Legislator Case Law & Legislation
2923dc97-9397-4e50-8cb1-940652fbd060 AI generated

2923dc97-9397-4e50-8cb1-940652fbd060 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 2923dc97-9397-4e50-8cb1-940652fbd060
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-478-425/2019. teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05457-2018-5. Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.2.2.7.; 2.6.10.5.2.1.; 3.3.2.4. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 13 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Laimanto MisiÅ«no (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės R.

Legislator headnote

AI generated

2923dc97-9397-4e50-8cb1-940652fbd060 · Panevėžio apygardos teismas: Atsakovė taip pat pabrėžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo reikalavimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-478-425/2019. teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05457-2018-5. Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.2.2.7.; 2.6.10.5.2.1.; 3.3.2.4. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 13 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Laimanto MisiÅ«no (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės R.

J. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-227-837/2019 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovei R. J. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė, atstovaujama bankroto administratorės, pirmosios instancijos teismui pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 27743,76 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o taip pat visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administratorių kompanija“ ir nustatė 10 dienų terminÄ nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, per kurį R. J. turėjo perduoti bankroto administratoriui visÄ Ä¯monės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, visus įmonės dokumentus.

3. Tačiau iÅ¡ byloje esančios atsakovės perduotos didžiosios knygos matyti, kad atsakovė yra paėmusi iÅ¡ bendrovės kasos 26500 Eur ir įmonės veiklos pabaigoje kasoje 2016-09-30 buvo 213,76 Eur grynųjų pinigų likutis. Å ių lėšų panaudojimo įmonės Å«kio iÅ¡laidų tikslams atsakovė nepagrindė buhalteriniais dokumentais, todėl Å¡ias lėšas turi grÄ Å¾inti. 2016 m. vasario 25 d. atsakovė sudarė bendrovei priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ perleidimo sandorį.

Automobilio rinkos vertė buvo 1730 Eur, o automobilis buvo parduotas už 700 Eur, kas akivaizdžiai rodo, kad atsakovė automobilį pardavė mažesne negu rinkos verte, dėl ko bendrovei buvo padaryta 1030 Eur žala, todėl atsakovė turi atlyginti dėl jos veiksmų bendrovės patirtÄ Å¾alÄ . II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2019 m. kovo 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė ieÅ¡kovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ atsakovės R.

J. 27.743,76 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė R. J. savo veiksmais netinkamai ir nerÅ«pestingai atliko bendrovės vadovo pareigas, neiÅ¡saugojo ir neperdavė bankroto administratoriui turto, todėl yra kalta dėl ieÅ¡kovei padarytos žalos ir jos veiksmuose yra visos bÅ«tinos sÄ lygos civilinei atsakomybei atsirasti.

6. Kartu teismas pabrėžė, jog apeliantė savo argumentų, jog pinigines lėšas panaudojo įmonės tikslais, nepagrindė jokiais įrodymais, o pateiktų rašytinių duomenų nepaaiškino bei nepagrindė jų ryšio su įmonės veikla. Be to, atsakovė nepaaiškino kokiomis aplinkybėmis automobilis buvo sugadintas, kas kaltininkas ir ar buvo atlyginta žala dėl automobilio sugadinimo, taip pat ji neprašė teismo skirti automobilio vertės nustatymo ekspertizės, todėl neįrodė, kad automobilio pardavimo vertė atitiko rinkos vertę.

7. Skundžiamame sprendime nurodyta ir tai, kad atsakovės prievolė yra piniginio pobÅ«džio, todėl ieÅ¡kovės reikalavimu iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti 2019 m. kovo 20 d. pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio netenkinti. Taip pat priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė materialines ir procesinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino atsakovės į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų bei jų reikÅ¡mės. Å iuo atveju atsakovė negali bÅ«ti pripažinta kalta dėl to, kad dokumentai, patvirtinantys piniginių lėšų panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms, nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitÄ .

Pabrėžia, kad įmonėje buvo susiklosčiusi kebli finansinė situacija ir vėluojama atsiskaityti su darbuotojais, dėl ko bendrovės buhalterė elgėsi neatsakingai ir dokumentų nesuvedė į apskaitÄ . Negana to, ieÅ¡kovė pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų neginčijo ir neprašė jų pripažinti neteisėtais. Taigi nagrinėjamu atveju nėra paneigta, kad atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės gautas pinigines lėšas panaudojo iÅ¡imtinai įmonės naudai. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad kreditorių, su kuriais ir buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, skaičius ir reikalavimų dydis yra sumažėję.

10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino automobilio pardavimo būklės, nevertino, ar jo kaina buvo rinkos vertės, dėl ko skundžiamas sprendimas yra priimtas skubotai ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių.

11. Atsakovė taip pat pabrėžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo reikalavimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

12. Atsiliepimu į pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

13. Nurodo, kad, įvertinus byloje esančius įrodymus (kasos iÅ¡laidų orderius, didžiÄ jÄ kasos knygÄ , kuriÄ administratoriui perdavė pati atsakovė), akivaizdu, jog atsakovės buhalteriniais dokumentais nepateisintas skolos likutis sudaro 26 500 Eur. Be to, atsakovės pateikti dokumentai yra abejotinos kilmės, neįtraukti į buhalterinę apskaitÄ ir kelia abejonių dėl teisėtumo bei tikrumo, juo labiau kad Å¡ie dokumentai kartu su kitais bankroto administratoriui perduoti nebuvo, jokių sutarčių, patvirtinančių teisinių santykių tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės nurodomų įmonių egzistavimÄ , nėra, o dokumentus iÅ¡raÅ¡iusios įmonės nėra nei ieÅ¡kovės tiekėjų, nei skolininkų ar kreditorių sÄ raÅ¡uose.

Kita vertus, dalis sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡iusių įmonių yra abejotinos reputacijos (nuo įregistravimo dienos ar kito laikotarpio nedirba nė vienas asmuo). Atsiliepime taip pat pabrėžiama, kad ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad atsakovės parduoto automobilio rinkos ir likutinė vertė buvo gerokai didesnė už automobilio pardavimo kainÄ . Atsakovė pateikė teismui automobilio nuotraukas, teigdama, jog neva pastarojo bÅ«klė atitiko pardavimo kainÄ . Tačiau, iÅ¡ pateiktų nuotraukų nėra aiÅ¡ku, ar tai ginčo automobilis, dėl ko atsakovė neįrodė, jog automobilio rinkos kaina buvo mažesnė, nei likutinė.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

15. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė, atstovaujama bankroto administratorės, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo iÅ¡ buvusios įmonės vadovės, kuri, ieÅ¡kovės atstovo teigimu, neperdavė bei neiÅ¡saugojo įmonės turto, kurio vertė yra 27743,76 Eur, dėl ko ieÅ¡kovei buvo padaryta žala. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieÅ¡kinio reikalavimai yra pagrįsti, o atsakovės pateikti dokumentai, kurie nebuvo įtraukti į ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ , neįrodo, kad atsakovės paimtos piniginės lėšos buvo panaudotos bÅ«tent įmonės reikmėms. Kartu pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakovės pateikti duomenys apie transporto priemonės bÅ«klę nepatvirtina, kad Å¡ios transporto priemonės pardavimo metu ji neatitiko likutinės vertės ir dėl to galėjo bÅ«ti parduota žymiai pigiau.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes bei skundžiamame sprendime padarytas iÅ¡vadas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.

17. Pažymėtina, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) Å¡eÅ¡tosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (iÅ¡skyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas iÅ¡imtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai).

IÅ¡ aptartų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi bÅ«ti individualiai nustatytas Å¡io asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir bÅ«tent iÅ¡ to asmens neteisėto elgesio iÅ¡plaukianti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). IeÅ¡kinys atlyginti žalÄ taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali bÅ«ti pareikÅ¡tas Å¡iais skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala.

Priklausomai nuo ieÅ¡kinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygas apimtis. Viena iÅ¡ įstatyme įtvirtintų bendrovės vadovo pareigų yra tinkamai organizuoti bendrovės turto apskaitÄ (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) nuostatos). Už Å¡ios pareigos nevykdymÄ vadovui taikytina civilinė atsakomybė, nes tai iÅ¡imtinai valdymo organui nustatyta pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).

19. Be to, BAÄ® 4 straipsnis nustato reikalavimus Å«kio subjektams tvarkyti apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams. Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostata, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ . BAÄ® 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi bÅ«ti suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.

BAÄ® 21 straipsnis nustato, kad už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus, taip pat už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas. Kartu pažymėtina, jog netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio kyla žalos atlyginimo prievolė vadovui, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

20. Nagrinėjamu atveju į bylÄ pateiktose dokumentuose yra užfiksuota, kad atsakovė R. J. nuo 2012 m. spalio 17 d. iki įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir akcininkė (5 – 6, 28 – 30 b. l.). Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir atsakovė įpareigota per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui visÄ Ä¯monės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, visus įmonės dokumentus.

Iš byloje esančių duomenų – Didžiosios knygos bei kasos išlaidų orderių, matyti, kad atsakovė yra paėmusi iš bendrovės kasos 26500 Eur, o įmonės veiklos pabaigoje 2016 m. rugsėjo 30 d. grynųjų pinigų likutis buvo 213,76 Eur. Be to, 2016 m. vasario 25 d. atsakovė sudarė bendrovei priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ perleidimo sandorį. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto apskaitos dokumentų matyti, kad šio automobilio likutinė vertė buvo 1332,38 Eur be PVM, tačiau transporto priemonė buvo parduota už 700 Eur (37, 40 – 41 b. l.).

Dėl šių aplinkybių ginčas byloje nekyla, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo plačiau jų nagrinėti ar dėl to pasisakyti.

21. Esminis ginčas nagrinėjamoje byloje kyla dėl to, ar atsakovė 26713,76 Eur, kurie nebuvo perduoti bankroto administratorei, panaudojo įmonės reikmėms bei ar transporto priemonės pardavimas už mažesnę, nei rinkos kainÄ , buvo pagrįstas, t.y. ar transporto priemonė iÅ¡ties buvo žymiai prastesnės bÅ«klės.

22. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė padarė ieÅ¡kovės nurodomo dydžio žalÄ , kadangi neįrodė pinigines lėšas panaudojusi įmonės tikslais, o taip pat kad už ženkliai mažesnę kainÄ parduotos transporto priemonės bÅ«klė pardavimo metu buvo akivaizdžiai prastesnė. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės itin lakoniÅ¡kai pasisakė dėl atsakovės į bylÄ pateiktų dokumentų, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų pagrįstų iÅ¡vadų ir, prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovė, nepatvirtina jos teiginių, kad ji nepadarė nustatyto dydžio žalos.

23. Apeliaciniu skundu atsakovė neneigia, jog jos pateikti duomenys nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitÄ , tačiau tvirtina, kad tokia situacija susiklostė dėl įmonėje buvusios sunkios finansinės padėties ir nemokamo darbo užmokesčio, dėl ko atsakingi įmonės darbuotojai galėjo nesuvesti atsakovės pateiktų duomenų į įmonės buhalterinę apskaitÄ . Tačiau tokie atsakovės argumentai vertinami, kaip deklaratyvÅ«s. Atsakovė, nurodydama tokius teiginius, jų nedetalizuoja ir konkrečiai nenurodo, kas ir kokiu bÅ«du galėjo neįtraukti atitinkamų duomenų į buhalterinę apskaitÄ , koks konkrečiai asmuo buvo už tai atsakingas, taip pat nepaaiÅ¡kina, ar Å¡iuos dokumentus ir jei taip, tuomet kam, buvo perdavusi.

PraÅ¡ymo apklausti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu asmenis, galinčius patvirtinti tokius apeliantės teiginius, atsakovė taip pat nereiÅ¡kė. Negana to, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė, kaip kasininkė, sau, kaip įmonės vadovei, iÅ¡raÅ¡ydavo kasos iÅ¡laidų orderius, kas leidžia vertinti, jog atsakovė turėjo pakankamai žinių ir įgÅ«džiu dirbti su kasa bei suprasti dokumentų tinkamo įtraukimo į įmonės buhalterinę apskaitÄ ir Å¡ių duomenų perdavimÄ bankroto administratorei.

Negana to, atsakovė, tvirtindama, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į sumažėjusių įmonės kreditorių skaičių jai atlikus atsiskaitymus iÅ¡ kasos paimtomis piniginėmis lėšomis, nenurodė jokių konkrečių tÄ patvirtinančių duomenų, juo labiau kad pagal byloje esančių duomenis, kaip jau minėta pirmiau, atsakovės nurodytos įmonės nebuvo įtrauktos į kreditorių ar tiekėjų sÄ raÅ¡us.

24. Kita vertus, duomenys apie kredito unijai grÄ Å¾intÄ paskolÄ buvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitÄ ir dėl to Å¡i suma iÅ¡ atsakovės reikalauta nebuvo, todėl kyla pagrįstų abejonių, jog atsakovės nurodomi dokumentai negalėjo bÅ«ti įtraukti į buhalterinę įmonės apskaitÄ dėl to, kad jų tuo metu nebuvo, o juose užfiksuotos finansinės operacijos yra fiktyvios.

25. Kartu visiÅ¡kai sutiktina ir su ieÅ¡kovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovės pateiktų dokumentų tikrumas kelia abejonių dėl to, kad jie bankroto administratorei kartu su kitais bendrovės finansiniais dokumentais perduoti nebuvo, be to, nurodytos įmonės nėra įtrauktos nei į tiekėjų, nei į skolininkų, nei į kreditorių sÄ raÅ¡us, taip pat nepateikta, kad su Å¡iomis įmonėmis, apie dalies kurių veiklÄ vieÅ¡ojoje erdvėje nėra jokių duomenų, butų sudarytos bendradarbiavimo ar kitokios tarpusavio sutartys. Negana to, nurodomų įmonių – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, patikimumas kelia pagrįstų abejonių, kadangi Å¡iose įmonėse sÄ skaitų ir kasos orderių iÅ¡raÅ¡ymo metu nedirbo nė vienas asmuo ar darbuotojas.

26. Be to, iÅ¡dėstyto vertinimo nekeičia ir atsakovės pateiktas 2016-11-04 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (50 Eur), kadangi, kaip pagrįstai nurodo ieÅ¡kovė, atsakovė apmokėjo Å¡iÄ sÄ skaitÄ po to, kai įmonė baigė vykdyti veiklÄ ir skolos Å¡iai bendrovei nebuvo.

27. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bei įvertinęs atsakovės į bylÄ pateiktus dokumentus bei nurodomas aplinkybes, susijusias su transporto priemonės verte, sprendžia, kad Å¡ioje byloje atsakovė iÅ¡ties neįrodė, jog transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu automobilis buvo prastos bÅ«klės, apgadintas ir jo kaina nesiekė rinkos vertės. Vertinant atsakovės pateiktus duomenis – raÅ¡tÄ apie automobilio bÅ«klę bei foto nuotraukas, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog iÅ¡ Å¡ių duomenų nėra galimybės neginčijamai konstatuoti, jog tai yra tas pats automobilis, o taip pat kad tokie transporto priemonės apgadinimai bei bÅ«klė buvo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, juo labiau kad automobilio likutinė vertė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo nurodyta didesnė, nei 700 Eur.

Kita vertus, atsakovės pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. vasario 8 d. iÅ¡raÅ¡ytoje pažymoje nurodoma, kad ginčo transporto priemonė netinkama važiuoti, reikalingas remontas, o įvertinus preliminariÄ remonto kainÄ ir transporto priemonės rinkos vertę, remontas yra ekonomiÅ¡kai netikslingas. Tokie pačios atsakovės pateikti duomenys kelia pagrįstų abejonių dar ir dėl to, jog esant tokiai prastai transporto priemonės techninei bÅ«klei, kai remonto iÅ¡laidos faktiÅ¡kai virÅ¡ija jos rinkos vertę, Å¡io automobilio pirkimo – pardavimo sutartis iÅ¡vis galėjo bÅ«ti sudaryta.

28. Taigi nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai, kurie atsakovės nebuvo paneigti, įrodo, kad ji negrÄ Å¾ino iÅ¡ įmonės kasos paimtų piniginių lėšų bei nepateikė patikimų įrodymų, kad piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės tikslais. Be to, atsakovės pateikti duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ vertė 2016 m. vasario 25 d. perleidimo sandorio sudarymo metu buvo gerokai mažesnė, nei užfiksuota įmonės buhalteriniuose dokumentuose bei rinkos kaina. Esant tokiais susiklosčiusiai situacijai apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytos ir įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės padarius įmonei žalÄ sÄ lygos, dėl ko skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai iÅ¡ atsakovės priteisė žalos atlyginimÄ .

29. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

30. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 200 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ ir pateikimÄ . Atmetus atsakovės pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei priteistinos turėtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos – 200 Eur už teisines paslaugas, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios civilinės bylos sudėtingumÄ , suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro iÅ¡vadÄ , kad pateiktų iÅ¡laidų, susijusių su advokato pagalba, dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. kovo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du Å¡imtus eurų) jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Ramunė Čeknienė Eigirdas Činka Laimantas MisiÅ«nas