2015-10-21 Nr. AB-20367-3-64-3-00829-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-110-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00829-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo V. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kurio jis prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 850 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. rugsėjo 4 d. (išsiųsta 2015 m. rugsėjo 1 d.) buvo gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Paaiškina, jog Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimą pareiškėjas gavo 2015 m. birželio 19 d. Įvykdęs visus reikalavimus per 10 dienų apeliacinį skundą išsiuntė 2015 m. birželio 29 d. Taigi termino nepraleido. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė priimti apeliacinį skundą ir motyvavo, jog pareiškėjas pavėlavo jį pateikti, su kuo pareiškėjas nesutinka. Buvo padavęs prašymą būrio viršininkui, kad padarytų kopijas dokumentų, patvirtinančių tikslingus pareiškėjo veiksmus – kada gavo teismo nutartį ir kada išsiuntė apeliacinį skundą, tačiau 2015 m. rugsėjo 2 d. baigėsi jo bausmės atlikimo laikas, dokumentų nėra gavęs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Kaip minėta, administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. birželio 12 d. (b. l. 113, 114), todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2015 m. birželio 26 d. Pareiškėjas pirmą kartą apeliacinį skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui išsiuntė 2015 m. birželio 29 d. (b. l. 124), t. y. praleidęs skundo padavimo terminą.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo atsisakė priimti kaip paduotą praleidus įstatymo numatytą terminą ir neprašant jo atnaujinti.

2015 m. rugpjūčio 3 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir priimti apeliacinį skundą.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino ir neatnaujino termino apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo paduoti.

Pareiškėjas prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti išsiuntė 2015 m. rugsėjo 1 d.

Pažymėtina, jog pareiškėjas nedalyvavo 2015 m. birželio 11 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą, tačiau apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai (b. l. 108), be to, pareiškėjas buvo pateikęs prašymą neetapuoti jo į teismą. Su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjas buvo supažindintas 2015 m. birželio 19 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendime buvo išaiškina jo apskundimo tvarka (sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą) (b. l. 114–121).

Pareiškėjas nurodo, jog apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą lėmė tai, jog jis neturi teisinio išsilavinimo, taip pat neturėjo pakankamai laiko apeliaciniam skundui surašyti. Teisėjų kolegija šių aplinkybių nevertina kaip objektyvių ir pagrindžiančių prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Nors Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2015 m. birželio 19 d., t. y. likus 7 dienoms iki termino apeliaciniam skundui paduoti pabaigos ir apeliacinio skundo paruošimo laikas sutrumpėjo, apeliacinio skundo termino praleidimas ir pareiškėjo nurodomos subjektyvaus pobūdžio aplinkybės nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti. Tai, jog pareiškėjas netinkamai skaičiavo apeliacinio skundo padavimo terminą (14 dienų apeliacinio skundo padavimo terminą skaičiavo ne nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo, o nuo jo gavimo dienos), nevertintina kaip aplinkybė, pagrindžianti termino praleidimą. Be to, kaip matyti, pareiškėjo pateiktas apeliacinis skundas nėra didelės apimties (byloje pateikta pareiškėjo apeliacinio skundo kopija, b. l. 123), kas sudaro pagrindą vertinti, jog 7 dienų terminas apeliacinio skundo parengimui laikytinas pakankamu.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas jau antrą kartą prašo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Pirmasis jo prašymas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi buvo netenkintas. Teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia dėmesį, kad nutartis atsisakyti priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti skundą, kartu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą apskundimo terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-293/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ABTĮ nenustato naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas. Toks naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo negalėtų būti patenkintas, nėra nustatytas ir ABTĮ bendrosiose nuostatose, reglamentuojančiose procesinius terminus (65–67 str.). Įstatyme nesant nustatyto naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas, asmenys gali kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais daug kartų, tačiau teismas, nagrinėdamas termino atnaujinimo klausimą, turi termino atnaujinimo teisės normas taikyti tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas proceso ekonomiškumo principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas (2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-90/2012).

Iš pareiškėjo antrojo prašymo atnaujinti praleistą terminą matyti, kad jis yra grindžiamas tokiomis pat aplinkybėmis, kaip ir pirmasis, kurio Šiaulių apygardos administracinis teismas netenkino. Jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad pareiškėjas apeliacinio skundo nespėjo laiku pateikti dėl objektyvaus pobūdžio aplinkybių, pareiškėjas nenurodė. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad antrą prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškėjas išsiuntė 2015 m. rugsėjo 1 d., t. y. praėjus daugiau kaip dvejiems mėnesiams nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo.

Be to, pareiškėjas papildomai reiškia nesutikimą su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, kuria jo prašymas dėl termino atnaujinimo buvo netenkintas, tačiau Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija jos teisėtumo ar pagrįstumo nevertina.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, išimtinai nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. M. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Veslava Ruskan