2020-06-17 Nr. AB-12414-3-61-3-02952-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2122-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02952-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2015 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. BRK-8784-(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta nekompensuoti 19 689,88 Eur paramos sumos, ir panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 3R-335(AG-270/06-2018).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Ji su Agentūra sudarė 2014 m. gruodžio 19 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose” paramos sutartį Nr. 21M-KS-12-1-011583-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), kuria buvo sutarta, kad pirmoji paramos dalis bus 138 510 Lt (40 115,27 Eur). Šiomis lėšomis turėjo būti remiama viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros, stovyklaviečių, poilsiaviečių įrengimui ir gerinimui. Darbų atlikimui buvo pasirinkta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Neusas“ (toliau – ir Bendrovė). Agentūra su visais komerciniais pasiūlymais buvo supažindinta, pastabų nebuvo gauta. Su Bendrove 2015 m. sausio 12 d. buvo pasirašyta statybos rangos sutartis Nr. 2015/01 (toliau – ir Rangos sutartis). Darbai, kurių suma – 44 127,97 Eur, buvo atlikti, už juos buvo apmokėta keliais pavedimais. Agentūra atliko patikrinimą, kurios rezultatus užfiksavo 2015 m. kovo 27 d. patikros vietoje ataskaitoje Nr. V-VS-0735066. Vėliau buvo priimtas Sprendimas, kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad jai suteikiama dalinė paramos suma 20 025,29 Eur, o 19 689,88 Eur paramos suma nekompensuotina.

2.2. Valstybinės miško tarnybos Miško kontrolės skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje Nr. P-6k-03-09 nurodyta, kad medžiai iškirsti takų zonoje, iškirstas medienos tūris nurodytas išduotame leidime, o tai tik įrodo, kad Sprendimas neteisėtas. Sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas konkrečiais faktais, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Be to, Agentūra yra pateikusi melagingus duomenis, jog buvo atlikta ekspertizė. Eksperto konsultavimo ataskaita nėra ekspertizė, o ataskaitą surašęs asmuo nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Pati ataskaita net nėra pasirašyta eksperto, todėl ataskaita akivaizdžiai klaidinga.

2.3. Tarp pareiškėjos ir Agentūros sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią, kurios šalys privalo laikytis. Paramos sutartis nebuvo keičiama, todėl Agentūra turėjo laikytis šios sutarties sąlygų. Atsakovas vengia įvykdyti esminę sutarties sąlygą – visiškai sumokėti sutartą kainą.

2.4. Pareiškėja yra miško savininkė, todėl dalį medienos uždraudė išvežti pati, o šakas planavo smulkinti, todėl nepagrįsta Agentūros išvada, kad buvo neužbaigti teritorijos sutvarkymo, valymo darbai galutiniam priėmimui–perdavimui.

2.5. Agentūros teiginiai, kad paruošiamųjų matavimo bei projektavimo darbų investicijų išlaidų vertė, numatyta pagal Rangos sutartį, kuri sudaro 1 475,50 Eur, į projektavimo darbų išlaidas nėra įtraukti, nes iš Bendrovės projektavimo darbai nepateikti, yra nepagrįsti. Iš Bendrovės nėra galimybės gauti atitinkamo dokumento, o Agentūra tuo naudojasi, tačiau ši aplinkybė nepaneigia, jog projektavimo darbai buvo atlikti. Be to, teiginiai, kad nebuvo pateikti paruošiamieji matavimo bei projektavimo darbai, neatitinka tikrovės, nes duomenys buvo pateikti 2015 m. gegužės 15 d. prašyme skirtame Agentūrai.

2.6. Agentūra nepagrįstai neigia kelmų rovimo darbų investicinę vertę, nes pagal 2012 m. miškotvarkos projektą medžių kirtimas takų zonoje nenumatytas, tačiau tai neatitinka tikrovės. Valstybinės miško tarnybos Miško kontrolės skyrius priėmė 2015 m. lapkričio 17 d. pažymą, kurioje nurodė, kad medžiai iškirsti takų zonoje, vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektu ir medienos tūris iškirstas nurodytas išduotame leidime. Kadangi medžiai iškirsti takų zonoje, medžių kirtimas ir kelmų rovimas buvo reikalingas projektui įgyvendinti.

2.7. Agentūros teiginiai, kad nepagrįstai didelės perkamų prekių ir paslaugų kainos, yra nepagrįsti. Kainos neviršijo teisės aktuose nustatytų normatyvinių įkainių.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. NMA, išnagrinėjusi pareiškėjos 2015 m. kovo 13 d. pateiktą mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, reg. Nr. 2IM-KS-12-1-011583-MP001 (toliau – ir Mokėjimo prašymas), priėmė Sprendimą. Pareiškėjai dalis paramos buvo nekompensuota dėl nustatytų keleto pažeidimų. NMA įvertino Mokėjimo prašymą Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (2014 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 3D-324 redakcija) (toliau – ir Administravimo taisyklės), nustatyta tvarka, tikrindama Mokėjimo prašyme pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 bei 5.10 papunkčiais, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Ekspertizės metu buvo išnagrinėti pareiškėjos 2012 m. rugpjūčio 1 d. NMA pateikto projekto Nr. 2IM-KS-12-1-011583-PR001 „Pelno nesiekiančios investicijos Kvėdariškės k. miškuose“ (toliau – ir Projektas) pirkimo dokumentai (2012 m. miškotvarkos projekto, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 6 d. komercinis pasiūlymas, Rangos sutartis, 2015 m. kovo 2 d. sąskaita faktūra Nr. NEU 001, 2015 m. kovo 25 d. paslaugų priėmimo–perdavimo aktas, 2015 m. kovo 25 d. UAB „Neusas“ atsakymas į pareiškėjos paklausimą, 2015 m. kovo 27 d. patikros vietoje ataskaita Nr. V-VS-0735066) (toliau – ir pirkimo dokumentai). Remiantis pateiktais pirkimo dokumentais nustatyta, kad pareiškėja įsigijo rekreacinių takų (1 026 m2) įrengimo darbus už 44 127,97 Eur. Darbai nedetalizuoti, o iš Bendrovės pateikto atsakymo dėl darbų detalizavimo nustatyta, kad nurodyta tik atskirų darbų kaina be kiekių. Be to, Bendrovė darbus atliko neatsakingai, nes šalia tako pažeista daug medžių. Atsižvelgiant į tai, kad pirktų prekių ir paslaugų kaina pripažinta nepagrįstai didelė, todėl pareiškėjai buvo išmokėta suma, ne didesnė nei ekspertizės išvadoje nurodytai.

3.2. Dėl antrojo pažeidimo nurodė, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 21.3 papunktyje nustatyta, kad tinkamos finansuoti išlaidos yra tik faktiškai patirtos, 22.6 papunktyje nurodyta, kad viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros, stovyklaviečių, poilsiaviečių įrengimo ir gerinimo investicijos turi būti numatytos miškotvarkos projekte, o 22.6.1 papunktyje nurodyta, kad rekreaciniai (pažintiniai) takai (iki 2 m pločio). Vadovaudamasi Paramos sutarties 20.3 papunkčiu, NMA mažina paramos sumą, jeigu patikrų vietoje metu nustato reikalavimų neatitinkančias išlaidas. Pareiškėja teritorijos valymo sutvarkymo darbų neužbaigė, taigi tam skirtos išlaidos nebuvo patirtos, todėl nefinansuotinos.

3.3. Paslaugų, prekių pirkimo etape vertinamas jų lygiavertiškumas, o ne kainos ar kiti rodikliai. Pareiškėjos argumentai, kad Bendrovė atliko visus Rangos sutartyje numatytus darbus, yra nepagrįsti. Nuvykus į vietą buvo nustatyta, kad nebuvo atlikti teritorijos baigiamieji darbai, taip pat valymo darbai. Mokėjimo prašymas buvo pateiktas 2015 m. kovo 13 d., o Agentūra patikrą vietoje atliko 2015 m. kovo 27 d., todėl nereiškia, kad Valstybinės miško tarnybos Miško kontrolės skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. pažymos išdavimo dieną darbai buvo atlikti. Tuo atveju, jei pareiškėjai reikalingos medienos atliekos, tuomet nebuvo jokio pagrindo deklaruoti dėl jų patirtų išlaidų. Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio keliamus reikalavimus, yra išsamus, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2015 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. BRK-8784-(12.4), kuriuo nuspręsta nekompensuoti 19 689,88 Eur paramos sumos ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 3R-335(AG-270/06-2018) teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad Agentūra su pareiškėja sudarė Paramos sutartį, kuria pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti Projektą iki 2015 m. birželio 29 d., nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, o Agentūra įsipareigojo teisės aktuose ir sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoti iki 90 proc. visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų (Paramos sutarties 1.1, 2, 5.1 p.). Projekto įgyvendinimui pareiškėja su Bendrove pasirašė Rangos sutartį, kuria rangovas įsipareigojo žemės sklype atlikti rekreacinius takus ir kitus darbus (Rangos sutarties 1.1 p.). Rangos sutarties galutinė kaina – 44 127,97 Eur (Rangos sutarties 2.1 p.). Pareiškėja 2015 m. kovo 10 d. su Bendrove pasirašė paslaugų perdavimo–priėmimo aktą, kurių kaina 44 127,97 Eur. Pareiškėja 2015 m. kovo 13 d. Agentūrai pateikė Mokėjimo prašymą, kuriuo prašė kompensuoti pirkimo dokumentuose numatytas išlaidas (39 715,17 Eur). Agentūra 2015 m. kovo 27–30 d. atliko patikrą vietoje ir 2015 m. kovo 30 d. surašė Mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitą pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Nr. V-VS-0735066 (toliau – ir Ataskaita). Ataskaitoje nurodyta, kad neatlikti užbaigiamieji teritorijos sutvarkymo darbai bei galimai užaukštintos kainos. Pareiškėja apie patikrinimą vietoje buvo informuota 2015 m. kovo 31 d. pranešimu. Agentūra 2015 m. balandžio 15 d. darbų užsakymo aktu Nr. C-121 kreipėsi į UAB „Civitta“ dėl projektavimo darbų investicijų išlaidų vertės atitikimo rinkos kainoms darbų sutarties pasirašymo dienai. UAB „Civitta“ parengė 2015 m. gegužės 12 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitą, kurioje konstatuotas paslaugų ir prekių kainų viršijimas, taip pat nustatyta, kad Bendrovės darbai nedetalizuoti, nenurodyti kiekiai. Agentūra 2015 m. spalio 12 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis ekspertizės metu nustatytais duomenimis, netinkamomis finansuoti pripažintos 19 689,88 Eur išlaidos. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. 3R-335(AG-270/06-2018) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Administravimo taisyklių 3 punktu, 5.9, 5.10, 197.1.8 papunkčiais, Įgyvendinimo taisyklių 92, 93, 21, 21.1, 21.2, 21.3, 23, 23.1, 23.2, 23.3, 23.4, 23.5, 110 punktais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai buvo išmokėta sumažinta paramos suma dėl paraiškos patikros metu nustatytų dviejų pažeidimų. Agentūra, tikrindama Mokėjimo pranešime pateiktos informacijos teisingumą, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kurios metu, išnagrinėjus prekių ir paslaugų pirkimo dokumentus, buvo nustatyta, kad pareiškėjos iš Bendrovės pirktų paslaugų kaina ženkliai per didelė. Patikrinimo metu Agentūra taip pat nustatė, kad teritorijos sutvarkymo ir valymo darbai nebuvo užbaigti, todėl realiai nepatyrus valymo išlaidų, tokios išlaidos Mokėjimo prašyme negalėjo būti deklaruotos kaip pripažintinos finansuoti.

8. Teismas nurodė, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl fakto, jog atlikus užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, pareiškėjos iš Bendrovės pirktų paslaugų ir prekių kaina nustatyta didesnė nei nustatė ekspertai. Taip pat nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad patikros vietoje atlikimo metu teritorijos sutvarkymo darbai nebuvo baigti. Pareiškėja nesutikimą su Sprendimu išmokėti mažesnę paramos sumą grindžia keliais pagrindiniais aspektais. Pareiškėjos teigimu, Agentūra melagingai teigia, jog buvo atlikta ekspertizė, o byloje esanti eksperto konsultavimo ataskaita nėra ekspertizė.

Teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjos argumentų, pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad teismų praktikoje nėra pripažįstama, kad UAB „Civitta“ negali teikti tokio pobūdžio ekspertinio konsultavimo ataskaitų (2016 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-46-502/2016; 2017 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017; 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017). Kita vertus, šios bylos dalykas yra ne UAB „Civitta“ pateiktos ekspertinio konsultavimo ataskaitos, kuri šioje byloje yra tik papildomas įrodymas, nuginčijimas, o Agentūros sprendimas, kuriame, remiantis surinktų duomenų visuma, tarp jų ir UAB „Civitta“ pateikta išvada, nustatyta, kad pareiškėjos įsigytų darbų/prekių kaina viršija rinkos kainą ir dėl to pareiškėjai bus sumokėta sumažinta paramos suma.

Kaip nurodė atsakovas, pareigūnams išnagrinėjus pareiškėjos pateiktus dokumentus ir atlikus patikrą vietoje, kilus abejonėms dėl Mokėjimo prašyme nurodytų paslaugų kainų adekvatumo, atsakovas turėjo teisę ir pareigą kreiptis į nepriklausomus ekspertus, kaip nurodyta Administravimo taisyklių 5.10 papunktyje. Apie tokios teisės ir pareigos būtinumą savo praktikoje yra pasisakęs ir LVAT (2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017). Taigi, siekdama objektyvaus sprendimo, Agentūra turėjo teisę, šiuo atveju ir pareigą (gauti duomenys dėl užaukštintų kainų) pasitelkti nepriklausomus ekspertus.

Ekspertinės konsultacijos ataskaitą pasirašė D. V., kurio profesionalumas jau yra ne kartą vertintas ankstesnėje teismų praktikoje (LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-997-575/2017). Taip pat teismas pasisakė ir dėl kainų ekspertizę atlikusio statybų eksperto A. V. (A. V.) kompetencijos. Kaip nurodė atsakovas, minėtam ekspertui suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (išduoti atitinkami kvalifikacijos pažymėjimai) ir tai tik patvirtina, kad ekspertizė buvo atlikta specialių žinių turinčių specialistų.

Teismas pabrėžė, kad pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi, todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, pareiškėja skunde nors ir išreiškė abejonę dėl ekspertizę atlikusių asmenų kompetencijos ir teisės tokią ekspertizę atlikti, tačiau šių prieštaravimų jokiais įrodymais nepagrindė. Pareiškėja į bylą taip pat nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų UAB „Civitta“ nustatytų prekių ir paslaugų kainų nepagrįstumą.

Atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką, kurioje jau buvo sprendžiami klausimai dėl UAB „Civitta“ kompetencijos atliekant tokio pobūdžio ekspertizes, taip pat į tai, kad UAB „Civitta“ pateikta išvada nėra paneigta jokiais svariais įrodymais, teismas priėjo prie išvados, jog Agentūra pagrįstai vadovavosi UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita, kurią įvertino surinktų kitų duomenų ir faktinių aplinkybių kontekste. Pareiškėja jokiais įrodymais akivaizdaus ekspertinio konsultavimo ataskaitos klaidingumo neįrodė.

9. Teismas, pasisakydamas dėl kelmų rovimo darbų investicinės vertės, pažymėjo, kad UAB „Civitta“ rėmėsi realiais įkainiais (aktualiu laikotarpiu), patalpintais Sistela sistemoje. Administravimo taisyklių 69 punktas įpareigoja pareiškėjus imtis priemonių įsigyti investicijas kainomis, ne didesnėmis už įprastas rinkoje egzistuojančias kainas. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad kelmų rovimo darbai kainavo 10 500,25 Eur, tačiau Agentūra, įvertinusi plotą, kuriame buvo atlikti darbai, sudėtingumą, nusprendė, kad kaina už šiuos darbus buvo aukštesnė nei numatyta rinkoje. Tuo metu pareiškėja šiuo aspektu tik nurodė, kad medžių kirtimas ir kelmų rovimas buvo reikalingas projektui įgyvendinti (dėl to Agentūra neprieštaravo), tačiau Agentūros Sprendimo dėl neobjektyvios darbų kainos jokiais įrodymais nepaneigė. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja neįrodė Agentūros nepagrįsto neigimo dėl kelmų rovimo darbų investicinės vertės.

10. Teismas taip pat konstatavo, kad Valstybinės miško tarnybos Miško kontrolės skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. P-6k-03-09, kurioje nurodyta, kad medžiai iškirsti takų zonoje, medienos tūris iškirstas nurodytas išduotame leidime, Sprendimo neteisėtumo neįrodo. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, iškirstos medienos tūris nėra aktualus, nes Agentūra dėl šios aplinkybės pažeidimo nenustatė, todėl šis rašytinis įrodymas, nagrinėjamo ginčo kontekste, nėra teisiškai reikšmingas. Be to, kaip teisingai nustatė Agentūra, patikrinimas vietoje buvo atliktas 2015 m. kovo 27 d., kurio metu buvo nustatytas darbų neužbaigimas (šios aplinkybės neneigia ir pareiškėja) ir dėl to buvo priimtas sprendimas sumažinti išmoką.

11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja Mokėjimo prašyme deklaravo patirtas išlaidas, kurių nepatyrė. Pareiškėja pati nusprendė savo reikmėms pasilikti dalį medienos, kuri patikrinimo metu buvo nustatyta vietoje. Taigi pareiškėja nepatyrė teritorijos sutvarkymo išlaidų, todėl neturėjo pagrindo šių išlaidų įtraukti į Mokėjimo prašymą kaip kompensuotinų. Nepatirtų išlaidų kompensavimas pripažintinas ydingu Įgyvendinimo taisyklių 21.3 papunkčio prasme. Iš šios teisės nuostatos matyti, kad atlyginamos tik realiai patirtos išlaidos, pagrįstos atitinkamais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja neteisi teigdama, kad Agentūra, neskirdama paramos, tik sąmoningai naudojasi tuo, jog pareiškėja negali pagrįsti tam tikrų darbų realaus atlikimo. Įstatymas įpareigoja atlyginti tik pagrįstas išlaidas, todėl Agentūros neobjektyvaus veikimo, sprendžiant paramos skyrimą, nenustatyta.

12. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, priėjo prie išvados, kad Agentūra, priimdama ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei priėmė pagrįstas faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos Sprendimo išvados, todėl naikinti Sprendimą, kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio nuostatų, ar kitais pagrindais, nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo naikinti ir Komisijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 3R-335(AG-270/06-2018), kuriuo patvirtintas Agentūros Sprendimo teisėtumas.

III. 13. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą, Komisijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 3R-335(AG-270/06-2018), Agentūros 2015 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. BRK- 8784(12.4) dalį, kuria nuspręsta 19 689,88 Eur paramos sumos pareiškėjai nekompensuoti, priteisti iš Agentūros 19 689,88 Eur paramos sumą pareiškėjai. Kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą, klausiant: Ar Agentūra, vienašališkai sumažindama kompensuojamųjų išmokų dydį, sutartą Paramos sutartimi, tuo pagrindu, jog galbūt įsigytų darbų/prekių kaina viršija rinkos kainą, nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 11 straipsnio 1 dalies? Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:

13.1. Valstybinės miško tarnybos Miško kontrolės skyrius 2015 m. lapkričio 17 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. P-6k-03-09 patikrino miško žemės sklypą 5416/0003:408, kurio plotas 2,1 ha, ir priėmė išvadą, kad medžiai iškirsti takų zonoje (vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektu), medienos tūris iškirstas nurodytas išduotame leidime (Nr. A012869), kas visiškai įrodo, jog atsakovo skundžiamas sprendimas šia apimtimi yra visiškai neteisėtas.

13.2. Paramos sutartis buvo surašyta Agentūros, jai nebuvo leista keisti sutarties turinio, tačiau dabar atsakovas vengia įvykdyti esminę sutarties sąlygą visiškai sumokėti sutartą kainą.

13.3. Agentūros Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas konkrečiais faktais, todėl patikrinimo atlikėjo priimtas individualus administracinis aktas negali būti atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Be to, Agentūra į Sprendimą įrašė melagingus duomenis, jog buvo atlikta ekspertizė. Pati ekspertinio konsultavimo ataskaita net nėra pasirašyta eksperto, todėl dokumento pavadinimas yra akivaizdžiai melagingas ir klaidinantis. Pirmosios instancijos teismas ne tik, kad niekaip nevertino atsakovo melagingus teiginius sprendime, jog buvo atlikta ekspertizė, bet ir su ekspertais nesusijusius asmenis melagingai pripažino kompetentingais atlikti ekspertizę. Jokia ekspertizė atlikta nebuvo, o buvo atlikta konsultacija. Teismo teiginys, jog pareiškėja į bylą taip pat nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų UAB „Civitta“ nustatytų prekių ir paslaugų kainų nepagrįstumą, neatitinka tikrovės, nes savo skunde pirmosios instancijos teismui aiškiai nurodė, kad remiasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 „Dėl normatyvinių įkainių tinkamoms finansuoti išlaidoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) ir Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 (toliau ir – Pirkimo taisyklės).

13.4. Agentūros teiginiai, kad Mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitoje pagal KPP priemonę užfiksuota, jog neatlikti užbaigiamieji teritorijos sutvarkymo, valymo darbai galutiniam priėmimui–perdavimui, kadangi patikros metu tako pakraščiuose buvo primėtyta šakų ir medžių liekanų, negali būti pagrindu mažinti paramos dydį, nes ji, kaip miško savininkė, dalį medienos uždraudė išvežti ir šakas planavo smulkinti, kelis kelmus susitarusi su skulptoriumi juos panaudoti parko papuošimui, tačiau Agentūrai neleidus tokių darbų atlikti, viskas buvo atlikta kaip norėjo Agentūra, apie ką buvo pateikti papildomi duomenys. Pareiškėja pagrįstai tikėjosi ekonominės naudos, tačiau Agentūra nesivadovavo ekonomiškumo principais, todėl tų veiksmų atlikimui reikėjo papildomo laiko, tačiau projektas buvo įvykdytas iki 2015 m. birželio 29 d. Be to, 2015 m. kovo 31 d. prašymu Agentūros prašė leisti per tris dienas pašalinti trūkumus rastus patikrinimo metu, o Agentūra jos pateikto prašymo neatmetė.

13.5. Agentūra teigia, kad paruošiamųjų matavimo bei projektavimo darbų investicijų išlaidų vertė, numatyta pagal Rangos sutartį, kuri sudaro 5 094,61 Lt arba 1 475,50 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu, į projektavimo darbų išlaidas nėra įtraukti, nes iš UAB „Neusas“ projektavimo darbai nepateikti, tačiau tokie Agentūros teiginiai nepaneigia, jog projektavimo darbai buvo atlikti, o Agentūra tiesiog naudojasi tuo, jog iš UAB „Neusas“ gauti projektavimo darbų atitinkamo dokumento nebėra galimybės. Agentūros teiginiai, kad nebuvo pateikti paruošiamieji matavimo ir projektavimo darbai, neatitinka tikrovės, nes duomenys buvo pateikti 2015 m. gegužės 15 d. prašyme skirtame Agentūrai.

13.6. Valstybinės miško tarnybos Miško kontrolės skyrius 2015 m. lapkričio 17 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. P-6k-03-09 patikrino miško žemės sklypą 5416/0003:408, kurio plotas 2,1 ha, ir priėmė išvadą, kad medžiai iškirsti takų zonoje (vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektu), medienos tūris iškirstas nurodytas išduotame leidime (Nr. A012869). Kadangi medžiai iškirsti takų zonoje, medžių kirtimas ir kelmų rovimas buvo reikalingas projektui įgyvendinti.

13.7. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad pareiškėja deklaravo patirtas išlaidas, kurių nepatyrė (pareiškėjos pastaba: teritorijos sutvarkymo, valymo), yra neteisingi ir neatitinka bylos medžiagos, nes pats atsakovas teigė, kad buvo neužbaigti teritorijos sutvarkymo, valymo darbai galutiniam priėmimui–perdavimui, t. y. priešingai nei nepagrįstai teigia teismas, teritorijos valymo ir sutvarkymo darbai buvo atliekami, tik dalis darbų nebuvo užbaigti iki galutinio priėmimo –perdavimo.

13.8. Atsakovas, vengdamas sumokėti kompensuojamąsias išmokas dėl kurių susitarė sutartimi ir kurių dydis atsakovui buvo žinomas iki paramos sutarties pasirašymo, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Protokolo Nr. 11 straipsnio 1 dalį. Yra pagrindas kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT) su prašymu pateikti konsultacinę išvadą, klausiant: Ar Agentūra vienašališkai sumažindama kompensuojamųjų išmokų dydį sutartą Paramos sutartimi, tuo pagrindu, jog galbūt įsigytų darbų/prekių kaina viršija rinkos kainą, nepažeidžia Konvencijos Protokolo Nr. 11 straipsnio 1 dalies?

14. Atsakovas Agentūra atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

14.1. Sprendimas paramą skirti iš dalies priimtas vadovaujantis Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklėmis bei Paramos sutartimi, kurių nuostatos detaliai ir aiškiai yra nurodytos Sprendime. 2012 m. rugpjūčio 1 d. NMA pateiktos paramos paraiškos pareiškėjo deklaracijoje pareiškėja patvirtino, kad prašoma parama yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma (pareiškėjo deklaracijos 6 punktas). Taigi gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma.

14.2. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad teismas nevertino pareiškėjos argumentų. Teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus. Viskas yra aiškiai ir detaliai išdėstyta teismo sprendime. Agentūros Sprendime nuosekliai aprašytos visos faktinės aplinkybės, informacija, surinkta patikrų vietoje metu, įvertinti pareiškėjos paaiškinimai, nepriklausomų ekspertų išvados.

14.3. Vertinant komercinius pasiūlymus nėra nagrinėjama, ar ten nurodytos kainos atitinka rinkos kainas ar ne, nes pareiškėjų atsakomybė yra siekti įsigyti investicijas už mažiausias galimas kainas. NMA neteikė jokių pretenzijų dėl komercinių pasiūlymų, nes pirkimo etape buvo vertinamas jų lygiavertiškumas, o ne kainos ar kiti rodikliai, kaip tą bando įteigti pareiškėja apeliaciniame skunde. Be to, nėra galimybės patikrinti tokių duomenų, kadangi investicijos nėra realiai sukurtos. Pirkimų procedūrų pažeidimų nebuvimas nereiškia, kad pareiškėja realiai patyrė išlaidas ar kad investicijos buvo įsigytos už realią kainą.

14.4. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad UAB „Neusas“ atliko visus darbus, NMA užfiksavo priešingus faktus – nebuvo atlikti užbaigiamieji teritorijos sutvarkymo darbai, taip pat valymo darbai, nes patikros vietoje metu buvo užfiksuoti takų pakraščiuose sukrauti rąstai, šakos, kitos medžio atliekos. Lieka neaišku, kodėl pareiškėja dar 2015 m. kovo 10 d. pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktus, jeigu darbai realiai nebuvo atlikti. Juolab, kad NMA atvykus daugiau kaip po dviejų savaičių, t. y. 2015 m. kovo 27 d., tvarkymo bei valymo darbai vis dar nebuvo atlikti. Šioje vietoje turi būti akcentuojamas ir pačios pareiškėjos atsakingumas ir sąžiningumas.

14.5. Asmeninės naudos siekimas panaudojant Europos Sąjungos paramos lėšas negali būti toleruojamas. Tačiau įvertinus apeliacinio skundo turinį yra aiškiai matoma, kad pareiškėja net kelis kartus pabrėžia, kad tam tikrų darbų rangovui ji pati neleido atlikti, nes siekė naudos sau. Be to, Projekto įgyvendinimo vietoje buvo matoma padaryta žala gamtai – nuotraukose užfiksuoti pažeisti medžiai bei jų kamienai, matomi paviršinio medžio sluoksnio (žievės) kirtimai.

14.6. NMA Ataskaita nesukūrė konkrečių materialinių teisinių pasekmių, nekeitė pareiškėjos teisių ir pareigų apimties. Ataskaitos rezultatai nėra savarankiškas administracinis sprendimas, jie yra tik faktinis pagrindas priimti sprendimą.

14.7. Pareiškėja siekia, kad jai būtų taikomos išskirtinės sąlygos ir skiriama parama už paslaugas, kurios jai realiai nebuvo suteiktos.

14.8. NMA neprivalo kreiptis į ekspertus, kurie privalomai įtraukti į teismo ekspertų sąrašą, be to, toks reikalavimas nėra niekur įtvirtintas. Pareiškėjai jau Komisijos posėdžio metu buvo paaiškinta, kad siekiant nustatyti investicijų kainas jas nustato ekspertai, tačiau to negalima lyginti su teismo ekspertize, nes tai yra du skirtingi dalykai. LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-997-575/2017 buvo įtvirtinta, kad ekspertinio konsultavimo ataskaita iš esmės yra pasiekiamas tikslas išsiaiškinti, ar prekių įsigijimo kainos nebuvo nepagrįstai per didelės, tokios ekspertizės nelaikyti išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertize nėra pagrindo.

14.9. Metodikos nuostatas pareiškėja aiškina klaidingai. Pareiškėja mano, kad jei investicijas įsigijo neviršydama didžiausio investicijos įkainio, NMA turi apmokėti už investicijas, nevertindama investicijos kokybės. Sąvoka „Didžiausias įkainis“ reiškia, kad tai tam tikros institucijos nustatytas įkainis, pagal kurį apskaičiuojama didžiausia mokėtina paramos suma. Tai, jog investicijas įsigijo ne už didesnę kainą nei numatyta didžiausiuose įkainiuose, nereiškia, kad investicijos kaina atitiko realią vidutinę rinkos kainą. Metodikoje nustatyta būtent didžiausia galima mokėti už atitinkamas investicijas paramos suma, tačiau ne konkreti rinkos kaina, todėl Metodikoje nustatytas teisinis reglamentavimas nesudaro pagrindo teigti, kad kiekvienu konkrečiu atveju (atsižvelgiant į nustatytą būtent konkretaus perkamo objekto rinkos vertę) negali būti pripažinta kaip tinkama finansuoti mažesnė, nei Metodikoje nurodytų įkainių, suma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Agentūros 2015 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. BRK-8784-(12.4), kuriuo nuspręsta nekompensuoti 19 689,88 Eur paramos sumos, ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 3R-335(AG-270/06-2018), kuriuo pareiškėjos skundas dėl Agentūros 2015 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. BRK-8784(12.4) panaikinimo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad paramos suma sumažinta dėl Paraiškos patikros metu nustatytų dviejų pažeidimų (Agentūra, tikrindama Mokėjimo prašyme pateiktos informacijos teisingumą, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kurios metu, išnagrinėjus prekių ir paslaugų pirkimo dokumentus, buvo nustatyta, kad pareiškėjos iš Bendrovės pirktų paslaugų kaina ženkliai per didelė, o pareiškėja įrodymų, pagrindžiančių tokių išvadų nepagrįstumą, nepateikė; patikros vietoje nustatyta, kad teritorijos sutvarkymo ir valymo darbai nebuvo užbaigti, todėl realiai nepatyrus valymo išlaidų, tokios išlaidos Mokėjimo prašyme negalėjo būti deklaruotos kaip pripažintinos finansuoti), ginčijamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdama nesutikimą su pirmosios instancijos išvadomis, be kita ko, iš esmės teigia, kad: su Mokėjimo prašymu pateiktuose dokumentuose nurodytų darbų kaina neviršija Sutartyje ir Metodikoje nurodytos darbų kainos, todėl teismo išvados šiuo aspektu nėra pagrįstos; aplinkybė, kad patikros metu tako pakraščiuose buvo primėtyta šakų ir medžių liekanų, palikta kelmų, nėra pagrindas nemokėti sutvarkymo išlaidų, kadangi dalį medienos, mažindama Projekto išlaidas, ji planavo susmulkinti, o kelmus panaudoti parko papuošimui, be to, Agentūra neleido ištaisyti šių trūkumų.

18. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjos apeliacinio skundo ribose tikrindamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma, primena, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose, ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje Nr. A-429-1062/2018, kurioje buvo nagrinėjamas tarp tų pačių šalių kilęs ginčas dėl Agentūros sprendimo mažinti paramos sumą pagal kitą mokėjimo prašymą, pateiktą vykdant Projektą pagal 2014 m. gruodžio 19 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose” paramos sutartį Nr. 21M-KS-12-1-011583-PR001, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių ginčo teisinį santykį, taikymo, be kita ko, pažymėjo:

„<...> Paramos sutarties (Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“), kurią pareiškėja su Agentūra pasirašė 2014 m. gruodžio 19 d., preambulėje numatyta, kad šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklėmis bei kitais teisės aktais, susijusiais su įgyvendinama priemone; <...> Įgyvendinimo taisyklių 23.3 punkte (bylai aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad netinkamos finansuoti išlaidos yra išlaidos, viršijančios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatytus didžiausiuosius įkainius.

Pagal šių taisyklių 3 punktą didžiausiasis įkainis – Žemės ūkio ministro nustatytas įkainis, pagal kurį apskaičiuojama didžiausia mokėtina paramos suma. Taisyklių 23.3 punkte taip pat nustatyta: „Jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra didesnė už nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius (ši nuostata netaikoma miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimo arba būdingos miško struktūros palaikymo darbams, priemonėms miško keliams per ekologiškai jautrias zonas laikinai uždaryti, pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo rezervatiniuose (I grupės) ir ekosistemų apsaugos (II grupės), taip pat NATURA 2000 tinklo teritorijų miškuose darbams, miškotvarkos projekto ir kitiems šiai veiklos sričiai įgyvendinti reikalingiems planavimo ir projektavimo dokumentams parengti, viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros objekto apšvietimui).

Jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra mažesnė, negu pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal pasiūlyme pateiktą kainą“. <...> Įgyvendinimo taisyklių 23.3 punkte minimą teisės aktą, kuris taip pat nurodytas ir Paramos sutarties 5.4 punkte <...>, Žemės ūkio ministras patvirtino 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330. Šiuo įsakymu buvo patvirtinta Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodika (toliau tekste – ir Metodika).

Metodikos 2 punkte nurodyta, kad Metodikos tikslas – supaprastinti finansinės paramos administravimą ir užtikrinti jos skaidrų naudojimą, nustatant tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiuosius įkainius. Metodikos 3 punkte apibrėžtas didžiausiasis įkainis – tam tikros institucijos nustatytas įkainis, pagal kurį apskaičiuojama didžiausia mokėtina pinigų suma. Nagrinėjamos bylos atveju ginčo santykius, susijusius su konkrečių paslaugų kaina reglamentuoja Metodikos 5 priedas „Rekreacinės infrastruktūros įrengimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ didžiausieji įkainiai“. <...> Taigi sistemiškai vertinant Įgyvendinimo taisyklių ir Metodikoje įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su finansavimu, darytina išvada, kad šiuose teisės aktuose nustatytos dvi taisyklės:

1) finansuojama už suteiktas paslaugas ne daugiau, nei didžiausi Metodikos 5 priede patvirtinti įkainiai, 2) jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra mažesnė, negu pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal pasiūlyme pateiktą kainą. Šios taisyklės netaikomos tais atvejais, jei vykdomi darbai ir teikiamos paslaugos patenka į išimtį, nurodytą Įgyvendinimo taisyklių 23.3 punkte. <...> Agentūra, ginčijamame sprendime konstatuodama pirmąjį pažeidimą, nurodė, kad vadovavosi Administravimo taisyklių inter alia (be kita ko) 5.10 ir 197.1.8 papunkčiais. <...> Administravimo taisyklių 5.10 papunktyje nustatyta, kad Agentūra „<...>.... kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus“. <...> Administravimo taisyklių 197.1.8 papunktyje nustatyta: jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos didžiausios rinkos kainos konkrečiai investicijai. <...> Kaip matyti iš pacituoto teisinio reguliavimo, šiose nuostatose, priešingai nei Įgyvendinimo taisyklėse ir Metodikoje, finansuojama suma nėra siejama su ministro nustatytais didžiausiais įkainiais, o siejama su didžiausia rinkos kaina konkrečiai investicijai.

Taigi šiuo atveju konkuruoja bendrosios ir specialiosios normos. <...> esant bendrosios ir specialiosios normos konkurencijai, yra taikoma specialioji norma (numato tam tikras išimtis iš bendrų elgesio taisyklių, t. y. esant skirtingoms sąlygoms konkretizuoja bendrųjų normų įgyvendinimo tvarką) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-401/2012). <...> Nagrinėjamos bylos atveju Administravimo taisyklės, inter alia jų 5.10, 197.1.8 papunkčių nuostatos, yra bendrosios normos. <...> Atsižvelgiant į tai, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma, šioje byloje turi būti taikomos specialiosios normos, t. y.

Įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų ministro įsakymu, inter alia 23.3 punkto ir Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos Metodikos (inter alia jos 5 priedo) nuostatos, reglamentuojančios finansuojamų paramos gavėjų paslaugų didžiausias kainas. <...> Administravimo taisyklės, reglamentuojančios finansavimą, taikomos tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialiosios normos <...>. Kita vertus, byloje taikytinos Metodikos priedo Nr. 5 nuostatos ir Įgyvendinimo taisyklių 23 punkto nuostatos įkainius sieja su pateiktais komerciniais pasiūlymais.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Agentūra, kilus įtarimams, kad komercinius pasiūlymus teikia tarpusavyje susiję asmenys ir/arba kaina, komerciniuose pasiūlymuose, atsižvelgiant į darbų, prekių techninius parametrus, naudojamas medžiagas yra akivaizdžiai per didelė, nereali, arba teikiant komercinius pasiūlymus visiškai nenurodomi naudotinų medžiagų, prekių, paslaugų techniniai parametrai (kai teikiami komerciniai pasiūlymai nurodant tik prekės, paslaugos pavadinimą) ir pan., turi teisę priimti sprendimą dėl ekspertizės skyrimo.

Toks ekspertizės skyrimas turi būti aiškiai pagrindžiamas, nurodant konkrečią priežastį (priežastis) kodėl būtina atlikti ekspertizę ir ką konkrečiai ekspertai turi įvertinti. <...>“.

20. Nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra iš esmės visiškai analogiška minėtai šios nutarties 19 punkte, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

21. Agentūra, tirdama pirmąjį pažeidimą, vadovaudamasi Administravimo taisyklių inter alia (be kita ko) 5.10 ir 197.1.8 papunkčiais, skyrė, kaip nurodoma, ekspertizę, ir Sprendime, nustatydama kompensuotiną tako įrengimo darbų vertės dydį, vadovavosi UAB „Civitta“ 2015 m. gegužės 12 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-121, kuri, kaip joje yra nurodoma, be kita ko, sudaryta: atsižvelgiant į užduotį nustatyti, ar rekreacinių takų įrengimo darbų vertė atitinka rinkos vertę darbų sutarties pasirašymo dieną; vadovaujantis 2014 m. spalio mėn. statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, Pirkimo taisyklėmis, Administravimo taisyklėmis, Įgyvendinimo taisyklėmis (Komisijos bylos l. 100–110).

22. Nors nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į UAB „Neusas“ 2015 m. sausio 6 d. pasiūlymo, ir, kaip teigia pareiškėja, kitų gautų pasiūlymų, kuriuose nurodyta tik rekreacinio tako įrengimo darbų kaina, turinį (Komisijos bylos l. 80, 87–88), patikros vietoje rezultatus, kolegijos vertinumu, Agentūrai pagrįstai kilo abejonių dėl darbų kainos pagrįstumo ir ji galėjo priimti sprendimą dėl ekspertizės skyrimo, UAB „Civitta“ 2015 m. gegužės 12 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-121, dėl jos sudarymo ydingumo bei pačios Agentūros priimtų sprendimų ją vertinant prieštaringumo, nėra tinkama priemonė vertinant kompensuotinų Projektų vykdymo darbų vertę:

UAB „Civitta“ 2015 m. gegužės 12 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-121 sudaryta vadovaujantis Pirkimo taisyklėmis, kaip minėta, nors jos negalėjo būti taikomos; net ir taikant Administravimo taisyklių 197.1.8 papunktį, galiojusį pareiškėjos Rangos sutarties sudarymo metu, paramos gavėjui yra išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos didžiausios rinkos kainos konkrečiai investicijai. Pateiktoje UAB „Civitta“ ataskaitoje Nr. C-121 nustatyta rekreacinių takų įrengimo rinkos vertė, o didžiausia rinkos kaina konkrečiai investicijai nenustatyta;

UAB „Civitta“ ataskaitoje Nr. C-121, įvertinus 2012 m. miškotvarkos projektą kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, pažymėtina, byloje nėra netgi pateiktas, skaičiuojant atskirų investicijų, numatytų Rangos sutartyje, rinkos vertes, nurodyta, kad medžių kirtimas takų zonoje nenumatytas, todėl medžių kirtimo ir kelmų rovimo darbų išlaidų nenustatyta. Agentūra byloje ginčijamu Sprendimu nusprendė kompensuoti kelmų rovimo darbų išlaidas (Sprendime nėra nurodyta, kad UAB „Civitta“ ataskaitoje Nr. C-121 3 punkte aptartos 10 500,25 Eur išlaidos nėra kompensuojamos), tačiau, vadovaudamasi UAB „Civitta“ ataskaitos Nr. C-121 išvadomis, nusprendė nekompensuoti 6 162,72 Eur išlaidų, kurias sudaro ir medžių kirtimo išlaidos, kas savaime yra alogiška: byloje nėra jokių duomenų, kad takų zonoje buvo kelmų dėl anksčiau, t. y. iki UAB „Neusas“ atliktų darbų, vykdytų medžių pjovimų.

Taigi, jeigu UAB „Neusas“ takų zonoje pjovė medžius, apie ką minima pareiškėjos pateiktoje Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymos kopijoje (Komisijos bylos l. 13), nėra suprantama, kodėl medžių kirtimo darbų išlaidų nėra nustatytos, o kelmų rovimo darbų išlaidos – nustatytos. Pažymėtina, kad šiai aplinkybei tinkamai įvertinti būtinas 2012 m. miškotvarkos projektas kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi UAB „Civitta“ 2015 m. gegužės 12 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-121 ir Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje, kurios originalas netgi nepateiktas, pateikti vertinimai dėl medžių buvimo takų zonoje yra priešingi.

23. Vien dėl šių priežasčių, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad Agentūros nurodyti ir pateikti įrodymai, iš jų – UAB „Civitta“ 2015 m. gegužės 12 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-121, patvirtina ginčijamo Sprendimo dalies, kuria nuspręsta nekompensuoti 17 923,18 Eur paramos sumos, pagrįstumą, nėra pagrįstos, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje yra keistinas.

24. Tuo metu pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčijamo Sprendimo dalies, kuria nuspręsta nekompensuoti 1 766,70 Eur paramos sumos (2 pažeidimas), nėra pagrįstos: Administravimo taisyklių 3 punktas nustato, kad tinkamos finansuoti išlaidos yra įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms). Pagal Įgyvendinimo taisyklių 21.3 papunktį, tinkamomis finansuoti pripažįstamos faktiškai patirtos ir į paramos gavėjo apskaitą įtrauktos išlaidos, pagrįstos dokumentų originalais arba nustatyta tvarka patvirtintomis kopijomis. Ginčo atveju Agentūra, jau po Mokėjimo prašymo, kuriuo prašoma kompensuoti ir dalinius užbaigiamuosius teritorijos sutvarkymo bei valymo darbus, 2015 m. kovo 27 d. vykdytos patikros vietoje metu nustatė darbų neužbaigimą (Komisijos bylos l. 107–110, 126–131). Kadangi tokio pobūdžio darbai – teritorijos sutvarkymas – nebuvo baigti, pareiškėja neturėjo pagrindo išlaidų už darbus, kurie nėra atlikti, įtraukti į Mokėjimo prašymą kaip kompensuotinų, o Agentūra – priimti sprendimą juos kompensuoti. Pažymėtina, kad pareiškėjos argumentai – sutvarkymo darbai nebaigti jos prašymu ir pan. – dėl šios ginčijamo Sprendimo dalies šiuo aspektu nėra nei reikšmingi, nei pagrįsti: Agentūra Sprendimą priėmė duomenų, reikšmingų Mokėjimo prašymo nurodytų atliktų darbų verčių pagrindimui, pagrindu, o pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde nepagrindė, kodėl turėtų būti vertinami duomenys, patvirtinantys, kaip teigiama, nustatytų trūkumų ištaisymą.

25. Atsižvelgiant į konstatuotą, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai dėl faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės nėra pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai, susiję su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika aiškinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra abstraktūs, nesusiję nei ginčo situacija (nėra pagrindo teigti, kad Agentūra neturi teisės (ir pareigos) vertinti pareiškėjos išlaidų, padarytų vykdant projektą pagrįstumo), nei su poreikiu taikyti tarptautinės sutarties nuostatas (Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. 3 d.), dėl ko ir prašymas kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą pateikti konsultacinę išvadą nėra pagrįstas.

26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Agentūros Sprendimo dalis, kuria nuspręsta nekompensuoti 17 923,18 Eur paramos sumos, ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 3R-335(AG-270/06-2018) dalis, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta nekompensuoti 17 923,18 Eur paramos sumos, negali būti laikomos teisėtomis ir pagrįstomis, todėl yra naikintinos (VAĮ 8 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.), dėl ko pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis tai pat negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta bei yra keistina.

27. Prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo reiškiami nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjos I. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. BRK-8784-(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį, kuria nuspręsta nekompensuoti 17 923,18 Eur paramos sumos, ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 3R-335(AG-270/06-2018) dalį, kuria netenkintas pareiškėjos I. J. skundas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. BRK-8784-(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalies, kuria nuspręsta nekompensuoti 17 923,18 Eur paramos sumos, panaikinimo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį palikti pakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė