2K-661/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-661/2012

Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01470-2009-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.1

1.1.8.1.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. D. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnį, M. J. D. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu M. J. D. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straispniu bausmės vykdymas M. J. D. atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį taip pat nuteisti R. K., S. B., A. D., Ž. B., tačiau dėl šių asmenų nei apeliaciniai, nei kasaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija, susipažinusi bylos medžiaga ir išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimo,

n u s t a t ė :

M. J. D. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 30 d., apie 5.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su nepilnamečiu R. K., S. B., A. D., Ž. B. bei asmeniu, kuriam byla atskirta, A. D. vairuojamu automobiliu „VW GOLF“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Kauno rajoną, Čekiškės seniūniją, Pagirių kaimą ir kartu su S. B., Ž. B., R. K. ir asmeniu, kuriam byla atskirta, per neužrakintas duris įsibrovė į nukentėjusiosios N. K. gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė po laiptais esančioje spintoje įdėtą metalinį užrakintą seifą, 100 Lt vertės, su jame buvusiais 16 000 Lt ir 5 882 eurais, taip padarydamas nukentėjusiajai N. K. 36 100 Lt turtinę žalą.

Kasaciniu skundu nuteistojo M. J. D. gynėja advokatė D. Višinskienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir skirti M. J. D. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba nuosprendį pakeisti ir pritaikius BK 81 straipsnio 2 dalies ir 92 straipsnio nuostatas M. J. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, arba pritaikius BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kasatorė mano, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes šis teismas M. J. D. nepagrįstai panaikino bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), netinkamai taikė BK nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, be pagrindo netaikė BK 81 straipsnio, 92 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, neobjektyviai ir neišsamiai įvertino nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir nuosprendyje išdėstė išvadas, prieštaraujančias bylos duomenims.

Nuteistojo gynėja kasaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad M. J. D. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas jauno amžiaus (18 metų 11 dienų), todėl mano, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas jam bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), neįvertino jo amžiaus, socialinės brandos ir kitų bylos aplinkybių. Gynėjos teigimu, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis veikos padarymo metu dėl jauno amžiaus ir nepakankamos brandos nesuvokė nusikalstamos veikos pavojingumo ir pasekmių. Šią aplinkybę patvirtina liudytojos L. B. parodymai apie tai, kad M. J. D. iki pilnametystės tėvai visiškai nesirūpino, jiems buvo ir yra neįdomus jo gyvenimas bei likimas, dėl to buvo skaudu pačiam nuteistajam, Vaikų teisių apsaugos tarnyba jį apgyvendino močiutės L. B. namuose, tuo metu jis buvo nepastovaus charakterio, sunkiai bendraujantis, lengvai pasiduodantis kitų įtakai. Gynėjos manymu, šios asmens savybės bei jo gyvenimo aplinkybės rodo sulėtintą nuteistojo protinio išsivystymo, socialinio supratingumo lygį, nepakankamą pagal amžių orientavimąsi jį supančioje socialinėje aplinkoje. Šiuo metu M. J. D. savo veiksmų pavojingumą ir pasekmes suvokia visiškai ir labai gailisi nusikaltęs, kritiškai vertina savo elgesį. Tai patvirtina aplinkybės, jog per visą, gana ilgą laikotarpį po inkriminuotų veikų padarymo iki šiol M. J. D. ne tik nenusikalto, bet ir stengėsi nepriekaištingai tvarkyti savo gyvenimą – mokosi, mokymosi įstaigoje apibūdinamas teigiamai, dirba, iš dalies atlygino nukentėjusiajai žalą, sėkmingai pritampa prie visuomenės (tai patvirtinantys dokumentai prijungti prie baudžiamosios bylos, papildomai pateikiama Vilkijos žemės ūkio mokyklos pažyma Nr. C2-192). Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti pirmiau paminėtas aplinkybes ir nuosprendyje aptarti galimybę taikyti M. J. D. BK XI skyriuje numatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, tarp jų ir BK 81 straipsnio 2 dalies nuostatas bei 92 straipsnį, reglamentuojantį bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiui. Svarbu ir tai, kad ir pirmosios instancijos teismo M. J. D. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės dydis neužkerta kelio BK 92 straipsnio taikymui.

Kasatorė pažymi, kad apkaltinamajame nuosprendyje teisingai nustatyta M. J. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pagrįstai nurodyta, kad jis kritiškai įvertino savo elgesį, mokosi, dirba, iš dalies atlygino nukentėjusiajai žalą, nuo veikos padarymo iki šiol ne tik nenusikalto, bet ir nepriekaištingai gyveno. Todėl visos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, pritaikius M. J. D. BK 92 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėjus, bus pasiekti bausmės tikslai, tokia bausmė bus visiškai teisinga, atitiks BK reikalavimus.

Kartu kasatorė mano, kad tuo atveju, jeigu M. J. D. nebūtų pagrindo taikyti BK 81 ir 92 straipsnių nuostatų, tai atsižvelgus į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, yra pakankamas pagrindas taikyti jam BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę. Tokį kasacinio skundo teiginį gynėja argumentuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas bausmės vykdymo atidėjimą nepakankamai įvertino išimtines aplinkybes, susijusias su nuteistojo M. J. D. asmenybe. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus, kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino kritiškai, padarytą nusikaltimą suplanavo ir organizavo ne jis, nusikaltimas nebuvo jo gyvenimo būdo ar antivisuomeninių nuostatų pasekmė. Iki nusikalstamos veikos padarymo M. J. D. niekada nebuvo nusikaltęs. Kasatorė mano, jog spręsdamas klausimą dėl švelnesnės bausmės skyrimo, teismas turėjo būti atsižvelgti ir į tai, kad M. J. D. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo jauno amžiaus; kad dėl nepakankamos brandos nevisiškai suvokė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir padarinius; kad šiuo metu jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi, mokymosi įstaigoje apibūdinamas teigiamai, dirba, iš dalies atlygino nukentėjusiajai žalą. Be to, nuo nusikaltimo padarymo praėjo daug laiko, nuteistasis suprato neigiamus savo elgesio padarinius, labai gailisi dėl jaunystėje padarytos klaidos, todėl jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Reali laisvės atėmimo bausmė neigiamai įtakos jo socialinius ryšius, pastangas įsitvirtinti visuomenėje nenusikalstant. Kartu kasatorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad šioje byloje baudžiamasis procesas truko apie trejus metus, t. y. nepateisinamai ilgai, todėl M. J. D. teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo nebuvo užtikrinta. Pagal kasacinėse nutartyse Nr. 2K-7-45/2007 ir 2K-102/2009 bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką panaši proceso trukmė dažnai pripažįstama neatitinkančia „įmanomai trumpiausio laiko" reikalavimo ir laikytina pagrindu švelninti bausmę (Jakumas v. Lithuania, no. 6924/02, judgement of 18 July 2006; Kuvikas v. Lithuania, no. 21837/02, judgement of 27 June 2006; Gečas v. Lithuania, no. 418/04, judgement of 17 July 2007).

Atsiliepimu į nuteistojo M. J. D. gynėjos advokatės D. Višinskienės kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė prašo šį skundą atmesti.

Prokurorė mano, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino nuteistajam M. J. D. BK 75 straipsnio nuostatų taikymą, nes pirmosios instancijos teismas buvo padaręs baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu M. J. D. nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Pagal BK 11 straipsnio 5 dalį šis nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 75 straipsnio taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tik tada, kai asmuo yra nuteistas už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus.

Atsiliepime nurodoma, kad nėra pagrindo nuteistajam M. J. D. taikyti BK 81 straipsnio ir 92 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nes nusikaltimo padarymo metu jis buvo pilnametis, mokėsi Vilkijos žemės ūkio mokykloje, kur vienuolika klasių baigė be įsiskolinimų. Be to, iš teismo psichiatro specialisto išvados matyti, kad M. J. D. yra „visapusiškai teisingai orientuotas, intelekto defektų nestebima, nusiskundimų psichine sveikata neturi“. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikaltimo pobūdį ir motyvus, teismas neturėjo pagrindo suabejoti M. J. D. socialine branda. Be to, prokurorė pažymi, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga.

Prokurorės teigimu, šioje byloje nenustatyta aplinkybių, nuteistojo asmenybės ar jo gyvenimo pokyčių, kurie galėtų būti apibūdinami kaip išimtinės aplinkybės, leidžiančios taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir M. J. D. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Kasaciniame skunde nurodyti nuteistąjį apibūdinantys ir kiti duomenys (kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nebuvo anksčiau nusikaltęs, jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi, apibūdinamas teigiamai, dirba, iš dalies atlygino žalą, nuo nusikaltimo padarymo praėjo daug laiko) negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės, rodančios, kad bausmės tikslai byloje galėtų būti pasiekti neskiriant už padarytą sunkų nusikaltimą įstatymo sankcijoje numatytos bausmės. Prokurorė mano, kad kasatorės argumentai dėl nepateisinamai ilgo bylos proceso taip pat nepagrįsti. Byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2009 m. rugsėjo 30 d., nustatyti šeši nusikaltimą padarę asmenys, vienam jų (A. A.) byla atskirta; pranešimas apie įtarimą M. J. D. įteiktas 2009 m. spalio 2 d., ir tą pačią dieną jam paskirta kardomoji priemonė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Ikiteisminis tyrimas baigtas 2010 m. gegužės 20 d., t. y. po aštuonių mėnesių, ir byla dėl penkių kaltinamųjų perduota nagrinėti teismui. Pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama nuo 2010 m. birželio 15 d. iki 2012 m. kovo 5 d. Teisminio bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme užtruko, nes teismo posėdžiai septynis kartus buvo atidėti dėl to, kad neatvyko kaltinamieji arba jų gynėjai. Keletą kartų į teismo posėdį be pateisinamos priežasties neatvyko ir M. J. D., teismui jį teko atvesdinti. Be to, nuo teismo buvo pasislėpęs kaltinamasis S. B., taigi procesas užtruko ne dėl netinkamos institucijų veiklos, o dėl pačių kaltinamųjų ir jų gynėjų kaltės. Prokurorė pažymi ir tai, kad baudžiamasis procesas neturėjo tiesioginės neigiamos įtakos M. J. D. asmens laisvei, mokslui, darbui ar gyvenimo būdui, nes jam buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kartu prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacine tvarka nei nuteistasis M. J. D., nei jo gynėjas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo nuteistajam buvo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, neskundė, pasak kasatorės „nelaikydami tokios bausmės per griežta“. Nuteistajam paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio nuostatas, todėl paskirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę arba paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, pagrindų nėra.

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, M. J. D. paskirta bausmė, atsižvelgus į žemiau nurodytų aplinkybių visumą ir tinkamai pritaikius BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, švelnintina.

BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgiama parenkant bausmės dydį ir rūšį. Šioje BK nuostatoje minimi: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis; 2) kaltės forma ir rūšis; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai; 4) nusikalstamos veikos stadija; 5) kaltininko asmenybė; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšis; 7) atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Nagrinėjamoje byloje teisingam bausmės parinkimui reikšmingomis laikytinos šios aplinkybės.

Pirma, veikos padarymo metu M. J. D. buvo 18 metų 11 dienų. Tai sudarė pagrindą svarstyti, ar neturi būti vadovaujamasi BK 81 straipsnio 2 dalimi, numatančia galimybę nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę reguliuojančias BK nuostatas taikyti ir „...asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų šio kodekso 80 straipsnyje numatytą paskirtį“. Toks klausimas nagrinėjamoje byloje nekeltas. Nuteistojo gynėjas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, siūlė M. J. D. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, o ne pagal šio straipsnio 3 dalį. Teikiant tokį pasiūlymą buvo tikimasi, kad bus skirta bausmė, kurios vykdymas bus atidėtas. Pažymėtina, kad teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga ir BK 81 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties taikymas yra galimas ir tuo atveju, kai niekas iš proceso dalyvių tokio prašymo neteikia. Šiuo metu padaryti teisingą išvadą apie M. J. D. socialinę brandą veikos padarymo metu dėl praėjusio pakankamai ilgo laiko būtų itin sudėtinga, tačiau tokio klausimo neiškėlimas ankstesniuose proceso etapuose negali būti nuteistojo padėties esminio pabloginimo priežastimi.

Antra, pagal bylos duomenis, nėra pagrindo nesutikti su kasacinio skundo argumentais, kad nuteistasis: nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorius; tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme davė išsamius parodymus; kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi; savo elgesį vertino kritiškai; iš dalies atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą; pagal bylos duomenis, nei iki 2009 m. rugsėjo 30 d., nei vėliau nepadarė jokios kitos nusikalstamos veikos.

Trečia, iš nuteistųjų parodymų matyti, kad buvo tikėtasi, jog bus pagrobta apie 10 000 Lt, nes tokią sumą nurodė nusikalstamos veikos iniciatorius R. K.. Taigi M. J. D., kaip ir kitų nuteistųjų pirminė tyčia nebuvo nukreipta į didelės vertės svetimo turto pagrobimą. Veika pagal BK 178 straipsni 3 dalį buvo kvalifikuota, nes pagrobtame seife buvo didesnė, nei nuteistieji manė, pinigų suma – atidarius seifą paaiškėjo, kad jame yra šiek tiek 250 MGL ribą viršijanti pinigų sumą - 16 000 Lt ir 5 882 eurai (t. y. 36 100 Lt). M. J. D., kaip ir dalis kitų nuteistųjų, tuo metu, kai buvo atidarytas pagrobtas seifas, visiškai tiksliai nežinojo, kokia yra pagrobto turto vertė. Byloje vadovautasi M. J. D. parodymais, kad jam buvo duoti 1200 eurų, kiek iš viso buvo eurų, jis tiksliai nežinojo, kad litų M. J. D. iš viso negavo. Taigi aplinkybė, kad M. J. D. neturėjo išankstinės tyčios padaryti sunkų nusikaltimą, yra reikšminga vertinant M. J. D. veiksmų pavojingumą ir priimant sprendimą dėl bausmės skyrimo.

Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo.

Ketvirta, nusikalstama veika buvo padaryta 2009 m. rugsėjo 30 d., t. y. nuo veikos padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo praėjo beveik treji metai. Kadangi bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dažniausiai buvo atidedamas dėl kaltinamųjų, įskaitant ir M. J. D., elgesio, negali būti daroma išvada, kad dėl santykinai ilgos proceso trukmės atsakomybė išimtinai tenka valstybės institucijoms. Kita vertus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad vos 18 metų nusikalstamos veikos padarymo metu turėjusiam asmeniui, praėjus trejiems metams nuo tokios veikos padarymo, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai negali būti pasiekti nustačius mažesnę laisvės atėmimo bausmės trukmę už paskirtą trejų metų laisvės atėmimą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes M. J. D. paskirta laisvės atėmimo švelnintina iki vienerių metų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendį pakeisti.

M. J. D. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų laisvės atėmimo.

Kitų nuosprendžių dalių nekeisti.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Vytautas Piesliakas

Gintaras Goda