2016-07-05 Nr. AB-13988-3-63-3-00386-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1349-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00386-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), 210 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. kovo 24 d. buvo nežmoniškomis sąlygomis laikomas Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje (toliau – ir areštinė). Tvirtino, kad kamerose buvo ypatingai didelė drėgmė, labai šalta, trūko oro, nes kamerose nebuvo langų. Kamerose buvo blusų, tarakonų, pelių, vienam asmeniui tekdavo mažesnis, nei nustatyta teisės aktuose plotas. Taip pat kamerose nebuvo spintelių. Pareiškėjas teigė, kad, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, areštinėje buvo laikomas ilgiau nei 15 parų. Todėl patyrė emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, psichologinį šoką.

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv. m, nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2015 m. kovo 24 d. su vienu asmeniu, kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m, nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. kovo 4 d. su vienu asmeniu, kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,86 kv. m, nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2015 m. kovo 12 d. su dviem asmenimis, kameroje Nr. 6, kurios plotas 6,66 kv. m, nuo 2015 m. kovo 8 d. iki 2015 m. kovo 9 d. vienas, kameroje Nr. 7, kurios plotas 6,74 kv. m, nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 m. kovo 14 d. vienas, kameroje Nr. 8, kurios plotas 14,73 kv. m, nuo 2015 m. kovo 9 d. iki 2015 m. kovo 10 d. ir nuo 2015 m. kovo 14 d. iki 2015 m. kovo 18 d. su trimis asmenimis.

Pažymėjo, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais į Tauragės AVPK nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sąlygų areštinėje būtų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai. Nei vienoje kameroje laikant pareiškėją nebuvo pažeistas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte nurodytas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui. Paaiškino, kad Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai dėl kalinimo sąlygų atitikimo Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 (toliau – ir HN 37:2009), reikalavimams atitikimo buvo atlikti nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2015 m. balandžio 16 d., tačiau pažeidimų, susijusių su kamerų oro temperatūra ir santykine drėgme bei judrumu, nenustatyta. Nors kamerose langai nėra skaidraus stiklo, tačiau languose yra įrengtos skaidraus stiklo orlaidės. Graužikų ir vabzdžių kontrolės darbai areštinėje atliekami periodiškai ir Tauragės visuomenės sveikatos centras pažeidimų šiuo aspektu nėra nustatęs. Tauragės AVPK teigimu, nebuvo pažeista pareiškėjo laikymo areštinėje trukmė, kadangi nustačius, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 8 d. pasikėsino pabėgti iš areštinės ir dėl šio įvykio pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo pakankamas pagrindas pratęsti pareiškėjo suėmimą dar iki 15 parų. Tvirtino, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – žalos padarymo fakto ir valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų. Todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas pažymėjo, kad rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtinta, jog pareiškėjui teko nuo 3,68 iki 6,74 kv. m kalinimo kameros ploto, todėl jo teisė būti kalinamam ne mažesnėje nei 3,6 kv. m ploto kameroje pažeista nebuvo. Tačiau teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, pripažino, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas viršijant maksimalų leistiną 15 parų terminą ir buvo laikomas 21 parą. Nors Tauragės AVPK nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas areštinėje dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo dėl pasikėsinimo pabėgti iš areštinės, tačiau prie atsiliepimo pridėtas Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-96-377/2015 (toliau – ir nuosprendis) patvirtina, jog minima baudžiamoji byla buvo išnagrinėta 2015 m. kovo 17 d., t. y. tuo metu, kai Tauragės AVPK dar nebuvo pažeidęs pareiškėjo laikymo areštinėje trukmės. Tačiau kardomasis kalinimas nedelsiant nenutrauktas – pareiškėjas 2015 m. kovo 17 d. į Šiaulių tardymo izoliatorių išvežtas nebuvo ir areštinėje buvo laikomas iki 2015 m. kovo 24 d., t. y. 6 paromis ilgiau, nei tai numato Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis.

Teismas pažymėjo, kad Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 30 d. patikrinimo aktas Nr. AK-34 ir 2015 m. balandžio 30 d. patikrinimo aktas Nr. AK-54 patvirtina, jog areštinės kamerose Nr. 5 ir Nr. 8 yra įrengti neskaidraus stiklo langai, o tai neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimų. Nurodytose kamerose, kuriose Tauragės visuomenės sveikatos centras nustatė HN 37:2009 21 punkto pažeidimą, pareiškėjas buvo laikomas iš viso 11 parų. Kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų (drėgmės, per žemos oro temperatūros, vamzdžių ir graužikų buvimo) rašytiniais įrodymais neužfiksuota, jie nenustatyti ir Tauragės visuomenės sveikatos centro partikrinimų metu. Todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti kitus pareiškėjo nurodytus pažeidimus.

Įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas, teismas konstatavo, kad Tauragės AVPK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam areštinėje ne ilgiau nei 15 parų bei neužtikrino, jog laikymo sąlygos kamerose Nr. 5 ir Nr. 8 atitiktų HN 37:2009 21 punkto reikalavimus. Atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygio sąlygas ir į teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

III. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje sprendimą priėmė nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjęs bylos duomenis. Byloje buvo pateiktos išrašų iš medicininių apžiūrų žurnalo kopijos, kur nurodyta, kad pareiškėjas buvo susižalojęs koją, dėl ko jam kilo temperatūra ir buvo paskirti antibiotikai. Planinis konvojus 2015 m. kovo 17 d. nepriėmė pareiškėjo konvojuoti būtent dėl kojos sužalojimo. 2015 m. kovo 20 d. gydytojams leidus pareiškėjas buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL), tačiau jį apžiūrėję medikai į LAVL nepriėmė, todėl jis buvo konvojuotas atgal į areštinę. Taigi pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių neišvyko ne dėl Tauragės AVPK pareigūnų kaltės, bet dėl paties pareiškėjo sveikatos būklės. Todėl teismo išvada, kad Tauragės AVPK neveikė taip, kaip privalėjo veikti, nepagrįstas, nes Tauragės AVPK darbuotojai pareiškėjui suteikė pagalbą tam, kad sumažintų jo fizinį bei psichologinį skausmą. Pareiškėjas buvo pristatytas į VšĮ „Tauragės ligoninę“, kur jam buvo suteiktas medikamentinis gydimas brangiais antibiotikais. Tauragės AVPK teigimu, pažeidimo pripažinimas nagrinėjamoje byloje būtų pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą dėl ilgiau užsitęsusio jo laikymo Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje, nei yra leidžiama pagal nustatytus reikalavimus. Taip pat pareiškėjas patirtą neturtinę žalą motyvavo ir tuo, kad areštinėje buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau su minėtu sprendimu nesutinka Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, teigiantis, kad pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas nagrinėjamoje byloje būtų pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo teisėms apginti.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.

Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip 15 parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip 15 parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 5.2. punkte nustatyta, kad asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė suėmimas (kardomasis kalinimas), į areštinę gali būti uždaryti iki 8 parų. Šis terminas, esant būtinoms aplinkybėms, gali būti pratęstas iki 15 parų teritorinės policijos įstaigos viršininko ar jo rašytiniu įsakymu įgalioto policijos pareigūno raštišku leidimu.

Tauragės AVPK neginčija Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendime (b. l. 86–91) nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas viršijant maksimalų leistiną 15 parų terminą, nes buvo laikomas 21 parą. Taip pat neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad areštinės kamerose Nr. 5 ir Nr. 8 buvo įrengti neskaidraus stiklo langai, todėl pareiškėjas 11 parų buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkto.

Tauragės AVPK apeliaciniame skunde (b. l. 94–96) teigia, kad planinis konvojus 2015 m. kovo 17 d. nepriėmė pareiškėjo konvojuoti dėl jo kojos sužalojimo. 2015 m. kovo 20 d. gydytojams leidus pareiškėjas buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau jį apžiūrėję medikai į LAVL nepriėmė, dėl to jis buvo konvojuotas atgal į areštinę. Todėl pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių neišvyko ne dėl Tauragės AVPK pareigūnų kaltės, bet dėl paties pareiškėjo sveikatos būklės.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo sveikatos būklė būtų buvus tokia sunki, kad jo objektyviai būtų neįmanoma konvojuoti į Šiaulių tardymo izoliatorių. Taip pat nenustatyta pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių 98–101 punktuose, kuriais būtų galima pateisinti faktą, kad pareiškėjas po 15 parų, praleistų areštinėje, nebuvo konvojuotas į tardymo izoliatorių.

Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį kaltė nėra būtinoji sąlyga valstybės civilinei atsakomybei kilti. Todėl, net pripažinus, kad Tauragės AVPK nebuvo kaltas dėl to, jog pareiškėjas kalėjo ilgiau nei 15 parų areštinėje, nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju valstybei nekyla civilinė atsakomybė.

Nustatyta, kad Tauragė AVPK pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 5.2 punktą, kuriuose nustatyta, kad suimtasis areštinėje gali būti daugiausiai laikomas 15 parų iš eilės. Taip pat konstatuota, kad Tauragės AVPK pažeidė pareiškėjo teises, jį kalindamas HN 37:2009 21 reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Todėl Tauragės AVPK neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Pareiškėjas areštinėje buvo laikomas 6 paromis ilgiau, nei galima pagal nustatytus reikalavimus. Kadangi areštinėje laikomiems asmenims taikomos ne visos analogiškos teisės, numatytos Suėmimo vykdymo įstatymo antrajame skirsnyje „Tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų teisinė padėtis“, 6 paras pareiškėjo teisės buvo labiau suvaržytos nei jį kalinant tardymo izoliatoriuje. Taip pat konstatuota, kad pareiškėjas 11 parų areštinėje buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis HN 37:2009 21 reikalavimų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl tenkinti Tauragės AVPK apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys