2022-04-06 Nr. AB-8381-3-61-3-00064-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1901-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00064-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal M. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 21S41362 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 6K-2563 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Komisijoje vykusiam pareiškėjo skundo nagrinėjimui nebuvo būtinas žodinis nagrinėjimas. Pareiškėjas prašė, kad būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašė atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Asmens teisė į tiesioginį ir teisingą procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė.

2.2. Pareiškėjas nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Jis atitinka Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus. Departamentas, atlikęs tyrimą apie pareiškėjo kilmės valstybę, nustatė, kad pareiškėjas negali grįžti į savo kilmės valstybę, nes yra pagrįsta grėsmė jo gyvybei.

2.3. Pareiškėjas 2021 m. liepos 8 d. Departamentui pateikė prieglobsčio prašymą, kuriame nurodė, kad jis agitavo už savo vyresnįjį brolį M. W., kuris (duomenys neskelbtini) dalyvavo rinkimuose. „Priešinga partija“ užpuolė prieglobsčio prašytoją, grasino jam. „Jie“ bandė nužudyti prieglobsčio prašytoją. Pareiškėjo gyvybei iškilo pavojus, todėl jis nusprendė palikti (duomenys neskelbtini) ir pabėgo iš savo kilmės šalies.

2.4. Jo persekiojimas yra politinio pobūdžio. Pareiškėjas negali pasinaudoti tinkama teisine pagalba ir prašo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2.5. Pareiškėjo nuomone, jam suteiktina papildoma apsauga, nes grįžimo į kilmės šalį atveju, jam grėstų mirties bausmė arba egzekucija. Pareiškėjo kilmės šalyje politinis susidorojimas – nužudant yra norma, o valstybė nesugebant suvaldyti jos teritorijoje vykstančių ne tik karinių, bet ir ekonominių interesų grupuočių konfliktų.

2.6. Atsakovas nepagrįstai ir remiantis vien prielaidomis nesuteikė pareiškėjui laikotarpio savanoriškai išvykti iš šalies, nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką, neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nors ir surinko dalį aktualios kilmės valstybės informacijos, bet neteisingai ją įvertino.

2.7. Nagrinėjamu atveju tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš Departamento surinktos kilmės valstybės informacijos buvo galima pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo priklausymo politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas priskirtinas prie socialinės grupės asmenų, kurių deklaruojama baimė laikytina visiškai pagrįsta ir jis atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o pajutęs realią grėsmę savo gyvybei nusprendė išvykti iš šalies.

2.8. Departamentas, prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, nors ir ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tačiau tinkamai neįvertino pareiškėjo paaiškinimus ir atsižvelgdamas į juos, nesurinko aktualios informacijos apie kilmės valstybę. Departamentas, atlikdamas vertinimą, galimai pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas ir dėl šios priežasties ginčijamame Sprendime padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjui suteikti tarptautinę apsaugą nėra pagrindo.

3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Departamentas nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas dėl jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės pasižymėjo esminiais trūkumais. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas ir pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

3.2. Tyrimo metu Departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

3.3. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje kilmės šalyje (Pendžabo provincijoje) beatodairiško smurto lygis yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.4. Pareiškėjo pateiktas prašymas skundą Komisijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

3.5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė grasinimais jį nužudyti, nes jis prieš rinkimus agitavo už savo vyresnįjį brolį W. M. A., kuris yra partijos partijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) prezidentas, pareiškėjas taip pat priklauso šiai partijai. Tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą ir persekiojimo priežastis yra neišsamus, nedetalus ir prieštaringas, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo. Atsakinėdamas į pateikiamus klausimus, pareiškėjas vengė tikslaus, konkretaus atsakymo. Bandant išsiaiškinti daugiau detalių, užduodant patikslinančius klausimus, pareiškėjas teikė abstrakčius paaiškinimus, vengė detalumo, nuolat kalbėjo bendromis frazėmis. Šie požymiai, o ypač negalėjimas išeiti už „bazinės“ scheminės istorijos ribų, yra būdingi iš anksto paruoštam pasakojimui, skirtam prieglobsčio prašymui pagrįsti, o ne perteikti asmeninę patirtį. Pareiškėjo pasakojimas apie narystę (duomenys neskelbtini) taip pat buvo abstraktus, painus, nedetalus, tam tikros pasakojimo detalės keitėsi pasakojimo eigoje. Pareiškėjo pateikti įrodymai (nuotraukos) savaime nepatvirtina jo narystės partijoje ir neįrodo jo ryšių su šia partija, todėl turi žemą įrodomąją galią. Pareiškėjo žinios apie (duomenys neskelbtini) partiją yra paviršutiniškos bei neišeinančios už bendro pobūdžio informacijos, žinomos plačiajai visuomenei, ribų. Įvertinus pareiškėjo pasakojimo apie tariamą (duomenys neskelbtini) narystę abstraktumą, mažai tikėtina, kad pareiškėjas aktyviai seka šios partijos veiklą bei susijusias naujienas ar turi aiškią politinę poziciją, koreliuojančią su (duomenys neskelbtini)darbotvarke. Abstrakti, bendro pobūdžio istorija, neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Departamento atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias ginčijamame bei skundžiamame sprendimuose daromas išvadas.

3.6. Departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlio statuso (toliau – ir Konvencija) nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėjas patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, o deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su Departamento priimtais sprendimais, nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

3.7. Departamentas, atsižvelgdamas tyrimo metu surinktus duomenis bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo M. R. skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip - uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas pakeitė ir Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip – įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atitinkamai teismas pakeitė Komisijos sprendimo dalį, likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad:

5.1. 2020 m. liepos 2 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Švenčionių pasienio užkardos pareigūnai sulaikė grupę asmenų neteisėtai neleistinoje vietoje kirtusių Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos, tarpe kurių buvo ir pareiškėjas.

5.2. 2021 m. liepos 8 d. pareiškėjas Departamentui pateikė prieglobsčio prašymą, kuriame nurodė, kad jo vyresnysis brolis dalyvavo rinkimuose (duomenys neskelbtini)ir jis agitavo už jį. Opozicijos partija neleido jam agituoti, teikdama, kad negalima vykdyti kompanijos jos srityje. Kilo ginčas tarp opozicijos partijos ir jų. Jie bandė jį nužudyti. Jo gyvybei iškilo pavojus, todėl jis nusprendė palikti (duomenys neskelbtini) ir dabar yra čia. Pareiškėjas prašė apsaugoti jo gyvybę ir suteikti jam prieglobstį.

5.3. 2021 m. liepos 8 d. vykusios pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., yra vedęs, tačiau žmona liko (duomenys neskelbtini). Jis priklauso (duomenys neskelbtini) partijai. Pasak prieglobsčio prašytojo, jo brolis taip pat yra partijos narys. Dėl brolio įstojimo į partiją kyla pavojus prieglobsčio prašytojo gyvybei. Grėsmė kyla iš kitos partijos. Iš kilmės valstybės išvyko 2021 m. birželio 22 d.

5.4. 2021 m. spalio 15 d. Departamente atliktos apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo žmona ir dukra bei kiti artimieji gyvena (duomenys neskelbtini). Jis priklauso (duomenys neskelbtini), o jo brolis – (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojo vyresnis brolis W. M. A. yra (duomenys neskelbtini) prezidentas gyvenamojoje vietovėje. Vėliau pareiškėjas teigė, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. priklauso (duomenys neskelbtini) partijai. Anot pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) partijos simbolis – (duomenys neskelbtini), vėliavos spalvos – (duomenys neskelbtini).

Partijos tikslas yra paversti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) centrinė būstinė yra (duomenys neskelbtini). Paklaustas, kokios prieglobsčio prašytojo funkcijos buvo šioje partijoje, pareiškėjas atsakė, kad jis visada stengėsi būti kartu su savo broliu, padėti jam, be to, viena iš jo užduočių – išklausyti žmones, apie jų problemas. Pasak pareiškėjo, jis buvo brolio padėjėjas, asistentas. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pasirinko dėl to, kad jo brolis yra susijęs su šia partija. Prieglobsčio prašytojas turėjo problemų dėl priklausymo partijai, bet kadangi jo brolis yra įtakingas žmogus partijoje, tai jis pagelbėjo.

Dėl to, jog padėdavo žmonėms, prieglobsčio prašytojui kilo grėsmių. Kai pareiškėjas kabindavo savo partijos plakatus, žmonės iš kitų partijų mušdavosi su juo. Jis turi daug problemų su tais žmonėmis. Kartą prieglobsčio prašytojo broliui reikėjo nuvykti į parduotuvę rajone, kuris priklausė kitos politinės partijos įtakos zonai. Prieglobsčio prašytoją labai stipriai sumušė ir kažkur įmetė. Kada tai įvyko, jis neprisimena, nes jau 3–4 mėnesius yra Lietuvoje, jam sunku atsiminti datas. Užsienietis negali įvardinti ar atpažinti jį sumušusių žmonių, bet tie žmonės buvo pasiųsti kitos partijos paliepimu.

Prieglobsčio prašytojas kartu su broliu dalyvavo rinkiminėse kompanijose, padėdavo jam. Žmonės reikalavo, kad pareiškėjas paliktų savo brolį, kuris vykdydavo rinkimines kompanijas. Žmonės dažnai grasindavo prieglobsčio prašytojui, gąsdindavo jį, grasinimuose minėdavo ir jo dukrą. Kelis kartus prieglobsčio prašytojui buvo suduota per ausis, alkūnes, kelius. Jam buvo įrėmę pistoletą į kaktą, reikalavo nedalyvauti politinėje veikloje, kitaip nušaus. Pasak pareiškėjo, „jie“ norėjo eliminuoti jį iš politinės veiklos.

Prieglobsčio prašytojas turėjo parduotuvę ir pats matė, kaip prie šios parduotuvės kažkoks žmogus grasino jo dukrai. Paskutinį kartą buvo grasinta maždaug prieš 7–8 mėnesius. Pareiškėjas kreipdavosi į policiją, kuri „labai formaliai atsižvelgdavo į viską, jie atvykdavo apsiklausti“, paimdavo pinigus ir nieko nedarydavo. Pareiškėjo brolis šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Brolis pasakė, kad (duomenys neskelbtini) nėra saugu, galbūt vėliau situacija bus pasikeitusi ir bus saugu tęsti tai, ką jie darė. Prieglobsčio prašytojo teigimu, aplinkybės grįžti į kilmės šalį dabar yra nepalankios.

Keturis metus valdžioje esanti partija žada vėl laimėti rinkimus. Kai valdžia pasikeis, prieglobsčio prašytojas galės grįžti į kilmės valstybę. Jis tikisi, kad po rinkimų situacija pasikeis, pagerės, bet iki tol jis norėtų gauti politinį prieglobstį metams ar dviem, o po to galėtų grįžti. Lietuvoje pareiškėjas jaučiasi saugiai.

5.5. Atsakovas, įvertinęs faktines aplinkybes, Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė įsigaliojus sprendimui ir nesant priežasčių dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkis metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

5.6. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Departamentą, prašydamas panaikinti Sprendimą, įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, užtikrinti pareiškėjo asmenišką dalyvavimą skundo nagrinėjimo procedūroje. Komisijos sprendimu pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

6. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje jam kyla ir / ar kiltų rimtas pavojus gyvybei ar sveikatai.

7. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo nesutikti su Departamento argumentais, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą ir persekiojimo priežastis yra neišsamus, nedetalus ir prieštaringas, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo. Atsakinėdamas į pateikiamus klausimus, pareiškėjas vengė tikslaus, konkretaus atsakymo. Bandant išsiaiškinti daugiau detalių, užduodant patikslinančius klausimus, prieglobsčio prašytojas teikė abstrakčius paaiškinimus, vengė detalumo, nuolat kalbėjo bendromis frazėmis. Šie požymiai, o ypač negalėjimas išeiti už „bazinės“ scheminės istorijos ribų, yra būdingi iš anksto paruoštam pasakojimui, skirtam prieglobsčio prašymui pagrįsti, o ne perteikti asmeninę patirtį.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas apie narystę (duomenys neskelbtini) yra abstraktus, painus, nedetalus, tam tikros pasakojimo detalės keitėsi pasakojimo eigoje. Pareiškėjas atsakinėdamas į jam teikiamus klausimus naudojo bendrines frazes, jo teikiami atsakymai laikytini abstrakčiais, neišsamiais, vengiant tikslaus, konkretaus atsakymo. Jis nesugebėjo paaiškinti savo vaidmens partijoje, teikiami duomenys apie brolį buvo prieštaringi. Teismas pažymėjo, kad Departamentas Sprendime detaliai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus – nuotraukas. Tačiau, teismo nuomone, pateikti įrodymai (nuotraukos) savaime nepatvirtina jo narystės partijoje ir neįrodo jo ryšių su šia partija, todėl sutiko su Departamentu, kad jie turi žemą įrodomąją galią. Pareiškėjo žinios apie (duomenys neskelbtini) partiją yra paviršutiniškos bei neišeinančios už bendro pobūdžio informacijos, žinomos plačiajai visuomenei, ribų. Teismas konstatavo, kad įvertinus pareiškėjo pasakojimo apie tariamą (duomenys neskelbtini) narystę abstraktumą, mažai tikėtina, kad prieglobsčio prašytojas aktyviai seka šios partijos veiklą bei susijusias naujienas ar turi aiškią politinę poziciją, koreliuojančią su (duomenys neskelbtini) darbotvarke. Teismo vertinimu, Departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjo pasakojimo trūkumus, pagrįstai pareiškėjo pasakojimą apie narystę (duomenys neskelbtini) vertino kritiškai bei nelaikė patikimu įrodymu, pagrindžiančiu prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų tikrumą.

9. Vertindamas pareiškėjo pasakojimą apie jo patirtą smurtą dėl politinės veiklos, teismas pažymėjo, kad jis buvo abstraktus, nedetalus, bendro pobūdžio. Pasakodamas apie persekiojimą, pareiškėjas nurodė vieną epizodą, kai jį labai stipriai sumušė ir „kažkur įmetė“. Kada įvyko užpuolimas, jis neprisimena, nes jau 3–4 mėnesius yra Lietuvoje, jam sunku atsiminti datas. Pareiškėjas negali įvardinti ar atpažinti jį sumušusių žmonių, bet nurodo, kad tie žmonės buvo pasiųsti kitos partijos paliepimu, kurios jis išvardinti negalėjo. Pareiškėjas teigė, kad jis kreipėsi į policiją, tačiau paklaustas, ar turi dokumentus, patvirtinančius, kad kreipėsi į policiją, prieglobsčio prašytojas teigė, jog jis 2–3 kartus bandė pateikti pareiškimus, bet policija atsisakydavo juos priimti. Jam buvo sakoma, kad nėra atsakingo pareigūno, kad dabar negali priimti. Tokie prieglobsčio prašytojo teiginiai, kelia pagrįstų abejonių, kadangi, remiantis kilmės valstybės informacija, policija yra provincijos subjektas: kiekvienas federacinis padalinys turi savo policijos pajėgas. (duomenys neskelbtini) vietos policija priklauso provincijų vyriausybių jurisdikcijai, t. y. valdančiai daugumai, šiuo atveju (duomenys neskelbtini), todėl labai tikėtina, kad vadovaujanti partija būtų suinteresuota apginti savo narius ir dėtų pastangas rasti užpuolikus.

10. Teismas atkreipė dėmesį ir į nustatytus pareiškėjo paaiškinimų nenuoseklumus, teikiant paaiškinimus Departamente bei teismo posėdžio metu – dėl to kokiai partijai jis priklauso. Departamente nurodė, kad anksčiau priklausė (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau perėjo į partiją, kurioje yra jo brolis ir kuri yra valdžioje, tai yra (duomenys neskelbtini), nurodė, kad grasinimų susilaukė iš opozicinės partijos. Tuo tarpu teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad jis priklauso opozicinei (duomenys neskelbtini) bei jis sulaukė grasinimų iš partijos kuri yra valdžioje, tai yra (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje pareiškėjas nenurodė aplinkybių dėl ko jis susilaukė grasinimų, kada jis buvo sumuštas ir kas jį sumušė. Todėl teismas pareiškėjo pasakojimą laikė neišsamiu bei nepatikimu. Teismas neturėjo pagrindo nesutikti su atsakovo argumentu, jog pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius (kad pareiškėjas ateityje nesusidurs su grėsmėmis, grasinimais), nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Taikant visapusiško, išsamaus ir objektyvaus surinktų ir ištirtų aplinkybių viseto vertinimą nustatančias taisykles prieiti prie išvados, kad pareiškėjas atitinka Įstatyme įtvirtintas sąlygas suteikti jam pabėgėlio statusą ar taikyti papildomą apsaugą, nėra teisinių pagrindų.

11. Teismas konstatavo, jog Departamentas atliko detalią pareiškėjo apklausą, sudarė sąlygas pateikti visus argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti jo nurodytus teiginius. Departamentas, remiantis surinkta kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini), nustatė, kad (duomenys neskelbtini) smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali. Todėl, teismo nuomone, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo istorija (politiniai motyvai), kuria jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nėra patvirtinta aktualiais ir patikimais įrodymais. Pareiškėjo pasakojimas tiek apie tariamą priklausymą (duomenys neskelbtini) partijai, tiek apie veiklą partijoje, nėra savaime nuoseklus ir detalus, todėl nelaikytinas patikimu įrodymu. Ginčo atveju nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog praeityje pareiškėjas buvo patyręs persekiojimą kilmės valstybėje. Jo istorija apie patirtą persekiojimą nėra nei pagrįsta kitais (be jo pasakojimo) įrodymais, nei savaime sklandi, dėl to nėra tikėtina. Abstrakti, bendro pobūdžio istorija, neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją.

13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo teisė į gynybą buvo suvaržyta Departamento Komisijai nesurengus žodinio nagrinėjimo. Įvertinęs Tvarkos aprašo 222 punktą bei nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo teisė būti išklausytam (įskaitant teisme) visiškai užtikrinta.

14. Teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai padarė išvadą, jog yra tikimybė, kad pareiškėjas slėpsis ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Teismas pažymėjo, kad nei iki ginčijamo Sprendimo priėmimo, nei po jo iki bylos išnagrinėjimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

15. Teismo vertinimu, nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie išvados, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas darė išvadą, kad atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga skirti pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų.

16. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

17. Atsižvelgiant į sprendimą iš dalies pakeisti Departamento Sprendimą, teismas atitinkamai sprendė pakeisti ir Komisijos sprendimo dalis, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą (netenkinus kitų pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo).

III. 18. Pareiškėjas M. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjui turi būti užtikrintas tiesioginis jo išklausymas.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

19.2. Nagrinėjamu atveju atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

19.3. Teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir išimtinai rėmėsi tik atsakovo argumentais bei surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, tačiau neatliko gilesnės analizės. Teismas nepagrįstai nesirėmė pareiškėjo pasakojimu, nesistengė patikrinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių, pavyzdžiui, ar minimos partijos prezidentas iš tiesų yra W. M. A., ar pareiškėjo šalyje opozicinės partijos nariai susiduria su persekiojimu. Neturint šių duomenų tiek teismas, tiek atsakovas negalėjo objektyviai įvertinti pareiškėjui gresiančio pavojaus ar juo labiau laikyti jo pasakojimą pramanytu.

19.4. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais kaip ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Atsakovas papildomai nurodo:

20.1. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą ir persekiojimo priežastis yra neišsamus, nedetalus ir prieštaringas, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo. Atsakinėdamas į pateikiamus klausimus, pareiškėjas vengė tikslaus, konkretaus atsakymo. Bandant išsiaiškinti daugiau detalių, užduodant patikslinančius klausimus, pareiškėjas teikė abstrakčius paaiškinimus, vengė detalumo, nuolat kalbėjo bendromis frazėmis. Šie požymiai, o ypač negalėjimas išeiti už „bazinės“ scheminės istorijos ribų, yra būdingi iš anksto paruoštam pasakojimui, skirtam prieglobsčio prašymui pagrįsti, o ne perteikti asmeninę patirtį.

20.2. Pareiškėjo pasakojimas apie narystę (duomenys neskelbtini) taip pat buvo abstraktus, painus, nedetalus, tam tikros pasakojimo detalės keitėsi pasakojimo eigoje. Pareiškėjo pateikti įrodymai (nuotraukos) savaime nepatvirtina jo narystės partijoje ir neįrodo jo ryšių su šia partija, todėl turi žemą įrodomąją galią.

20.3. Pareiškėjo žinios apie (duomenys neskelbtini) partiją yra paviršutiniškos bei neišeinančios už bendro pobūdžio informacijos, žinomos plačiajai visuomenei, ribų.

20.4. Abstrakti, bendro pobūdžio pareiškėjo istorija, neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją.

20.5. Departamento atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias ginčijamame bei skundžiamame sprendimuose daromas išvadas.

20.6. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius (tai, kad pareiškėjas ateityje dėl kokių nors priežasčių nekils grėsmė kilmės valstybėje), kas būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.

20.7. Vien pareiškėjo nesutikimas su Departamento priimtais sprendimais, nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

20.8. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino aktualią bei pakankamą su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją.

20.9. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą Departamentą nagrinėti pareiškėjo M. R. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, be kita ko, norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

23. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, nurodo, kad atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai, pažeidė EŽTT suformuluotą praktiką, Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, išimtinai rėmėsi tik atsakovo argumentais, neatliko detalesnės analizės.

25. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

27. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

28. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

29. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

30. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

31. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

32. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018, 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

33. Pagal Tvarkos aprašo (kadangi pareiškėjas prieglobsčio prašymą pateikė 2021 m. liepos 8 d., todėl teisiniams santykiams reglamentuoti aktuali redakcija galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 27 d.) 115 punktą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 115.1–115.5 punktuose nurodytus kriterijus.

34. Pagal Tvarkos aprašo 116 punktą, atlikdamas Tvarkos aprašo 115 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ar kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių ar kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

35. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas yra iš (duomenys neskelbtini) ir prieglobsčio prašymą grindžia politiniais motyvais, t. y. grasinimais nužudyti pareiškėją, nes jis prieš rinkimus agitavo už savo vyresnįjį brolį W. M. A., kuris yra partijos (duomenys neskelbtini) prezidentas, pareiškėjas teigė, kad taip pat priklauso šiai partijai.

36. Departamentas Sprendime nurodė, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą ir persekiojimo priežastis yra neišsamus, nedetalus ir prieštaringas, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo. Atsakinėdamas į pateikiamus klausimus, pareiškėjas vengė tikslaus, konkretaus atsakymo. Bandant išsiaiškinti daugiau detalių, užduodant patikslinančius klausimus, prieglobsčio prašytojas teikė abstrakčius paaiškinimus, vengė detalumo, nuolat kalbėjo bendromis frazėmis. Šie požymiai, o ypač negalėjimas išeiti už „bazinės“ scheminės istorijos ribų, yra būdingi iš anksto paruoštam pasakojimui, skirtam prieglobsčio prašymui pagrįsti, o ne perteikti asmeninė patirtį.

Apklausos metu pareiškėjas painiojosi pasakodamas apie narystę. Departamentas skundžiame Sprendime detaliai analizavo bei vertino pareiškėjo pateiktus įrodymus (nuotraukas, dokumentus, sumaketuotus maketus/ bukletus, laikraščio iškarpas) ir konstatavo, kad jų įrodomoji vertė žemą, jie nepatvirtino pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Departamentas taip pat nustatė, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie tariamai patirtą smurtą dėl politinės veiklos yra abstraktus, nedetalus, bendro pobūdžio. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti nei kada buvo sumuštas, nei kas užpuolikai (nuolat vartojo įvardį „jie“), painiojosi aplinkybėse, ar kreipėsi dėl sumušimo į policiją.

Departamentas konstatavo, kad surinkta kilmės šalies informacija nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) nariams kyla persekiojimo grėsmė. Pasak pareiškėjo, jį norėjo eliminuoti iš politinės veiklos. Tačiau prieglobsčio prašytojo istorija nepaaiškina, dėl kokių priežasčių tariamai buvo bandoma pašalinti jį, bet ne aukštas pareigas užimantį politiką (užsieniečio brolį), kurio padėjėju jis tariamai buvo. Departamentas darė išvadą, kad atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta.

Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nebuvo įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės, todėl nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

Išanalizavęs iš įvairių šaltinių surinktą kilmės šalies informaciją, Departamentas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali. Įvertinus prieglobsčio prašytojui gresiantį pavojų „slankiojančio skalės“ testo kontekste, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio.

Atsižvelgus į tai, Departamentas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio dalies 3 punkte.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausų metu, pareiškėjo pateiktus įrodymus, Departamento Sprendimo turinį, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį nepagrįstas patikimais įrodymais. Pareiškėjo pasakojimas tiek apie tariamą priklausymą (duomenys neskelbtini) partijai, tiek apie veiklą partijoje, tiek apie smurtą nėra savaime nuoseklus ir detalus, todėl nelaikytinas patikimu įrodymu. Ginčo atveju nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog praeityje pareiškėjas buvo patyręs persekiojimą kilmės valstybėje. Jo istorija apie patirtą persekiojimą nėra nei pagrįsta patikimais (be jo pasakojimo) įrodymais, nei savaime sklandi, dėl to nėra tikėtina. Abstrakti, bendro pobūdžio istorija, neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją.

38. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį.

39. Teisėjų kolegija mano, kad Departamentas visapusiškai ir išsamiai įvertino visas reikšmingas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, ištyrė įrodymus, vertino pareiškėjo pateiktą informaciją kilmės šalies informacijos kontekste ir pagrįstai nenustatė tarptautinės apsaugos poreikio pareiškėjui. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Departamentas rinko duomenis susijusius su pareiškėjo minimu partijos prezidentu W. M. A., tačiau nenustatė, kad toks asmuo būtų partijos lyderis. Nesutikdamas su šiais argumentais pareiškėjas nepateikė teismui, šias išvadas paneigiančių įrodymų. Taip pat Departamentas vertino ir aplinkybes, kad šalyje opozicinės partijos nariai susiduria su persekiojimu. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad rizika būtų persekiojamam yra labai maža. Juolab pareiškėjas nepaaiškino, prieštaravimo kodėl tariamai buvo bandoma pašalinti jį, bet ne aukštas pareigas užimantį politiką (užsieniečio brolį), kurio padėjėju jis tariamai buvo.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį bei kitą bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo visi nurodyti argumentai, išanalizuoti ir įvertini pareiškėjo pateikti įrodymai, atliktas Departamento tyrimas neprieštarauja EŽTT praktikai bei LVAT praktikai, neprieštarauja Įstatymo bei Tvarkos aprašo nuostatoms. Pareiškėjo citatos iš EŽTT teismo sprendimų bei deklaratyvus nurodymas, kad yra pažeistos Įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatos nepaneigia apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų, kad Departamentas atliko išsamų ir detalų tyrimą.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino teisinį reguliavimą bei bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad Sprendimo dalys, kurios susijusios su pareiškėjo išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, yra keistinos, sumažinant nustatytus laikotarpius. Pareiškėjas, išskyrus abstrakčius teiginius (žr. nutarties 19.4 p.), nepateikė jokių konkrečių teisinių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados šiuo atžvilgiu buvo neteisingos, teisėjų kolegija priežasčių keisti minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis taip pat nenustatė, todėl nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų sutinka su jais ir šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūno Gadliausko

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė