2021-03-24 Nr. AB-6104-3-61-3-01550-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-10-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01550-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.2; 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pyplių ūkis“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pyplių ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pyplių ūkis“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pyplių ūkis“ 2019 m. balandžio 23 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2019 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 21R-200(AG-135/03-2019); 2) pripažinti, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) praleido senaties terminą priimti 2019 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. SKP-2 „Dėl UAB „Pyplių ūkis“ visos išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) panaikinti Sprendimą.

2. Pareiškėjo nuomone, atsakovas Sprendimą, kuriuo nutraukė 2012 m. kovo 7 d. sudarytą paramos sutartį Nr. 3VK-KK-10-2-003782-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (toliau – ir Paramos sutartis) ir įpareigojo jį grąžinti išmokėtas paramos lėšas – 499 999,99 Eur, priėmė praleidęs 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 „Dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos“ (toliau – ir Reglamentas, Reglamentas Nr. 2988/95) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 4 metų terminą (inkriminuojami pažeidimai įvykdyti anksčiau nei 2015 m. sausio 8 d.), taip pat po Paramos sutarties priežiūros laikotarpio pabaigos – 2017 m. kovo 7 d. (5 metai nuo Paramos sutarties sudarymo dienos). Tariami pažeidimai dėl kepimo įrangos įsigijimo yra siejami su 2013 m. liepos 12 d., 2013 m. rugpjūčio 5 d. ir 2013 m. rugsėjo 3 d. sudarytomis sutartimis, o tariami pažeidimai dėl automobilių įsigijimo – su 2012 m. spalio 4 d., 2013 m. gruodžio 13 d. ir 2013 m. gruodžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimis. Pareiškėjas nepritarė pozicijai, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2016 m. lapkričio 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas nutraukė Reglamente įtvirtinto senaties termino eigą, kadangi, jo įsitikinimu, kompetentinga institucija Reglamento 3 straipsnio prasme laikytina ne FNTT, bet NMA, nes būtent pastaroji įstaiga užtikrina paramos administravimą ir gali taikyti administracines sankcijas, o NMA ir FNTT atlikti tyrimai nėra susiję. Be to, byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad FNTT 2016 m. lapkričio 7 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą, susijusį su pareiškėjo vykdomu projektu.

3. Pareiškėjas teigė, jog atsakovo išvada, kad jis teikė klaidinančią informaciją, gavo dvigubą finansavimą, t. y. ta pati investicija finansuota du kartus pagal atskirus projektus, atliko fiktyvius viešuosius pirkimus, nepagrįsta. Atsakovas nepateikė Sprendime minimų susitarimų, sudarytų tarp pareiškėjo ir kitų ūkio subjektų dėl kepimo įrangos įsigijimo. Pareiškėjas negali susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir atsakovo minimais duomenimis, juos komentuoti, t. y. negali realizuoti savo teisės į teisminę gynybą. Pareiškėjas neturėjo duomenų, jog kuri nors valstybės įstaiga buvo pripažinusi jo atliktus viešuosius pirkimus fiktyviais. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtent pareiškėjas pažeidė viešųjų pirkimų organizavimo tvarką, bet tik paminėjo, jog galbūt buvo surengti fiktyvūs pirkimai.

4. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas negalėjo pripažinti, kad pareiškėjas mobiliąsias prekyvietes iš UAB „Grego statyba“ įsigijo 4,9 karto didesne kaina, neatlikęs ekspertizės. Atsakovas galėjo konstatuoti, kad pareiškėjo įsigytos žvakių gamybos linijos kaina yra padidinta, tik atlikęs ekspertizę, o to nepadaręs pažeidė žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.1.8, 197.3.15, 253.91 papunkčių reikalavimus.

5. Pareiškėjo vertinimu, jis visiškai ir tinkamai įgyvendino projektą pagal Paramos sutartį, atsakovas priėmė ir patvirtino 2017 m. balandžio 30 d. pateiktą užbaigto projekto metinę ataskaitą. Kepimo įrangos ir automobilių įsigijimas nepablogino projekto rodiklių. Be to, atsakovas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 27.6 ir 27.7 papunkčius, nes pareiškėjas jokiam asmeniui neperleido už paramos lėšas įsigyto turto („turto perleidimas“ turėtų būti aiškinamas siaurai). Atsakovas taip pat nepagrindė savo teiginių, jog pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 27.16 papunktyje numatytą reikalavimą vykdyti reguliarią projekto įgyvendinimo stebėseną. Paramos sutarties 27.2, 27.4 ir 27.20 papunkčiai yra gan abstraktūs ir numato galimybę taikyti sankcijas, jei pareiškėjas pažeidė kitas Paramos sutarties nuostatas, tačiau atsakovas aiškiai neįvardijo, kokios Paramos sutarties sąlygos buvo pažeistos. Taigi, atsakovas nepagrindė, jog pareiškėjas neįvykdė projekto pagal Paramos sutartį.

6. Pareiškėjas tvirtino, jog atsakovas, vadovaudamasis Žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) 4 punktu (2018 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 3D-868 redakcija), privalėjo sustabdyti įtariamo pažeidimo tyrimą iki FNTT pateiks duomenis apie atliekamo tyrimo baigtį ir priimtus sprendimus. Šiuo metu dar nėra aišku, ar pasitvirtins FNTT pareikšti įtarimai pareiškėjui. Atsakovas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, tačiau nepateikė jokių dokumentų ar ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų. Šiame kontekste pareiškėjas pabrėžė būtinybę jo atžvilgiu užtikrinti nekaltumo prezumpciją.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam skirta sankcija nėra proporcinga atsakovo konstatuotiems pažeidimams, neindividualizuota, skirta neatsižvelgiant į teisės nuostatas, galiojusias konkretaus pažeidimo įvykdymo (atitinkamos sutarties sudarymo) metu, t. y. atitinkamomis NMA direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 patvirtintos Sankcijų pareiškėjams, paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos (toliau – ir Metodika) ir Administravimo taisyklių (akcentuojant šių taisyklių 197.4 p.) redakcijomis. Atsakovas nenurodė, kokius konkrečius Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus įvykdė pareiškėjas, kokios sankcijos skirtinos už atitinkamus pažeidimus. Atsakovas nepagrindė, kodėl pareiškėjui taikoma griežčiausia sankcija – visos paramos susigrąžinimas. Pareiškėjo manymu, Administravimo taisyklių 197.3.14 punktas yra labai bendro pobūdžio ir atsakovas neturėjo pagrindo juo remtis. Pareiškėjas akcentavo, jog, vadovaujantis teismų praktika, atsakovas negalėjo skirti pačios griežčiausios sankcijos, jeigu projektas buvo iš dalies įvykdytas; šiuo atveju projektas buvo įvykdytas visiškai. Net ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, 2018 m. spalio 29 d. atlikusi NMA pateiktos informacijos vertinimą, buvo nusprendusi siūlyti nepritarti NMA sprendimui taikyti pareiškėjui visos paramos susigrąžinimo sankciją bei siūlyti susigrąžinti tik tą paramos dalį, kuri buvo išmokėtą pagal pateiktus apgaulingus duomenis.

8. Pareiškėjo nuomone, LAGK neišsamiai išnagrinėjo jo skundą dėl Sprendimo, neatsakė į daugelį jo argumentų, pavyzdžiui, dėl skirtos per griežtos, neindividualizuotos sankcijos, taip pat dėl aplinkybės, jog atsakovas 2017 m. balandžio 18 d. atliktos patikros Nr. V-VK-0922703 ataskaitos 3 punkte nurodė, jog pareiškėjas tinkamai vykdo projekte nurodytą veiklą. Be to, LAGK nepagrįstai nurodė, kad E. V. turi 100 proc. UAB „Pyplių ūkis“ akcijų ir kontroliuoja bendrovę.

9. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

10. Atsakovas dėl pirmojo konstatuoto pažeidimo nurodė, kad pareiškėjas jam pateikė ne visą / klaidinančią informaciją. Pareiškėjo pateiktas su UAB „Kasnus“ 2013 m. liepos 12 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2013/07/12-1 priedas skiriasi nuo sutarties 6 originalių priedų, kurie ikiteisminio tyrimo metu paimti iš UAB „Kasnus“, t. y. atsakovui pateiktame priede nurodyta 3 kartus mažiau įrangos (23 pozicijos), o 6 prieduose nurodytos 66 pozicijos įrangos. Be to, pareiškėjas deklaravo įsigijęs 3 automobilius, nors realiai už tą pačią kainą gauti 6 automobiliai. Pareiškėjas neteisėtai už paramos lėšas įsigytą automobilį „Citroen Jumpy 2.0 Hdi“ dirbtinai padidinta kaina (už 37 361,13 Eur) perpardavė paramos gavėjui A. S., kuris įgyvendino projektą Nr. 3VĮ-KK-11-1-0085-03-PR001, dėl ko atsakovas dar kartą išmokėjo paramos lėšas. Pareiškėjas, įsigydamas automobilius, dirbintai padidino perkamų automobilių kainas tiek, kad į vieno kainą būtų įskaičiuotas ir antrasis, o nuo atsakovo nuslėpė įsigyjamų automobilių skaičių. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 25.2, 25.4 ir 25.23 papunkčius.

11. Atsakovas dėl antrojo konstatuoto pažeidimo paaiškino, jog buvo nustatytas dvigubo finansavimo faktas, t. y. už tą pačią investiciją finansuota 2 kartus pagal atskirus projektus. Dalis pareiškėjo iš UAB „Kasnus“ nupirktos įrangos dar sykį buvo deklaruojama E. V. ir A. S. projektuose. 2013 m. rugsėjo 4 d., 2013 m. lapkričio 4 d. ir 2013 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas A. S., įgyvendinančiam projektą „Alternatyvaus verslo kūrimas ūkyje“, išrašė išankstines sąskaitas Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 5. 2013 m. gruodžio 30 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2013-12-01 pareiškėjas ūkininkui perdavė 101 758,19 Eur (be PVM) vertės įrangą (dokumente išvardyti atskiri įrenginiai, 10 pozicijų). Ūkininko E. V. įgyvendinamo projekto mokėjimo prašyme Nr. 3VĮ-KK-11-1-008502-MP003 deklaruotos išlaidos „Kepimo įranga“. Pagal 2013 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2013/08/05-1 įsigyta įranga, kurios vertė – 107 363,62 Eur (su PVM – 129 946,28 Eur). Be to, atsakovui pateikta ne visa 2013 m. gruodžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 13-25CD, sudaryta su UAB „Veho“, t. y. remiantis originalia sutartimi, pareiškėjas už tą pačią kainą nusipirko du automobilius, tačiau nebuvo pateiktos sutarties (specialios sąlygos)-2, jog pareiškėjas įsigijo dar vieną automobilį „Citroen Jumpy 2.0 Hdi“, o bendra kaina – 37 363,88 Eur (su PVM). Kaip minėta, pastarąjį automobilį pareiškėjas dirbtinai užaukštinta kaina perpardavė A. S.. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 25.2, 25.4, 25.23 papunkčius.

12. Atsakovas dėl trečiojo konstatuoto pažeidimo teigė, kad pareiškėjas įsigijo investicijas (mobilias prekyvietes) už padidintas kainas. 2013 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2013-01, UAB „Grego statyba“ iš UAB „Profilsa“ įsigijo 4 modulinių namelių kompleksus, kurių kiekvienas susideda iš 2 modulių, bendra prekių kaina – 50 730,40 Eur (su PVM). Remiantis 2013 m. kovo 14 d. statybos rangos sutartimi Nr. 13/03/14, UAB „Grego“ statyba įsipareigojo pareiškėjui atlikti 4 mobiliųjų-modulinių prekyviečių statybos darbus, bendra kaina – 205 630,21 Eur (su PVM – 248 812,56 Eur). Taigi, perkamų 4 mobiliųjų prekyviečių kaina buvo didesnė 4,9 karto. Pareiškėjui buvo išmokėta 128 786,49 Eur paramos suma, nepaisant to, kad, pritaikius 75 proc. intensyvumą, turėjo būti kompensuota 38 047,80 Eur.

13. Atsakovas pažymėjo, jog FNTT pareiškėjo atžvilgiu atlieka ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas 2016 m. lapkričio 7 d. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu gautomis sutartimis bei sąskaitomis. Atsakovo nuomone, jis neturėjo sustabdyti pažeidimo tyrimo iki tol, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas, kadangi informacijos pateikimo (kartu su baigto tyrimo išvadomis) Žemės ūkio ministerijai metu (2018 m. lapkričio 27 d. raštas) dar nebuvo skunde minimos Pažeidimo administravimo taisyklių nuostatos. Be to, FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas ir NMA atliktas pažeidimo tyrimas yra visiškai skirtingi tyrimai, kurie susiję tik tuo, kad FNTT leido NMA susipažinti su tyrimo medžiaga, pasidaryti dokumentų kopijas. Atsakovas tvirtino, jog jis vadovavosi Sprendimo priėmimo metu galiojusia Administravimo taisyklių redakcija. Administravimo taisyklės neįpareigoja NMA atlikti ekspertizę. Šiuo atveju iš surinktų faktinių duomenų, t. y. sutarčių su priedais ir išrašytų sąskaitų, yra aiškūs pareiškėjo padaryti pažeidimai. Atsakovo vertinimu, Sprendime individualizuotos sankcijos už visus tris pažeidimus.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Pyplių ūkis“ skundą.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir atsakovas 2012 m. kovo 7 d. sudarė paramos sutartį Nr. 3VK-KK-10-2-003782-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Paramos sutartimi pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą, nepažeisdamas šios sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų (1.1 p.). Pareiškėjui numatyta kompensuoti iki 1 726 400,00 Lt / 500 000,00 Eur, o pareiškėjas įsipareigojo prisidėti 826 264,00 Lt įnašu (2 ir 3 p.). Nustatyta, kad pareiškėjas 5 metus nuo sutarties pasirašymo datos be NMA rašytinio sutikimo negali perleisti turto ar kitokiu būdu suvaržyti daiktinių teisių į turtą, kuriam įsigyti yra suteikta parama (5 p.). Sutarties pažeidimai reglamentuojami Paramos sutarties VII skyriuje, kuriame, be kita ko, pažeidimu laikoma, kai teikdamas paraišką, mokėjimo prašymą, Projekto įgyvendinimo ataskaitą ar kitus dokumentus, paramos gavėjas pateikia neteisingą informaciją arba ją nuslepia, turinčią reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (ar) išmokėti lėšas priėmimui arba tinkamai paraiškos ir Projekto kontrolei vykdyti (25.2 p.); kai vykdydamas projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu (25.4 p.); pažeidžiamos kitos sutarties, paramos skyrimo bei naudojimo sąlygos (25.23 p.).

16. Projektą numatyta įgyvendinti per keturis etapus: I dalis – iki 611 248,00 Lt suteikiama pastatų statybai ir rekonstrukcijai bei kapitaliniam remontui (ūkio pastatas (I dalis), ūkinis pastatas (I dalis)). Mokėjimo prašymas turi būti pateiktas iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.; II dalis – iki 226 961,00 Lt / 65 732,45 Eur, pastatų technikai ir įrangai (krovininis automobilis, 1 vnt.) 68 734,00 Lt, bendroms išlaidoms 12 515,00 Lt, numatytai veiklai vykdyti skirtų pastatų ir statinių statybai, rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui 145 715,00 Lt. Mokėjimo prašymas turi būti pateiktas iki 2012 m. gruodžio 31 d.; III dalis – iki 444 674,00 Lt / 128 786,49 Eur bus suteikiama technikai ir įrangai (mobilios prekyvietės, 4 vnt.). Mokėjimo prašymas turi būti pateiktas iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.; IV dalis – iki 443 517,00 Lt / 128 451,40 Eur suteikiama technikai ir įrangai (krovininis automobilis, 2 vnt.) 164 637,00 Lt / 47 682,17 Eur bei gamybinių ir kitų būtinų pastatų ir (ar) statinių statybai, rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui (ūkio pastatas II dalis), ūkinis pastatas (II dalis) 92 614,00 Lt / 26 822,86 Eur; technikai, įrangai (technologinė kepimo įranga) 171 970, 00 Lt / 49 805,95 Eur, interneto svetainei 14 296, 00 Lt / 4140,41 Eur. Mokėjimo prašymas turi būti pateiktas iki 2013 m. gruodžio 31 d.

17. Pareiškėjui iš viso išmokėta paramos suma – 499 999,99 Eur. Pareiškėjo įsipareigojimų pabaigos data – 2017 m. kovo 7 d.

18. FNTT 2016 m. lapkričio 7 d. pranešimu Nr. 04/9-2-4-9182 informavo Generalinę prokuratūrą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 07-6-00011-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, atlikus pareiškėjo, UAB „Translukta“, A. S., E. V. ir J. K. įgyvendinamų projektų analizę.

19. FNTT 2018 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 25/9-1-4-5882 informavo atsakovą apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, pažymėdama, jog ikiteisminio tyrimo metu tiriamos aplinkybės, susijusios su Europos Sąjungos paramos gavėjų (pareiškėjo, UAB „Translukta“, ūkininko A. S., ūkininko E. V. ir J. K.), atsakingų asmenų galbūt padarytomis nusikalstamomis veikomis, ir prašydama pateikti informaciją apie šių paramos gavėjų atliktus pažeidimų tyrimus, taikytas sankcijas, pateikti tai patvirtinančių dokumentų kopijas.

20. Atsakovas, vadovaudamasis Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktu, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir 2018 m. spalio 10 d. raštu Nr. BRK-4833(14.5) Žemės ūkio ministerijai pateikė informaciją apie pareiškėjo padarytus pažeidimus, siūlydamas pritarti sprendimui taikyti visos paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 499 999,99 Eur, nutraukiant Paramos sutartį. Žemės ūkio ministerija, įvertinusi gautą ir papildomai pateiktą informaciją, 2018 m. gruodžio 12 d. komisijos posėdyje pritarė NMA siūlymui taikyti pareiškėjui visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją.

21. NMA ginčijamu 2019 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. SKP-2 už tai, kad pareiškėjas NMA teikė ne visą / klaidinančią informaciją, dėl ko už tą pačią investiciją buvo finansuota 2 kartus pagal atskirus projektu, bei tai, kad pareiškėjas investicijas įgijo už didesnes kainas, jam pritaikė sankciją – grąžinti visas išmokėtas paramos lėšas (499 999,99 Eur) nutraukiant Paramos sutartį.

22. LAGK ginčijamu 2019 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 21R-200(AG-135/03-2019) atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo.

23. Teismas, nagrinėdamas skundo argumentus dėl senaties termino, apžvelgė aktualias Reglamento nuostatas ir su jų taikymu susijusią teismų praktiką. Akcentavo, kad ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo pažeidimo buvo pradėtas 2016 m. lapkričio 7 d., t. y. iki projekto priežiūros kontrolės pabaigos (pagal Paramos sutarties 17.30 p., pareiškėjas sutartimi prisiimtas pareigas, susijusias su projekto įgyvendinimu, įsipareigojo vykdyti iki 2017 m. kovo 7 d.). Atsakovas, 2018 m. balandžio 12 d. raštu gavęs informaciją apie FNTT apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, pradėjo pažeidimo tyrimo procedūrą, apie kurią informavo pareiškėją. Reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje numatytas dvigubas senaties terminas yra aštuoneri metai, todėl ši absoliuti riba taikant pareiškėjui atsakomybę nebuvo pažeista.

24. Teismas nepritarė skundo teiginiams, jog byloje nepateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad FNTT 2016 m. lapkričio 7 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą, susijusį su pareiškėjo vykdomu projektu. Byloje esantys dokumentai, taip pat NMA pateiktas FNTT 2019 m. gegužės 17 d. raštas Nr. 25/9-1-4-8675 įrodo, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame, be kita ko, tiriamos su pareiškėjo paramos gavimu susijusios galbūt padarytos nusikalstamos veikos. Ikiteisminis tyrimas atliekamas būtent dėl pagal projektą įsigytų 4 mobiliųjų prekyviečių įsigijimo, kepimo įrangos įsigijimo, pareiškėjo deklaruotų 3 krovininių automobilių (kai faktiškai už šią kainą buvo įsigyti dar 3automobiliai, kurie NMA nebuvo deklaruoti). Šis ikiteisminis tyrimas nėra baigtas. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, jog atsakovas pažeidimo tyrimą atliko nepažeisdamas Reglamente nustatyto senaties termino.

25. Teismas atmetė skundo argumentus, kad NMA, atsižvelgdama į pasikeitusį teisinį reguliavimą (Pažeidimų administravimo taisyklių 4 p. pakeitimas įsigaliojo 2018 m. gruodžio 6 d.), turėjo sustabdyti tyrimą ir nepriimti sprendimo iki FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo pabaigos. Pažymėta, kad atsakovas pažeidimo tyrimą baigė 2018 m. spalio 4 d., kai NMA komisijos posėdyje buvo nutarta registruoti pareiškėjo padarytus pažeidimus. Žemės ūkio ministerijoje 2018 m. spalio 31 d. įvyko komisijos posėdis, kurio metu buvo paprašyta pateikti papildomą medžiagą dėl mobiliųjų prekyviečių kainų užaukštinimo, tačiau NMA šią medžiagą pateikė 2018 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. BRK-5699, todėl net ir laikant, jog NMA tyrimas buvo tęsiamas iki šių naujų dokumentų pateikimo, tyrimo užbaigimo data laikytina 2018 m. lapkričio 27 d., kai dar nebuvo įsigalioję pareiškėjo minimi pakeitimai.

26. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui inkriminuojamų pažeidimų, apžvelgė atsakovo nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas pagal su UAB „Kasnus“ sudarytą 2013 m. liepos 12 d. sutartį realiai už tą pačią kainą pirko ne vieną, o 3 skirtingas įrangas (vietoj 23 įsigytos įrangos pozicijų įsigytos 66 pozicijos), NMA nepateikti visi sutarties priedai. Faktiškai įsigytą papildomą įrangą pareiškėjas realizavo ūkininkų A. S. ir E. V. projektuose, kuriuos finansuodama NMA už ją apmokėjo antrą kartą. Be to, pareiškėjas deklaravo įsigijęs 3 automobilius, nors realiai už tą pačią kainą buvo gauti 6 automobiliai: pagal 2013 m. gruodžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Krasta Auto Kaunas“ už 54 782,50 Eur (su PVM) įsigytas automobilis „Fiat Ducato Furgone 35“, tačiau realiai į šią kainą buvo įskaičiuotas ir automobilis „Fiat Freemont 2.0 MJet 170 Urban“; pagal 2013 m. gruodžio 11 d. sutartį su UAB „Veho“ už 37 363,88 Eur (su PVM) įsigytas automobilis „Citroen Berlingo 1.6 Hdi“, tačiau realiai į šią kainą buvo įskaičiuotas ir automobilis „Citroen Jumpy 2.0 Hdi“; pagal 2012 m. spalio 4 d. sutartį su UAB „Autodeta ir Ko“ už 38 478,34 Eur įsigytas automobilis „Škoda Yeti Ambition 2.0 TDI“, tačiau realiai į šią kainą įskaičiuotas ir automobilis „Škoda Yeti Elegance 2.0 TDI“. Pareiškėjas paramos projekte nenurodytą automobilį „Citroen Jumpy 2.0 Hdi“ pagal 2013 m. gruodžio 13 d. sutartį Nr. 2013/12/13-02 už 37 361,13 Eur perpardavė paramos gavėjui A. S., dėl to NMA pakartotinai išmokėjo paramos lėšas. Pareiškėjas taip pat už didesnes kainas įsigijo investicijas (mobilias prekyvietes), t. y. pareiškėjas iš UAB „Grego statyba“ įsigijo 4 mobiliųjų-modulinių prekyviečių statybos darbus už bendrą kainą (su PVM) – 248 812,56 Eur, tačiau ši kaina buvo 4,9 karto didesnė nei kaina, už kurią UAB „Grego statyba“ iš UAB „Profilsa“ įsigijo 4 modulinių namelių kompleksus – 50 730,40 Eur (su PVM), todėl pareiškėjui išmokėtina paramos suma buvo viršyta 97 342,03 Eur. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo atstovai NMA komisijos pažeidimų administravimo klausimais 2018 m. spalio 4 d. posėdyje pripažino minėtus pažeidimus, bet manė, jog visos paramos susigrąžinimas yra pernelyg griežta sankcija.

27. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, deklaruodamas mažesnį įsigyjamos įrangos kiekį, o realiai už tą pačią kainą įsigydamas didesnį įrangos kiekį, bei deklaruodamas 3 įsigytus automobilius, bet realiai už tą pačią kainą įsigydamas 6 automobilius, atsakovui pateikė nevisą ir klaidingą informaciją apie įsigyjamą įrangą ir automobilius, o atsakovas dėl pareiškėjo pateiktos klaidinančios informacijos negalėjo nustatyti, kad pagal įrangos pirkimo sutartį įsigyjamas didesnis jos kiekis, taip pat kad pagal kiekvieną iš trijų automobilių pirkimo sutarčių įsigyjama ne po vieną, o po du automobilius.

Tokiu būdu pareiškėjas taip pat sudarė sąlygas, dėl kurių už įrangą ir automobilius (juos perleidus A. S. ir E. V.) pakartotinai būtų išmokamos paramos lėšos. Teismo vidiniu įsitikinimu, pareiškėjo teiginiai dėl ekspertizės poreikio nepagrįsti, nes atsakovo atliktam palyginimui nereikėjo specialių žinių, t. y. palyginus UAB „Grego statyba“ ir UAB „Profilsa“ 2013 m. kovo 4 d. sutarties Nr. 2013-01 priedą Nr. 2 bei pareiškėjo ir UAB „Grego statyba“ 2013 m. kovo 14 d. statybos rangos sutarties Nr. 13/03/14 priedą Nr. 1 matyti, jog juose nurodytos mobiliosios prekyvietės specifikacija yra visiškai identiška (sutampa matmenys, sienų, grindų konstrukcijos, pertvaros, elektros instaliacijos, durys, langai bei santechninė įranga), statybos rangos sutartyje ar jos priede nėra nurodyti jokie kiti statybos, montavimo ar pan. darbai.

Posėdyje pareiškėjo atstovo pateikti dokumentai nepaneigia pastarosios išvados, nes mobiliosios prekyvietės jau buvo sukomplektuotos. Teismas pripažino, jog visi trys pareiškėjui inkriminuojami pažeidimai buvo konstatuoti pagrįstai. Atsakovas, nustatęs šiuos pažeidimus, vadovaudamasis 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis 4 straipsnio 8 dalimi ir 24 straipsnio 5 dalimi, Administravimo taisyklių 197.3, 197.3.14 ir 253 punktais, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), patvirtintų žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. 3D-882, 64 punktu, Paramos sutarties 25.2, 25.4 ir 25.23 papunkčiais, pagrįstai taikė pareiškėjui sankciją – susigrąžinti visas išmokėtas paramos lėšas (499 999,99 Eur), nutraukiant Paramos sutartį.

28. Teismas, vertindamas pareiškėjui skirtos sankcijos teisėtumą, akcentavo, jog Sprendime nurodyta, kad ši sankcija taikoma atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą (nustatyti dvigubo finansavimo atvejai dėl įsigytos įrangos ir automobilio, t. y. skirtinguose projektuose finansuota už tą pačią investiciją), įvertinus jo mastą ir sunkumą. Trečiojo pažeidimo atveju buvo pripažinta, jog taikytina 97 342,03 Eur paramos dalies susigrąžinimo sankcija. Teismas laikė, kad pareiškėjui skirta sankcija pakankamai detalizuota ir motyvuota. Esant akivaizdžioms aplinkybėms, jog dalį paramos pareiškėjas panaudojo ne Paramos sutartyje nurodytais tikslais, taip pat nustačius dvigubo finansavimo atvejus, pareiškėjui skirta sankcija – visos paramos susigrąžinimas nėra pernelyg griežta.

29. Teismas, spręsdamas dėl skundo teiginių dėl non bis in idem principo pažeidimo, pabrėžė, kad pareiškėjui skirta sankcija – išmokėtos paramos susigrąžinimas savo esme nėra tapati ekonominėms sankcijoms ar administracinėms nuobaudoms (baudoms), kurių paskirtis – nubausti pažeidimą padariusį asmenį, sukeliant jam turtinio pobūdžio nuostolius. Nagrinėjamu atveju skirta sankcija savo prigimtimi ir paskirtimi taip pat nėra panaši į bausmes (BK 42 str. 1 d.), nes neturi tikslo nubausti pareiškėją. Išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcijos taikymu pirmiausiai siekiama Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos, tinkamo paramos administravimo, t. y. kad paramos išmokos nebūtų skiriamos nepagrįstai, kad skirta parama būtų naudojama pagal tikslinę paskirtį. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo argumentai buvo atmesti.

30. Teismo vertinimu, LAGK 2019 m. kovo 20 d. sprendime Nr. 21R-200(AG-135/03-2019) išanalizavo bylai reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas. LAGK sprendime nurodė, jog konstatuoti pirmieji du pažeidimai buvo padaryti sąmoningai (savanaudiškais tikslais teikiant NMA klaidingą informaciją, dėl ko už tą pačią investiciją buvo finansuota kelis kartus pagal atskirus projektus), pareiškėjui skirta sankcija yra adekvati jo padarytiems pažeidimams. Teismas sutiko su tokiu vertinimu ir papildomai pažymėjo, kad LAGK pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą.

31. Teismas padarė išvadą, kad ginčijami NMA ir LAGK sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjo skundo, jis neturi teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Reglamento 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų dėl „kompetentingos institucijos“ ir senaties eigos nutrūkimo aiškinimo, kadangi dėl šių nuostatų Europos Sąjungos teisminės institucijos jau yra suformavusios išsamią praktiką ir nėra pagrindo manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo ir aiškinimo kilo būtinybė kreiptis į Europos Sąjungos teisminę instituciją.

III. 32. Pareiškėjas UAB „Pyplių ūkis“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl tokių klausimų:

32.1. ar Reglamento 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kurios susiklostė nagrinėjamoje byloje, „kompetentinga institucija“ turėtų būti pripažįstama tik Europos Sąjungos paramą administruojanti valstybės narės nacionalinė institucija, kurios veikla iš esmės atitiktų Lietuvos Respublikoje veikiančios Nacionalinės mokėjimo agentūros kompetenciją;

32.2. ar Reglamento 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kurios susiklostė nagrinėjamoje byloje, senaties eiga nutrūksta tik tada, jeigu bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo imasi Europos Sąjungos paramą administruojanti valstybės narės nacionalinė institucija, kurios veikla iš esmės atitiktų Lietuvos Respublikoje veikiančios Nacionalinės mokėjimo agentūros kompetenciją.

33. Pareiškėjas teigė, kad teismas neatsakė į bylai esminius klausimus ir priėjo prie nepagrįstų išvadų. Teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, jog FNTT negali būti laikoma kompetentinga institucija Reglamento kontekste. Pareiškėjas nesutiko su teismo pozicija, jog nėra pagrindo kreiptis į ESTT su prašymu pateikti pareiškėjo nurodytų teisės normų išaiškinimą, kadangi teismas nenurodė nė vieno ESTT sprendimo, kuriame būdų išaiškintas sąvokos „kompetentinga institucija“ turinys nagrinėjamai bylai svarbiame kontekste. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo atlikto tyrimo pabaiga laikytina ne 2018 m. lapkričio 27 d., kai atsakovas pateikė Žemės ūkio ministerijos komisijai papildomus dokumentus, o Sprendimo priėmimo diena – 2019 m. sausio 8 d., taigi, Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punkto pakeitimas buvo įsigaliojęs iki pažeidimo tyrimo pabaigos (2018 m. gruodžio 6 d.) ir atsakovas turėjo sustabdyti pažeidimo tyrimą iki FNTT pateiks duomenis apie atliekamo ikiteisminio tyrimo baigtį ir priimtus sprendimus.

34. Pareiškėjas akcentavo, kad teismas iškreipė nagrinėjamos bylos faktus, nurodydamas, jog pareiškėjo atstovai NMA komisijos pažeidimų administravimo klausimais 2018 m. spalio 4 d. posėdyje pripažino atsakovo konstatuotus pažeidimus, ir pažymi, jog jo atstovui nebuvo pateiktas susipažinti komisijos protokolas ir jis nepasirašė tokiame protokole. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus dokumentus, patvirtinančius, jog jo organizuoti pirkimai atitiko teisės aktų reikalavimus, t. y. į NMA 2013 m. balandžio 11 d. ir 2012 m. spalio 12 d. sprendimus, taip pat į UAB „Autodeta ir ko“ 2012 m. rugsėjo 28 d. komercinį pasiūlymą pareiškėjui dėl automobilio „Škoda“ įsigijimo, kuris buvo pateiktas atsakovui ir kuriame nurodoma viena bendra kaina dviem automobiliams įsigyti. Teismas taip pat neįvertino pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas mobiliąsias prekyvietes įsigijo už tinkamą kainą (pareiškėjas įsigijo modulinės prekyvietės detales, iš kurių buvo sukonstruota prekyvietė, t. y. atliekami statybos darbai (įrengiamas šildymas, vėdinimas, atliekami betonavimo darbai ir t. t., žr. UAB „Grego statyba“ 2013 m. sausio 11 d. sąmatą)). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog pareiškėjas susitarė su UAB „Grego statyba“, siekdamas mobiliąsias prekyvietes įsigyti už didesnę kainą, arba pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo ar kitų teisės aktų normas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčas kilo tik dėl 50 proc. lėšų panaudojimo, dėl didžiausios lėšų dalies panaudojimo atsakovas nereiškia pretenzijų, todėl nepagrįsta reikalauti iš pareiškėjo grąžinti visą išmokėtą paramos sumą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

35. Pareiškėjas pakartojo argumentus, kad atsakovas Sprendimą priėmė praleidęs Reglamente įtvirtintą senaties terminą, o FNTT neturėtų būti laikoma Reglamento 3 straipsnyje minima „kompetentinga institucija“, kurios pradėtas pažeidimo tyrimas stabdo senaties terminą, kadangi „kompetentinga institucija“ laikytina tik tokia institucija, kuri administruoja Europos Sąjungos paramos teikimą, t. y. NMA. Pareiškėjas, remdamasis Reglamento preambulės nuostata, kad šis reglamentas taikomas nepažeidžiant valstybių narių baudžiamosios teisės, ir Reglamento 5 straipsnio 2 dalimi, tvirtina, kad Reglamentas nėra susijęs su baudžiamosios teisės taikymu ir Baudžiamąjį kodeksą taikančia FNTT. Be to, pareiškėjas pakartoja savo argumentus, susijusius su tuo, kad priimant Sprendimą jau buvo suėjęs Paramos sutarties priežiūros terminas (2017 m. kovo 7 d.); pareiškėjas visiškai ir tinkamai įgyvendino projektą pagal Paramos sutartį, projekto rodikliai nepablogėjo; atsakovas turėjo sustabdyti pažeidimo tyrimą iki FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo pabaigos; NMA nepateikė pareiškėjui jokių dokumentų ar ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, kuriais rėmėsi priimdama Sprendimą; turi būti užtikrintas nekaltumo prezumpcijos laikymasis; NMA vadovavosi netinkamomis teisės aktų redakcijomis (ypač akcentuotos Metodikos nuostatos), nepagrįstai konstatavo, Paramos sutarties 25.2, 25.4 ir 25.23 papunkčių pažeidimą; siekdamas įrodyti padidintą mobiliųjų prekyviečių įsigijimo kainą, atsakovas turėjo atlikti ekspertizę; NMA neturėjo pagrindo skirti pareiškėjui griežčiausią sankciją – visos išmokėtos paramos sumos susigrąžinimą, tokia sankcija yra nepakankamai motyvuota, neproporcinga ir neindividualizuota, todėl Sprendimas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų; būtina užtikrinti, kad nebūtų pažeistas non bis in idem principas; Žemės ūkio ministerija 2018 m. spalio 29 d. buvo nusprendusi siūlyti atsakovui netaikyti visos paramos susigrąžinimo sankcijos; LAGK neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir neatsakė į jo argumentus, netinkamai įvertino E. V. ryšius su pareiškėju.

36. Pareiškėjas prašymą kreiptis į ESTT siejo su atsakovo pozicija, jog priimant Sprendimą nebuvo praleistas Reglamente įtvirtintas senaties terminas, kadangi FNTT ikiteisminį tyrimą, susijusį su pareiškėjo įgyvendinamu projektu, pradėjo 2016 m. lapkričio 7 d., t. y. iki projekto priežiūros kontrolės pabaigos. Kaip minėta, pareiškėjas mano, kad FNTT negali būti laikoma „kompetentinga institucija“ Reglamento 3 straipsnio kontekste. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl sąvokos „kompetentinga institucija“ aiškinimo. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju nėra išimčių, kai nereikia kreiptis į ESTT.

37. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

38. Atsakovas apžvelgė ginčo aplinkybes, pareiškėjui inkriminuojamus pažeidimus ir nurodė, kad teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas akcentavo NMA komisijos pažeidimų administravimo klausimais 2018 m. spalio 4 d. protokole užfiksuotas aplinkybes, jog pareiškėjo atstovai pripažino, kad pažeidė tam tikras procedūras, padarė klaidų, taip pat atsakovas paaiškino, kad NMA vertino tuos dokumentus, kuriuos pareiškėjas buvo pateikęs, o 2013 m. balandžio 11 d. rašte Nr. KK-(10.6.1E)-381 ir 2012 m. spalio 12 d. rašte Nr. KK-(12.192-Ka)-3363 pareiškėjas buvo informuotas, kad pateikti pirkimo dokumentai atitinka nustatytas pirkimų vykdymo taisykles, šiuose raštuose nepateiktas pareiškėjo vykdomo projekto investicijų ir jų kainos vertinimas.

39. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigė, jog teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus dokumentus, patvirtinančius, jog mobiliosios prekyvietės buvo įsigytos už tinkamą kainą, nes tokie dokumentai nebuvo pateikti. Atsakovas nepritarė pareiškėjo pozicijai, kad Sprendimas buvo priimtas praleidus senaties terminą, kadangi nagrinėjamu atveju senaties termino skaičiavimas nutrūko 2016 m. lapkričio 7 d., kai FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-6-00011-16. Viena iš FNTT atliekamų funkcijų yra atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir naudojimu (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 481, 9.3 p.), taigi, FNTT yra kompetentinga institucija Reglamento atžvilgiu.

Atsakovo vertinimu, jis neturėjo pareigos stabdyti atliekamo pažeidimo tyrimą iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, be to, šiuo atveju laukimas nebūtų buvęs tikslingas, kadangi atsakovas iš FNTT tik gavo su pareiškėjo vykdomu projektu susijusių sutarčių ir sąskaitų kopijas, ikiteisminio tyrimo rezultatai NMA atliekamam pažeidimo tyrimui yra neaktualūs, FNTT ir NMA vykdo du atskirus tyrimus. Pareiškėjo teiginiai apie nekaltumo prezumpcijos laikymąsi yra nereikšmingi, kadangi tarp pareiškėjo ir atsakovo yra susiklostę administraciniai santykiai, o nekaltumo prezumpcija taikoma baudžiamajame procese.

NMA nagrinėjamoje byloje neturi įrodinėti pareiškėjo kaltės ar priežastinio ryšio buvimo, sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. NMA pritaikyta paramos susigrąžinimo sankcija negali būti prilyginama kriminalinei bausmei. Dėl pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės, jog atsakovas nenurodė, kokias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas pažeidė pareiškėjas, atsakovas paaiškina, kad sankcija pareiškėjui skiriama ne už Viešųjų pirkimų įstatymo ar kitus pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus, o už tai, kad pareiškėjas teikė ne visą / klaidinančią informaciją, kuri lėmė dvigubą finansavimą, bei už didesnes kainas įsigijo investicijas.

Atsakovas tvirtino, jog jis vadovavosi Administravimo taisyklių redakcija, galiojusia Sprendimo priėmimo metu, ir būtų nelogiška, jei, keičiantis teisės aktams, jokie pakeitimai negaliotų paramos gavėjams. Kita vertus, Administravimo taisyklių 197.3.14 papunktis bet kokiu atveju suponuoja visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Administravimo taisyklių 197.1.8, 197.3.15 ir 253.91 papunkčiai neįpareigojo atsakovo ginčo atveju atlikti ekspertizę, kadangi iš surinktų faktinių duomenų, t. y. originalių sutarčių su priedais ir išrašytų sąskaitų, pareiškėjo padaryti pažeidimai yra aiškūs. Atsakovas pabrėžia, jog Sprendime individualizuotos visų trijų nustatytų pažeidimų sankcijos, todėl besikartojantys pareiškėjo argumentai, kad nėra aišku, kodėl jam skirta griežčiausia sankcija, yra atmestini.

Pareiškėjo argumentai dėl non bis in idem principo pažeidimo yra nepagrįsti, kadangi pritaikyta sankcija siekiama ne pareiškėją nubausti, o susigrąžinti neteisėtai išmokėtą paramą, apsaugant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus. Pareiškėjo teiginiai apie Žemės ūkio ministerijai kilusias abejones dėl pareiškėjui taikytinos sankcijos neatitinka tikrovės, atsakovo pateiktą medžiagą nagrinėjusi komisija tik paprašė patikslinti informaciją. Žemės ūkio ministerijos komisijos nariai vienbalsiai pritarė NMA pasiūlymui dėl pareiškėjui skirtinos sankcijos.

Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo padaryti pažeidimai buvo suplanuoti, jis apgalvotai stengėsi pasisavinti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas. Sprendimas priimtas išanalizavus pažeidimo padarymo aplinkybes, mastą ir sunkumą, skirta sankcija yra adekvati konstatuotiems pažeidimams. Sprendimas visiškai atitinka VAĮ reikalavimus.

IV. 40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Pyplių ūkis“ apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

41. Pasisakydamas dėl senaties terminams taikytinų taisyklių, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į Reglamento nuostatas (3 str. 1 d.) ir jas aiškinančią ESTT praktiką, taip pat įvertinęs tai, kad konstatuoti pažeidimai įsigyjant turtą nors ir pagal skirtingas sutartis, tačiau sudarytas to paties pareiškėjo, pagal tą patį projektą, tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjo įvykdyti pažeidimai vertintini kaip pakartotiniai, nurodė, jog tokiais atvejais senaties termino pradžia yra siejama su diena, kai pažeidimas buvo baigtas.

42. Įvertinusi Reglamento 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąvoką „pažeidimas“, taip pat atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog paskutinis mokėjimas projekte buvo atliktas 2013 m. gruodžio 31 d. pateikto mokėjimo prašymo Nr. 3VK-KK-10-2-003782-MP004 pagrindu, teisėjų kolegija konstatavo, jog šiuo atveju senaties termino eiga prasidėjo būtent nuo paskutinio mokėjimo dienos.

43. Vertindamas, ar egzistavo aplinkybės, nutraukusios prasidėjusį senaties terminą, teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į Reglamento nuostatas (3 str. 1 d.) ir jas aiškinančią EST praktiką, tokių aplinkybių nėra.

44. Įvertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kreiptis į ESTT

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi Pažeidimų administravimo taisyklių nuostatas (4–10 p., redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 6 d.), taip pat atsižvelgusi į bylos faktines aplinkybes (NMA pažeidimo tyrimą baigė 2018 m. spalio 4 d., kai NMA komisijos posėdyje buvo nutarta registruoti pareiškėjo padarytus pažeidimus, Žemės ūkio ministerijoje 2018 m. spalio 31 d. įvyko komisijos posėdis, kurio metu paprašyta pateikti papildomą medžiagą dėl mobiliųjų prekyviečių kainų užaukštinimo, kurią NMA pateikė 2018 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. BRK-5699), konstatavo, kad tyrimo užbaigimo data yra 2018 m. lapkričio 27 d., todėl apeliacinio skundo argumentus, kad NMA turėjo stabdyti tyrimą, taikydama Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punkto nuostatas, įsigaliojusias 2018 m. gruodžio 6 d., atmetė.

46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, vertindamas, kad pareiškėjo NMA pateikti turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai neatspindėjo tikrosios reikalų padėties ir buvo klaidinantys.

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad Sprendimas visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teisės aiškinimo praktikoje atskleidžiamus individualiam administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus.

48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjui skirtos sankcijos teisėtumą, pagrįstai pripažino, jog NMA, nustačiusi pažeidimus, turėjo teisinį pagrindą taikyti sankciją – susigrąžinti visas išmokėtas paramos lėšas (499 999,99 Eur), nutraukiant Paramos sutartį. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo, kad, skiriant sankciją, buvo laikytasi jos individualizavimo reikalavimų ir pažymėjo, kad šie aspektai buvo aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl teisėjų kolegija, sutikusi su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, jų nekartojo.

49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcijos taikymu siekiama Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos, kad skirta parama būtų naudojama pagal tikslinę paskirtį, o jų prigimtis ir tikslai – atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais, Europos Sąjungos finansiniams fondams suponuoja esminį skirtumą nuo baudžiamosios ir administracinės atsakomybės, todėl nėra teisinių argumentų dėl galimo non bis in idem principo pažeidimo.

V. 50. Pareiškėjas UAB „Pyplių ūkis“ prašo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, padaręs išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, neįvertino visų svarbių faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į NMA padarytus teisės normų pažeidimus, todėl nukrypo nuo materialiosios teisės normų taikymo ir aiškinimo ir tuo pačiu pažeidė teisės normų reikalavimus, o taip pat nesivadovavo administraciniam ginčui reikšminga teismų jurisprudencija, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2, 10 ir 12 punktuose nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

51. Pasisakydamas dėl ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, pareiškėjas nurodo, kad:

51.1. Pareiškėjas teikia teismui Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. birželio 3 d. Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 07-6-00011-16 dėl dalies nusikalstamų veikų (toliau – ir Prokuratūros nutarimas).

51.2. FNTT išsamų tyrimą dėl pareiškėjui pateiktų įtarimų vykdė 5 metus, apklausė dešimtis liudytojų, išanalizavo visas bylos aplinkybes ir nustatė, kokius konkrečiai pažeidimus įvykdė UAB „Pyplių ūkis“. NMA, priimdama Sprendimą, rėmėsi tik pirmine informacija gauta iš FNTT, be to, NMA, priimdama Sprendimą, neatliko savarankiško tyrimo, o tik rėmėsi pradine FNTT pozicija. Atsižvelgiant į tai, kad FNTT iš esmės peržiūrėjo ir pakeitė savo pirminę poziciją pareiškėjo atliktų pažeidimų atžvilgiu, būtina kritiškai įvertinti Sprendimą, nes jis yra parengtas remiantis klaidinga informacija.

51.3. Prokuratūra ir FNTT, atlikusios tyrimą dėl pareiškėjo vykdyto projekto, padarė išvadą, kad pareiškėjo Projektas buvo įgyvendintas tinkamai, transporto priemonės ir įranga įsigyta, taip pat nustatė, kad pareiškėjas nesiekė savo naudai užvaldyti ES lėšų, visas lėšas pareiškėjas investavo savo ūkyje. Tokios išvados paneigia Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo išvadas, kad pareiškėjas nevykdė projekto.

51.4. Prokuratūra nustatė tik minimalius pareiškėjo įvykdytus pažeidimus.

51.5. Prokuratūros nutarime paneigiamos NMA ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prielaidos, kad pareiškėjas tariamai įvykdė tris NMA nurodytus pažeidimus: 1) Prokuratūra nenustatė, kad pareiškėjas būtų apgaule įgijęs ES paramos lėšas dėl mobiliųjų prekyviečių įgijimo; 2) Prokuratūra nustatė, jog paramos gavėjas nebuvo fiktyvus; 3) Prokuratūra nustatė, kad visi tiriame projektai buvo įgyvendinti.

51.6. Vienas iš esminių bylos klausimų yra, klausimu, ar tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad NMA, priimdama Sprendimą, rėmėsi klaidingomis aplinkybėmis, yra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje?

52. Pasisakydamas dėl ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų, pareiškėjas nurodo, kad:

52.1. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesivadovavo ankstesne savo suformuota praktika dėl sankcijų individualizavimo. NMA Sprendime sankcijos visiškai neindividualizavo, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1481-662/2018; 2018 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-970-502/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-683-662/2018), tai yra pagrindas panaikinti sprendimą.

52.2. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 17 punktu, NMA privalėjo individualizuoti sankciją (nors pareiškėjas nesutinka, kad buvo pažeidimas), tačiau to nepadarė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sankcijos dydį turėjo individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. Nagrinėjamu atveju neaišku, kodėl skirta pati griežčiausia sankcija, nors Projektas yra įvykdytas (šią aplinkybę patvirtino NMA). Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-683-662/2018 buvo pripažinta, kad NMA negalėjo skirti pačios griežčiausios sankcijos todėl, kad Projektas buvo įvykdytas. Aplinkybė, kad Projektas buvo įvykdytas patvirtintas Prokuratūros nutarime.

52.3. Vienas iš esminių bylos klausimų yra, ar tuo atveju, klausima, ar tuo atveju, jeigu pareiškėjas visiškai ir tinkamai įgyvendina Projektą, jam galima skirti visos suteiktos paramos susigrąžinimo sankciją?

52.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-98-438/2019 nustatė VAI 8 straipsnio pažeidimą, nes NMA neatliko ekspertizės, kuri galėtų pagrįsti, kad bendrovė įsigijo prekes padidintomis kainomis. Nagrinėjamoje byloje NMA ekspertizės neatliko, todėl NMA Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, numatančių, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

53. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neatsižvelgė į tai, kad NMA turėjo sustabdyti tyrimą iki FNTT ikiteisminio tyrimo pabaigos. Nurodytą poziciją pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

53.1. Būtinumą sustabdyti NMA tyrimą akivaizdžiai pagrindžia aplinkybė, jog Prokuratūros nutarime buvo nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl dalies nusikalstamų veikų.

53.2. Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktas nuo 2018 m. gruodžio 6 d. nustatė, kad pakeitimus, tuo atveju, kai tyrimą atlieka FNTT reikia sustabdyti NMA atliekamą tyrimą iki FNTT pateiks duomenis apie atliekamo tyrimo baigtį ir priimtus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2018 m. lapkričio 27 d NMA pateikė papildomus duomenis Žemės ūkio ministerijos komisijai, nepagrįstai vertino, kad NMA tyrimas buvo užbaigtas 2018 m. lapkričio 27 d., nes NMA dokumentų pateikimo fakto Žemės ūkio ministerijos komisijai negalima pripažinti NMA tyrimo pabaiga. NMA atliekamo tyrimo pabaiga galima pripažinti tik NMA priimto sprendimo datą (2019 m. sausio 8 d.), kuriuo užbaigiamas NMA tyrimas.

53.3. Vadovaujantis Reglamento 2988/95 „Dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos“ 6 straipsnio 1 dalimi, NMA galėjo stabdyti savo atliekamą tyrimą iki tol, kol FNTT užbaigs ikiteisminį tyrimą.

54. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020 prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į pareiškėjo prašymą grindžia šiais argumentais:

54.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra nuosekli, detali ir motyvuota, todėl atnaujinti administracinės bylos Nr. eA-2725-415/2020 proceso nėra jokio teisinio pagrindo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje konkrečiai apibrėžtas ginčo dalykas, pagrindai, kuriais remiantis NMA priėmė Sprendimą. LVAT nutartyje pasisakė dėl visų svarbių bylos aplinkybių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo išanalizuotos visos situacijai aktualios ir reikšmingos aplinkybės, atlikta teisinės bazės analizė, todėl teigti, kad dėl kažkurio aspekto buvo nepasisakyta, ar kažkuris argumentas nebuvo įvertintas, yra nepagrįsta.

54.2. Įvertinus pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu, matyti, kad pareiškėjas pateikė tik deklaratyvius teiginius, bendrinio pobūdžio samprotavimus, bei neįrodė, kad buvo pažeista kokia nors teisės norma.

54.3. Įvertinus pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintu pagrindu, matyti, kad pareiškėjas nesusiejo ir išsamiau nepaaiškino savo prašyme atnaujinti procesą nurodytose bylose pateiktų išaiškinimų su nagrinėjamos bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bei konkrečiai visiškai nepagrindė, kokiais aspektais buvo nesilaikyta suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, prašyme atnaujinti procesą deklaratyviai vadovaujamasi šiuo atnaujinimo pagrindu ir nenurodoma, kokia konkrečiai teismų praktika pažeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi.

54.4. Įvertinus pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą turinį, matyti, kad pareiškėjas neteisingai supranta proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir iš esmės siekia pakartotinai bylą nagrinėti apeliacine tvarka, nepateikia naujų (teisme dar nevertintų) ir teisės normomis bei teismų praktika pagrįstų argumentų dėl proceso atnaujinimo. Proceso atnaujinimo pagrindų buvimo nepatvirtina pareiškėjo pateikta argumentacija – prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pagrindo.

54.5. Pareiškėjas galimai sąmoningai siekia suklaidinti teismą ir pateikė tik dalį Prokuratūros nutarimo (4 lapai iš 81).

54.6. Prašyme atnaujinti procesą keletą kartų teikiami tie patys deklaratyvūs pasvarstymai, tačiau nei vienu atveju konkrečiai nenurodyta, ką vis dėlto Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažeidė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pasisakyta dėl visų aspektų, argumentavimas yra racionalus.

54.7. Pareiškėjas pateikia vienas kitam prieštaraujančius argumentus – Prokuratūros nutarimas priimtas 2020 m. birželio 3 d., jis neabejotinai buvo pateiktas pareiškėjui, o pats pareiškėjas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jokia forma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neinformavo apie priimtą Prokuratūros nutarimą. Prokuratūros nutarime nėra nustatyta, kad NMA Sprendimas nepagrįstas, o pareiškėjas pripažintas kaip nepadaręs pažeidimo, priešingai, pareiškėjo atžvilgiu ir toliau tęsiamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

54.8. Pareiškėjo teiginiai, kad NMA rėmėsi tik pirmine informacija gauta iš FNTT, yra nepagrįsti, nes NMA rėmėsi ne tik FNTT pateikta informacija bei išvadomis, tačiau ir įrodymais bei aplinkybėmis, kurias surinko pati NMA atlikdama pažeidimo tyrimą – tai yra aiškiai matoma iš NMA Sprendimo, kuriame aiškiai nurodyta, kokias aplinkybes NMA nustatė savarankiškai, kokius dokumentus tikrino, kokius savarankiškus veiksmus atliko – patikras vietoje ir t. t., be to, NMA Sprendime aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad NMA atliko pažeidimo tyrimą, kuriuos atlieka NMA teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Iš Prokuratūros nutarimo aiškiai matyti, kad NMA savarankiškai (lygiagrečiai atliekamam tyrimui FNTT) atiko pažeidimo tyrimą pagal NMA teisės aktais nustatytą kompetenciją.

54.9. Pareiškėjo teiginys, kad FNTT pakeitė savo pirminę poziciją, yra nepagrįstas, nes nusikalstama veika pareiškėjo atžvilgiu buvo perkvalifikuota, tačiau iš Prokuratūros nutarimo turinio yra aiškiai matoma, kad neabejotinai nustatyta, jog pareiškėjas teikė neteisingą informaciją NMA, nurodinėdavo automobilių pardavėjams nurodyti ne automobilių modelius, o apibrėžti juos vienu žodžiu „turtas“ ir t. t.

54.10. FNTT ir NMA pagal kiekvienos kompetenciją yra skirtingos institucijos, kurioms suteiktos skirtingos funkcijos ir veiklos sritys. Šiuo atveju NMA neatliko ikiteisminio tyrimo, kokius atlieka FNTT, o FNTT neatliko pažeidimo tyrimo, kuriuos teisės aktų nuostatomis yra pavesta atlikti NMA. Atitinkamai, FNTT jokia forma negalėjo nurodyti ir nenurodė, kad pareiškėjas projektą įgyvendino tinkamai ir pažeidimų nepadarė. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu nė viena kita institucija: nei teismai, nei ginčų komisijos, nei tretieji asmenys, nei kitos institucijos (šiuo atveju FNTT) – neturi suteiktų įgaliojimų atlikti pažeidimo tyrimą ir priimti sprendimą dėl paramos susigrąžinimo/ paramos sutarties nutraukimo.

54.11. Pareiškėjas, siekdamas suklaidinti teismą, nenurodė Prokuratūros nutarime nurodytų 78 lape išdėstytų faktų, t. y. Nutarime pabrėžta, kad nors investicijos buvo įsigytos „<...> tačiau jų kainos dirbtinai padidintos, o siekiant nuslėpti neteisėtus veiksmus nuo agentūros, suklastoti tikri ar pagaminti netikri dokumentai ir jie pateikti agentūrai“. Taigi, Prokuratūros nutarime aiškiai konstatuota, kad pareiškėjas savo aktyviais veiksmais siekė klaidinti ir klaidino NMA, investicijas įsigijo užaukštintomis kainomis.

54.12. NMA Sprendime kaip pirmasis pažeidimas apibrėžtas neteisingos informacijos teikimas NMA, todėl lieka neaišku, kodėl pareiškėjas teigia, kad Prokuratūros nutarimu buvo nustatyta priešingai, pačiame Prokuratūros nutarimo turinyje yra atskleista klaidinimo schema ir seka.

54.13. Vadovaujantis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2020 m. birželio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-4094-968/2020) pareiškėjas negali remtis formaliais pagrindais, neva projektas įgyvendintas ir NMA negali susigrąžinti paramos lėšų, kurios buvo panaudotos pažeidžiant Įgyvendinimo ir Administravimo taisykles.

54.14. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nepagrįstai teigia, kad UAB „Pyplių ūkis“ buvo įkurtas ne fiktyviai, nes šį argumentą paneigia L. G. paaiškinimai.

54.15. Tai, kad pareiškėjo veikloje nuo pat pradžių buvo atliekami nesąžiningi ir neteisėti veiksmai patvirtina ir Prokuratūros nutarime esantys automobilių pardavimo įmonės atstovų liudijimai. Pareiškėjo atstovas sąmoningai ir tikslingai nurodė į dokumentus įrašyti tokią informaciją, kuri klaidintų NMA ir leistų įsigyti daugiau automobilių, nei buvo sutarta NMA paramos sutartimi.

54.16. Prokuratūros nutarimas patvirtina, kad buvo sukurta klaidinanti fizinių ir juridinių asmenų sistema, kurie siekė pasisavinti paramos lėšas nepateikdami informacijos apie investicijas. Tai, kad asmenys veikė sukūrę schemą ir yra tarpusavyje susiję aiškiai matoma iš Prokuratūros nutarimo turinio – net automobilius parduodančios įmonės darbuotojai (liudiję ikiteisminio tyrimo metu) negalėjo atskirti pirkėjų ir vertino kaip vieną klientą.

54.17. Pareiškėjas pažeidė paramos lėšų panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatą, kad už paramos lėšas įsigytas turtas jokia forma negali būti perleistas kitiems asmenims.

54.18. Iš Prokuratūros nutarimo matyti, kad pažeidimai buvo padaryti, jie buvo sistemingi, iš anksto planuojami ir apgalvotai įgyvendinami, t. y. buvo atlikti neteisėti veiksmai, kurie jokia forma negali būti įvardijami kaip mažareikšmiai. Be to, jokie teisės aktai neapibrėžia „minimalių pažeidimų“.

54.19. Pareiškėjo argumentai, kad NMA, atsižvelgdama į pasikeitusį teisinį reguliavimą (Pažeidimų administravimo taisyklių 4 p. pakeitimas įsigaliojo 2018 m. gruodžio 6 d.), turėjo sustabdyti tyrimą ir nepriimti sprendimo iki FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo pabaigos. Pažymėta, kad NMA pažeidimo tyrimą baigė 2018 m. spalio 4 d., kai NMA komisijos posėdyje buvo nutarta registruoti pareiškėjo padarytus pažeidimus. Žemės ūkio ministerijoje 2018 m. spalio 31 d. įvyko komisijos posėdis, kurio metu buvo paprašyta pateikti papildomą medžiagą dėl mobiliųjų prekyviečių kainų užaukštinimo, NMA šią medžiagą pateikė 2018 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. BRK-5699, todėl net ir laikant, jog NMA tyrimas buvo tęsiamas iki šių naujų dokumentų pateikimo, tyrimo užbaigimo data laikytina 2018 m. lapkričio 27 d., kai dar nebuvo įsigalioję pareiškėjo minimi pakeitimai.

54.20. Sistemiškai aiškinamas Prokuratūros nutarimo turinys pilnai atskleidžia ir pagrindžia neteisėtus pareiškėjo veiksmus. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Nutarime jokia forma neišreikšta, kad kaltinimai panaikinami, o nurodoma, kad jie yra perkvalifikuojami pagal BK 207 str. („Kreditorinis sukčiavimas“) 1 d. ir BK 300 str. („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“) 1 d. Kaip nurodyta aukščiau, NMA Sprendimas priimtas pagal NMA surinktą informaciją atliekant pažeidimo tyrimą, FNTT pateiktus duomenis ir t. t., todėl Nutarimas ne tik, kad nepaneigia NMA Sprendimo, o priešingai – jį patvirtina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 55. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje eA-2725-415/2020 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2, 10 ir 12 punktuose nustatytus pagrindus.

56. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pagal ABTĮ 161 straipsnio 3 dalį priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmetamas.

57. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas pateiktas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės.

58. Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kuris savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimus bylose V. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04); Ryabykh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 52854/99); kt.). Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03)). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teisminius sprendimus turėtų būti įgyvendinama siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04)). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais tik, jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl teisinio „švarumo“ (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Sutyazhnik prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8269/02)). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04)).

59. Proceso atnaujinimo institutas taip pat turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl asmens, prašančio atnaujinti procesą, nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar procesą atnaujinti prašančio asmens nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

60. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-16-520/2020; kt.).

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą pagrindą

61. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, kad jis kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes vertina 2020 m. birželio 3 d. priimtą Prokuratūros nutarimą. Pareiškėjas nenurodė, kad minėtą nutarimą jis gavo pavėluotai, t. y. jau po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties nagrinėjamoje administracinėje byloje.

62. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pabrėžtina, jog esminėmis bylos aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie kurias pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; ir 4) kurios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-140/2011; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P44-143/2015; 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-12-502/2017).

63. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad: teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje administracinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą, t. y. sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą; teismas, vertindamas prašymo pagrįstumą, patikrina, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje administracinėje byloje, kada tos aplinkybės ar įrodymai atsirado ir ar jos nebuvo žinomos pareiškėjui bei teismui, nagrinėjusiam bylą, kt.; esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai; jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje; tais atvejais, kai pareiškėjas gauna ar suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tai tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms; įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui; tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka vien pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

64. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas apie Prokuratūros nutarimą turėjo žinoti dar iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties priėmimo, todėl Prokuratūros nutarimas negali būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, taigi, pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu yra nepagrįstas.

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytą pagrindą

65. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte pagrindu, nurodydamas, kad buvo pažeistas Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktas (sankcija tinkamai neindividualizuota), taip pat nepagrįstai nepritaikyta Pažeidimo administravimo taisyklių 4 punkto redakcija, įsigaliojusi 2018 m. gruodžio 6 d.

66. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte yra nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

67. Pažymėtina, kad šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: 1) nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas, ją taikant, 2) nustatytas pažeidimas akivaizdus, 3) toks pažeidimas yra esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Akcentuotina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-5-438/2020, 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017).

68. Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktas nustatė, kad sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Kaip matyti tiek iš Sprendimo, tiek ir iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo išvadų, administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020 sankcija buvo individualizuota tinkamai ir motyvuotai, vadovaujantis teisiniu reguliavimu ir atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį.

69. Dėl Pažeidimo administravimo taisyklių 4 punkto taikymo (redakcija, įsigaliojusi 2018 m. gruodžio 6 d.) pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje išsamiai aptartas teisinis reguliavimas, reglamentuojantis NMA atliekamus procedūrinius veiksmus tiriant pažeidimą (Pažeidimų administravimo taisyklių 4–11 p.), įvertintos faktines aplinkybes, kad tyrimo užbaigimo data yra 2018 m. lapkričio 27 d. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje buvo padarytas esminis materialiosios teisės normos pažeidimas.

70. Taigi, įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties turinį, yra akivaizdu, kad teisėjų kolegija sprendime taikė ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, tinkamai motyvavo savo sprendimą, vertino byloje pateiktus įrodymus, nurodė faktines aplinkybes, kuriomis vadovaudamasi nustatė, jog pareiškėjui skirta sankcija buvo tinkamai individualizuota.

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytą pagrindą

71. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo nuo savo praktikos (2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1481-662/2018; 2018 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-970-502/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-683-662/2018) dėl sankcijos individualizavimo, neatsižvelgęs į tai, kad Projektas buvo visiškai užbaigtas.

72. Nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas yra siejamas su administracinių teismų vienodos praktikos formavimu. Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-10/2012). Atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143-127/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Nustatęs, jog administracinių teismų praktika prieštaringa, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi į tai reaguoti ir imtis teisės aktuose nustatytų priemonių ją suvienodinti, nes tik unifikuojant teismų praktiką galima veiksmingai užtikrinti konstitucinio imperatyvo, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos taip pat, laikymąsi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P261-59/2011).

73. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuriomis panaikinti Agentūros sprendimai tais atvejais, kai Agentūra pažeidė sankcijų individualizavimo pareigą, ir sankcijos skyrimo klausimas perduotas Agentūrai nagrinėti iš naujo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1481-662/2018, skirtingai nei administracinėje byloje Nr. eA-2372-629/2020, buvo konstatuotas Agentūros veiksmų nenuoseklumas, nesiderinantis su gero administravimo principu, taip pat tik iš dalies pagrįstais pripažinti Agentūros argumentai, kad nebuvo pasiektas projekto tikslas ir rezultatas. Vėlgi, skirtingai nei administracinėje byloje, kurioje procesą siekia atnaujinti pareiškėjas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-970-502/2018 buvo konstatuota, kad tik dalis nurodytų pažeidimų įrodyti, o pasibaigus projekto įgyvendinimo terminui, pareiškėjui buvo išduoti leidimai veiklai vykdyti, patvirtinantys galimybę teikti paslaugas. Pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-683-662/2018 taip pat tik iš dalies pagrįstais pripažinti Agentūros argumentai, kad nepasiektas projekto tikslas ir rezultatas.

74. Kadangi pareiškėjas prašyme nenurodė jokio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio dokumento, priimto analogiško pobūdžio byloje, nėra pagrindo nustatyti, kad administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda. Tai reiškia, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą ir pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą.

75. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti prašyme atnaujinti procesą nurodyti motyvai liudija, kad pareiškėjas iš esmės siekia, jog būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir apskritai byla būtų išnagrinėta iš naujo, tačiau ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė.

76. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pyplių ūkis“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pyplių ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pyplių ūkis“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius