie 40-50 km/h greičiu nuo Rasos g. pusės link Drujos g. Buvo tamsus paros metas. Buvo įjungtas gatvės apÅ¡vietimas. Kritulių nebuvo. Kelio danga buvo sausa. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios už susikirtimo su Markučių g., jokių žmonių perėjoje ar prie perėjos nematė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1-2218-1057/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65857-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.2. (S) V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, sekretoriaujant Mildai Kančytei, Indrei VenckÅ«nienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, kaltinamajam A. R., jo gynėjui advokatui Sauliui Kibildai, nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei N. G., jos įgaliotam atstovui advokatui Kristupui AÅ¡miui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, turintis sÅ«nų ir dukrÄ , dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje. Teismas n u s t a t ė : A. R. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2017 m. lapkričio 29 d., apie 07.20 val., Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Sukilėlių g. antra eismo juosta nuo Rasos g. pusės link Drujos g. Tamsiuoju paros metu ir esant blogam matomumui artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios už Sukilėlių g. susikirtimo su Markučių g., nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, buvo neatidus ir neatsargus, nesulėtino greičio ir nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų jo atžvilgiu iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę perėja ėjusios pėsčiosios N. G., įvažiavo į pėsčiųjų perėjÄ , kur automobilio priekine dalimi pėsčiÄ jÄ partrenkė ir sužalojo.

Dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų pėsčiajai N. G. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Savo veiksmais A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 punktų reikalavimus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. parodė, kad kaltę pripažįsta. Sutinka duoti parodymus. Su dalimi pareikÅ¡ti civilinio ieÅ¡kinio nesutinka. Nori atsipraÅ¡yti ponios N. už padarytÄ skausmÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi. 2017 m. lapkričio 29 d. apie 07.00 val. ryto judėjo nuo Sukilėlių g. link Drujos g. apie 50 km/h greičiu.

Leistinas greitis 60 km/h, buvo blogas matomumas, tamsus paros metas. Nepamatė nuketėjusiosios. Nuketėjusioji buvo apsirengusi tamsiai, neturėjo atÅ¡vaitų. Kaltinamasis nepastebėjo jos iÅ¡ karto, todėl neatkreipė dėmesio. Gal likus 10 m iki pėsčiųjų perėjos pastebėjo judančiÄ nukentėjusiÄ jÄ . Sukinėjo vairÄ Ä¯ vienÄ ir į kitÄ pusę. Nepavyko iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Pribėgo patikrinti jos bÅ«klę, pats buvo Å¡oko bÅ«senoje. Pribėgęs paskambino greitajai. Kai pastebėjo, kad ji kvėpuoja, atnešė jai užklotÄ , paėmė už rankos, ramino.

Surinko jos daiktus į vienÄ vietÄ . Ramino jÄ , kad jai viskas bus gerai, bendravo, kad ji neprarastų sÄ monės. Už 10-15 min atvyko greitoji ir medikai, nuketėjusioji buvo su neÅ¡tuvais nuneÅ¡ta į greitosios pagalbos automobilį. JÄ iÅ¡vežė į ligoninę, o A. R. liko su policija, nubraižė visas schemas, nuvyko į kelių policijÄ duoti paaiÅ¡kinimus. TÄ pačiÄ dienÄ nuvažiavo pas nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ ligoninę. Atvažiavo pas jÄ Ä¯ ligoninę, atsiprašė, siÅ«lė pagalbÄ .

Matė, kad ji jaučiasi prastai, jam dėl to buvo skaudu. TÄ kartÄ trumpai kalbėjo, sekančiÄ dienÄ nuvyko pas nukentėjusiÄ jÄ . Žmona buvo kartu. Vėliau atvyko nukentėjusiosios dukra iÅ¡ Londono, apsikeitė kontaktais, jam buvo neleista lankyti nukentėjusiosios. Jie vėliau susiraÅ¡inėjo su nukentėjusios advokatu V. K. Bandė teikti pagalbÄ , kalbėtis kaip viskas nutiko, kaip pagelbės poniai N. Sakė, kad su žmona padengs visas iÅ¡laidas. SusiraÅ¡inėjo el. paÅ¡tu, siuntė Kalėdinę dovanėlę, bandė palengvinti skausmÄ .

Pirma sÄ skaita buvo 1 500 eurų. Su įvykiu nesusijusias iÅ¡laidas (bilietus. nukentėjusiosios dukros kelionės iÅ¡laidas) apmokėjo, o dėl likusios dalies nukreipė į draudimÄ , nukentėjusiosios pusė kreipėsi į draudimÄ tik po 6 mėnesių. Po naujų metų gavo antrÄ sÄ skaitÄ â€“ 2 500 eurų ir didžioji suma buvo nesusiję su įvykiu. Su dalimi tų iÅ¡laidų nesutiko, siÅ«lė padengti 2 000 eurų ir pasiraÅ¡yti taikos sutartį, bet nukentėjusios pusė nesutiko.

Bandė pagerinti situacijÄ , klausė ar jai reikia pagalbos, vaistų. Važiavo antrÄ ja juosta. Pamatė jÄ prieÅ¡ pat pėsčiųjų perėjÄ . Ji gulėjo priekyje automobilio. Vairavo „Ford Galaxy“, automobilis priklauso jam. Automobilio priekine dalimi kliudė nukentėjusiÄ jÄ . Dalis priekinio bamperio kliudė kojas ir parvertė jÄ . Kažkiek nuketėjusioji nuskriejo į priekį. Laiduotoja yra jo žmona, ji (duomenys neskelbtini), ne kartÄ skatinta, pareiginga. Jie gyvena kartu, turi mažametį sÅ«nų, kuris gimė kovo mėnesį.

Žmona gali už jį laiduoti. Su žmona bendrauja, įvykį aptarinėjo. Kartu planuoja ateitį, vaiko gerbÅ«vį. Jos nuomonės klausė, klausė jos patarimų, reaguos į jos siÅ«lymus, kad pagerinti elgesį. Jo elgesys po įvykio pasikeitė, jis stengiasi bÅ«ti atidesnis. Žmona visÄ laikÄ to praÅ¡o. Ne santuokoje gyveno nuo 2014 m., o santuokoje 2 metai. PraÅ¡o, kad laidavimas bÅ«tų be užstato. Turi dukrÄ iÅ¡ pirmos santuokos, ji Å¡iuo metu gyvena Anglijoje su žmona. Žmona motinystės atostogose, finansinių iÅ¡laidų pas juos daug.

PatikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį matė. Turtinę žalÄ turėtų apmokėti draudimas. Jei kažko neapmokės draudimas, dalį galėtų apmokėti (3 t., b. l. 68-70). Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja E. R. parodė, kad su vyru pažįstami nuo 2014 m., susituokė (duomenys neskelbtini), turi vaikutį, kuris gimė Å¡iais metais. Pati tarnauja (duomenys neskelbtini). Yra turėjusi vienÄ nuobaudÄ už greičio virÅ¡ijimÄ su tarnybiniu automobiliu dėl pareigų vykdymo. Pati automobilį vairuoja 5 metus.

Vyras 20 metų vairuoja ir neturi galiojančių nuobaudų. Laiduotoja darys jam įtakÄ , sakys, kad vairuotų atidžiai. Å iuo metu ji yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, jos pajamos nėra labai didelės. Vyras turi dukrÄ iÅ¡ pirmos santuokos, kuriai moka alimentus. Ji su vyru savo gyvenamosios vietos neturi, gyvena pas vyro mamÄ . Laiduotojos pajamos 433 eurai. Vyro truputį daugiau nei 1 000 eurų, laiduotoja turi paskolÄ . Vyras kurį laikÄ buvo užsidaręs savyje, labai pergyveno. Jis laukdavo atstovo laiÅ¡ko tikrindavo paÅ¡tÄ , labai iÅ¡gyveno dėl Å¡ito įvykio.

Vyras visada iÅ¡klauso laiduotojos nuomonės, jie visada vienas kito pasiklausia. Ji pasako „neskubėk, greitai nevažiuok“, vyras klauso jos. Vyras tikrai labai iÅ¡gyveno, jis ir taip pastoviai kalba namuose ir taip jau nubaustas. Jis dėl to labai gailisi (3 t., b. l. 70-71). Kadangi A. R., kuris yra kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, Å¡i baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. R. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2017 m. lapkričio 29 d., apie 07.20 val. vairavo jam priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Sukilėlių g. antra eismo juosta apie 40-50 km/h greičiu nuo Rasos g. pusės link Drujos g. Buvo tamsus paros metas. Buvo įjungtas gatvės apšvietimas. Kritulių nebuvo. Kelio danga buvo sausa. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios už susikirtimo su Markučių g., jokių žmonių perėjoje ar prie perėjos nematė.

Staiga, kai jo vairuojamo automobilio priekinė dalis įvažiavo į perėjÄ , prieÅ¡ savo automobilį, ties viduriu, pamatė tamsų pėsčiosios siluetÄ . Mano, kad iki pėsčiosios buvo apie 10 m atstumas. Tik pamatęs pėsčiÄ jÄ iÅ¡ karto vairuojamÄ automobilį stabdė ir siekdamas iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo vairÄ suko tai į deÅ¡inę, tai į kairę, keisdamas automobilio judėjimo trajektorijÄ . Tačiau iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo jam nepavyko ir automobilio priekine dalimi pėsčiÄ jÄ partrenkė.

Po partrenkimo jo automobilis sustojo apie 6 m už perėjos. Pėsčioji po smÅ«gio nukrito ant asfalto kelių metrų atstumu prieÅ¡ jo automobilį. Automobiliui sustojus, įjungė avarinio sustojimo žibintus, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pribėgo prie partrenktos pėsčiosios. Pėsčioji buvo sÄ moninga, skundėsi kojos skausmais. Pėsčioji buvo apsirengusi tamsios spalvos drabužiais be jokių Å¡viesÄ atspindinčių elementų. Ä®vykio vietoje sustojo dar vienas lengvasis automobilis, kurio vairuotojas paskambino į BPC, pranešė apie eismo įvykį, iÅ¡kvietė medikus ir policijÄ .

Ä® įvykio vietÄ atvykę medikai pėsčiÄ jÄ apžiÅ«rėjo ir iÅ¡vežė į ligoninę. Jis su policijos pareigÅ«nais liko įvykio vietoje. Dėl padarytos veikos gailisi. TÄ pačiÄ dienÄ nuvažiavo į ligoninę ir nukentėjusiosios atsiprašė. KitÄ dienÄ taip pat važiavo aplankyti nukentėjusiosios, nuvežė vaiÅ¡ių. Per Kalėdas nukentėjusiajai per jos giminaitį perdavė siuntinį. Norėdamas atlyginti pėsčiajai padarytÄ Å¾alÄ , 2017 m. gruodžio 28 d. į pėsčiosios sÄ skaitÄ pervedė 1 118,07 eurų pagal jos pateiktÄ iÅ¡laidų sÄ raÅ¡Ä .

Nori susitaikyti su nukentėjusiÄ jÄ , tačiau to negali padaryti, nes jam neleidžiama bendrauti su nukentėjusiÄ ja. Taip pat nėra iÅ¡sakomos sÄ lygos, kurias įvykdžius galėtų susitaikyti su nukentėjusiÄ ja (1 t., b. l. 47, 52). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. G. parodė, kad 2017 m. lapkričio 29 d., apie 07.00 val., išėjo iÅ¡ savo namų ir Å¡aligatviu ėjo link Subačiaus g. esančios autobusų stotelės. Priėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Markučių – Sukilėlių g. sankryža.

PažiÅ«rėjo į kairę pusę (Å¡ioje vietoje Sukilėlių g. yra vienpusis eismas) ir iÅ¡ kairės pusės atvažiuojančių automobilių nematė. Kiek tiksliai Sukilėlių g. atstumo matė, negali pasakyti. Kas vyko vėliau, neprisimena. Kai atsigavo, jautėsi sunkiai, buvo apimta Å¡oko, veidu bėgo kraujas, skaudėjo kojÄ . Suprato, kad yra automobilyje. Po kurio laiko jai nuvalė veidÄ ir pasiteiravo ar geriau bent kiek. Po to medikų automobiliu buvo nuvežta į RVUL, kur jai buvo atlikta operacija.

Priėjusi prie Sukilėlių g. esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, įsitikino, kad nėra atvažiuojančių automobilių ir įžengusi į perėjÄ Ä—jo į kitÄ gatvės pusę. Koks automobilis jÄ partrenkė, nežino. Taip pat negali pasakyti ar tuo metu pėsčiųjų perėja ėjo daugiau pėsčiųjų. Tuo metu buvo tamsu, gatvė buvo apÅ¡viesta. Rytas buvo giedras, nelijo ir nesnigo. Ä®vykio metu patyrė stipriÄ galvos traumÄ , todėl tikslių įvykio aplinkybių neprisimena (1 t., b. l. 23-24).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad 2017 m. lapkričio 29 d., apie 07.10 val., Vilniuje vairavo automobilį ir važiavo Sukilėlių g. nuo Liepkalnio g. pusės. Buvo rytas, tamsu, buvo įjungtas gatvės apÅ¡vietimas. Kelio danga – drėgnas asfaltas, buvo dulksna. Buvo 2 eismo juostos. Liudytojas važiavo 2 eismo juosta. Priekyje ta pačia eismo juosta apie 20 m atstumu važiavo automobilis „Ford Galaxy“. Liudytojo važiavimo greitis buvo apie 50-60 km/h. Važiuodamas iÅ¡ paskos pamatė kaip priekyje važiavęs automobilis „Ford Galaxy“ savo eismo juostoje pradėjo vingiuoti, t. y. gana staigiai keitė judėjimo trajektorijÄ link kairiojo eismo juostos kraÅ¡to, o po to link deÅ¡iniojo kraÅ¡to, neiÅ¡važiuodamas iÅ¡ savo eismo juostos.

Maždaug tuo pačiu metu pamatė, kaip užsidegė „Ford Galaxy“ automobilio „Stop“ žibintai. Kai savo eismo juostoje pradėjo vingiuoti, automobilis „Ford Galaxy“ buvo apie 2-3 m atstumu iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos per Sukilėlių g. važiuojamÄ jÄ dalį. Tikslaus atstumo nurodyti negalėjo, nes buvo migla ir matomumas priekyje buvo nelabai ryÅ¡kus. Matydamas tokį keistÄ automobilio „Ford Galaxy“ važiavimÄ , jis persirikiavo į pirmÄ eismo juostÄ ir tuo metu iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ .

Pamatė kaip prieÅ¡ automobilį „Ford Galaxy“ nukritusi ant nugaros, galva link Drujos g. pusės asfaltu nučiuožė pėsčioji. Tuo metu automobilis „Ford Galaxy“ vis dar judėjo į priekį. Negalėjo nurodyti, kur smÅ«gio momentu buvo automobilis „Ford Galaxy“, t. y. prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , perėjoje ar už perėjos. Pravažiavęs pro 2 eismo juostoje sustojusį „Ford Galaxy“ automobilį ir 5-7 m atstumu prieÅ¡ automobilį gulinčiÄ pėsčiÄ jÄ , liudytojas sustojo pirmoje eismo juostoje.

IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio nuskubėjo prie pėsčiosios. Pėsčioji buvo sÄ moninga, bandė keltis. Automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Nematė iÅ¡ kurios pusės ir kuriuo momentu į kelio važiuojamÄ jÄ dalį įžengė pėsčioji ir link kur ėjo, jÄ pamatė tik po partrenkimo, kai ji krito ant kelio. Patikslino, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos automobilis „Ford Galaxy“ nestabdė, greitis nesikeitė ir nelėtėjo, o „Stop“ žibintai užsidegė tik tuo metu, kai automobilis „Ford Galaxy“, priartėjęs prie pėsčiųjų perėjos, savo eismo juostoje pradėjo vingiuoti (1 t., b. l. 40-42).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-o bÅ«rio vyriausiojo patrulio R. Ž. (R. Ž.) tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad 2017 m. lapkričio 29 d. apie 07.30 val. dirbant su vyriausiuoju patruliu T. M. iÅ¡ Vilniaus VPK OVS budėtojo gautas praneÅ¡imas, kad Vilniuje, Sukilėlių g. ir Markučių g. sankryžoje Å¡alia pėsčiųjų perėjos partrenktas žmogus. Atvykus į vietÄ rastas stovintis automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir stovintis jo vairuotojas A.

R. bei partrenkta moteris, kuri gulėjo ant kelio važiuojamos dalies antroje eismo juostoje. Nustatyta, kad partrenkta moteris yra N. G. Netrukus į įvykio vietÄ atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kuri apžiÅ«rėjo partrenktÄ moterį bei nustatė kojos lūžį ir galvos traumÄ . A. R. paaiÅ¡kino, kad važiavo Sukilėlių g. link Drujos g. antra eismo juosta, kai staiga pamatė prie Sukilėlių g. ir Markučių g. už nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos kelio važiuojamÄ jÄ dalimi einantį žmogų, kuris pamatęs automobilį pradėjo blaÅ¡kytis eidamas tai pirmyn, tai atgal.

A. R. bandė išvengti susidūrimo su žmogumi manevruodamas automobilį tai į kairę, tai į dešinę, bet susidūrimo išvengti nepavyko, ko pasėkoje už pėsčiųjų perėjos buvo partrenkta moteris. Nustatyta, kad vairuotojas visiškai blaivus. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apgadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės bei sudaužytas priekinis stiklas. Eismo įvykio vieta nefilmuojama. Eismo įvykį matė liudytojas A.

V. (1 t., b. l. 7). Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio buvo sustabdytas prieÅ¡ingoje važiavimo krypčiai eismo juostoje. Automobilis sustojo pakrypęs į kairę pusę. Automobilio stabdymo kelias prasideda ties pėsčiųjų perėja (automobilis prieÅ¡ stabdydamas jau buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingÄ eismo kryptį). Stabdymo kelias – 9,9 m. Atstumas nuo sustojusio automobilio iki partrenktos pėsčiosios – 5, 2 m.

Ant kelio užfiksuota N. G. kraujo dėmė ir automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių grotelių šukės. Schemoje taip pat pažymėti kelio ženklai Nr. 533 ir 534 „Pėsčiųjų perėja“ su kelio apšvietimo stulpu (1 t., b. l. 8). Nuotraukose užfiksuota eismo įvykio vieta praėjus maždaug valandai po eismo įvykio, automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo pozicija po eismo įvykio, šio automobilio priekinio stiklo apgadinimai, kraujo dėmės ir šukės ant asfalto prieš automobilį „Ford Galaxy“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9-13). IÅ¡ transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolo matyti, kad Vilniuje, Markučių g. – Sukilėlių g. sankryžoje atliekant automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«rÄ nustatyti tokie iÅ¡oriniai transporto priemonės apgadinimai: priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis stiklas, radiatoriaus grotelės (1 t., b. l. 14). AnalogiÅ¡ki Å¡io automobilio apgadinimai užfiksuoti papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (1 t., b. l. 16).

Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad eismo įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus (1 t., b. l. 55). Iš specialisto išvados Nr. G 1335/2018(01) matyti, kad N. G. nustatyti šie kūno sužalojimai: muštinės žaizdos kaktoje ir nosies srityje, dešinio nosikaulio lūžis, dešinės pusės kaktikaulio bei kaukolės pamato priekinės daubos linijinis lūžis, galvos smegenų sumušimas, dešinio gaktikaulio abiejų šakų bei kryžkaulio viršutinės dalies lūžiai, kairės blauzdos abiejų kaulų lūžis.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti aptariamo eismo įvykio metu (2017 m. lapkričio 29 d.) partrenkus automobiliui. Dėl kaukolės pamato priekinės daubos lūžio sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Ankstesni specialistų paaiÅ¡kinimai dėl sveikatos sutrikdymo masto apimties laikytini nepilnais, nes tuo metu nebuvo patikslinta kaukolės lūžio topografinė anatomija, kuri konkrečiu atveju lemia sveikatos sutrikdymo mastÄ (1 t., b. l. 101-102). Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį Kaltinamajam Å¡ioje byloje yra pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 3 dalį kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Teismas konstatuoja, jog šioje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, jog BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika kaltinamajam buvo inkriminuota pagrįstai. Visų pirma, daugiau nei akivaizdu, jog 2017 m. lapkričio 29 d. apie 07.20 val. nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, esančioje už Sukilėlių g. susikirtimo su Markučių g. kilo eismo įvykis.

Tai patvirtina kaltinamojo parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 47, 52; 3 t., b. l. 68-70), nukentėjusiosios parodymai (1 t., b. l. 23-24), liudytojo parodymai (1 t., b. l. 40-42), policijos pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas (1 t., b. l. 7), eismo įvykio vietos schema (1 t., b. l. 8), nuotraukos (1 t., b. l. 9-13), transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolas, papildomi duomenys apie eismo įvykį (1 t., b. l. 14, 16). Taip pat, atsižvelgiant į specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 1335/2018(01) akivaizdu, jog nukentėjusiajai dėl įvairių jos kÅ«no sužalojimų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 101-102).

Teismas konstatuoja, jog eismo įvykis ir jo metu nukentėjusiajai kilęs sunkus sveikatos sutrikdymas nutiko būtent dėl to, jog kaltinamasis A. R. nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimų, o konkrečiai – kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų. Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodoma, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 30 punkte nurodoma, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieÅ¡ pat eismo juostÄ (važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ ) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiÄ jį.

Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Byloje nagrinėjamas eismo įvykis kilo nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, tamsiuoju paros laiku. Be to, tiek paties kaltinamojo parodymai (1 t., b. l. 47, 52; 3 t, b. l. 68-70), tiek byloje esančios nuotraukos (1 t., b. l. 9-13) patvirtina, jog tuo metu matomumas buvo blogas.

Pažymėtina ir tai, jog įvykis kilo rytinio piko metu, kai vyksta intensyvus tiek automobilių, tiek pėsčiųjų judėjimas. Taigi, įvykio metu egzistavo net keletas aplinkybių, kurios reikalavo didesnio nei įprastai eismo dalyvių atidumo ir atsargumo. Tačiau kaip matyti iš bylos aplinkybių, A. R. įvykio metu nebuvo pakankamai atidus. Iš jo paties parodymų (1 t., b. l. 47, 52; 3 t., b. l. 68-70), liudytojo parodymų (1 t., b. l. 40-42), eismo įvykio vietos schemos (1 t., b. l.

8) matyti, jog kaltinamasis stabdyti automobilį ėmė tik prieÅ¡ pat įvažiuodamas į pėsčiųjų perėjÄ , t. y. kai pastebėjo priekyje jo esančiÄ nukentėjusiÄ jÄ . Teismas pažymi, jog iÅ¡ byloje esančių nuotraukų (1 t., b. l. 9-13) akivaizdu, kad pati pėsčiųjų perėja yra aiÅ¡kiai matomoje vietoje, pėsčiųjų perėjÄ ir jÄ Å¾ymintį kelio ženklÄ , ant kelio einančias linijas pastebėti netrukdo jokie statiniai, medžiai ar kitos kliÅ«tys. Byloje nėra nustatyta, kad pati nukentėjusioji bÅ«tų kaip nors pažeidusi kelių eismo taisykles.

Todėl, akivaizdu, kad tai, jog kaltinamasis laiku nepastebėjo per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusios nukentėjusiosios, jÄ partrenkdamas sukėlė eismo įvykį ir sunkų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymÄ , nulėmė bÅ«tent jo paties neatidumas ir kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas. Kartu pažymėtina, jog atsižvelgiant tiek į paties įvykio aplinkybes, tiek į kaltinamojo ilgametę vairavimo patirtį, laikytina, kad Å¡i nusikalstama veika padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamo nerÅ«pestingumo, nes kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų gali kilti eismo įvykis, o kartu ir nusikalstami padariniai nukentėjusiosios sveikatai, nors galėjo ir turėjo tai numatyti.

Teismas, įvertinęs ir tarpusavyje sugretinęs visus byloje surinktus duomenis, daro vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo veikoje yra visi BK 281 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai ir Å¡i nusikalstama veika kaltinamajam inkriminuota pagrįstai. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Å ioje byloje yra pateiktas praÅ¡ymas atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (3 t., b. l.

44) BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Å io straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, susijusios su nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sÄ lygų visumai. Teismas pažymi, jog BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų.

Kaltinamasis nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ (1 t., b. l. 56). Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 47, 52), tiek teisme (3 t., b. l. 68-70) visiÅ¡kai pripažino kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimÄ . Jis neilgai trukus po įvykio pats savanoriÅ¡kai atlygino dalį žalos (1 t., b. l. 48; 2 t., b. l. 165). Be to, A. R. nuolat domėjosi nukentėjusiosios sveikata rodė suinteresuotumÄ atlyginti žalÄ (2 t., b. l. 48, 117-141, 149-161, 190-221). Kaltinamasis praeityje kelis kartus yra baustas administracine tvarka už greičio virÅ¡ijimÄ (1 t., b. l. 57-58), tačiau jo padarytų pažeidimų negalima traktuoti kaip sistemingo eismo taisyklių nesilaikymo.

IÅ¡ teismui pateiktos charakteristikos matyti, kad A. R. Å¡iuo metu tarnauja (duomenys neskelbtini), turi majoro laipsnį, per tarnybos Lietuvos kariuomenėje laikotarpį skatintas 21 kartÄ , charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 49-50). Todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti tuo, jog kaltinamasis ateityje atlygins visÄ padarytÄ Å¾alÄ ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. PraÅ¡ymÄ bÅ«ti laiduotoja Å¡ioje byloje pateikė E. R. (3 t., b. l. 44), kuri yra kaltinamojo žmona (3 t., b. l. 51). Laiduotoja nėra teista (3 t., b. l. 46), bausta už smulkius ir nesistemingus kelių eismo taisyklių pažeidimus (3 t., b. l. 47).

Å iuo metu tarnauja (duomenys neskelbtini), per tarnybos laikotarpį skatinta 7 kartus, charakterizuojama teigiamai (3 t., b. l. 45). Teismo posėdyje nurodė, jog su A. R. yra pažįstami nuo 2014 m., susituokė (duomenys neskelbtini), turi vaikÄ . Taip pat nurodė, jog darys įtakÄ vyrui, kad jis vairuotų atidžiai. Pažymėjo, kad vyras labai pergyveno dėl įvykio (3 t., b. l. 70-71). Teismo vertinimu, laiduotojos požiÅ«ris į susiklosčiusiÄ situacijÄ , asmeninės savybės leidžia E. R. laikyti teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, gebėsiančiu daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam A.

R.. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatuoja, jog yra pagrindas atleisti kaltinamÄ jį A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį laiduotojos E. R. atsakomybėn be užstato ir nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo laikotarpį. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo BK 67 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal to paties straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės gali bÅ«ti skiriamos asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais.

BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje yra numatyta viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise. Å i baudžiamojo poveikio priemonė gali bÅ«ti skiriama, kai naudojantis ja yra padaroma nusikalstama veika (BK 68 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pažymima, kad vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, Å¡io kaltininko padarytus konkrečius kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistÄ jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-25-489/2017). Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų (tame tarpe ir susijusių su mažamečio vaiko auginimu) nuteistam asmeniui, nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir kad teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011, 2K-207-139/2016).

Teismas pažymi, jog Å¡ioje byloje kaltinamasis naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaip Å¡ioje byloje jau minėta, A. R. charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 49-50), anksčiau tik kelis kartus baustas už leistino greičio virÅ¡ijimÄ , nebuvo sistemingas kelių eismo taisyklių pažeidėjas (1 t., b. l. 57-58). NusikalstamÄ veikÄ jis padarė dėl neatsargumo. Kita vertus, dėl nusikaltimo kilo sunkÅ«s padariniai, kadangi nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Nukentėjusioji dar ir bylÄ nagrinėjant teisme jautė eismo įvykio sukeltas pasekmes. Taigi, net ir vienkartinis A. R. kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė sunkias neigiamas pasekmes nukentėjusiajai. Å ios pasekmės yra užtektinai sunkios, jog pateisintų baudžiamojo poveikio priemonės skyrimÄ . Ateityje dėl baudžiamojo poveikio priemonės A. R. kilsiantys sunkumai, susiję su darbu, vaikų auginimu Å¡iuo atveju nesudaro pagrindo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės, juo labiau, kad teisme A.

R. žmona nurodė turinti teisę vairuoti transporto priemones, be to, Å¡iuo nuosprendžiu nėra skiriamas automobilio konfiskavimas, taigi galimybė bent vienam Å¡eimos nariui vairuoti transporto priemonę iÅ¡lieka. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nustato 1 metų ir 6 mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminÄ Å¡i terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡o“ (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 1 ir 5 punktais, taip pat Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu A. R. įpareigojamas nuosprendžio įsiteisėjimo dienÄ VÄ® „Regitrai“ pateikti vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, jog Å¡ioje byloje buvo iÅ¡reikÅ¡tas praÅ¡ymas vietoje uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikyti kitas baudžiamojo poveikio priemones, t. y.

įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nemokamus darbus. Teismo vertinimu, bÅ«tent Å¡ių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nebÅ«tų prasmingas, nes jos nepadėtų įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie nusikalstamų veikų transporto eismo saugumui. Uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones savo esme yra su transporto eismo saugumu susieta baudžiamojo poveikio priemonė, nes ji eliminuodama asmens teisę vairuoti transporto priemones kartu apriboja ir jo galimybę daryti naujas su transporto eismo saugumu susijusias nusikalstamas veikas, t. y. turi aiÅ¡kų prevencinį poveikį.

Tuo tarpu kitos gynėjo siÅ«lomos skirti baudžiamojo poveikio priemonės vargu ar Å¡ios bylos kontekste gali turėti kokį nors apčiuopiamÄ poveikį. A. R. privalės atlyginti visÄ nusikaltimu padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , taigi net ir neskyrus įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ jis dėl padaryto nusikaltimo patirs didelius finansinius nuostolius. Teismas taip pat nelaiko, jog nemokamų darbų globos ir rÅ«pybos įstaigose skyrimas gali turi kokį nors emocinį poveikį A.

R., kadangi jis tarnauja Lietuvos kariuomenėje, taigi, net ir nesant specialių teismo įpareigojimų užsiima garbinga ir visuomenei reikalinga profesine veikla. Taigi, dėl nurodytų priežasčių įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ir nemokami darbai prieÅ¡ingai nei uždraudimas naudotis specialia teise Å¡ios bylos kontekste bÅ«tų neefektyvios baudžiamojo poveikio priemonės, jos nepadėtų įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, todėl Å¡iuo atveju jos nėra skiriamos.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir proceso iÅ¡laidų BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Kai civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį.

BPK106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ioje byloje N. G. yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį dėl 1 736,82 eurų (iÅ¡ jų 726 eurus sudaro iÅ¡laidos advokato paslaugoms) turtinės ir 12 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, patirtÄ Å¾alÄ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ A.

R. ir civilinio atsakovo ADB „If P&C Insurance AS” filialo (2 t., b. l. 37-46). Dėl turtinės žalos N. G. patikslintame ieškinyje nurodė, jog iš viso turtinė žala sudarė 3926,34 EUR (įskaitant proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti), kaltinamasis A. R. atlygino 1118,07 EUR iki patikslinant ieškinį, draudikas If P&C Insurance AS filialas atlygino 1071,45 EUR turtinės žalos, todėl liko neatlyginta 1 736,82 eurų. Patikslinusi kompensuoti prašomas išlaidas N. G. 2018-10-10 Paaiškinamajame rašte nurodė, jog 67,30 EUR ir 72,99 EUR suma (iš viso: 140,29 EUR) buvo kompensuotos po du kartus draudiko ir A.

R. Teisiamojo posėdžio metu N. G. ir jos atstovas patvirtino, kad mažina civilinį ieÅ¡kinį ir 236,33 EUR suma, kuriÄ kaltinamasis A. R. pervedė jai 2018-10-15 mokėjimo pavedimu, pateiktu teisiamajame posėdyje (3 t., b.l. 92). Å ioje byloje civilinis atsakovas „If P&C Insurance AS” filialas yra pateikęs atsiliepimÄ Ä¯ civilinį ieÅ¡kinį (3 t., b. l. 60-62), iÅ¡ kurio matyti, kad draudikas yra iÅ¡mokėjęs 5000 EUR dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , atlyginančiÄ jos patirtÄ neturtinę žalÄ ; 432,41 EUR dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , atlyginančiÄ jos patirtÄ turtinę žalÄ (kompensuotos draudimo iÅ¡laidos); 45 EUR dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , atlyginančiÄ jos patirtÄ turtinę žalÄ (kompensuotos kuro iÅ¡laidos); 594,00 EUR dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , atlyginančiÄ jos patirtÄ turtinę žalÄ (kompensuotos iÅ¡laidos už eismo įvykio metu apgadintus rÅ«bus).

Nurodė, kad kai kurios išlaidos buvo kompensuotos civilinei ieškovei du kartus, t.y. draudiko ir eismo įvykio kaltininko (skrydžio bilietai Vilnius-Londonas-Vilnius). Kaltinamasis ir civilinis atsakovas teisiamojo posėdžio metu nurodė ir pateikė dokumentus, jog kompensavo išlaidas: 1118,07 EUR iki patikslinant ieškinį ( 2 t., b.l.165) bei 236,33 EUR 2018-10-15 mokėjimo pavedimu, pateiktu teisiamajame posėdyje (3 t., b.l. 92). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei jos atstovas teisiamajame posėdyje neginčijo, jog tokias sumas jai atlygino kaltinamasis.

Taip pat kaltinamasis A. R. teisiamajame posėdyje nurodė, jog nesutinka kompensuoti: 82,75 EUR taksi iÅ¡laidų (2017-12-24 CMT UK LTD kvitas), 36,72 EUR traukinio bilietų 2017-12-19 Nr.46496, 158,38 EUR kelionės bilietų 2017-12-19 Londonas-Vilnius iÅ¡laidų, 160 EUR iÅ¡laidų slaugei už L. K. priežiÅ«rÄ 2017 m. gruodžio mėn., 220,00 EUR iÅ¡laidų slaugei už L. K. priežiÅ«rÄ 2018 m. sausio mėn., 250,00 EUR iÅ¡laidų slaugei už L. K. ir ieÅ¡kovės N. G. priežiÅ«rÄ po operacijos iki sanatorijos 2018 m. vasario mėn., 54 EUR Huawei E3372 4 G modemo 2017-12-23 iÅ¡laidų.

Taigi, ginčas kilęs dėl 961,85 EUR: 1) 82,75 EUR taksi iÅ¡laidų 2017-12-24 CMT UK LTD kvitas, Å¡ios iÅ¡laidos patirtos, pasak nukentėjusiosios, jos žentui vykstant į oro uostÄ , nes jis kartu su nukentėjusiosios dukra skrido lankyti nukentėjusiosios per Kalėdas; 2) 36,72 EUR traukinio bilietų 2017-12-19 Nr.46496 – žento kelionės iÅ¡laidų lankant nukentėjusiÄ jÄ ; 3) 158,38 EUR kelionės bilietų 2017-12-19 Londonas-Vilnius iÅ¡laidų žento kelionės iÅ¡laidų lankant nukentėjusiÄ jÄ , 4) 160 EUR iÅ¡laidų slaugei už L.

K. priežiÅ«rÄ 2017 m. gruodžio mėn., 5) 220,00 EUR iÅ¡laidų slaugei už L. K. priežiÅ«rÄ 2018 m. sausio mėn., 6) 250,00 EUR iÅ¡laidų slaugei už L. K. ir ieÅ¡kovės N. G. priežiÅ«rÄ po operacijos iki sanatorijos 2018 m. vasario mėn., 7) 54 EUR Huawei E3372 4 G modemo 2017-12-23 iÅ¡laidų. Teismas sutinka su nukentėjusiosios N. G. paaiÅ¡kinimu, kad jos itin senyvo amžiaus motinai L. K. (gim. (duomenys neskelbtini) (2 t.b.l.147) 3 mėnesius kol ji gydėsi po autoįvykio bei jai pačiai grįžus iÅ¡ ligoninės ir iki iÅ¡vykstant reabilitacijai galimai buvo reikalinga slauga, nes jos motinai L.

K. nustatytas didelių poreikių lygis (2 t., b.l.147), tačiau pažymėtina, jog nukentėjusioji N. G., nors ir viso proceso metu atstovaujama profesionalaus advokato, teismui nepateikė jokių objektyvių raÅ¡ytinių įrodymų, kad ji patyrė iÅ¡ viso 630 EUR slaugos iÅ¡laidų (t.y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji mokėjo 630 EUR už slaugÄ ir kam mokėjo), nukentėjusioji, neturėdama tokios sumos mokėjimÄ patvirtinančių įrodymų neprašė apklausti liudytojo slaugiusio ir atlygį už darbÄ gavusio asmens; nenurodė, koks tai asmuo (asmenys) šį darbÄ atliko; nukentėjusioji nepateikė įrodymų, kad tokia pinigų suma buvo iÅ¡mokėta pavedimu, ar kad galimos slaugos laikotarpiu praÅ¡omos priteisti pinigų sumos buvo iÅ¡grynintos bankomate ir pan.

Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiÅ¡kiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Teismas šį ieÅ¡kinį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla, ir kai jis yra pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, Å¡io tyrimo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį.

Gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi bÅ«ti teisinis priežastinis ryÅ¡ys. Be to, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, neprieÅ¡taraujančios baudžiamojo proceso normoms ( BPK 113 straipsnio 2 dalis). BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta ( BPk 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau ir tokiais atvejais ieÅ¡kinio dalis dėl žalos (taip pat ir neturtinės) atlyginimo paprastai iÅ¡sprendžiama baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2009, 2K-343/2011 ir kt.).

Taigi sprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieÅ¡taraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieÅ¡kinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017 ir kt.). Å iuo atveju neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti civilinio ieÅ¡kinio dydžio, todėl civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos dėl 630 EUR slaugos iÅ¡laidų atlyginimo negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas, o civilinei ieÅ¡kovei pripažįstama teisė į ieÅ¡kinio dėl slaugos iÅ¡laidų patenkinimÄ , klausimas dėl civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos dėl slaugos iÅ¡laidų atlyginimo dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka ( BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusioji taip pat pateikė įrodymus, kad patyrė 277,85 EUR iÅ¡laidų, susijusių su žento kelione iÅ¡ užsienio jos lankyti, t.y. 82,75 EUR taksi iÅ¡laidų 2017-12-24 CMT UK LTD kvitas, Å¡ios iÅ¡laidos patirtos, pasak nukentėjusiosios, jos žentui vykstant į oro uostÄ , nes jis su nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės dukra skrido lankyti nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės per Kalėdas; 36,72 EUR traukinio bilietų 2017-12-19 Nr.46496 – žento kelionės iÅ¡laidų lankant nukentėjusiÄ jÄ , 158,38 EUR kelionės bilietų 2017-12-19 Londonas-Vilnius iÅ¡laidų žento kelionės iÅ¡laidų lankant nukentėjusiÄ jÄ .

Taip pat prašė atlyginti 54,00 EUR Huawei E3372 4 G modemo 2017-12-23, kurį naudojo ligoninėje išlaidų. Teismo vertinimu, priežastinis ryšys tarp šių 277,85 EUR nukentėjusiosios turėtų išlaidų, susijusių su nukentėjusiosios žento kelione iš užsienio jos lankyti ir kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra pernelyg nutolęs, kad šios išlaidos būtų priteistos iš kaltinamojo ir draudiko. Pažymėtina, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

Byloje yra duomenys, kad du kartus nukentėjusiÄ jÄ lankė duktė ( iÅ¡ karto po autoįvykio ir kalėdinių Å¡venčių metu), Å¡ios dukters turėtos iÅ¡laidos yra apmokėtos tiek draudimo, tiek paties kaltinamojo. Tai, kad nukentėjusiÄ jÄ lankė ir žentas, yra suprantamas ir moraliÅ¡kai teisingas elgesys, tačiau nukentėjusiosios žento lankymas per kalėdines Å¡ventes nukentėjusiÄ jÄ nėra vertintinas kaip neiÅ¡vengiamai bÅ«tinas dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų.

Tas pats pažymėtina ir dėl 54,00 EUR vertės Huawei E3372 4 G modemo 2017-12-23, kurį naudojo ligoninėje, išlaidų. Kaip matyti iš pateikto susirašinėjimo, nukentėjusioji buvo atstovaujama advokato bei giminių, todėl 54,00 EUR vertės Huawei E3372 4 G modemo išlaidos nepripažintinos kaip neišvengiamai būtinos dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų. Todėl 277,85 EUR išlaidos, susijusios su žento kelione iš užsienio nukentėjusiosios lankyti ir 54,00 EUR vertės Huawei E3372 4 G modemo išlaidos (iš viso: 331,85) nepriteistinos.

Kadangi nustatyta, jog kaltinamasis ir civilinis atsakovas pateikė dokumentus, jog kompensavo iÅ¡laidas: 236,33 EUR 2018-10-15 mokėjimo pavedimu, nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė patvirtino, kad 140,29 EUR suma buvo kompensuota po du kartus draudiko ir A. R., Å¡ios sumos atimtinos iÅ¡ civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos praÅ¡omos priteisti 1736,82 EUR sumos (1736,82 EUR - 236,33 EUR - 140,29 EUR =1360,20 EUR). Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog praÅ¡oma priteisti kaip žalos atlyginimas 726 EUR suma už teisinę pagalbÄ , yra proceso iÅ¡laidos ir turėtų dėl jų bÅ«ti sprendžiama ne kartu su žalos atlyginimo suma, todėl Å¡i suma taip pat atimama iÅ¡ 1736,82 EUR sumos (1736,82 EUR - 236,33 EUR - 140,29 EUR - 726 EUR = 634,20 EUR).

Kadangi teismo vertinimu, 331,85 EUR suma nepriteistina, todėl taip pat atimtina iš 1736,82 EUR sumos (1736,82 EUR - 236,33 EUR - 140,29 EUR - 726 EUR - 331,85 EUR = 302,35 EUR). Galiausiai pažymėtina, jog klausimas dėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dėl 630,00 EUR slaugos išlaidų atlyginimo dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, taigi ir ši 630,00 EUR suma atimtina iš prašomos priteisti 1736,82 EUR sumos (1736,82 EUR - 236,33 EUR - 140,29 EUR - 726 EUR - 331,85 EUR – 630,00 EUR = -327,65 EUR).

Taigi, darytina iÅ¡vada, jog 327,65 EUR suma kaltinamasis A. R. Å¡iuo metu yra permokėjęs Å¡iuo nuosprendžiu priteistinÄ sumÄ . Dėl neturtinės žalos atlyginimo Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymi, kad visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas čia objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

Nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų neabejotinai patyrė skausmÄ , stresÄ , nepatogumus, turėjo pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , nuolat lankytis gydymo įstaigose, ji iki Å¡iol jaučia įvykusio eismo įvykio padarinius. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vertina teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose, kuriose žala patirta dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, 2008 – 2016 metų laikotarpiu priteisiama nuo 17 400 – 119 136,80 litų (LAT nutartys Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013 ir kt.), o 2016 – 2018-05-01 laikotarpiu – nuo 8000 iki 23962 eurų (LAT nutartys 2K-359-697/2017, 2K-110-699/2017, 2K-154-699/2016 ir kt.); 8000 eurų (LAT nutartis Nr. 2K-359-697/2017) neturtinė žala įvertinta konstatavus didelį nukentėjusiojo neatsargumÄ , 23962 eurų suma priteista (LAT nutartis 2K-154-699/2016) esant itin rimtoms pasekmėms (netekta 80 proc darbingumo).

Teismų praktikoje taip pat vertinama kaltininko veikos pavojingumas (ar buvo itin didelis neatsargumas, Å¡iurkÅ¡tus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimas (LAT nutartis 2K-94-696/2017) ir pan. Å ioje byloje nėra pagrindo konstatuoti buvus nukentėjusiosios didelį neatsargumÄ , nes eismo įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje, nukentėjusioji nurodė pažiÅ«rėjusi į kairę pusę (Å¡ioje vietoje Sukilėlių g. yra vienpusis eismas), jokių automobilių nemačiusi.

Taigi Å¡iuo pagrindu neturtinės žalos dydis nemažintinas. Paties kaltinamojo veiksmai nevertintini kaip itin pavojingi: nors pažeidimas padarytas nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, kas didina veikos pavojingumÄ , kaltinamasis nurodė bandęs iÅ¡vengti eismo įvykio. Eismo sÄ lygos buvo blogos – tamsus paros metas, matomumas blogas. IÅ¡kart po įvykio kaltinamasis nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, iÅ¡ karto pripažino kaltę, rÅ«pinosi nukentėjusiÄ ja, susiekė su ja ir po įvykio, siÅ«lė apmokėti gydymo iÅ¡laidas, jas apmokėjo.

Vertindamas sužalojimų dydį, teismas pažymi, kad sunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti konstatuojamas esant skirtingoms aplinkybėms ir turėti gan skirtingas pasekmes. Nukentėjusioji patyrė ir iki Å¡iol patiria skausmÄ , jos judėjimas yra apribotas. Ä®vertinus jos amžių ((duomenys neskelbtini) metų) ir sužalojimus, tikėtina, kad pasekmės gali iÅ¡likti visam gyvenimui. Å iuo metu nukentėjusiajai konstatuotas 45 proc. darbingumo netekimo lygmuo, tačiau neįgaliojo statusas suteiktas tik 1 metams iki 2019-07-18 (3 t., b.l.1-2), nenumatyta daugiau operacijų ateityje.

Kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, kuriose priteistas didesnis neturtinės žalos dydis, konstatuoti sÄ lyginai rimtesni sužalojimai (pvz., galÅ«nių amputacijos, visiÅ¡kas neįgalumas arba labai didelė dalis netekto darbingumo (pvz., LAT nutartys 2K-94-696/2017, 2K-154-699/2016 ir kt.)). Teismas įvertina, kad kaltinamasis nors ir turi iÅ¡laikytinių, tačiau yra darbingo amžiaus, dirbantis, turintis turto asmuo, taigi jo turtinė padėtis nesudaro pagrindo mažinti priteistinos žalos atlyginimÄ .

Atsakingo už žalÄ asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iÅ¡ esmės lemti žalos dydžio, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimÄ ir žalÄ padariusio asmens turtinės padėties turi bÅ«ti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. Ä®vertinęs visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo panaÅ¡iose bylose, teismas konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nukentėjusiosios patirta neturtinė žala įvertinama 11 000 Eur.

CK 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . Taigi, teismui nustačius priteistinos žalos dydį, nukentėjusiajai N. G. iki nuosprendžio priėmimo draudimo bendrovės jau iÅ¡mokėta suma turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojama iÅ¡ bendros priteistinos sumos, todėl nagrinėjamu atveju draudimo bendrovei iÅ¡mokėjus 5000 Eur sumÄ nukentėjusiajai neturtinei žalai padengti, o teismui nustačius 11 000 Eur neturtinės žalos dydį, t. y., virÅ¡ijantį ADB „If P&C Insurance AS” filialo pareigos apimtį (draudimo sutarties sudarymo metu galiojusį Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatytÄ maksimalų žalos dydį), likęs neatlygintas neturtinės žalos dydis, t. y. 6000 Eur, nukentėjusiajai priteistinas iÅ¡ asmens, atsakingo už neturtinės žalos padarymÄ , t. y. kaltinamojo A.

R. Dėl procesinių iÅ¡laidų priteisimo Byloje pateiktas praÅ¡ymas dėl nukentėjusiojo turėtų iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ priteisimo, iÅ¡ viso 726 Eur, kuris, įvertinus nukentėjusiosios atstovo patirtas laiko sÄ naudas, ruoÅ¡iant civilinį ieÅ¡kinį bei atstovaujant nukentėjusiÄ jÄ teisiamųjų posėdžių metu, yra pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiosios naudai 726 Eur iÅ¡laidų už advokato paslaugas (3t., b. l. 36;37; BPK 106 str. 2 d.).

Pažymėtina, jog nors civilinis ieÅ¡kinys nebuvo tenkintas pilna apimti, tačiau nukentėjusiosios iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimas reglamentuotas BPK 106 straipsnyje, pagrindo vadovautis CPK 93 straispnio nuostatomis Å¡iuo atveju nėra. Minėto BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų jam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Taigi, kaip matyti aptartų iÅ¡laidų mažinimas ar nepriteisimas siejamas su nuteistojo turtine padėtimi, o ne su patenkintų reikalavimų dalimi. Minėta, kad kaltinamasis Å¡iuo metu yra permokėjęs priteistinÄ turtinės žalos atlyginimo sumÄ 327,65 EUR dydžio suma, todėl Å¡i 327,65 EUR suma įskaitytina į priteisiamÄ 726,00 Eur iÅ¡laidų sumÄ už advokato paslaugas ir iÅ¡ viso priteisiama 398,35 EUR už advokato paslaugas. Kiti procesiniai klausimai Daiktų (dokumentų), turinčių reikÅ¡mės nusikalstamÄ veikÄ tirti ir nagrinėti, byloje nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, kardomosios priemonės A.

R. nebuvo skirtos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu perduoti jį laiduotojos E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu A. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie baudžiamojo poveikio priemonės taikymÄ praneÅ¡ti VÄ® „Regitrai“. Ä®pareigoti A. R. nuosprendžio įsiteisėjimo dienÄ VÄ® „Regitrai“ pateikti vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

N. G. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti 6000,00 EUR neturtinei žalai atlyginti. Pripažinti N. G. teisę į ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos dėl slaugos iÅ¡laidų atlyginimo patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos dėl slaugos iÅ¡laidų atlyginimo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka ( BPK 115 straipsnio 2 dalis). Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Pripažinti N. G. proceso iÅ¡laidomis 726,00 Eur iÅ¡laidų sumÄ už advokato paslaugas ir įskaičius 327,65 EUR kaltinamojo A.

R. permokėtÄ sumÄ , priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. R. nukentėjusiÄ jai N. G. 398,35 EUR už advokato paslaugas. IÅ¡aiÅ¡kinti A. R., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. IÅ¡aiÅ¡kinti E. R., kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grÄ Å¾inimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka skundÄ paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Evelina Petraitienė NuoraÅ¡as tikras: