2025-08-27 Nr. AB-13154-3-64-3-01265-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-792-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01265-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), prašydamas: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024 m. lapkričio 27 d. raštą (rašto numeris: Nr. R8-4063) (toliau – ir Administracijos 2024 m. lapkričio 27 d. raštas); 2) pripažinti Administracijos veiksmus (neveikimą ir (ar) vilkinimą atlikti veiksmus) neteisėtais; 3) įpareigoti Administraciją pašalinti padarytus pažeidimus, t. y. vykdyti teisės akto (Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje) nuostatas ir išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimąsi (toliau – ir 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimasis) iš naujo.

Pareiškėjas, paduodamas pareiškimą (skundą), taip pat prašė atnaujinti praleistą pareiškimo (skundo) dėl Administracijos 2024 m. lapkričio 27 d. rašto padavimo terminą. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad jis nepraleido pareiškimo (skundo) dėl Administracijos 2024 m. lapkričio 27 d. rašto padavimo termino. Pareiškėjas negalėjo paduoti teismui pareiškimą (skundą) dėl Administracijos 2024 m. lapkričio 27 d. rašto per įstatymo nustatytą terminą dėl force majeure (liet. nenugalima jėga) aplinkybių.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės ir skyrė pareiškėjui 50 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas jau anksčiau kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu (skundu), prašydamas: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 27 d. raštą; 2) pripažinti Administracijos veiksmus (neveikimą ir (ar) vilkinimą atlikti veiksmus) neteisėtais; 3) įpareigoti Administraciją pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. vykdyti teisės akto (Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje) nuostatas ir išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimąsi iš naujo. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 priėmė minėtą pareiškėjo patikslintą pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismo žinioje jau yra administracinė byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas jau ne sykį kreipėsi į teismą su pareiškimais (skundais), prašydamas: 1) panaikinti Administracijos 2024 m. lapkričio 27 d. raštą (rašto numeris: R8-4063); 2) pripažinti Administracijos veiksmus (neveikimą ir (ar) vilkinimą atlikti veiksmus) neteisėtais; 3) įpareigoti Administraciją pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. vykdyti teisės akto (Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje) nuostatas ir išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimąsi; 4) atnaujinti pareiškimo (skundo) dėl Administracijos 2024 m. lapkričio 27 d. rašto padavimo terminą (administracinių bylų numeriai: eI3-8675-362/2025, eI3-9355-780-2025, eI3-10024-402/2025, eI3-10283-535/2025, eI3-10408-809/2025, eI3-10500-641/2025, eI3-12018-621/2025, eI3-11674-525/2025, e13-13069-621/2025, e13-13231-641/2025). Visose įvardytose bylose pirmosios instancijos teismas priėmė nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimus, ir visas minėtas nutartis pareiškėjas apskundė atskiraisiais skundais. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, pakartotinai kreipdamasis į teismą su tapačiais pareiškimo (skundo) reikalavimais, piktnaudžiauja administraciniu procesu, ir nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti pareiškėjui baudą.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 5 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėjas prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka faktinės tikrovės; 3) priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu teismo žinioje buvo administracinė byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškimo (skundo) priėmimo metu teismas vertina tik formalią pareiškimo (skundo) atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Skundžiamos nutarties priėmimo metu teismo žinioje nebuvo administracinės bylos dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas deklaratyviai ir netinkamai įvertino bylos duomenis ir netinkamai išsprendė pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Pareiškėjas, paduodamas pareiškimą (skundą) siekia įgyvendinti teisės aktų nuostatose įtvirtintą teisę kreiptis į teismą.

Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės, tyčia nesiekia ekonomiško, operatyvaus ir teisingo bylos išnagrinėjimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, turi prieigą prie visų duomenų apie pareiškėjo paduotų pareiškimų (skundų) priėmimo procesus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 5 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės, nes teismo žinioje jau yra administracinė byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, prašydamas ją panaikinti.

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, taip pat prašo teismo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime pateikti išaiškinimai dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą neatitinka faktinės tikrovės; 3) priimti atskirąją nutartį. Be to, pareiškėjas atskirajame skunde dėsto argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, (ne)šališkumu ir suinteresuotumu bylos baigtimi. Atsižvelgdama į pareiškėjo pateiktų prašymų kiekį ir atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pirma pasisakys dėl kiekvieno pareiškėjo prašymo atskirai.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) pagrįstumo ir teisėtumo

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) nuostatų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – įgyvendindamas minėtą teisę, asmuo turi pareigą laikytis įstatymo nustatytų sąlygų ir tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-450-575/2024; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ( toliau- ir LVAT) yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas asmens skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma įvertina tai, ar egzistuoja įstatymo nuostatose numatytos procesinės prielaidos atsisakyti inicijuoti administracinės bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu teismas, nagrinėdamas minėtą klausimą, nustato bent vieną iš įvardytų prielaidų, jis motyvuota nutartimi atsisako priimti asmens skundą (prašymą, pareiškimą) (žr., pvz., LVAT 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-684-624/2024; kt.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės, nes teismo žinioje yra administracinė byla Nr. eI3-10434-595/2025, kurioje nagrinėjamas ginčas, kilęs tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad teismo žinioje yra administracinė byla tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teisėju kolegija pažymi, kad skundai yra pripažįstami tapačiais tik tais atvejais, kai visi trys ginčo elementai – ginčo šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas – yra tapatūs. Teismas, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, vertina tai, ar pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-85-822/2025; kt.).

Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas jau anksčiau kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), prašydamas: 1) panaikinti Administracijos 2024 m. lapkričio 27 d. raštą; 2) pripažinti Administracijos veiksmus (neveikimą ir (ar) vilkinimą atlikti veiksmus) neteisėtais; 3) įpareigoti Administraciją pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. vykdyti teisės akto (Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje) nuostatas ir išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimąsi iš naujo; 4) atnaujinti pareiškimo (skundo) dėl Administracijos 2024 m. lapkričio 27 d. rašto padavimo terminą. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 priėmė šį pareiškėjo skundą (pareiškimą) nagrinėti iš esmės.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjo pareiškimo (skundo) padavimo metu teismo žinioje jau buvo iškelta kita administracinė byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimai jau iškeltoje administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 yra identiški pareiškėjo pareiškime (skunde), pateiktame nagrinėjamoje byloje, suformuluotiems reikalavimams.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Nagrinėdama bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė jokių aplinkybių bei argumentų, sudarančių pagrindą abejoti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų (konkrečių jų dalių) atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nagrinėdama bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė poreikio kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija netenkina minėto pareiškėjo prašymo.

Dėl pareiškėjo prašymo pripažinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas neatitinkančiomis faktinės tikrovės

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, prašo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka faktinės tikrovės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją, suteikiančią ar ribojančią teisę teismui nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.).

ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Įvertinusi pareiškėjo prašymo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinis teismas, nagrinėdamas bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, neturi kompetencijos nagrinėti tokio pobūdžio prašymą. Pareiškėjo prašymas yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo atliekamomis teisingumo vykdymo funkcijomis, todėl minėtas prašymas administracinių teismų negali būti nagrinėjamas.

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija nenagrinėja minėto pareiškėjo prašymo.

Dėl pareiškėjo prašymo priimti atskirąją nutartį

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, prašo teismo priimti atskirąją nutartį.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

Nagrinėdama bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui priimti atskirąjį nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą priimti atskirąją nutartį, yra subjektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo teismui priimti atskirosios nutarties. Nagrinėdama bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, sudarančių poreikį spręsti atskirosios nutarties priėmimo klausimą.

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija netenkina minėto pareiškėjo prašymo.

Dėl pareiškėjui paskirtos baudos

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai skyrė jam baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 Eur, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 Eur už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo klausimą, teismas vertina proceso šalies ir (ar) jos atstovo elgesį piktnaudžiavimo aspektu ir skiria baudą tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad piktnaudžiavimu administraciniu procesu yra pripažįstamas asmens elgesys, kai, nesulaukęs skundo priėmimo proceso stadijos pabaigos, asmuo inicijuoja naujus teismo procesus ir teikia skundus dėl tų pačių viešojo administravimo subjekto aktų panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-1188/2025; kt.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, paduodamas pareiškimą (skundą), piktnaudžiauja administraciniu procesu, nes pareiškėjas inicijuoja vis naujus teismo procesus reikšdamas identiškus pareiškimo (skundo) pareiškimo (skundo) reikalavimus (administracinių bylų numeriai: eI3-8675-362/2025, eI3-9355-780-2025, eI3-10024-402/2025, eI3-10283-535/2025, eI3-10408-809/2025, eI3-10500-641/2025, eI3-12018-621/2025, eI3-11674-525/2025, e13-13069-621/2025, e13-13231-641/2025).

Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju, kaip ir pirmosios instancijos teismo nurodytose bylose, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, analogiškai prašo: 1) panaikinti Administracijos 2024 m. lapkričio 27 d. raštą (rašto numeris: R8-4063); 2) pripažinti Administracijos veiksmus (neveikimą ir (ar) vilkinimą atlikti veiksmus) neteisėtais; 3) įpareigoti Administraciją pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. vykdyti teisės akto (Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje) nuostatas ir išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimąsi iš naujo; 4) atnaujinti pareiškimo (skundo) dėl Administracijos 2024 m. lapkričio 27 d. rašto padavimo terminą. Skundžiamos nutarties priėmimo metu administracinėse bylose Nr. eI3-12018-621/2025 ir Nr. e13-13231-641/2025 analogiškų pareiškėjo pareiškimų (skundų) priėmimo klausimas dar nebuvo išspręstas. Tai reiškia, kad pareiškėjas, nelaukdamas pareiškimo (skundo) priėmimo stadijos pabaigos kitose administracinėse bylose, inicijuoja vis naujus teismo procesus reikšdamas tapačius pareiškimo (skundo) reikalavimus.

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, paduodamas pareiškimą (skundą), piktnaudžiauja administraciniu procesu, ir pagrįstai skyrė pareiškėjui 50 Eur dydžio baudą.

Dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, (ne)šališkumo

Pareiškėjas atskirajame skunde dėsto argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, nešališkumu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad visais atvejais asmuo, abejodamas dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi, turi nurodyti ir (ar) pateikti konkrečius duomenis, pagrindžiančius teisėjų šališkumą ir (ar) suinteresuotumą bylos baigtimi, o ne tik įvardyti deklaratyvaus pobūdžio argumentus ir samprotavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, savaime negali būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; kt.).

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, nepateikė jokių konkrečių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti apie pirmosios instancijos teismo teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, nesąžiningą ir šališką elgesį bei išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties.

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, nešališkumu.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą.

Palikti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 5 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Iveta Pelienė