29257d52-7cfb-4ef5-bc50-0e77d290d120 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3444-643/2015Proceso Nr. 3-61-3-01685-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2015 m. vasario 23 d.Vilnius            Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės,           raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

J. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalies priteisimo,             n u s t a t ė :              pareiÅ¡kėjas D. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu (b. l. 1–4), praÅ¡ydamas atnaujinti trejų metų terminÄ skundui paduoti ir priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 1319,62 Lt neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo.             PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam 2009 m. rugpjūčio 15 d.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) sprendimu buvo paskirta 588,40 Lt dydžio valstybinė pareigÅ«nų ir karių pensija (toliau – ir pensija) už tarnybÄ iki gyvos galvos. Tačiau nuo 2010 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas), jo pensija buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. ir 5 str. nuostatomis.

Pažymėjo, kad toks teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos iÅ¡mokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Savo pozicijÄ grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Nurodo, jog ginčo nekelia dėl pensijos perskaičiavimo remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes jos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos teisėtomis ir neprieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

Tačiau nesutinka su pensijos perskaičiavimu vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kadangi Å¡ios nuostatos minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos antikonstitucinėmis. PareiÅ¡kėjo teigimu, VRM, taikydama Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, neiÅ¡mokėjo jam 1319,62 Lt pensijos dalies, susidariusios laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.           Dėl praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ trejų metų terminÄ , pareiÅ¡kėjas nurodo, kad paskirtos valstybinės pensijos mažinimas buvo vykdomas nuo 2010 m. sausio 1 d.

VRM nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvienÄ mėnesį tiesiogiai taikant Laikino įstatymo nuostatas. Pažymėjo, jog pirmÄ sumažintÄ pensijÄ pareiÅ¡kėjas gavo 2010 m. vasario pabaigoje. PareiÅ¡kėjo teigimu, termino praleidimui turėjo įtakos neaiÅ¡kus, dviprasmiÅ¡kas atsakovų elgesys. PaaiÅ¡kino, jog buvo klaidinamas dėl neiÅ¡mokėtos pensijos grÄ Å¾inimo perspektyvų ir terminų, tikėjosi, kad valstybė nustatys neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies kompensavimo mechanizmÄ , tačiau net ir praėjus dviems metams po Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo tai nebuvo padaryta.

Savo praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas grindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013.Atsakovė Vidaus reikalų ministerija atsiliepime (b. l.

12) į skundÄ nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o bylÄ nutraukti, kadangi pareiÅ¡kėjas praleido terminÄ kreiptis į teismÄ . Pasak atsakovės, termino praleidimo teisinė pasekmė – bylos nutraukimas.PareiÅ¡kėjas, atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jie buvo informuoti tinkamai (b. l. 23–24). Byloje yra gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas, o atsiliepime į skundÄ yra pateiktas atsakovės praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 12, 25).

Administracinė byla iÅ¡nagrinėta bylos Å¡alims nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.). Skundas tenkintinas IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad:2009 m. balandžio 14 d. VRM sprendimu Nr. 11SP-1028 pareiÅ¡kėjui D. J. už tarnybÄ nuo 2009 m. kovo 20 d. iki neterminuotai buvo paskirta 588,40 Lt dydžio valstybinė pareigÅ«nų ir karių pensija (b. l. 13). 2014 m. vasario 24 d. VRM buvo gautas pareiÅ¡kėjo 2014 m. vasario 18 d. praÅ¡ymas apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti jam neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį (b. l. 14).2014 m. kovo 4 d.

VRM sprendimu Nr. 1D-1853 (11) iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui, kokiais teisės aktais vadovaujantis nuo 2010 m. sausio 1 d. jam buvo perskaičiuota ir mokama paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, sumažintos pensijos skaičiavimo tvarkÄ . Taip pat nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymÄ , kuris galiojo iki 2013 m. gruodžio 31 d., pensijos perskaičiuojamos iki Å¡ios datos. Pažymėjo, kad Konstituciniame Teisme 2013 m. birželio 11 d. priimtas pareiÅ¡kėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymas iÅ¡tirti, ar Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieÅ¡tarauja konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo, proporcingumo principams.

Akcentavo, kad VRM privalėjo vykdyti LaikinÄ jį įstatymÄ , nepaisydama teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ , nes preziumuojama, kad įstatymas atitinka KonstitucijÄ . VRM tuo pačiu sprendimu, remdamasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, paliko nenagrinėtÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį dėl pensijos grÄ Å¾inimo taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodydama, kad praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiÅ¡kėjimo apie nepriemokos neteisėtumÄ dienos (b. l. 15–16). 2014 m. kovo 4 d.

Sveikatos priežiūros tarnybos pažymos Nr. 11PP(P)-1334 matyti, kad pareiškėjui paskirtos pensijos dydis su priedu buvo 948,90 Lt, tačiau pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas pareiškėjui pensija buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., o laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. pareiškėjo pensija buvo perskaičiuota pritaikius ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas (b. l. 17–18).Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje ginčo nėra dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjui. Ginčui taikytinos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.Pagal 1994 m. gruodžio 22 d. Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (1995-07-04 įstatymo Nr. I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) 1 str. 1 d. Lietuvos Respublikoje nustatomos Å¡ios valstybinės pensijos:

1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos;

2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;

3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos;

4) mokslininkų valstybinės pensijos;

5) teisėjų valstybinės pensijos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui pensijÄ moka VRM.2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuris, iÅ¡skyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtÄ valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimÄ , jame buvo nustatyta socialinių iÅ¡mokų (tarp jų ir pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojant inter alia paskirtų socialinių iÅ¡mokų laikinÄ sumažinimÄ .

Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ Å¡is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , <...>. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012 m. rugsėjo 1 d.Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ valstybinę pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ valstybinę pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.Apibendrinus iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime iÅ¡ esmės pripažino, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Kitoks pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Dėl termino kreiptis į teismÄ su skundu atnaujinimo Teisėje egzistuoja teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas, kuris reiÅ¡kia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesÄ , turi teisę kreiptis į teismÄ , tačiau teisė kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Vienas iÅ¡ jų - procesinių terminų laikymasis. Procesiniai terminai žymi ribÄ tiek individams, tiek valstybės institucijoms, nuo kada teisminė kontrolė tampa nebegalima. Reikia pažymėti, kad teisės nuostatų, reguliuojančių procesinius terminus, taikymas teisės į veiksmingÄ teisminę apsaugÄ nepažeidžia. PrieÅ¡ingai, procesinių terminų laikymasis užtikrina lygiateisiÅ¡kumo bei teisinio saugumo reikalavimus, vykdant teisingumÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad Konstitucijos 30 str. 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti Å¡iÄ teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iÅ¡ kurių yra kreipimasis į teismÄ Ä¯statymo numatytu terminu (LVAT 2010-10-22 nutartis adm. b.

Nr. AS525-575/2010). Bylose dėl valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos nepriemokos priteisimo ABTÄ® 33 str. 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio kreipimosi į teismÄ terminas netaikytinas. Ginčo teisinius santykius reguliuojantys Valstybinių pensijų įstatymas bei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nereglamentuoja pareigÅ«nų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų, todėl, atsižvelgus į pažeistos teisės pobÅ«dį, pagal analogijÄ taikytinos panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti (ABTÄ® 4 str. 6 dalis).

Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas, pareiÅ¡kėjas dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , o Å¡iam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimÄ teismui. Å ioje nutartyje LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ nuo sužinojimo apie priimtÄ sprendimÄ dienos, numatytÄ Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad Å¡ioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiÅ¡ko skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos pagal analogijÄ taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintÄ 3 metų terminÄ .

Å is terminas pagal analogijÄ pritaikytas iÅ¡vadai dėl kreipimosi į teismÄ priimtinumo pagrįsti. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo suformuotos iÅ¡vados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismÄ privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminÄ . AnalogiÅ¡kos pozicijos LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir vėliau iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013.

Å ioje 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kreipimuisi į administracinį teismÄ su skundu dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogijÄ taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui D. J. paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas buvo perskaičiuojama nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. Vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros sistemų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83, 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensijÄ mokančių institucijų nustatyta tvarka.

Ä®vertinus Å¡iÄ nuostatÄ ir atsižvelgus į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymÄ apie pareiÅ¡kėjo pensijos dydį, matyti, kad pirmoji jam sumažinta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas buvo iÅ¡mokėta 2010 metų rugsėjo mėnesį. SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė 2014 m. kovo 17 d. (b. l. 1), t. y. praėjus daugiau nei trims metams nuo pirmos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos pensijos iÅ¡mokėjimo dienos.

Pateikdamas skundÄ teismui, pareiÅ¡kėjas prašė atnaujinti ir skundo padavimo terminÄ (b. l. 1–4). PraÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, jog apie savo teisių galimÄ pažeidimÄ sužinojo iÅ¡ Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo, kuriuo buvo konstatuotas tam tikrų Laikinojo įstatymo nuostatų prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Delsė kreiptis į teismÄ , nes pagrįstai tikėjosi, kad jam bus iÅ¡mokėta neteisėtai sumažinta valstybinės pensijos dalis, kadangi iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo buvo mažinama pensija.

Savo praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas grindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013.Pagal ABTÄ® 34 str. 1 dalį, teismas gali atnaujinti praleistÄ skundo padavimo terminÄ , jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. PareiÅ¡kėjas turi nurodyti svarbias praleidimo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (ABTÄ® 34 straipsnio 2 dalis).  Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios.

Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios (LVAT 2012-03-16 nutartis Nr. AS858-187/2012, 2012-03-02 nutartis Nr. AS858-152/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti keliÄ asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti Å¡iÄ teisę, ar pareiÅ¡kimas atnaujinti praleistÄ terminÄ paduotas per protingÄ laiko tarpÄ nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, iÅ¡nykimo.

LVAT ne kartÄ yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundÄ jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminÄ praleidusio asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio, ir kurios sudarė jam objektyvias kliÅ«tis laiku paduoti skundÄ bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovÄ arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situacijÄ .Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės pagrindžia pareiÅ¡kėjo delsimÄ kreiptis į teismÄ su skundu.

Pažymėtina, kad nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojami klausimai dėl valstybinės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo ar apskundimo terminai. Aplinkybė, kad asmenys, kuriems paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota remiantis Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, savo teises į pensijos nepriemokÄ turi ginti per trejų metų terminÄ , paaiÅ¡kėjo tik LVAT iÅ¡plėstinei teisėjų kolegijai priėmus 2013 m. kovo 12 d. nutartį Nr. A-552-519/2013.

Å ioje nutartyje buvo konstatuota, kad atsižvelgus į pažeistos teisės pobÅ«dį, ginčams dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, pagal analogijÄ taikytinos panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti (ABTÄ® 4 str. 6 dalis), t. y. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. IÅ¡aiÅ¡kinimas dėl procesinio trejų metų kreipimosi į teismÄ termino eigos skaičiavimo buvo pateiktas tik LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje.

Be to, LVAT teisėjų kolegija 2014 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-212/2014 pažymėjo, jog ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas vieÅ¡ai paskelbtame norminiame teisės akte. Todėl pareiÅ¡kėjas, 2010 metų rugsėjo mėnesį gavęs pirmÄ jÄ sumažintÄ pensijÄ dėl laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo ir nežinodamas, ko iÅ¡ jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sÄ lygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje LVAT jurisprudencijoje (ABTÄ® 13 str. 1 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kad iki 2013 metų lapkričio mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad asmens teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas.Todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, siekiant užtikrinti pareiÅ¡kėjo D. J. teisę į teisminę gynybÄ , pareiÅ¡kėjo nurodytos priežastys pripažįstamos svarbiomis ir praÅ¡ymas dėl termino atnaujinimo kreiptis į teismÄ su skundu tenkintinas (ABTÄ® 34 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVAT, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ , toje pačioje 2013 m. lapkričio 7 d. administracinėje byloje Nr. 1-444-2232/2013 nurodė, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos, tačiau pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje Å¡io pobÅ«džio ginčams bendrÄ ja tvarka yra taikoma ABTÄ® 3 str. 1 d. nuostata, pagal kuriÄ suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp Å¡alių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, iÅ¡mokantis valstybinę pensijÄ , atsisako iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ .

Nagrinėjamu atveju matyti, kad VRM 2014 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 1D-1853 (11) atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo kaip praleidus apskundimo terminÄ ir nurodė, jog neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui valstybinės pensijos nepriemokÄ , todėl laikytina, kad ministerija iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ dėl kilusio ginčo esmės. Tačiau tai neįpareigoja pareiÅ¡kėjo skųsti teismui Å¡io sprendimo, kadangi jis nelaikytinas Å¡ios institucijos sprendimu, priimtu kaip iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Todėl ir Å¡io sprendimo panaikinimas (nepanaikinimas) nesÄ lygoja klausimo dėl pensijos nepriemokos priteisimo nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, toliau spręstinas pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo priteisti pensijos nepriemokÄ pagrįstumo klausimas. Dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad teisės į pensijÄ turtiniai aspektai ginami pagal nuosavybės neliečiamumo principÄ , skelbiamÄ Konstitucijos 23 straipsnyje.

Konstitucinis Teismas ne kartÄ savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio iÅ¡mokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, bÅ«tų mokamos ir toliau (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2012 m. vasario 6 d. nutarimas). Teisė į nuosavybę – prigimtinė žmogaus teisė. Ji grindžiama bendromis teisinių valstybių konstitucinėmis tradicijomis bei tarptautiniais įsipareigojimais, susijusiais su žmogaus teisėmis.

Nuosavybės teisių apsauga garantuojama Europos žmogaus teisių konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio, 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnio nuostatų. Tačiau teisė į nuosavybę nėra absoliuti. Vertinant teisę į pensijÄ nuosavybės teisių apsaugos kontekste, bÅ«tina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrÄ , todėl tam tikrais atvejais Å¡i teisė gali bÅ«ti ribojama laikantis teisinės valstybės, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų ir kitų konstitucinių imperatyvų (mutatis mutandis žr.

Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimÄ , 2012 m. vasario 6 d. nutarimÄ ). Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2014 m. kovo 4 d. pažyma Nr. 11PP(P)-1334 (b. l. 17–18) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui D. J. paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, kurių konstitucingumas buvo patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Kadangi pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2010 m.rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, jo pensija buvo dar kartÄ perskaičiuota ir sumažinta, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiÅ¡kia teisinį netikrumÄ , pareiÅ¡kėjo teisėtų lÅ«kesčių paneigimÄ Ä¯dėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų pažeidimÄ , todėl toks pensijos sumažinimas nėra pateisinamas.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui D.

J. laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. imtinai buvo nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo paskaičiavimu tai sudaro 1319,62 Lt (skirtumas tarp pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir išmokėtos pensijos, kuri prieš tai dar buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 5 str., b. l. 17–18). Pareiškėjo pensijos sumažinimas, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikytinas atliktu teisėtai ir pagrįstai.LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus.

IÅ¡ tiesų, pareiÅ¡kėjo turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Todėl atsakove Å¡ioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų, neiÅ¡mokėtų pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ , priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas.

Atsižvelgiant į šį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ipraktikÄ bei nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , remiantis 2014 m. kovo 4 d. Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pažyma Nr. 11PP(P)-1334 ir Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, pareiÅ¡kėjui D. J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, priteistina neiÅ¡mokėtos pensijos dalis 1319,62 Lt (tai atitinka 382,19 Eur), susidariusi laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. pritaikius Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis pripažintas Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime iÅ¡dėstytais motyvais bei vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas (ABTÄ® 88 str. 2 p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D. J. skundÄ tenkinti.Priteisti pareiÅ¡kėjui D. J. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 382,19 Eur (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurus ir devyniolika euro centų) neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. pritaikius Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis pripažintas Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                           ArÅ«nas Kaminskas                                                                                                              Margarita Stambrauskaitė             Halina Zaikauskaitė