2913d537-c3a5-4eca-8a2c-1160da523a4a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-11295-608/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15865-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui Linui Blažulioniui, atsakovės atstovei Olgai Malachovič, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Dental Investments“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl nuostolių atlyginimo už naudojimÄ si žemės sklypu ir n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „Dental Investments“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kovės naudai 130,00 EUR per metus periodinę kompensacijÄ , skaičiuojant nuo 2014 m. spalio 20 d., nustatant, kad kompensacija mokėtina iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. Nurodė, kad ieÅ¡kovei nuo 2014 m. spalio 20 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Šiame žemės sklype yra pastatytas atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teise priklausantis elektros perdavimo linijos stulpas ir nustatyta 0,12 ha ploto elektros linijų apsaugos zona bei nustatytas 0,01 ha servitutas, - teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas. Ieškovė 2017 m. spalio 14 d. pretenzija pareikalavo atsakovę akcinę bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ sudaryti su ieškove naudojamos žemės nuomos sutartį bei atlyginti uždarosios akcinės bendrovės „Dental Investments“ patirtus nuostolius už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 7 d.

Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto registro duomenis apie sklypo vertę, atlygintas metinis nuostolių dydis (metinis nuomos mokestis) sudaro 502,20 EUR (1734 Lt). Atsakovė 2017 m. spalio 26 d. atsakyme „Dėl kompensavimo už skirstomųjų tinklų eksploatavimui nustatytÄ servitutÄ â€œ į ieÅ¡kovo pretenzijÄ atsisakė mokėti kompensacijÄ . Nurodė, kad nuostoliai dėl privačiame sklype įrengtų elektros įrenginių gali bÅ«ti atlyginti, jei įrodomas jų faktas ir ryÅ¡ys su servitutu.

Ieškovui UAB „Dental investments“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., yra pastatytas atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teise priklausantis elektros perdavimo linijos stulpas bei nustatyta 0,12 ha ploto elektros linijų apsaugos zona bei nustatytas 0,01 ha servitutas, - teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas. Ieškovui priklausančio žemės sklypo naudojimo pobūdis yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, be to, yra 43 arai, kurie skirti žemės ūkio naudmenims, iš kurių 38 arai skirti ariamai žemei.

Taigi akivaizdu, kad nustatyta elektros linijų apsaugos zona bei dėl jų nustatytas servitutas pablogina ieškovo padėtį, smarkiai apriboja galimybes laisvai, savo nuožiūra, disponuoti konstitucinėmis teisėmis, susijusiomis su nuosavybės valdymu ir disponavimu. Pavyzdžiui, dėl atsakovui priklausančio elektros perdavimo linijos stulpo ir požeminių bei antžeminių komunikacijų ieškovas negali statyti mažaaukščių gyvenamųjų namų, apribojama galimybė, visavertiškai užsiimti žemės ūkio veikla.

Dėl to yra patiriami nuostoliai, kurie galėtų bÅ«ti kompensuojami vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievole mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui. Žemės sklypo rinkos kaina pagal teismų praktikÄ gali bÅ«ti vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-549-695/2015).

Vidutinė Žemės sklypo vertė 3950,00 EUR. IeÅ¡kovas dėl nustatyto servituto ir apsaugos zonos negali naudotos 0,13 ha arba 13 arų ploto sklypo dalimi. Sklypo plotas 0,7 ha, tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas negali naudotis 18,6 proc. sklypo dalimi, kas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 734,70 EUR. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, jog 10 EUR yra protinga kaina už vienÄ arÄ . Pvz. Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-950-357/2017 nurodyta, kad Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos 10,00 EUR už tarnaujančiojo žemės sklypo 1 arÄ per metus periodinės kompensacijos dydis atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei nepažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyros.

Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai praÅ¡ome priteisti 130,00 EUR per metus periodinę kompensacijÄ , skaičiuojant nuo turto įsigijimo dienos, - 2014-10-20, nustatant, kad kompensacija mokėtina iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. Atsakovė ieÅ¡kinio nepripažino. Nurodė, kad elektros įrenginiai ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrengti teisėtai; reikalaujami priteisti nuostoliai neįrodyti; ginčo žemės sklypas ieÅ¡kovės nupirktas jau su teisėtai nustatytais apribojimais; nuo 2018 m. gegužės 1 d.

įsigaliojus vieningai visiems tarnaujančių daiktų savininkams mokamos kompensacijos apskaičiavimo metodikai ieškovė turės teisę kreiptis dėl galimų servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamu atveju servitutas, užtikrinantis atsakovės teisę naudotis ieškovei priklausančios žemės sklypo dalimi (t. y. teisės aktų nustatyta tvarka atlikti elektros energetikos objekto remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų, taip pat servitutas tiesti požemines, antžemines komunikacijas), yra nustatytas administraciniu aktu.

Å is administracinis aktas iÅ¡ esmės įteisino įstatyminį servitutÄ ieÅ¡kovės nuosavybėje. RaÅ¡ytiniai įrodymai (iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ GIS, Priedas Nr. 2), patvirtina, kad per ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ einantys Elektros įrenginiai įrengti iki 2004 m. liepos 10 d. nuosavybė - tai žemės savininko teisė valdyti jam priklausančiÄ Å¾emę, ja naudotis ir disponuoti (ŽĮ 3 straipsnis). Iki nuosavybės teisių atkÅ«rimo, valstybė žemę valdė nuosavybės teise (1964 m.

CK 97 - 99 straipsniai). Atsakovei Å¡iuo metu priklausančios elektros kabelių linijos žemės sklype buvo nutiestos tuo metu, kai žemės sklypas ir pačios elektros kabelių linijos nuosavybės teise priklausė valstybei (1969 metais), t. y. nutiestos paties turto savininko jam priklausančioje žemėje. Taigi, vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu, konstatuotina, kad ieÅ¡kovės žemėje esantys atsakovei priklausantys elektros įrenginiai buvo įrengti teisėtai, iki ieÅ¡kovei įsigyjant žemės sklypÄ bei pastarajai žinant apie jų buvimÄ , ir Å¡iuo metu atsakovė teisėtai, teisės aktuose numatyta apimtimi naudojasi ieÅ¡kovės žemės sklypu elektros įrenginių eksploatavimui.

Elektros įrenginiai, esantys ieÅ¡kovei priklausančiame sklype, pradėti eksploatuoti nuo 1969 m., ieÅ¡kovė, nei jos pirmtakai nė karto nesikreipė į atsakovę dėl konkrečios atsakovės darbuotojų padarytos žalos atlyginimo ir nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Remiantis teismų praktika, nustatant kompensacijos ar nuostolių dėl nustatyto servituto žemės sklypui dydį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į servituto nustatymo metu esančiÄ Å¾emės sklypo paskirtį ir naudojimo sÄ lygas.

Kaip jau minėta (atsiliepimo 8 pastraipa), žemės sklypui nustatyti dviejų rÅ«Å¡ių servitutai – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas ir kelio servitutas, taip pat kelios specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos – dirvožemio apsauga, pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, vandens telkiniai, nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorija ir apsaugos zonos bei elektros linijų apsaugos zonos. Atsižvelgiant į tokį ginčo žemės sklypui nustatytų apribojimų kiekį ir mastÄ , elektros linijos ir jų apsaugos zonos nėra vieninteliai apribojimai naudotis žemės sklypu.

Taigi, ieÅ¡kovės teisės ir be nutiestų komunikacijų yra apribotos, tuo labiau, kad kiti apribojimai nustatyti ženkliai didesnei Žemės sklypo daliai nei tie, dėl kurių buvimo praÅ¡omÄ atlyginti nuostolius (pvz., dirvožemio apsauga nustatyta 0,43 ha plotui, pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos zonos – 0,70 ha plotui, nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorija ir apsaugos zonos – 0,70 ha). Specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos nagrinėjamu atveju nustatytos visam žemės sklypo plotui (pagal NTR duomenis, IeÅ¡kovei priklausančio sklypo plotas yra 0,70 ha).

Tokiu bÅ«du IeÅ¡kovės nurodyta žemės sklypo dalis (0.13 ha), kuria ji negali naudotis dėl neva nustatyto servituto ir elektros linijų apsaugos zonos, patenka į kito apribojimo plotÄ . Taigi, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kiniu reikalaujama atlyginti nepagrįstus nuostolius, kai tuo tarpu suvaržymai visam žemės sklypo plotui nustatyti net ne dėl atsakovės įrenginių buvimo ieÅ¡kovės žemės sklype, o dėl kitų visam sklypo plotui nustatytų specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų - pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos bei nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorija ir apsaugos zonos.

Daugiau nei pusė IeÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo yra skirta ne mažaaukščių namų statybai, bet žemės Å«kio darbams. Elektros apsaugos zonos nėra kliÅ«tis žemės Å«kio veiklai. Vadovaujantis EEÄ® 75 straipsnio 4 dalimi, elektros energetikos objektų apsaugos zonose taikomi draudimai nėra absoliutÅ«s ir gali bÅ«ti netaikomi gavus atsakovės sutikimÄ . IeÅ¡kovė dėl tokio sutikimo į atsakovę nesikreipė, todėl nepagrįstas ir atmestinas ieÅ¡kinio argumentas, kad ieÅ¡kovė negali naudotis 0.13 ha Žemės sklypo plotu dėl jame nustatytos elektros linijų apsaugos zonos.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , tarnaujančiojo daikto savininko nuostolius įrodyti bÅ«tina tiek sprendžiant klausimÄ dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo, tiek dėl kompensacijos už nustatytÄ servitutÄ mokėjimo. IeÅ¡kovė jokių konkrečių nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, ir jų dydžio neįrodė. IeÅ¡kovės reikalavimas atlyginti nuostolius, patiriamus dėl servituto nustatymo, nėra paremtas jokiais objektyviais įrodymais apie realiai patiriamÄ Å¾alÄ , todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui Å¡iuo atveju turi bÅ«ti sumokėtas nuostolių atlyginimas pagal CK 4.129 straipsnį.

PrieÅ¡ingu atveju, teismui tenkinus nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, bÅ«tų suformuota ydinga praktika, kurios pagrindu bet kuris asmuo siektų įsigyti elektros įrenginiais apstatytÄ Å¾emės sklypÄ ir iÅ¡ atsakovės gauti kuo didesnę kompensacijos sumÄ kuriÄ vėliau faktiÅ¡kai turėtų padengti visi elektros energijos vartotojai. Be to, periodinės kompensacijos reikalavimas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisiniam reguliavimui, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Å iuo atveju vienintelis teisingas kompensacijos mechanizmas gali bÅ«ti siejamas tik su specialiuoju teisės aktu, priimtu, įgyvendinant EEÄ® 75 straipsnio 3 dalį.

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dental Invest“ nuo 2014 m. spalio 20 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (e.b.l. 12-14). Minėtame ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dental investments“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pastatytas atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teise priklausantis elektros perdavimo linijos stulpas bei nustatyta 0,12 ha ploto elektros linijų apsaugos zona bei nustatytas 0,01 ha servitutas, - teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-2019/2017, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiÅ¡kia, kad nustatant servitutÄ turi bÅ«ti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra; civiliniams teisiniams santykiams bÅ«dingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi bÅ«ti teisingai atlygintas; viena teisinio santykio Å¡alis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitai Å¡aliai.

Civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpcijÄ â€“ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Ä®gydama naudos viena civilinių santykių Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitai Å¡aliai, nebent Å¡alių susitarimu bÅ«tų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o Å¡io daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi bÅ«ti kompensuojami.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis ne tik tais atvejais, kai jis nustatytas teismo sprendimu, bet ir tais, kai yra nustatytas administraciniu aktu. Servitutas gali bÅ«ti neatlygintinis tik iÅ¡imtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindÄ (pvz., atitinkamÄ Å¡alių susitarimÄ ). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sÄ lygos – nuo 2007 m. spalio 25 d. nustatyta 0,112 ha elektros linijų apsaugos zona; ieÅ¡kovei priklausančiame žemės sklype yra pastatytas atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teise priklausantis elektros perdavimo linijos stulpas bei nustatytas 0,01 ha servitutas, - teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas. IeÅ¡kovo įsigytas ginčo žemės sklypas įstatymu nustatyto servituto pagrindu yra tarnaujantysis daiktas atsakovės energetikos objekto (vieÅ¡pataujančiojo daikto), skirto elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti, tinkamam naudojimui užtikrinti (LR CK 4.111 str., 4.124 str.).

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d. numato, kad energetikos objektų eksploatavimui užtikrinti nustatomi servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas.

Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas yra specialioji teisės norma Civilinio kodekso atžvilgiu. Taigi, byloje sprendžiamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo ir kompensacijos priteisimo, kai servitutas nustatytas įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-2019/2017, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymu nustatytas servitutas yra atlygintinis. Pagal paminėtÄ teismų praktikÄ aplinkybė, jog ieÅ¡kovas, įsigydamas žemės sklypÄ , turėjo matyti, jog žemės sklypas buvo apsunkintas servitutu, ir turėjo žinoti, jog pagal tuometinį teisinį reglamentavimÄ nustatytas servitutas nebuvo atlygintinis (buvo galima praÅ¡yti atlyginti tik įrodytus tiesioginius nuostolius), negali bÅ«ti visa lemianti sprendžiant klausimÄ dėl servituto atlygintinumo.

Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir teisės aktuose nustačius atlygintinį servitutÄ po 2004 m. liepos 10 d. įrengtiems elektros energetikos objektams ir įrenginiams eksploatuoti ar naudoti naujiems objektams, iki 2004 m. liepos 10 d. žemės sklypÄ Ä¯sigijusio asmens teisės tampa labiau suvaržytos lyginant su naujai įgyto žemės sklypo savininko teisėmis, o tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistas civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo principas (CK 1.2 straipsnio 1dalis), nes žemės sklypų savininkai, iki Energetikos įstatymo nuostatų pakeitimo įsigiję žemės sklypus, apsunkintus servitutu, prarastų teisę reikalauti už jų naudojimÄ atlyginimo, o kitoks teisės aktų aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams (CK 1.5 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje numatyta, kokiais kriterijais turi vadovautis teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobÅ«dis ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes.

Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. Teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.129 str. numato teismo teisę parinkti kompensacijos tarnaujančiojo daikto savininkui rūšį – tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensacijÄ . Nagrinėjamu atveju kompensacijos dydis nustatomas, atsižvelgiant į tai, kad servitutas nustatytas ne visam ieÅ¡kovės valdomam žemės sklypui, o tik 0,13 ha žemės sklypo plotui, ieÅ¡kovė Å«kinės veiklos nevykdo, duomenų apie žemės sklypo nuvertėjimÄ nepateikė, žemės sklypui taip pat nustatyti kiti apribojimai, nesusiję su atsakovės vykdoma veikla, tačiau atsižvelgiama, jog nurodyta 0,13 ha žemės sklypo dalimi ieÅ¡kovė negali naudotis dėl elektros oro linijos apsaugos zonos, ieÅ¡kovė privalo laikytis ribojimų, elektros tinklų įmonių darbuotojai elektros oro linijos apsaugos zonoje gali laisvai patekti, atlikti eksploatavimo ir remonto darbus.

Taigi, dėl nustatytų servitutų ieÅ¡kovė patiria nepatogumus ir turtinius netekimus, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais bei Å¡alių interesų pusiausvyros principu, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 130,00 EUR periodinė kompensacija, kuri skaičiuojama nuo 2014 m. spalio 20 d. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatys tvarkÄ , pagal kuriÄ bus iÅ¡mokamos kompensacijos dėl servitutų nustatymo Elektros energijos įstatymo 75 straipsnio 3 dalyje nurodytų žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams.

Dėl tokio kompensacijos būdo ir laikotarpio yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 22 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-600-345/2018. Atsakovės argumentas, jog ieškovė neįrodė tikslaus nuostolių, patiriamų dėl servituto nustatytų suvaržymų dydžio, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo prievolės atlyginti nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 vasario 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-2019/2017, yra išaiškinęs, kad nors konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis), tačiau jeigu konkretūs nuostoliai neįrodyti, tai teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių atlyginimo priteisimo.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu Å¡alis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-549-695/2015, yra pripažįstama, jog žemės sklypo rinkos kaina pagal teismų praktikÄ gali bÅ«ti vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį. Nagrinėjamu atveju vidutinė žemės sklypo vertė yra 3950,00 EUR.

Žemės sklype yra pastatytas atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teise priklausantis elektros perdavimo linijos stulpas bei nustatyta 0,12 ha ploto elektros linijų apsaugos zona ir 0,01 ha servitutas, - teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas. Taigi ieškovas dėl nustatyto servituto ir apsaugos zonos negali naudotis 0,13 ha arba 13 arų ploto sklypo dalimi. Sklypo plotas 0,7 ha, tai reiškia, kad ieškovas negali naudotis 18,6 proc. sklypo dalimi, kas pinigine išraiška sudaro 734,70 EUR.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog 10 EUR už tarnaujančiojo žemės sklypo 1 arÄ per metus periodinės kompensacijos dydis atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei nepažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyros (Å iaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-950-357/2017). Atsakovė leistinais įrodymais nepaneigė ieÅ¡kovės reikalaujamos kompensacijos pagrįstumo. Todėl teismas sutinka su ieÅ¡kovo reikalaujamu kompensacijos dydžiu.

Iš atsakovės ieškovės naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 15,00 EUR žyminis mokestis ir 847,00 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (LR CPK 92 str., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Dental Investments“ naudai 130,00 EUR per metus periodinę kompensacijÄ , skaičiuojant nuo 2014 m. spalio 20 d., iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatys tvarkÄ , pagal kuriÄ bus iÅ¡mokamos kompensacijos dėl servitutų nustatymo Elektros energijos įstatymo 75 straipsnio 3 dalyje nurodytų žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams, nustatant, kad kompensacija mokėtina iki kiekvienų metų gruodžio 31 d.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Dental Investments“ naudai 862,00 EUR (aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lidija Valentukonytė