Legislator Case Law & Legislation
2914a357-ded7-482c-89b7-49243d61987e AI generated

2914a357-ded7-482c-89b7-49243d61987e · Kauno apygardos teismas

Case Number 2914a357-ded7-482c-89b7-49243d61987e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

I. P. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams, o bÅ«tent: 2018 m. birželio 25 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telėje, iÅ¡lipusį iÅ¡ automobilio AUDI ALLROAD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir bandant jį sulaikyti dėl to, kad nepakluso policijos pareigÅ«nų teisėtiems reikalavimams sustoti, pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams – Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajai patrulei A.

Legislator headnote

AI generated

2914a357-ded7-482c-89b7-49243d61987e · Kauno apygardos teismas: Å i aplinkybė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«nai buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę jo (I. P.) atžvilgiu, nes paprastai neatlikdami tarnybinių pareigų, pareigÅ«nai nepersekioja žmonių. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje numatytas principas, nes pareigÅ«nai persekiojo dėl to, kad apeliantas jiems, galbÅ«t, nepatiko ir kėlė kažkokių įtarimų. 2.4. Skunde keliamos abejonės dėl tarnybiniame automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus veikimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-411-238/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30297-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Linai Kopštalytei, dalyvaujant prokurorui Kostui Vinerskui, nuteistojo I.

P. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. P. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Ž. G. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpiui, ir paskirti įpareigojimai: per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) ir taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. I. P. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams, o bÅ«tent: 2018 m. birželio 25 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telėje, iÅ¡lipusį iÅ¡ automobilio AUDI ALLROAD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir bandant jį sulaikyti dėl to, kad nepakluso policijos pareigÅ«nų teisėtiems reikalavimams sustoti, pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams – Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajai patrulei A.

V., Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui E. D. ir Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjui A. L.: vengdamas sulaikymo, standino rankas, muistėsi, spardėsi kojomis, nevykdė teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų liepus jam nusiraminti, o jį sulaikant – uždedant jam antrankius, aktyviais veiksmais, siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtÄ , tyčia pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams, tai yra vyriausiajai patrulei A.

V. koja spyrė į kairės rankos plaÅ¡takÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajai A. V. poodines kraujosruvas kairės plaÅ¡takos V pirÅ¡to galinės falangos srityje, kairio rieÅ¡o sÄ nario nugariniame pavirÅ¡iuje ir tuo sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis I. P. praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė aiÅ¡kiÄ teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo klaidÄ , nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Ä®rodymų tyrimÄ teismas atliko pavirÅ¡utiniÅ¡kai, vienpusiÅ¡kai, teismo padarytos iÅ¡vados nepagrįstos, neteisingos, nelogiÅ¡kos, grindžiamos ne įrodymais, o spėjimais ir prielaidomis.

Nuosprendyje apylinkės teismas iÅ¡ esmės rėmėsi aplinkybėmis ir įrodymais, už kuriuos 2018 m. spalio 9 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15-873-445/2018 apeliantas jau buvo nubaustas, pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalyje, ANK 424 straipsnio 4 dalyje, ANK 426 straipsnio 5 dalyje. 2.2. Dėl nurodyto byloje buvo pažeistas draudimo bausti už tÄ pačiÄ veikÄ du kartus principas, nes dėl to paties įvykio buvo pradėtos baudžiamoji ir administracinė bylos.

Tuo tarpu draudžiama už tÄ pačiÄ veikÄ ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tÄ pačiÄ veikÄ administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra pripažįstama, kad Å¡io principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių. Nesant BK 286 straipsnyje numatytų apelianto kaltės įrodymų, apylinkės teismas rėmėsi iÅ¡skirtinai minėtoje administracinių nusižengimų byloje esančiais įrodymais: 2018 m. birželio 26 d.

Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos O. D. tarnybiniu praneÅ¡imu apie vaizdo stebėjimo kamerų įraÅ¡us Senosios Varėnos kaime; 2018 m. liepos 4 d. Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus virÅ¡ininko R. P. tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame nurodyta, kad tarnybiniame automobilyje VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini), yra sumontuota vaizdo ir garso įraÅ¡ymo įranga (vaizdo registratorius), tačiau dėl techninio gedimo 2018 m. birželio 25 d. dienÄ vaizdas ir garsas nebuvo įraÅ¡inėjami. 2.3.

Teigia, kad viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai davė vienodus parodymus, juos patvirtino ir teisme, nurodydamas, kad kai jis sustojo miško laukymėje prie kapinių tarybiniams kariams, prie jo dideliu greičiu privažiavo tarnybinis automobilis ir atidarytomis priekinėmis keleivio durelėmis nubloškė jį ant žemės, ir priekiniu dešiniu ratu buvo jam užvažiuota ant kojos pėdos (bato). Įvykio metu visi trys pareigūnai neatliko tarnybinių pareigų, grįždami iš Alytaus jie pamatė, kad apeliantas vairuoja automobilį, galimai neturėdamas teisės jį vairuoti, ir nutarė apsisukę pasivyti (važiavo priešingomis kryptimis) ir patikrinti, nors jokių akivaizdžių teisės pažeidimų tuo metu jis (apeliantas) nedarė.

Å i aplinkybė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«nai buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę jo (I. P.) atžvilgiu, nes paprastai neatlikdami tarnybinių pareigų, pareigÅ«nai nepersekioja žmonių. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje numatytas principas, nes pareigÅ«nai persekiojo dėl to, kad apeliantas jiems, galbÅ«t, nepatiko ir kėlė kažkokių įtarimų. 2.4. Skunde keliamos abejonės dėl tarnybiniame automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus veikimo.

Kaip teisme paaiÅ¡kino ir patys pareigÅ«nai, minėta įranga pradeda veikti vos užvedus variklį ir veikia, kol jis iÅ¡jungiamas. Tačiau bÅ«tent įvykio metu registratorius „neveikė“, nors veikė dienÄ prieÅ¡ įvykį ir po įvykio. Prietaisas neveikė dėl nesuprantamų ir prieÅ¡taringų priežasčių. Alytaus AVPK Varėnos PK vadovai skirtingai aiÅ¡kino prietaiso neveikimo priežastis - Reagavimo skyriaus virÅ¡ininkas nurodo, kad įranga neveikė dėl gedimo, o PK virÅ¡ininkas nurodo, kad registratorius neveikė, nes nebuvo įjungtas.

Jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šiuo atveju apelianto veiksmai turėtų būti vertinami pagal BK 286 straipsnį, išskyrus policijos pareigūnų surašytų tarnybinių pranešimų ir jų identiškų parodymų, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikta ar nustatyta. Dėl to, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas turėjo pripažinti, kad jis (I. P.) nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, o jo veiksmai galėtų būtį vertinami tik kaip turintys administracinių nusižengimų, numatytų ANK 505 straipsnyje, požymių.

Alytaus apylinkės teisme iÅ¡nagrinėti įrodymai nepatvirtina apelianto kaltės. Nuosprendis grindžiamas vien prielaidomis ir suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimais, todėl apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Ž. G. praÅ¡o pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Teismo priimtas nuosprendis keistinas dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai I. P. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose. Pagal BK 722 straipsnio nuostatas teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tik tuos asmenis, kurie padarė nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.

Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad kaltinamÄ jį ir nukentėjusiÄ jÄ bÅ«tų saistę Å¡eiminiai ar giminystės ryÅ¡iai. Nagrinėjamu atveju, BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės - dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – skyrimo sÄ lygos imperatyviai nustatytos BK 722 straipsnyje. Vadinasi, asmuo gali bÅ«ti įpareigojamas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tik tuo atveju, kai jis padarė nusikalstamÄ veikÄ artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog I. P. nusikalstamÄ veikÄ padarė prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , kurios jis anksčiau nepažinojo. Byloje surinkti duomenys niekaip nepatvirtina, kad kaltinamÄ jį I. P. su nukentėjusiÄ jÄ pareigÅ«ne A. V. bÅ«tų sieję Å¡eiminiai ar giminystės ryÅ¡iai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – I. P. buvo paskirta pažeidžiant įstatymo nuostatas, todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo I. P. gynėja advokatė Regina Atkočaitienė prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , o prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Prokuroras Kostas Vinerskas prašė prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti, o I. P. apeliacinio skundo netenkinti.

5. Nuteistojo I. P. ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ž. G. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.

7. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Å ios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus bei įvertintus įrodymus bei apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų įrodymų pakanka I. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, nes jis panaudojęs fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams. Dėl I. P. apeliacinio skundo 9. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebÅ«tų naikinami ir keičiami.

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės buvo iÅ¡nagrinėtos neÅ¡aliÅ¡kai, nepažeidžiant teisės į teisingÄ teismÄ , apylinkės teismas tinkamai iÅ¡analizavo byloje esančius įrodymus ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl I.

P. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas tam tikrais aspektais neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ patvirtinančios aplinkybės. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę.

10. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Å io straipsnio dispozicijoje aiÅ¡kiai nurodyti Å¡io nusikaltimo padarymo bÅ«dai: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

11. BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , prieÅ¡inasi valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

12. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu byloje nustatytos Å¡ios faktinės aplinkybės: įvykio metu I. P. nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų ir pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nams – vengdamas sulaikymo, standino rankas, muistėsi, spardėsi kojomis, nevykdė teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų liepus jam nusiraminti, o jį sulaikant – uždedant jam antrankius, aktyviais veiksmais, siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtÄ , tyčia pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams, tai yra vyriausiajai patrulei A. V. koja spyrė į kairės rankos plaÅ¡takÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajai A. V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

13. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė jog I. P. panaudojęs fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams. Å ios aplinkybės nustatytos iÅ¡ nuoseklių nukentėjusiosios A. V. parodymų, kurie patvirtina, kad ji su policijos pareigÅ«nais E. D. ir A. L. vyko tarnybiniu automobiliu iÅ¡ mokymų ir gatvių sankryžoje pastebėjo automobilį, kurį vairavo asmuo, kuriam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir buvo nuspręsta sustabdyti minėtÄ automobilį ir patikrinti, tačiau automobilio „Audi Allroad“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nepakluso teisėtiems policijos pareigÅ«nų veiksmams, tai yra stabdomas nestojo į Å¡alikėlę, o atvirkščiai, padidinęs greitį bandė pabėgti nuo pareigÅ«nų.

Automobilis „Audi Allroad“ pasukęs į miÅ¡ko keliukÄ staiga sustojo prie Å¡alia esančių karių kapinių, atsidaręs dureles staigiai Å¡oko iÅ¡ automobilio ir pradėjo bėgti, tačiau atsitrenkęs į policijos tarnybinio automobilio priekines dureles, vyriÅ¡kis nukrito ant žemės ir policijos pareigÅ«nai tikėjosi jį sulaikyti, tačiau I. P. visais įmanomais bÅ«dais stengėsi iÅ¡vengti sulaikymo, standino rankas, muistėsi, spardėsi, ir policijos pareigÅ«nams bandant uždėti antrankius, jis kaire koja spyrė ir pataikė į patrulės kairės rankos plaÅ¡takÄ , sužalojo.

I. P. kaltę, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neabejotinai patvirtina tiek nuoseklÅ«s nukentėjusiosios A. V. parodymai, tiek kitų policijos pareigÅ«nų, kartu dalyvavusių sulaikyme, tai yra E. D., A. L. bei į pagalbÄ atvykusio kito policijos ekipažo patrulių R. K. ir A. K. parodymai, kurie tarpusavyje sudaro nuosekliÄ visumÄ , atitinkančiÄ baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, spyris pareigÅ«nei į kairės rankos plaÅ¡takÄ , t. y. pats spyrio mechanizmas, patvirtina, kad tai yra tyčinis, o ne neatsargus veiksmas.

Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad I. P. suvokė savo veiksmų pobÅ«dį ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Specialisto iÅ¡vada ir kiti bylos duomenys patvirtino aplinkybę, kad A. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir jį padarė apeliantas smurtinių veiksmų pasekmėje, prieÅ¡indamasis policijos pareigÅ«nams ir siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo dėl padarytų pažeidimų. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad policijos pareigÅ«nams sulaikant galimai administracinį nusižengimÄ padariusį I.

P., pastarajam vengiant sulaikymo, I. P. atliko jam inkriminuotus veiksmus. Taigi, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 286 straipsnis, I. P. veiksmams pritaikytas tinkamai.

14. Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas aptarė I. P. veiksmus, fizinio smurto panaudojimo eigÄ , intensyvumÄ , padarinius ir pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad I. P. veika padaryta tiesiogine tyčia. Teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistojo elgesys buvo sÄ moningas ir kryptingas: darydamas pirmiau aptartus veiksmus, kuriais jis siekė iÅ¡vengti sulaikymo, apeliantas suvokė savo veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs įrodymus, t. y. liudytojų policijos pareigÅ«nų E. D., A.

L., A. K., R. K., nukentėjusiosios A. V. parodymus, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ su foto lentele, specialisto iÅ¡vadas, kitus duomenis, iÅ¡samiai juos aptarė bei pateikė motyvus dėl jų vertinimo, tinkamai nustatė fizinio smurto panaudojimo aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas nevykdė teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų, aktyviais veiksmais ir panaudojęs fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nams.

15. Nesutiktina ir su nuteistojo skundo argumentu, kad policijos pareigÅ«nai yra nusiteikę I. P. atžvilgiu. Jokių pagrįstų argumentų, kuriais bÅ«tų grindžiamas policijos pareigÅ«nų nusistatymas nuteistojo atžvilgiu, savo apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl Å¡is skundo argumentas laikytinas deklaratyviu ir plačiau dėl jo nepasisakytina. Pagrindo abejoti pareigÅ«nų, kurių tiks­las yra nustatyti kaltus, pažeidimÄ padariusius asmenis, neÅ¡a­liÅ¡kumu ir netikėti jų parodymais, nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kad visi liudytojais apklausiami teisiamojo posėdžio metu asmenys, buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

Pabrėžtina ir tai, kad pirmosios instancijos teis­mas nenustatė policijos pareigÅ«nų suinteresuotumÄ bylos baigtimi patvirtinančių aplinkybių, jų neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, jokių objektyvių duo­me­nų dėl galimo policijos pareigÅ«nų suinteresuotumo, savo skunde nepateikia ir pats nuteistasis. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, visi pareigÅ«nai viso proceso metu davė nuoseklius, tarpusavyje neprieÅ¡taraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus.

Jų nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės atitinka raÅ¡ytinę nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ .

16. Skunde apeliantas nurodo, kad jis nubaustas du kartus, nes nuosprendžiu jis nuteistas už tuos pačius veiksmus dėl kurių buvo nubaustas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15-873-445/2018.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo motyvas dėl baudimo antrÄ kartÄ už tÄ pačiÄ veikÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2018 m. spalio 9 d. nutarimu I. P. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį (vengė pasitikrinti neblaivumÄ ar apsvaigimÄ nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų), ANK 424 straipsnio 4 dalį (transporto priemonę vairavo neturint teisės vairuoti), ANK 426 straipsnio 5 dalį (nepakluso reikalavimams sustabdyti transporto priemonę). Pažymėtina, jog nusikalstama veika (pasiprieÅ¡inimas valstybės tarnautojui), kuri buvo inkriminuota ir už kuriÄ nuteistas I. P., nėra tapati veikoms, už kurių padarymÄ jis nubaustas administracine tvarka. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad jis nubaustas du kartus už tuos pačius veiksmus. Todėl Å¡is apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

18. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi kaltinamasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados. IÅ¡ to seka, kad nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

19. Nuteistojo skundo motyvai, kad Å¡io nusikaltimo jis nepadarė, yra argumentuotai paneigti jau minėtais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais bei apylinkės teismo nuosprendyje iÅ¡vardintais kitais įrodymais. Pripažindamas I. P. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl I. P. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 286 straipsnį.

20. Nepagrįstas skundo argumentas, kad apelianto veiksmai turi būti vertinami kaip administracinis nusižengimas ir jo atžvilgiu galėjo būti taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė.

21. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes nuteistojo veiksmuose nustatyti visi bÅ«tini nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, požymiai.

22. BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Taigi įstatymas baudžiamÄ jÄ atsakomybę sieja ne su bet kokiu nepaklusimu Å¡ių asmenų reikalavimams, o su pasiprieÅ¡inimu panaudojant ar grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ . Teismų praktikoje pasiprieÅ¡inimas įvardijamas kaip valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo subjekto muÅ¡imas, smaugimas, pargriovimas, intensyvus stumdymas, dÅ«rimas peiliu, Å¡aunamojo ginklo panaudojimas prieÅ¡ jį, grasinimai nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto.

Smurtas prieÅ¡ valstybės tarnautojÄ ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį subjektÄ gali pasireikÅ¡ti tyčiniu smÅ«gių sudavimu, kankinimu, suriÅ¡imu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smÅ«giais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kiÅ¡enę ir nagais – veidÄ ), smÅ«giavimu taburete, nors smÅ«gio buvo iÅ¡vengta, dÅ«rimu peiliu, Å¡aunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto.

Kasacinio teismo nutartyse, kuriose, be kitų, buvo sprendžiamas ir klausimas dėl nusikaltimo bei administracinio teisės pažeidimo atribojimo, fizinis smurtas yra nuosekliai aiÅ¡kinamas kaip bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smÅ«gių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taigi, BK 286 straipsnio dispozicija aiÅ¡kiai įvardija Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dÄ : fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti.

Tuo tarpu Administracinių nusižengimų kodekse numatyti pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo veiksmai yra tada, kai savo pobūdžiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas nepaklūsta policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti.

23. Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad po apelianto padarytų pažeidimų, policijos pareigÅ«nams teisėtai bandant sulaikyti I. P., jis, siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi policijos pareigÅ«nams, tyčia panaudojo fizinį smurtÄ , padarė sužalojimÄ , ir taip pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams – policijos pareigÅ«nams. Todėl apylinkės teismas pagrįstai apelianto veiksmus kvalifikavo kaip nusikalstamus ir užtraukiančius baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, nuteistojo I. P. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Ž. G. apeliacinio skundo 24. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Ž. G. praÅ¡o pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai I. P. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose.

25. Kolegija konstatuoja, kad iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nuteistajam I. P. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieniems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams ir vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas jam atidėtas 1 (vienų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus: per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

26. Kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atidėdamas bausmės vykdymÄ , paskiria nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, numatytas Å¡io straipsnio 2 dalies 1 – 11 punktuose.

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, I. P. faktiÅ¡kai paskyrė įpareigojimÄ , numatytÄ BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte, o bÅ«tent: įpareigojimÄ per 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

28. Tačiau nuosprendžiu teismas neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaip teigiama prokurorės apeliaciniame skunde.

29. Ta aplinkybė, kad teismas įpareigojimÄ Ä¯vardijo baudžiamojo poveikio priemone ir nuosprendyje vadovavosi BK 67 straipsnio 1 dalimi, BK 722 straipsniu, laikytina raÅ¡ymo apsirikimo klaida. Esant Å¡ioms aplinkybėms, prokurorės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o apsirikimas gali bÅ«ti iÅ¡taisytas paÅ¡alinant neteisingai nurodytas nuorodas.

30. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2020 m. kovo 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo I. P. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Ž. G. apeliaciniai skundai atmetami, o nuosprendis paliekamas galioti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo I. P. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Ž. G. apeliacinius skundus atmesti. PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio nuorodÄ , kuria vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, BK 722 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, ir patikslinti, kad paskirtas įpareigojimas - dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teisėjai Kęstutis Dargužis Danguolė Å iugždinytė Jurga Vasiliauskienė