2919a0ea-b4eb-4cfc-b2e4-69720b04ec6a · Klaipėdos apygardos teismas

PATVIRTINTA Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-117-361/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04445-2014-7                                       Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.(S)                                        KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. vasario 9 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimo, n u s t a t ė:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas 2014-12-01 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ V. V. už tai, kad jis 2014-11-05, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus Å¡oninio tarpo ir kliudė vartus bei juos apgadino. Vairuotojas apie įvykį policijos neinformavo ir iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo, todėl tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-19 nutarimu nubaudė V.

V. pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt (28 Eur) bauda, o administracinę bylÄ pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukė, nesant jo veiksmuose Å¡io administracinio teisės pažeidimo sudėties.Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-19 priimtÄ nutarimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Mano, jog teismas nepagrįstai nutraukė bylÄ pagal ATPK 130 str. 1 d., kadangi visi įrodymai, kad V. V. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ , yra surinkti.

V. V. suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu, iÅ¡ jo pasiÅ¡alino suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms ir norėjo taip elgtis. Ä®vertinus tai, kad V. V. dirba vairuotoju, jo vairuojamos transporto priemonės gabaritai dideli, buvo tamsus paros metas, jis privalėjo bÅ«ti ypatingai rÅ«pestingas ir atidus, o pajutęs nedidelį smÅ«gį turėjo įvertinti, kad jo vairuojama transporto priemonė, pravažiavusi vartus, galėjo juos kliudyti, tačiau V.

V. to neįvertino, vartų neapžiÅ«rėjo ir iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ V. V. praÅ¡o netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-19 priimtÄ nutarimÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V.

V. – kaltės, todėl pagrįstai nutraukė administracinė bylÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos tyčia nepasiÅ¡alino (arba pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant klausimÄ dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iÅ¡ įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Å iame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka.

Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiÅ¡kia aktyviais pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos veiksmais. ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog pažeidėjas V. V. pajutęs nedidelį smÅ«gį, turėjo suvokti, jog kliudė vartus, tačiau vartų neapžiÅ«rėjęs iÅ¡važiavo, todėl tyčia pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jų nepatvirtina jokie administracinėje byloje esantys duomenys.Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinę bylÄ pagrįstai konstatavo, jog V.

V., pajutęs nedidelį smūgį, suprato, jog galimai atsitrenkė į šaligatvio bortelį, tačiau išlipęs ir apžiūrėjęs savo transporto priemonę bei vartus nepastebėjo jokių jų apgadinimo požymių, iš įvykio vietos nuvažiavo, todėl jo veiksmuose nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas bei mano, kad V. V., atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu jau buvo tamsu, galėjo nepastebėti nežymaus vartų apgadinimo, kadangi kontaktas buvo nestiprus.

Be to, pažymėtina ir tai, kad V. V. savo automobilio niekur nepaslėpė, jo niekur tyčia nenuvežė, o toliau dirbo savo tiesioginį darbÄ . Be to, V. V. savo kaltę dėl (duomenys neskelbtini) vartų apgadinimo pripažino, kadangi transporto priemonė buvo drausta, draudimas atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , todėl (duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų niekam nereiÅ¡kė. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad V.

V. neturėjo tyčios pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia Å¡ių apylinkės teismo motyvuotų iÅ¡vadų, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                        Dalius Jocys