2924ca83-5d55-4e8d-8ca1-db8b692c1dbc · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1533-413/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01024-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.6; 3.3.1.18.1 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir RÅ«tos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4707-775/2020 pagal ieÅ¡kovės V. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui J. M. dėl 2019 m. gruodžio 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raÅ¡to Nr. 60-6-981 panaikinimo, pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 13 d. raÅ¡tÄ Nr. 60-6-981; pripažinti ieÅ¡kovei teisę privatizuoti lengvatinėmis sÄ lygomis nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini);

įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijÄ sudaryti su ieÅ¡kove buto pirkimo–pardavimo sutartį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 38–40).

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad nuo 1994 metų jos Å¡eima teisėtai gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tais pačiais 1994 metais ji parašė pareiÅ¡kimÄ dėl Å¡io buto privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis, tačiau atsakovė paaiÅ¡kino, kad tokios teisės ji neturi, nes jos sutuoktinis J. M. jau yra privatizavęs vieno kambario bendrabučio kambarį. Anot ieÅ¡kovės, jeigu jos vyras nebÅ«tų privatizavęs bendrabučio, tai jie nebÅ«tų gavę buto, nes 5 asmenų Å¡eimai, iÅ¡ kurių vyro sesuo A. M. buvo neįgali, trijų kambarių plotas buvo per mažas. Dėl savivaldybės privatizacijos skyriaus kaltės ieÅ¡kovės Å¡eima privatizavo tik dalį turėtų butų, nors pagal žmonių skaičių jiems priklausė ir bendrabutis, ir butas. IeÅ¡kovė nėra privatizavusi kitų patalpų, ginčo bute gyvena jau 26-is metus, visÄ laikÄ sÄ Å¾iningai moka mokesčius.

3. Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad panaikinti 2019 m. gruodžio 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tÄ Nr. 60-6-981 nėra pagrindo, kadangi atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsakė ieÅ¡kovei, jog pagal galiojančius įstatymus butÄ ieÅ¡kovei gali parduoti tik už rinkos kainÄ , nes kitokių nuosavybės teisės perleidimo ieÅ¡kovei bÅ«dų įstatymas nenumato. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju nėra tinkamas privatizavimo subjektas, nes jos sutuoktinis J.

M. lengvatine tvarka yra įgijęs kitÄ butÄ â€“ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė neįrodė, kad 1994 metais ji buvo pateikusi praÅ¡ymÄ dėl ginčo patalpų privatizavimo, juo labiau, kad 2016m. kovo 22 d. savo praÅ¡yme ji nurodė, jog 1994 metais negalėjo užbaigti privatizavimo, nes neturėjo nei investicinių čekių, nei pinigų. 2015 m. balandžio 27 d. ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ leisti jai privatizuoti nuomojamÄ bÅ«stÄ rinkos kaina, tačiau vėliau atsisakė tęsti pirkimo procedÅ«ras.

Atsakovės prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi nuo 1998 m. liepos 1 d. ieškovė nesiėmė jokių priemonių ginti savo teises. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nurodė, kad pagal 1991 m. gegužės 28 d. priimtÄ Butų privatizavimo įstatymÄ (toliau ir BPÄ®) Lietuvos gyventojai įgijo teisę privatizuoti (įsigyti privačion nuosavybėn) jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamÄ sias patalpas. Ä®statyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta tokių gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) tvarka ir sÄ lygos. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., iÅ¡skyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206).

6. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Å iuo adresu savo gyvenamÄ sias vietas yra deklaravę ieÅ¡kovė V. M. ir J. M.. Å is butas 1993 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu buvo suteiktas V. M. penkių asmenų Å¡eimai ir iÅ¡duotas gyvenamosios patalpos orderis. 1999 m. sausio 6 d. su V. M. buvo sudaryta buto nuomos sutartis. 2012 m. balandžio 25 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovės Privatizavimo skyrių su praÅ¡ymu leisti nusipirkti ginčo butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis. 2015 m. balandžio 27 d. ieÅ¡kovė vėl kreipėsi dėl leidimo privatizuoti butÄ , o 2015 m. rugsėjo 21 d. pateikė praÅ¡ymÄ leisti jį nusipirkti už rinkos kainÄ , tačiau 2016 m. balandžio 25 d. atsisakė tęsti buto pirkimo procedÅ«rÄ . 2019 m. gruodžio 11 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į savivaldybę, kad jai bÅ«tų suteikta nuosavybė į butÄ (duomenys neskelbtini).

7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog butas, kurį siekia privatizuoti ieÅ¡kovė lengvatinėmis sÄ lygomis, gali bÅ«ti privatizavimo objektas. Esminis nagrinėjamos bylos klausimas yra tai, ar ieÅ¡kovė įstatyme nustatytu terminu iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti buto privatizavimo teise, ir ar ji yra tinkamas subjektas privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis.

8. Teismas nurodė, kad bylos įrodymai patvirtina, jog 1991 m. lapkričio 8 d. ieÅ¡kovės sutuoktinis J. M. kreipėsi į Kauno miesto valdybÄ su praÅ¡ymu leisti jam privatizuoti vieno kambario butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pateikdamas sutuoktinių susitarimÄ ir ieÅ¡kovės V. M. sutinka, jog Å¡is butas bÅ«tų privatizuotas jos sutuoktinio J. M. vardu (b. l. 72–73). 1992 m. birželio 9 d. su J. M. buvo sudaryta minėto buto pirkimo–pardavimo sutartis (b. l. 76–77). Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad V.

M. Å¡eimai buvo leista privatizuoti butÄ (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kovės siekis lengvatine tvarka privatizuoti antrÄ butÄ prieÅ¡tarauja Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatai, kuri numatė, jog nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktÄ gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , pagal šį įstatymÄ negali privatizuoti kito gyvenamojo namo ar buto. Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė yra netinkamas subjektas privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis.

9. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. balandžio 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo skyriaus raÅ¡tas patvirtina, jog savivaldybėje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė Butų privatizavimo įstatymo metu buvo pradėjusi Å¡io buto privatizavimo procedÅ«ras (b. l.101). Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog galiojant Butų privatizavimo įstatymui ji bÅ«tų pateikusi praÅ¡ymÄ privatizuoti ginčo butÄ .

10. Pasisakydamas dėl atsakovės praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kovės reikalavimams senaties terminÄ , teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog praėjus keliems mėnesiams po 1994 metais pateikto praÅ¡ymo privatizuoti ginčo butÄ jai buvo paaiÅ¡kinta, jog Å¡io buto privatizuoti ji negalės, nes tokia teise jau vienÄ kartÄ pasinaudojo. Todėl, anot teismo, ieÅ¡kovė nuo 1994 metų žinojo (nors nepateikta į bylÄ Ä¯rodymų, kad ieÅ¡kovė buvo pradėjusi buto privatizavimo procesÄ ), kad savivaldybė jai neleidžia privatizuoti buto, tačiau tokio savivaldybės sprendimo neginčijo.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė 1999 m. sausio 6 d., kaip nuomininkė, pasirašė Å¡io buto nuomos sutartį, todėl turėjo suprasti, jog jÄ su savivaldybe sieja tik nuomos teisiniai santykiai. Vėliau ieÅ¡kovė dėl buto iÅ¡pirkimo į savivaldybę kreipėsi 2012, 2015, ir 2019 metais, tačiau visus kartus jai buvo nurodyta, kad lengvatinėmis sÄ lygomis buto iÅ¡sipirkti ji neturi teisės, tačiau gali pasinaudoti galimybe butÄ Ä¯sigyti už rinkos kainÄ (b. l. 82–84, 85, 87–88, 78). Remdamasis nurodytu, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad vėliausiai nuo 1999 metų ieÅ¡kovė, kaip apdairiai ir rÅ«pestingai besielgiantis asmuo turėjo suvokti, jog atsakovė nesutinka leisti ieÅ¡kovei privatizuoti ginčo butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, taip pažeisdama jos teises, tačiau atsakovės veiksmų teismine tvarka ieÅ¡kovė neskundė, o 2015m. gegužės 5 d. sutiko butÄ pirkti už rinkos kainÄ , bet vėliau atsisakė (b. l. 88, 96).

Å is faktas, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieÅ¡kovė pati pripažino, jog neturi teisės lengvatine tvarka privatizuoti ginčo buto, kad ji nuo 1999 metų žinojo apie savo pažeistÄ teisę, tačiau jos negynė ir praleido deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ( CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Anot teismo, ieÅ¡kovės delsimas ir neoperatyvus elgesys yra nesuderinami su vidutiniu atidumo ir rÅ«pestingumo standartu. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

Teismas nurodė, kad aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį ir dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė V. M. (toliau – apeliantė) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 1991 m. lapkričio 8 d. apeliantės sutuoktinis J.

M. kreipėsi į Kauno miesto valdybÄ su praÅ¡ymu leisti jam privatizuoti 20,73 kv. m. bendro ploto bendrabučio kambarį adresu (duomenys neskelbtini), ir pateikė susitarimÄ , kad V. M. sutinka, jog Å¡is bendrabučio kambarys bÅ«tų privatizuotas jos sutuoktinio vardu (b. 1. 72-73). Tuo atveju, jeigu apeliantė 1991 m. spalio-lapkričio mėnesiais nebÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi valios privatizuoti nurodytÄ bendrabučio kambarį, ji bÅ«tų netekusi nuo 1972 m. įgytos teisės įsigyti ginčo butÄ , kurio eilėje laukė nuo 1972 metų, kol 1993 m. rugsėjo 28 d.

Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 1169-V pagrindu jai 1993m. spalio 4 d. buvo iÅ¡duotas gyvenamosios patalpos orderis Nr. 986 apsigyventi ginčo bute. 1994 m. sausio mėnesį ji gavo ginčo buto raktus ir savivaldybės privatizacijos skyriui parašė praÅ¡ymÄ dėl Å¡io buto privatizavimo. Atsakovai nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, paneigiančių faktÄ , kad apeliantė 1991 m. lapkričio mėnesį buvo tinkamas subjektas privatizuoti ginčo butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, nes po Å¡io įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka iÅ¡davus buto orderį, jai buvo suteiktas ir ginčo butas, kurį ieÅ¡kovė norėjo privatizuoti. 11.2.

Aplinkybė, kad nuo 1991 m. gruodžio 20 d. keitėsi Butų privatizavimo įstatymas, kurio 4 straipsnis papildytas nuostata, jog nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktÄ gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ , pagal šį įstatymÄ negali privatizuoti kito gyvenamojo namo ar buto, nepanaikina apeliantės 1991 m. lapkričio mėnesį pagal BPÄ® 4 straipsnio 2 dalį įgytos subjektinės teisės, nes civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai atgal negalioja (CK 1.7 straipsnio 2 dalis).

Pažymi, kad 1991m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. 1-2128 papildyto BPÄ® 4 straipsnio 4 dalis neskirta nuomininkams ir jų Å¡eimos nariams, kurie įgijo nuosavybės teisę į nupirktÄ bendrabučio kambarį, ir nepanaikina teisės privatizuoti kitÄ namÄ ar butÄ . 11.3. Teismo iÅ¡vados yra Å¡aliÅ¡kos ir neteisingos, nes atsakovų pateiktas 2016 m. balandžio 15 d. raÅ¡tas yra parengtas suinteresuoto bylos baigtimi asmens – Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo skyriaus, todėl vertintinas kritiÅ¡kai.

Be to, šiame rašte nurodyta informacija, kad savivaldybėje nėra dokumentų, galinčių įrodyti, kad ieškovė BPĮ metu buvo pradėjusi šio buto privatizavimo procedūras (b. 1. 101), yra panaši į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų civilinių bylų aplinkybes, kai ieškovei raštu buvo pranešta, kad privatizavimas negali būti vykdomas, nes jos buto privatizavimo dokumentai yra prarasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-588/2009; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-67/2010).

Teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino aplinkybių, kokiu bÅ«du pradingo atsakovei 1994 metais pateiktas apeliantės praÅ¡ymas privatizuoti ginčo butÄ BPÄ® nustatyta tvarka, nors teismo posėdyje buvo paaiÅ¡kinta, kad apeliantės dokumentus 1994 metais tvarkė savivaldybės skyriaus vedėja Eglinskienė ir namų valdybos seniÅ«nas Gavėnia. Todėl neteisinga pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė yra netinkamas subjektas privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis. 11.4. Teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė, kaip apdairiai ir rÅ«pestingai besielgiantis asmuo, vėliausiai nuo 1999 metų turėjo faktiÅ¡kai suvokti, jog atsakovė nepripažįsta ir taip pažeidžia ieÅ¡kovės teisę į buto privatizavimÄ , tačiau tokio savivaldybės sprendimo neginčijo, taip pat kad ieÅ¡kovės veiksmai parodo, jog ji nuo 1999 metų žinojo apie savo pažeistÄ teisę, tačiau jos negynė ir praleido deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ( CK 1.125 str. 1 dalis), yra nepagrįstos ir neteisingos.

Pažymi, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia yra aiÅ¡kiai nustatyta – 2012 metai, kai apeliantė kreipėsi į savivaldybę dėl ginčo buto iÅ¡pirkimo, todėl deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. Tai ypač svarbu, nes atsakovės siekis taikyti ieÅ¡kinio senatį, taip nuslepiant netinkamÄ pareigos užtikrinti teisės privatizuoti ginčo butÄ Ä¯gyvendinimÄ , jau daugiau kaip 26 metus sukelia apeliantei neigiamus padarinius, kuri pageidauja privatizuoti ginčo butÄ BPÄ® nustatytomis sÄ lygomis. 11.5. 2019 m. gruodžio 11 d. praÅ¡ymu, reg. 2019-12-13 Nr.60-5-925, apeliantė kreipėsi į atsakovę Kauno miesto savivaldybės administracijÄ , kad jai bÅ«tų suteiktos nuosavybės teisės į ginčo butÄ .

Atsakovė 2019 m. gruodžio 23 d. raÅ¡tu Nr. 60-6-981 neatsakė į šį praÅ¡ymÄ , o tik nurodė, kad ieÅ¡kovė gali pirkti butÄ už rinkos kainÄ . Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl kitų ieÅ¡kinio argumentų, kadangi, teismo nuomone, jų analizė neturėtų įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui, todėl, anot apeliantės, priėmė formaliai teisėtÄ , bet neteisingÄ sprendimÄ , nes pažeidė Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡nuomoti įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintÄ socialinio teisingumo principÄ , garantuojantį teisę asmenims gauti paramÄ tuomet, kai jos labiausiai reikia (CPK 330 straipsnis).

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija praÅ¡o skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai: 12.1. Sprendžiant klausimÄ , turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ ar ne, reikia nustatyti visas Å¡iame įstatyme įtvirtintas bÅ«tinas tokio privatizavimo sÄ lygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butu privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valia pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo /pirkimo–pardavimo subjekto, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kiti straipsniai). 12.2. 1991 m. gruodžio 20 d.

įstatymu Nr. 1-2128 buvo papildytas Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis 4 dalimi, numatančia, kad nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktÄ gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , pagal šį įstatymÄ negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto. 1992 m. birželio 9 d. buvo sudaryta buto (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu Å¡is butas buvo parduotas lengvatinėmis sÄ lygomis ieÅ¡kovės sutuoktiniui J. M.. Taigi, butÄ (duomenys neskelbtini), apeliantė įgijo jau galiojant Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis 4 dalyje nustatytai imperatyviai nuostatai, draudžiančiai nuomininkui ir jo Å¡eimos nariams, įgijusiems nuosavybės teisę į nupirktÄ gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , pagal šį įstatymÄ privatizuoti kitÄ gyvenamÄ jį namÄ , butÄ .

Kadangi ieÅ¡kovės sutuoktinis pagal Butų privatizavimo įstatymÄ lengvatine tvarka įgijo nuosavybės teisę į butÄ (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaujantis imperatyvia BPÄ® 4 straipsnio nuostata, nei apeliantė, nei jos Å¡eimos nariai negalėjo privatizuoti kito gyvenamojo buto pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ lengvatine tvarka. 12.3. Buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo metu galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė ir sutuoktiniai turi lygias teises jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti.

Teisė lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti valstybei priklausantį turtÄ turi bÅ«ti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, o bent vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, nustatytų įstatyme, nebuvimas daro privatizavimÄ negalimÄ . Kadangi apeliantė 1992 m. birželio 9 d. pagal Butų privatizavimo įstatymÄ privatizavo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), dėl Å¡ios priežasties ji negalėjo bÅ«ti teisėtas buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo subjektas, nes Å¡ia teise jau pasinaudojo.

Kadangi ieÅ¡kovė neturi subjektinės teisės lengvatinėmis sÄ lygomis, nustatytomis Butų privatizavimo įstatyme, pirkti dar vienas gyvenamÄ sias patalpas, todėl Å¡i teisė negali bÅ«ti ginama, o tokiu pagrindu pareikÅ¡ti reikalavimai turi bÅ«ti atmesti. 12.4. Netgi darant prielaidÄ , kad apeliantė Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka 1994 metais pateikė praÅ¡ymÄ dėl ginčo buto privatizavimo lengvatine tvarka, toks jos praÅ¡ymas negalėjo bÅ«ti patenkintas ir atliekamos tolesnės ginčo buto pirkimo pardavimo procedÅ«ros, todėl tarp apeliantės ir Kauno miesto savivaldybės, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, niekuomet nesusiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo. 12.5.

Nekilnojamojo turto skyrius į apeliantės praÅ¡ymÄ pripažinti jai nuosavybės teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), teisėtai ir pagrįstai atsakė, kad butÄ galėtų parduoti pareiÅ¡kėjai už rinkos vertę pagal Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ir iÅ¡sinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, kadangi Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai kitokio nuosavybės teisės perleidimo bÅ«do nenumato. 12.6. Pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad vėliausiai nuo 1999 metų ieÅ¡kovė, kaip apdairiai ir rÅ«pestingai besielgiantis asmuo, turėjo faktiÅ¡kai suvokti, jog atsakovė nepripažįsta ir taip pažeidžia ieÅ¡kovės nurodomÄ teisę į buto privatizavimÄ , tačiau atsakovės veiksmų teismine tvarka ji neskundė ir prieÅ¡ingai, 2015 m. gegužės 5 d. sutiko butÄ pirkti už rinkos kainÄ , bet vėliau atsisakė.

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Å¡is faktas patvirtina, jog ieÅ¡kovė tokiais savo veiksmais pati pripažino, kad neturi teisės lengvatine tvarka privatizuoti ginčo buto ir tokie jos veiksmai parodo, jog ieÅ¡kovė nuo 1999 metų žinojo apie savo pažeistÄ teisę, tačiau jos negynė ir praleido deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taigi, apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Kauno miesto savivaldybei, 1993 m. rugsėjo 28 d. potvarkiu buvo suteiktas ieÅ¡kovės V. M. penkių asmenų Å¡eimai (b. l. 6–11). 1999 m. sausio 6 d. su V. M. buvo sudaryta Å¡io buto nuomos sutartis (b. l. 13–15). 2012 m. balandžio 25 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovės Privatizavimo skyrių su praÅ¡ymu leisti nusipirkti ginčo butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis (b. l. 82–84). Atsakovė 2012 m. gegužės 9 d. raÅ¡tu atsakė, kad įstatymas tokios galimybės nenumato (b. l. 83-84).

IeÅ¡kovė 2015 m. balandžio 27 d. ir 2015 m. rugsėjo 21 d. atsakovei pateiktais praÅ¡ymais prašė leisti įsigyti ginčo patalpas už rinkos kainÄ , tačiau po to, kai atsakovė 2016 m. kovo 15 d. sprendimu patvirtino buto įkainojimo aktÄ ir nusprendė parduoti ginčo butÄ už patvirtintÄ 29 107,69 Eur kainÄ , ieÅ¡kovė 2016 m. balandžio 25 d. raÅ¡tu atsisakė tęsti buto pirkimo procedÅ«rÄ , nurodydama, kad neturi pinigų (b. l. 85–96). 2016 m. balandžio 25 d. ieÅ¡kovė vėl kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ , dar kartÄ praÅ¡ydama parduoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis (b. l. 98).

IÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , atsakovė (savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius) 2016 m. gegužės 31 d. raÅ¡te nurodė, kad parduoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis nėra teisinio pagrindo (ieÅ¡kovei teismo sprendimu nėra pripažinta teisė privatizuoti nuomojamas patalpas pagal BPÄ®). IeÅ¡kovė 2019 m. gruodžio 11 d. dar kartÄ kreipėsi į savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydama suteikti jai nuosavybės teises į ginčo butÄ . Atsakovė 2019 m. gruodžio 23 d. raÅ¡tu atsakė ieÅ¡kovei, kad apie buto pardavimo sÄ lygas ji jau buvo informuota ir pasiÅ«lė V.

M. įsigyti butÄ už rinkos kainÄ (b. l.78–81). Be to, bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad iki ginčo patalpų suteikimo, ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis J. M., bendru sutikimu, vadovaujantis BPÄ® nuostatomis, 1992 m. birželio 9 d. privatizavo vieno kambario butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį po ginčo patalpų suteikimo, 1994m. kovo 31 d. pardavė kitam asmeniui (b. l. 43, 72-73, 76-77).

15. IeÅ¡kovė 2020 m. sausio 21 d. kreipėsi į teismÄ , patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama:

1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 13 d. raÅ¡tÄ Nr. 60-6-981;

2) pripažinti ieÅ¡kovei teisę privatizuoti nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sÄ lygomis;

3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijÄ sudaryti su ieÅ¡kove buto pirkimo–pardavimo sutartį.

16. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs, kad ieÅ¡kovė nėra tinkamas subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ BPÄ® nustatyta tvarka, ir kad ieÅ¡kovė praleido bendrÄ 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pažeistai teisei apginti.

17. Nesutikdama su teismo sprendimu, ieÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , pažeidė procesines ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, nukrypo nuo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ .

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas, ne kartÄ yra konstatavęs, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtÄ nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu. Vienas iÅ¡ jų yra Butų privatizavimo įstatymas. Nustatant ieÅ¡kovo teisę privatizuoti ginčo butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , bÅ«tina nustatyti visas Å¡iame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sÄ lygas:

1) ar ieÅ¡kovas yra subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis);

2) ar ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai);

3) ar ieÅ¡kovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tarp ieÅ¡kovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 straipsniai, (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-394/2002; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2005; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-261/2006; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012; kt.).

19. Bylos duomenimis (nutarties 14 punktas) nustatyta, kad ieÅ¡kovė, kaip subjektas, kuriam įstatymas (BPÄ®) suteikė teisę privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo 1992 m. birželio 9 d., kuomet kartu su sutuoktiniu, pastarojo vardu, privatizavo (įgijo nuosavybėn) vieno kambario butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad privatizuoti lengvatine tvarka antrÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ ji neturi teisės (BPÄ® 4 straipsnio 4 dalis). Paminėtam kontekste teisėjų kolegija atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad subjektinę teisę privatizuoti ginčo patalpas (duomenys neskelbtini) apeliantė įgijo vadovaujantis BPÄ® 4 straipsnio 2 dalimi, nes Å¡io straipsnio 4 dalis atgal negalioja.

Pažymėtina, kad ginčo patalpos ieÅ¡kovės Å¡eimai buvo suteiktos 1993 m. rugsėjo 28 d., o BPÄ® 4 straipsnio 4 dalis, draudžianti pagal BPÄ® privatizuoti antrÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , pradėjo galioti nuo 1991 m. gruodžio 20 d. (BPÄ® 1991 12 20 redakcija Nr. I-2128), taigi anksčiau, nei buvo suteiktas butas. Todėl įstatymo taikymo atgaline tvarka problemos Å¡iuo atveju iÅ¡ viso nėra, kadangi teisiniams santykiams reglamentuoti taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu.

Kadangi ieÅ¡kovės reikalavimai yra tarpusavyje susiję (atmetus reikalavimÄ pripažinti ieÅ¡kovei teisę privatizuoti ginčo patalpas lengvatinėmis sÄ lygomis, negalimas ir kitų reikalavimų tenkinimas) ir byloje konstatavus, kad ieÅ¡kovė nėra tinkamas subjektas, kuris turi teisę pagal įstatymÄ privatizuoti turimas patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymo nuostatas (BPĮ 4 straipsnis), pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstÄ ir teisėtÄ pagrindÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti visa apimtimi.

20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ butų privatizavimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , pasibaigus specialiojo BPĮ galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali bÅ«ti įgyvendinamos ir turi bÅ«ti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant Å¡iam įstatymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.). Asmens, tinkamai neįgyvendinusio savo teisių BPĮ galiojimo metu, teisės negali bÅ«ti ginamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-188/2002; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2006; kt.).

21. Apeliantė nurodo, kad dėl ginčo patalpų privatizavimo į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ kreipėsi su pareiÅ¡kimu dar 1994 metais, tačiau atsakovė Å¡iÄ aplinkybę nepagrįstai neigė, o bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių netyrė ir nesiaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du atsakovė prarado ieÅ¡kovės dokumentus. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus kaip neįrodytus.

22. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

23. Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016).

24. Įvertinusi skundžiamo teismo sprendimus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šalių pateiktus įrodymus vertino laikydamasis pirmiau paminėtų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių ir jų nepažeidė.

25. Visų pirma, ieÅ¡kovės pozicija dėl pradėto ginčo patalpų privatizavimo nurodytu laikotarpiu, t. y. 1994 metais, buvo grindžiama tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais ir prielaidomis apie atsakovės prarastus (pradangintus) dokumentus. Tuo tarpu atsakovė pateikė visÄ eilę raÅ¡ytinių įrodymų, kurių pagrindu apylinkės teismas konstatavo, kad nuomojamo buto privatizavimo procedÅ«rÄ ieÅ¡kovė pradėjo 2012 m. balandžio 25 d., pateikdama praÅ¡ymÄ dėl buto privatizavimo lengvatine tvarka.

Kita vertus, nagrinėjamam kontekste pažymėtina, kad buto nuomininkai savo valiÄ Ä¯sigyti nuosavybėn gyvenamÄ sias patalpas turėjo pareikÅ¡ti iki 1992 m. gruodžio 1 d., tačiau tiems asmenims, kurie turėjo teisę privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, tačiau laiku nepadavė atitinkamų pareiÅ¡kimų, buvo suteikta teisė kreiptis į Seimo sudarytÄ komisijÄ , kuri turėjo teisę leisti Å¡iems asmenims paduoti pareiÅ¡kimus gyvenamÄ sias patalpas privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d., vėliau Å¡i teisė pratęsta iki 1998 m. liepos 1 d. (BPÄ® 1 straipsnio 1, 2 dalys).

IeÅ¡kovei teigiant, kad buto privatizavimÄ ji pradėjo 1994 metais, ji turėjo pareigÄ pateikti duomenis, kad įstatymo nustatyta tvarka, prieÅ¡ paduodant menamÄ pareiÅ¡kimÄ savivaldybei, ji kreipėsi į Seimo sudarytÄ komisijÄ , tačiau tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).  26. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 5 punktÄ , pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį butÄ , turėjo raÅ¡tu kreiptis į miesto ar rajono valdybÄ , jos sudarytÄ tarnybÄ arba komisijÄ , o įmonės, įstaigos, organizacijos balanse esantį butÄ , – į atitinkamÄ administracijÄ . Prie pareiÅ¡kimo turėjo bÅ«ti pridėtas notariÅ¡kai patvirtintas buto nuomininko, jo Å¡eimos narių, taip pat laikinai iÅ¡vykusiųjų susitarimas dėl buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku (bendrasavininkiais).

Taigi, apeliantei nurodžius, kad buto privatizavimo procedÅ«ra buvo pradėta teisės aktų nustatyta tvarka, o atsakovė jos pateiktus dokumentus nuslėpė, ieÅ¡kovė iki ieÅ¡kinio padavimo turėjo galimybę gauti iÅ¡ notaro reikalingų dokumentų kopijas, tačiau tokie duomenys taip pat nebuvo pateikti. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytais argumentais, kad ieÅ¡kovė galėjo pateikti į bylÄ ir kitus jos teiginius aptvirtinančius įrodymus (mokėjimo kvitus už privatizuojamo buto dokumentų ruoÅ¡imÄ , buto techninės apskaitos bylos parengimÄ ir kt.), tačiau tokių duomenų nepateikė.

27. Å ios nutarties 20-26 punktuose aptarta kasacinio teismo praktika ir faktinės bylos aplinkybės teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė tinkamai neįgyvendinusio savo teisių BPĮ galiojimo metu, todėl jos teisės negali bÅ«ti ginamos. Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta ir trečioji teisės privatizuoti ginčo patalpas sÄ lyga, kadangi tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, nesusiklostė buto privatizavimo teisiniai santykiai.

28. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.

29. IeÅ¡kinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). 30. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas teisinių santykių stabilumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017). 31.

Nutarties 27 punkte konstatuota, kad ieškovė dėl buto privatizavimo įstatymo nustatytu terminu (iki 1998 m. liepos 1 d.) nesikreipė ir neinicijavo būsto privatizavimo proceso. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės (atsakovių) kokiais nors veiksmais buvo pažeistos ieškovės subjektinės teisės.

32. Kadangi ieÅ¡kovės teisės nebuvo pažeistos, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo spręsti dėl ieÅ¡kinio senaties instituto (ne)taikymo. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje taikė ieÅ¡kinio senatį, nurodydamas, kad tai sudaro savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio atmetimo pagrindÄ , tačiau teismo sprendimas atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir kitais pagrindais yra teisingas bei pagrįstas, todėl panaikinti teismo sprendimÄ Å¡iuo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu nėra teisinio pagrindo (CPK 328 straipsnis).

33. Apeliantė nurodo, kad teismas netyrė ir nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintu socialinio teisingumo principu, garantuojančiu asmenims teisę gauti paramÄ tuomet, kai jos labiausiai reikia.

34. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose iš viso nekėlė klausimo dėl minėto įstatymo nuostatų taikymo negarinėjamam ginčui spręsti. Kita vertus, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti principai negali būti aiškinami izoliuotai nuo šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įstatymo paskirties ir tiesiogiai ginčo santykį reglamentavusių BPĮ nuostatų.

Be to, teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus). Pirmosios instancijos teismui ir teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovė neturi teisės privatizuoti nuomojamo buto lengvatine tvarka pagal BPĮ nuostatas, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų taikymas ir jų pagrindu ieškovės teisių gynyba jos prašomu būdu yra negalima.

35. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimo turinį bei bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aptarė esmines, nagrinėjamai bylai iÅ¡spręsti svarbias aplinkybes, nurodė Å¡iai bylai iÅ¡nagrinėti aktualias teisės normas bei pateikė teismo padarytų iÅ¡vadų motyvus, todėl yra pakankamai aiÅ¡ku, kokiais argumentais remdamasis teismas atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir nėra teisinio pagrindo spręsti, jog skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant reikalavimÄ motyvuoti procesinį sprendimÄ . Minėta, kad pripažinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ leisti jai privatizuoti turimÄ patalpÄ lengvatine tvarka, kiti ieÅ¡kinio reikalavimai, kaip iÅ¡vestiniai, taip pat negali bÅ«ti tenkinami.

36. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio skundžiamo teismo sprendimo rezultato. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

37. IeÅ¡kovė atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų pagal įstatymÄ (b. l. 159; CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas), todėl tokios iÅ¡laidos iÅ¡ jos nepriteistinos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Gintautas Koriaginas Algimantas Kukalis RÅ«ta Palubinskaitė