290fe028-7c59-4e5a-be42-e9debdd6b7ff · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Bylos Nr. N1-247-506/2021 Proceso Nr. 01-1-24759-19 Procesinė kategorija: 1.2.14.1.2.5.; 1.2.14.3.2.1.; 2.3.6.4. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 1 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui Gyčiui Normantui, nepilnamečio kaltinamojo E. H. įstatyminei atstovei R. J.-M., nepilnamečio kaltinamojo E. K. įstatyminei atstovei D. Č., advokatams R.Vanagui, A.Svilai, civilinio atsakovo – VšĮ Vaikų ir paauglių socializacijos centras atstovui - adv.

Ž. Narkevičiui, civiliniams atsakovams – S. H. ir N. H., nukentėjusiesiems P. Å . ir K. P.-Å ., nepilnamečių nukentėjusiųjų įstatyminei atstovei K. P.-Å ., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: E. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Å¡iuo metu laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pradinio iÅ¡silavinimo (9-os klasės moksleivis), nevedęs, teistas 9 kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-24 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. – 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-01 nuosprendžiu pagal LR BK178 str. 2 d.– 8 (aštuonių) mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmė subendrinta su 2018-08-24 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 11 mėn. laisvės apribojimo;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10- 15 nuosprendžiu pagal LR BK 178str.1 d. – 8 mėn. laisvės apribojimo bausme;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-15 nuosprendžiu pagal LR BK178 str. 2 d.;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10- 18 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-22 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d.– 2 metų laisvės apribojimo bausme;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-27 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str.1 d. – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-25 nutartimi subendrintos 2019-02-22 ir 2019-02-27 nuosprendžiais paskirtos bausmės, galutinė bausmė - 2 metai laisvės apribojimo, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-30 nutartimi pakeista 45 parų areštu;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-24 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d.- 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė subendrinti su 2019-07-30 nutartimi paskirta bausme, galutinė bausmė - 6 mėn. ir 20 dienų laisvės atėmimo, LR BK 92 str. 1 d. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-10 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., pritaikius BK 64-1 str. - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2019-10-24 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 9 mėnesiai ir 20 dienų laisvės atėmimo. LR BK 92 str. 2 d. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams su įpareigojimais, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, 8-os klasės moksleivis, nevedęs, teistas 2 kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-23 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., pritaikius BK 64-1 str. - 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-24 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., bausmes subendrinus ir pritaikius LR BK 64-1 str. - 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su 2019-12-23 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 8 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė : E. H. atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ : jis 2019-06-13 apie 13.30 val., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , užėjo į (duomenys neskelbtini) esantį butÄ , kuriame gyvena jo pažįstamas nepilnametis A.

Å ., gim. (duomenys neskelbtini) m., apgaudamas pastarÄ jį dėl atėjimo priežasties, t.y. sakydamas, kad atnešė elektroninę cigaretę, ir A. Å . akivaizdoje, jo tėvų miegamajame iÅ¡ komodos stalčiaus pagrobė dviejuose vokuose buvusius 4000 eurų grynųjų pinigų, priklausančių sutuoktiniams P. Å . ir K. P.-Å ., po ko su pinigais pasiÅ¡alino. Å iais veiksmais E. H. padarė K. P.-Å . 4000 eurų turtinę žalÄ . Be to, E. H. ir E. K., įsibrovę į patalpÄ bei panaudoję fizinį smurtÄ ir kitaip atėmę galimybę asmeniui prieÅ¡intis, pagrobė svetimÄ turtÄ : jie 2019-06-20 apie 13.30 val., iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami kartu, apgaudami mažametį Ž.

Å ., gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl atėjimo priežasties, turto grobimo tikslu įsibrovė į pastarojo namus, t.y. adresu (duomenys neskelbtini) esantį butÄ ir ten, E. H. suėmus Ž. Å . už pečių ir prievarta šį nuneÅ¡us bei uždarius tualete, o E. K. laikant tualeto duris, kad Ž. Å . neiÅ¡eitų, taip Å¡iais bendrais veiksmai sukėlė pastarajam fizinį skausmÄ bei atėmė galimybę prieÅ¡intis. Tada E. H. pradėjo bute ieÅ¡koti pinigų ir miegamojo komodos stalčiuje radęs 100 svarų sterlingų (114 eurų) grynųjų pinigų, priklausančių sutuoktiniams P. Å . ir K.

P.-Å ., kartu su E. K. pasiÅ¡alino. Å iais veiksmais E. H. ir E. K. padarė K. P.-Å . 114 eurų turtinę žalÄ . Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamuoju E. H. prisipažino kaltu ir paaiÅ¡kino, kad 2019-06-13 dienos metu jis buvo kartu su E. K.. Jie važiavo pas A. Å . į namus, adresu (duomenys neskelbtini). E. K. liko laukti laiptinėje prie durų, o jis (E. H.) paskambino į duris. Jas atidarė A. Å .. Jis (E. H.) pasisveikino, pasakė kažkÄ apie žaidimus ar, kad elektroninę cigaretę atnešė, ir užėjo į butÄ .

Kadangi žinojo, kad miegamajame komodos stalčiuje padėti pinigai, priėjo prie komodos, paėmė iÅ¡ stalčiaus du vokus su pinigais ir iÅ¡bėgo iÅ¡ buto. Pinigų buvo daug - lygiai 4 tÅ«kstančiai eurų. Viename voke buvo 200 eurų, kitame - daug 50 eurų kupiÅ«rų. Tai buvo seniai, todėl jis dėl ligos (past. – diagnozuotas (duomenys neskelbtini)) ne viskÄ atsimena. A. Å . jį vijosi, sakė, kad policijÄ iÅ¡kvies. Po savaitės abu su E. K., žinodami, kad gali dar rasti pinigų, vėl nuvažiavo pas A.

Å ., tačiau duris atidarė mažas vaikas – A. Å . brolis. Jis (E. H.) užėjo į vidų ir gal po 2 minučių pakvietė E. K.. Tada jis (E. H.) vaikÄ nunešė į tualetÄ ir ten uždarė, o pats pradėjo bute ieÅ¡koti pinigų. E. K. tuo metu laikė tualeto duris. Vaikas lyg Å¡aukė, kad jį iÅ¡leistų, spardė duris, todėl jis E. K. pasakė įjungti tualete Å¡viesÄ . Vėliau apÅ¡vietimas tualete automatiÅ¡kai iÅ¡sijungė. Ant komodos arba lagamine, o gal sieninėje spintoje rado kažkokių užsienietiÅ¡kų pinigų - ne eurų, berods, svarų sterlingų.

Pinigus pasiėmė, nuvažiavo į geležinkelio stotį ir ten iÅ¡sikeitė į eurus. Gavo apie 120 eurų, iÅ¡ to sprendžia, kad svarų buvo daugiau nei 120. Juos iÅ¡leido kartu su E. K. TÄ kart jis rado tik svarus, eurų nerado. E. K. tomis aplinkybėmis jokių pinigų negalėjo paimti. Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamuoju E. K. prisipažino kaltu ir paaiÅ¡kino, kad 2019-06-13 jis su E. H. autobusu atvažiavo prie nukentėjusiojo namo. E. H., paprašęs palaukti laiptinėje, vienas užėjo pas draugÄ , paskui iÅ¡bėgo.

Jis (E. K.) suprato, kad jie eina kažkÄ vogti. E. H. pakvietus, jis taip pat buvo užėjęs į tÄ butÄ , tačiau netrukus išėjo ir vėl laukė koridoriuje. Dėl antrojo epizodo E. K. paaiÅ¡kino, kad 2019-06-20 jis su E. H. vėl važiavo ten pat, viskÄ jau buvo suplanavę (past. – suplanavę pagrobti pinigų). Prie namo sutiko einantį namo vaikÄ , E. H. nusivedė tÄ vaikÄ Ä¯ butÄ , o jis (E. K.) liko laiptinėje. Paskui E. H. jį pakvietė į vidų ir pasakė palaikyti tualeto duris.

Laikydamas duris – tai truko apie 10 minučių - jis (E. K.) žinojo, kad tualete uždarytas vaikas. Vaikas kažkÄ sakė, kad kažkÄ kvies, vienÄ kartÄ bandė iÅ¡eiti. Dėl Å¡viesos tualete nieko nežino. E. H. vaikščiojo po butÄ , po to pasuko link išėjimo durų. Jis (E. K.) nusekė E. H. iÅ¡ paskos ir jie išėjo. Lauke E. H. jam parodė apie 100-120 nelietuviÅ¡kų pinigų – svarų. BÅ«damas bute jis (E. K.) tik vienÄ kartÄ pažiÅ«rėjo kambaryje į stalčių, bet nieko nerado.

Eurų iš šito buto jie neėmė, ten buvo kitokie pinigai. Apklausta teismo posėdžio metu nukentėjusioji K. P.-Š. paaiškino, kad apie nagrinėjamų įvykių aplinkybes ji žino iš vaikų pasakojimų. Pirmuoju atveju buvo pagrobti du vokai su pinigais, iš viso apie 4000 eurų. Antruoju atveju buvo pagrobti 200 eurų ir taip pat svarai sterlingų, tačiau svarų sterlingų jie pasigedo vėliau. Svarai buvo komodos stalčiuje vokelyje. Apie tai smulkiau paaiškins jos vyras. Antruoju atveju pagrobti 200 eurų buvo dviejuose vokeliuose sieninėje spintoje įvairiomis kupiūromis, tai vaikų pinigai.

Dėl pirmojo atvejo sÅ«nus A. sakė, kad jis atėjusiam E. H. pradarė duris su grandinėle, tačiau Å¡is sakė įleisti jį į butÄ , nes atnešė elektroninę cigaretę. A. atidarius duris E. H. jį nustÅ«mė, nubėgo prie komodos ir paėmė pinigus. PrieÅ¡ kelis metus sÅ«nus ir E. H. kartu lankė dienos centrÄ , tada E. H. iÅ¡ sÅ«naus buvo apgaule iÅ¡viliojęs pinigų elektroninei cigaretei. SÅ«nus Ž. kaltinamųjų nepažinojo, jis pasakojo, kad rakino duris, laiptinėje matė aukščiau stovinčius du paauglius.

E. H. jį stumtelėjo, sakė, kad brolis skolingas žaidimų diskų, nuėjo į svetainę, po to į miegamÄ jį prie komodos. Nieko neradęs į butÄ Ä¯leido antrÄ vaikinÄ , o jį (Ž.) sugriebęs už rankų, nunešė ir uždarė prievarta tualete. Antras vaikinas laikė uždarytas tualeto duris, jie dar atėmė sÅ«naus telefonÄ . Vaikinai, pasak sÅ«naus, bute prabuvo apie 45 min, o Ž. laikė uždarytÄ tualete apie 30 min. Apie šį įvykį ji sužinojo tik vakare, kai grįžusi rado iÅ¡verstus namus.

Ž. tuo metu buvo pas močiutę. Sutvarkiusi butÄ ji rado ant komodos padėtus tuščius du vokus. Tie vokai prieÅ¡ šį įvykį buvo padėti koridoriaus sieninėje spintoje, užkiÅ¡ti tarp rÅ«bų, juose buvo laikomi pinigai - 150 Eur įvairiomis kupiÅ«romis (10, 20 nominalo). Po Å¡io įvykio Facebook,e jie rado E. H. ir E. K. nuotraukas ir sÅ«nus Ž. juos abu atpažino. Abi vagystės vyko per trumpÄ laikÄ , ji negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės, kad 200 eurų dingo pirmo epizodo metu.

Apie dingusius svarus buvo minėta tyrėjui. Svarai gulėjo tame pačiame komodos stalčiuje, iÅ¡ kurio buvo pagrobti 4000 eurų, gal jie buvo pagrobti ir pirmuoju atveju, t.y. 2019-06-13. Pagrobtieji pinigai buvo iÅ¡ ilgalaikių santaupų. Dėl Å¡ių įvykių jie patyrė ir neturtinę žalÄ : turėjo daug iÅ¡gyvenimų, Å¡eimoje auga trys vaikai, dėl jų atsirado nerimas - gal jų kas nors tykos. Daugiausia nerimo sukėlė antrasis įvykis, sÅ«nus Ž. patyrė didelius iÅ¡gyvenimus, jis jaučia nerimÄ tamsiose patalpose, pas psichologus nesikreipė.

Ž. skaudėjo kojas, jis buvo nuvežtas į ekspertizę, bet sužalojimų nenustatė. Neturtinės žalos dydį - 3000 Eur - jiems nurodė tyrėja. Baigiamosios kalbos metu K. P.-Å . praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ sumažino iki 1500 Eur. Nukentėjusysis P. Å . teismo posėdžio metu parodė, kad 2019-06-13 apie 13.55 val. jam paskambino žmona ir pranešė, kad jai skambino sÅ«nus A. ir papasakojo, kad pas juos į namus atėjęs sÅ«naus iÅ¡ matymo pažįstamas asmuo vardu E. pagrobė pinigus.

Išsigandęs sūnus paprašė skubiai grįžti į namus. Jam atvažiavus į namus sūnus papasakojo, kad 2019-06-13 apie 13.30 val. į namus pas jį atėjo iš matymo pažįstamas E. H. ir iš miegamajame esančios komodos pagrobė pinigus. Pinigai buvo laikomi keliuose vokuose viršutiniame komodos stalčiuje. Dingo vokeliai su eurais, viename vokelyje buvo 4000 eurų, o kitame 100-200 eurų. Pinigus jis buvo perskaičiavęs maždaug prieš savaitę prieš šį įvykį. Kad iš to paties stalčiaus dingo svarai buvo pastebėta po antrosios vagystės. Svarai buvo padėti toliau ir pirmuoju atveju nebuvo rasti. 100-200 eurų, kurie buvo pagrobti kartu su 4000 eurų, į ieškinį neįtraukti.

Dėl antrojo epizodo sūnus Ž. pasakojo, kad jie (past. – kaltinamieji) pasitiko jį laiptinėje, užėjo į namus, išvertė visus namus. Iš pradžių ieškojo tame komodos stalčiuje, kur ir pirmo epizodo metu, bet nieko nerado. Tada kaltinamieji išvertė visus namus, paėmė vaikams dovanotus pinigus. Apie tuos pinigus žmona geriau žino, ten buvo 100 ar 150 eurų. Po antro kaltinamųjų vizito jie pasigedo 440 svarų, kurie buvo po 20 svarų kupiūromis. Apie tai, kad dingo svarai jie minėjo tyrėjai, tačiau ji to neužfiksavo, sakė, gal taip ir palikti.

RaÅ¡ytiniai duomenys Apklaustas liudytoju nepilnametis A. Å . parodė, kad 2019 m. birželio mėnesį jam bÅ«nant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) į duris paskambino E. H., kurį pažįsta iÅ¡ matymo. Jam atidarius durų plyÅ¡elį, E. H. pasakė, kad turi elektroninę cigaretę, už kuriÄ A. Å . jau buvo sumokėjęs prieÅ¡ keletÄ mėnesių, ir paprašė atidaryti duris. A. Å . atidarė duris ir norėjo paimti elektroninę cigaretę, tačiau E. H. užėjo į namus ir pasakė, kad elektroninė cigaretė yra lauke pas jo pusbrolį.

A. Å . jo įsileisti nenorėjo. E. H. atėjo į svetainę ir paklausė, kÄ jis daro. Atsakė, kad žaidžia su konsole. E. H. pastovėjo kelias sekundes ir nuėjo į tėvų kambarį. Anksčiau E. H. yra buvęs jų namuose ir galėjo žinoti buto iÅ¡planavimÄ . Nuėjęs į tėvų kambarį E. H. iÅ¡ karto priėjo prie komodos, atidarė virÅ¡utinį stalčių ir pradėjo jame raustis. Jis sakė E. H., kad Å¡is nelįstų į tėvų stalčių, tačiau Å¡is neklausė, kažko ieÅ¡kojo.

Jis (A. Å .) pamatė stalčiuje vokus, kurių buvo daugiau negu penki. Kas buvo vokuose, nežinojo. Vienas vokas buvo perlenktas ir jame A. Å . pamatė 200 eurų (dvi kupiÅ«ros po 100 eurų). Pamatęs pinigus E. H. įdėjo juos į voko vidų, taip pat paėmė kažkokiÄ rudÄ knygelę, jÄ taip pat įdėjo į vokÄ ir iÅ¡bėgo į laiptinę. Jis (A. Å .) iÅ¡bėgo paskui E. H., bėgdamas laiptinėje dar Å¡aukė, kad iÅ¡kvies policijÄ , tačiau pastarasis neatsisukdamas bėgo. Lauke E. H. jau nebematė.

Grįžęs namo paskambino mamai, pasakė, kad buvo atėjęs E. H., rausėsi po stalčių ir paėmė vokelį su 200 eurų. Neužilgo atvyko pareigÅ«nai. Kartu su pareigÅ«nais jie vyko pas E. H. namo ir sužinojo, kad tėvai jo atsisakė. Po kurio laiko namo grįžo jo tėtis, jis pasakė, kad vokelyje buvo 4 tÅ«kst. eurų, kad buvo kupiÅ«ros po 50, 100, 500 eurų ir viena nauja 100 eurų kupiÅ«ra. Jis mano, kad E. H. apie namuose buvusius pinigus galėjo žinoti, nes prieÅ¡ kelis metus E. H. bÅ«nant pas juos namuose jis pastarojo akivaizdoje paėmė iÅ¡ ten kažkiek pinigų (1 t., b.l. 61-63). ??Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ mažametis nukentėjusysis Ž.

Å . parodė, kad jam (duomenys neskelbtini) metų ir kad jis norėjo važiuoti pas draugus (past. – įvykio dienÄ ), bet jam neleido ir todėl norėjo pabÅ«ti namie. Laiptinėje stovėjo E. su draugu, jie įsiveržė į butÄ ir iÅ¡kraustė tėčio stalčių. Tai truko apie 20 minučių. E. nuėjo į svetainę, apžiÅ«rėjo stalčius. Po to E. praeidamas paėmė jį (Ž. Å .) ir nunešė į tualetÄ . KÄ jie toliau darė, nežino. Kai atidarė duris, matė, kad iÅ¡rausti stalčiai, atidarytos spintos durys.

Stalčiuje laikė piniginę, bet vaikinai jos nerado. Vaikinai viskÄ rausė, peržiÅ«rėjo tėčio kortelę. E. „surijo“ visÄ mėsÄ , iÅ¡gėrė pienÄ . Kai jis (Ž. Å .) buvo tualete, jie buvo paėmę iÅ¡ jo telefonÄ . Paskambino tėtis, bet jis iÅ¡sigando ir tėčiui nesakė, kad buvo E. Mama grįžusi vakare pamatė, kad viskas iÅ¡rausta, paskambino į policijÄ . Tai buvo prieÅ¡ mėnesį, apie 12 val., adresu (duomenys neskelbtini). Kai jis (Ž. Å .) atidarė buto duris, E. iÅ¡kart įėjo į vidų.

Jis tuos vaikinus tada pamatė pirmÄ kartÄ . Jie daužė duris, sakė „A. atidaryk“. Kai atidarė buto duris, E. įsiveržė paskui jį, vaikinai jį (Ž. Å .) patraukė, pastÅ«mė. Įėję į tėvų kambarį jie iÅ¡kart pradėjo ieÅ¡koti, sakė, kad ieÅ¡ko disko. K. E. rausėsi stalčiuose, jis (Ž. Å .) sakė, kad čia nieko nėra, tačiau E. mėtė daiktus ant grindų ir ant jų vos neužmindavo. Jį (Ž. Å .) stipriai paėmė už pečių ir nešė į tualetÄ .

Pradžioje į butÄ užėjo E., po dvideÅ¡imties minučių ar pusvalandžio jis pasikvietė kitÄ vaikinÄ . Tuos vaikinus pažino iÅ¡ nuotraukos. K. E. užėjo, jis (Ž. Å .) klausė, ko jam čia reikia, Å¡is pasakė, kad ieÅ¡kos savo diskų. Jis (past. – E. H.) ilgiausiai buvo tėvų kambaryje, rausė stalčius, ieÅ¡kojo pinigų. Kai jį (Ž. Å .) uždarė tualete, suprato, kad ieÅ¡kos pinigų. E. draugas sakė, kad, jei duos 10 eurų, jie iÅ¡eis. K. E. jį (Ž. Å .) iÅ¡ už nugaros suėmė už pečių, jam skaudėjo.

Jis bandė iÅ¡trÅ«kti, tačiau E. jį įnešė į tualetÄ , o jo draugas sakė, kad jie nieko nedarys ir iÅ¡eis, jei jis (Ž. Å .) pabus tyliai 5 minutes. E. draugas laikė tualeto duris, jis (Ž. Å .) kojomis rėmėsi į tualetÄ ir stÅ«mė duris, po ko jam labai skaudėjo kojÄ . Tualete Å¡viesa tai įsijungdavo, tai iÅ¡sijungdavo. Jam vienÄ kartÄ pavyko atidaryti tualeto duris, bet E. draugas iÅ¡karto jį stÅ«mė atgal. Vaikinai sakė sėdėti tyliai. Su juo kalbėjo E. Jis (Ž.

Å .) sakė iÅ¡leisti jį iÅ¡ tualeto, Å¡aukė vis garsiau, manė, kad gal iÅ¡girs kaimynai. Tualete iÅ¡sitraukė telefonÄ iÅ¡ kiÅ¡enės, norėjo paskambinti, bet E. tai pamatė ir atėmė telefonÄ . IÅ¡eidami vaikinai jo telefonÄ paliko ant tėvų komodos. Jam kelias dienas skaudėjo kojÄ iÅ¡ vidinės pusės. Apie kojos skausmÄ sakė močiutei. E. nieko nerado, išėjo pavargęs ir nusivylęs. E. klausė, kur brolis laiko diskus. E. draugas jo nieko neklausė, jie nieko tarpusavyje nekalbėjo.

E. pasakė draugui, kad jį ir toliau laikytų tualete. E. jam pasakė duoti 10 eurų, tačiau jis (Ž. Å .) sakė, kad turi l eurÄ . Jis buvo iÅ¡sigandęs, iÅ¡sigando tada, kai E. jį nešė į tualetÄ . Jis muistėsi, bandė iÅ¡sivaduoti. Jam skaudėjo, kai E. jį nešė į tualetÄ . Vaikinus atpažinti galės. Apie įvykį jis pirmiausia papasakojo savo draugui, po to mamai, tėčiui ir policijai. Po įvykio, kai buvo prie jÅ«ros, E. skambino ir sakė, kad nori susitikti su jo broliu.

Brolis jam sakė, kad bijo E., ir mama jam sakė, kad brolis bijo E. (1 t., b. l. 147-149). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu, protokolo duomenimis, mažametis nukentėjusysis Ž. Å . atpažino E. H. ir parodė, kad bÅ«tent Å¡is vaikinas lankėsi jų bute. Jo vardo nežino, nežino ar Å¡is vaikinas laikė duris, ar ieÅ¡kojo pinigų ar dar ko. Atpažino vaikinÄ iÅ¡ veido bruožų ir plaukų (1 t. b. l. 158-161). ??Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu mažametis nukentėjusysis Ž.

Š. nurodė, kad galimai E. K. yra tas vaikinas, kuris dalyvavo įvykio metu, apie kurį jis davė parodymus. Nėra visiškai tikras, panašus jo veidas (1 t., b. l. 162-165). ??Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2078/2019 (01) nurodyta, kad Ž. Š. kūne sužalojimų nėra (1 t., b. l. 168). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019-10-10 specialisto išvadoje Nr. 140-(3556)-IS1-5095 nurodyta, kad keturi rankų pėdsakai (1,2,3 ir 4 pav.), rasti 2019-06-20 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) ir nukopijuoti ant tirti pateiktų daktiloskopinių plokštelių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 6 ir Nr. 9, tinkami asmeniui identifikuoti.

Kiti rankų pėdsakai, nukopijuoti ant daktiloskopinių plokÅ¡telių, netinkami asmeniui identifikuoti. Rankos pirÅ¡to pėdsakas ( 4 pav.) yra paliktas E. H. kairės rankos bevardžiu pirÅ¡tu. (1 t., b. l. 176-179). ??IÅ¡analizavus E. H. naudoto telefono numerio (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinę nustatyta, kad 2019-06-13 nuo 13,47 val. iki 13,58 val. E. H. naudojamas telefono numeris buvo prisijungęs prie judriojo ryÅ¡io operatorių bokÅ¡tų (celių): A66E, A66F - (duomenys neskelbtini), 054D - (duomenys neskelbtini) su kryptimi į įvykio vietÄ , t. y. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 16).

Duomenų vertinimas bei veikų kvalifikavimas Dėl 2019-06-13 turto grobimo Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ , be kita ko, įsibrovęs į patalpÄ . Atviroji turto vagystė (grobimas) – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iÅ¡ teisėto jo savininko (valdytojo) galimybę valdyti jam priklausantį turtÄ , kai tai daroma vieÅ¡ai, matant turto savininkui ar kitiems asmenims, Å¡iems suvokiant, jog grobiamas turtas, be to, ir kaltininkui suvokiant, jog kiti asmenys tai mato.

Turto grobimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė - pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.), t. y. kaltininkas suvokia, kad paima svetimÄ turtÄ , numato, jog nukentėjusysis Å¡io turto neteks ir bus padaryta turtinė žala, o jis (kaltininkas) nurodytÄ turtÄ turės kaip nuosavÄ , ir bÅ«tent to nori. Kitas BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis - įsibrovimas - suprantamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpÄ . Neteisėtas patekimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas neturi teisės patekti į patalpÄ , tačiau į jÄ patenka be savininko (valdytojo) žinios ar prieÅ¡ jo valiÄ , t. y. be jo sutikimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 15 punktas, kasacinės nutartys 2K-617/2005, 2K-639/2010).

Kaltinamojo E. H. kaltė, kad jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t.y. 2019-06-13 apie 13.30 val. įsibrovė į (duomenys neskelbtini) esantį butÄ ir atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ 4000 eurų grynųjų pinigų, įrodyta paties E. H., prisipažinusio kaltu, parodymais, liudytojo A. Å ., nukentėjusiųjų K. P.-Å . ir P. Å . parodymais, E. H. naudoto telefono numerio iÅ¡klotinės analize, taip pat ir kaltinamojo E. K. parodymais. IÅ¡ kaltinamojo E. H. ir liudytojo A. Å . parodymų turinio seka, kad E. H. pateko į Å . butÄ apgavęs nepilnametį A.

Å . dėl atėjimo tikslo, t.y. nurodęs, jog neva atnešė Å¡iam elektroninę cigaretę. IÅ¡ tikrųjų, kaip parodė E. H., jis atėjo pas A. Å . su tikslu įvykdyti vagystę ir, kaip seka tiek iÅ¡ A. Å ., tiek ir iÅ¡ E. H. parodymų, iÅ¡kart nuėjo į A. Å . tėvų miegamÄ jį ir A. Å . akivaizdoje iÅ¡ komodos stalčiaus pagrobė vokus su pinigais, po ko iÅ¡kart pasiÅ¡alino. Kaltinamieji E. H. ir E. K. parodė, kad lauke perskaičiavo E. H. pagrobtus pinigus, buvo 4000 eurų.

TokiÄ pačiÄ pagrobtų pinigų sumÄ iÅ¡kart po vagystės 2019-06-13 protokole-pareiÅ¡kime bei apklausiamas kaip liudytojas nurodė ir nukentėjęs P. Å . (t. 1, b.l. 1,47-48). Aptarti bylos duomenys sutampa tarpusavyje, jie nėra prieÅ¡taringi, vieni kitus papildo, yra gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais bei jais remdamasis daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis E. H. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis 2019-06-13 įsibrovė į (duomenys neskelbtini) esantį butÄ ir nepilnamečio A.

Š. akivaizdoje atvirai pagrobė pastarojo tėvų pinigus – 4000 eurų grynųjų pinigų. Nukentėjusiojo P. Š. teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog be minimų 4000 eurų iš to paties komodos stalčiaus 2019-06-13 buvo pagrobtas dar vienas vokas su jame buvusiais 100-200 eurų, t.y., kad pirmuoju atveju buvo pagrobti ne 4000 eurų, o iš viso 4100 - 4200 eurų, patikimai neįrodyta jokiais kitais bylos duomenimis. Nukentėjusiojo P. Š. parodymai dėl šios aplinkybės proceso metu buvo nenuoseklūs. Be kita ko, pažymėtina, kad civiliniame ieškinyje, kuris buvo pareikštas praėjus daugiau kaip metams po įvykio (2020-07-15), pagrobtųjų pirmuoju atveju pinigų suma nurodoma 4000 eurų.

E. H. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje sudėties požymius, esant veikÄ kvalifikuojantiems objektyviesiems atvirosios vagystės ir įsibrovimo į patalpÄ požymiams. Veika kvalifikuojama teisingai. Dėl 2019-06-20 plėšimo BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už plėšimÄ , kuris apibrėžiamas kaip svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtÄ ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis.

BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyti plėšimÄ kvalifikuojantys požymiai, tai yra įsibrovimas į patalpÄ arba neÅ¡aunamojo ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimas. BÅ«tinieji plėšimo objektyvieji požymiai yra turto pagrobimas ir prievartos (tiek fizinės, tiek psichinės) panaudojimas. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymÄ ir siekė pagrobti svetimÄ turtÄ bent vienu iÅ¡ nurodytų bÅ«dų, t.y.

įsibrovus į patalpÄ arba panaudojus neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ , peilį ar kitÄ specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ . Kaltinamieji E. H. ir E. K. kaltinami, kad plėšimÄ padarė įsibrovę į patalpÄ bei panaudoję prieÅ¡ nukentėjusįjį Ž. Å . fizinį smurtÄ ir atėmę galimybę Å¡iam prieÅ¡intis. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, konstatuoja, jog E. H. ir E. K. kaltė padarius jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta jų pačių kaltės prisipažinimu bei paaiÅ¡kinimais, kaltinamųjų parodymus dalyje dėl nusikalstamos veikos aplinkybių iÅ¡ esmės atitinkančiais mažamečio nukentėjusiojo Ž.

Å . parodymais, nukentėjusiųjų P. Å . ir K. P.-Å ., kuriems Ž. Å . papasakojo apie įvykį, parodymais, daktiloskopinio tyrimo specialisto iÅ¡vada, jog 2019-06-20 įvykio vietos apžiÅ«ros metu (duomenys neskelbtini) buvo rastas E. H. pirÅ¡to pėdsakas. Å ie duomenys vieni kitus papildydami, sudaro bendrÄ Ä¯vykio vaizdÄ ir patvirtina, kad kaltinamieji E. H. ir E. K., iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami kartu, 2019-06-20 apie 13.30 val. vagystės tikslu atvyko į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), į kurį pateko prieÅ¡ buto savininkų K.

P.-Å . ir P. Å . valiÄ , Å¡iems apie tai nežinant, tai yra apgavę mažametį Ž. Å ., kuriam pamelavo, jog atėjo pasiimti pastarojo brolio A. Å . kompaktinių diskų. IÅ¡ kaltinamųjų E. H. ir E. K. bei nukentėjusiojo Ž. Å . parodymų seka, kad bute E. H. prievarta nunešė bei uždarė mažametį Ž. Å . tualete, kas vertintina kaip fizinio smurto panaudojimas, o E. K., laikydamas tualeto duris, neleido Ž. Å . iÅ¡eiti, kas vertintina kaip atėmimas galimybės nukentėjusiajam prieÅ¡intis.

Aplinkybė, kad mažametis Ž. Å ., bÅ«damas tualete, vis tik, prieÅ¡inosi, t.y. koja stÅ«mė tualeto duris, stengėsi iÅ¡trÅ«kti, Å¡aukė, neÅ¡alina atėmimo galimybės nukentėjusiajam pasiprieÅ¡inti požymio. Akivaizdu, kad tomis aplinkybėmis mažamečio Ž. Å . pastangos užkirsti keliÄ kaltinamųjų vykdomam turto grobimui buvo neproporcingos kaltinamųjų veiksmams. Esminė nustatinėtina aplinkybė Å¡iame kaltinimo epizode yra tai, kokiÄ pinigų sumÄ , iÅ¡ kur ir kokia valiuta pagrobė kaltinamieji.

Pažymėtina, kad dėl Å¡ių aplinkybių nukentėjusiųjų Å . parodymai proceso metu, vėlgi, buvo itin nenuoseklÅ«s bei tarpusavyje prieÅ¡taringi. K. P.-Å . 2019-06-20 praneÅ¡dama teisėsaugai apie įsibrovimÄ Ä¯ butÄ nurodė, jog iÅ¡ buto nieko nebuvo pagrobta (t. 1, b.l. 6). TÄ pačiÄ dienÄ apklausta kaip liudytoja K. P.-Å . vėl nurodė, kad nenustatė, jog iÅ¡ buto kas nors dingo bei įsipareigojo praneÅ¡ti, jei aptiks, kad kas nors buvo pagrobta. Ir tik apklausta kaip liudytoja beveik po mėnesio (2019-07-15) ji nurodė:

„2019-06-13 ir 2019-06-20 buvo pagrobtas turtas – grynieji pinigai 4000 ir 150 eurų“ (t. 1, b.l. 119-120, 125). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji K. P.-Å . vėl painiai aiÅ¡kino apie 2019-06-20 pagrobtų iÅ¡ prieÅ¡kambaryje esančios spintos pinigų sumÄ , nurodydama tai 150 eurų, tai 200 eurų sumas. Tikslindama civilinį ieÅ¡kinį bei papildomai į jį įtraukdama ieÅ¡kinį reikalavimÄ dėl pagrobtų 440 svarų sterlingų turtinės žalos atlyginimo ji nurodė, kad 2019-06-20 greta 440 svarų buvo pagrobta 200, o ne 150 eurų, kaip kad ji buvo nurodžiusiu pradiniame ieÅ¡kinyje (t. 1, b.l. 64, t. 4, b.l. 198).

Abejonių kelia ir nukentėjusiosios K. P.-Å . parodymai, jog pinigai antruoju atveju (t.y. 150 arba 200 eurų) buvo pagrobti iÅ¡ koridoriuje esančios sieninės spintos, kur jie buvo laikomi paslėpti dviejuose vokuose tarp drabužių. Vertinant kaltinamųjų įsibrovimo į butÄ priežastį, tai, kad tai buvo antras savaitės bėgyje įsibrovimas, taip pat tai, kad kaltinamieji bute iÅ¡buvo ilgai, kad ieÅ¡kodamas pinigų E. H. vertė bute daiktus bei Å¡iame kontekste vertinant įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nuotraukose užfiksuotÄ aplinkybę, kad bendra tvarka buto koridoriuje nebuvo pažeista ir iÅ¡ prieÅ¡kambario spintos daiktai nebuvo iÅ¡mėtyti, kyla pagrįstų abejonių, ar iÅ¡ tikrųjų toje spintoje buvo saugomi vokai su pinigais.

Minėta, jog apie tai, kad iÅ¡ sieninės koridoriaus spintos dingo vokai su pinigais K. P.-Å . pranešė tik beveik po mėnesio apklausta kaip liudytoja. Vertinant tai, kad antrasis įsibrovimas į nukentėjusiųjų butÄ Ä¯vyko savaitės bėgyje po pirmo įsibrovimo, nukentėjusiosios K. P.-Å . nurodytos aplinkybės, jog po pirmosios vagystės prieÅ¡kambario spintoje ir toliau buvo laikomi vokai su pinigais ir, kad antrÄ kartÄ radus apiplėštÄ butÄ nukentėjusioji iÅ¡kart nepatikrino Å¡ios pinigų slėptuvės bei tiksliai net nežino kiek pinigų buvo tuose vokuose, yra tiesiog neįtikėtinos.

Tai leidžia daryti prielaidÄ , jog nukentėjusieji sutuoktiniai Å . tiksliai nežinojo kiek pinigų, kokia valiuta ir kokiose vietose buvo laikoma, taigi Å¡iuo aspektu nukentėjusiųjų parodymai yra nepatikimi. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į mažamečio Ž. Å . parodymus, jog kaltinamieji bute buvo gana ilgai – apie 20 minučių (past. – kaltinamojo E. H. žodžiais – apie 45 min.), kad ieÅ¡kodami pinigų jie iÅ¡vertė bute daiktus, kad žadėjo iÅ¡eiti iÅ¡ buto, jei Ž.

Å . duos jiems bent 10 eurų, tačiau neradęs pinigų E. H. išėjo „pavargęs ir nusivylęs“. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, bei vadovaudamasis in dubio pro reo principu teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad 2019-06-20 kaltinamieji iÅ¡ nukentėjusiųjų buto koridoriuje esančios sieninės spintos pagrobė 150 ar 200 eurų grynųjų pinigų, nėra įrodyta, dėl to 150 eurų grobimas iÅ¡ kaltinimo Å¡alintinas. Teismas, spręsdamas dėl 2019-06-20 iÅ¡ nukentėjusiųjų buto pagrobtų grynųjų pinigų sumos vadovaujasi kaltinamųjų parodymais, jog 2019-06-20 įsibrovę į nukentėjusiųjų butÄ jie pagrobė ne eurus, o svarus.

Pažymėtina, kad nukentėjusieji apie tai, kad 2019-06-20 buvo pagrobti svarai, nurodė tik po to, kai tai teismo posėdžio metu nurodė kaltinamieji. Kita vertus, nukentėjusiųjų parodymai dėl šios aplinkybės, vėl gi, buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Civilinis ieškinys byloje buvo pareikštas praėjus po įvykio daugiau kaip metams laiko, tačiau apie pagrobtus svarus ieškinyje nukentėjusioji K. P.-Š. neužsiminė. Nukentėjusiųjų nurodyta aplinkybė neva apie pagrobtus svarus jie ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, nes taip jiems patarė tyrėja, yra neįtikinama.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji K. P.-Å . negalėjo nieko paaiÅ¡kinti apie namuose buvusių svarų sumÄ , o nukentėjęs P. Å . teismo posėdžio metu nurodė, jog iÅ¡ tos pačios komodos to paties stalčiaus, kaip ir prieÅ¡ savaitę, buvo pagrobtas vokas su jame buvusiais 440 svarų, t.y. jis nurodė sumÄ , apie keturis kartus virÅ¡ijančiÄ tÄ sumÄ , kuriÄ nurodė kalinamieji. Kaltinamasis E. H. taip pat nurodė, kad svarus – tik žymiai mažesnę sumÄ - jis galimai pargobė iÅ¡ tos pačios komodos miegamajame stalčiaus.

Kaltinamasis E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jam su E. H. išėjus iÅ¡ nukentėjusiųjų buto E. H. jam parodė apie 100-120 „nelietuviÅ¡kų“ pinigų – svarų, kuriuos jie stotyje iÅ¡sikeitė į eurus. Kaltinamasis E. H. nurodė, kad pagrobtus svarus iÅ¡sikeitę į eurus jie gavo apie 120 eurų ir iÅ¡ to jis sprendžia, kad svarų buvo daugiau nei 120. IÅ¡ Lietuvos banko tinklapyje skelbiamų Europos Centrinio Banko valiutų kursų matyti, kad 2019-06-20 Didžiosios Britanijos svaro sterlingo ir euro santykis buvo 0,89155 (GBP)/1(Eur) (t. 3, b.l. 197), t.y. svaro sterlingo vertė buvo mažesnė už euro vertę, todėl kaltinamojo E. H. teiginys, jog dėl pagrobtų svarų sumos jis spendžia pagal jiems iÅ¡mokėtÄ eurų sumÄ iÅ¡sikeitus svarus, nėra teisingas ir teismo vertinamas kaip suklydimas.

Pagal E. K. parodymus, E. H. iÅ¡ nukentėjusiųjų buto pagrobė apie 100-120 eurų „nelietuviÅ¡kų“ pinigų, o iÅ¡ E. H. parodymų seka, kad iÅ¡sikeitus pagrobtus svarus į eurus, jie gavo apie 120 eurų. Pavertus 120 eurų į svarus pagal 2019-06-20 kursÄ , gaunama 106,98 svarų sterlingų suma, tai yra panaÅ¡i suma į E. K. nurodytÄ 100-120 „nelietuviÅ¡kų“ pinigų sumÄ . Vertinant nukentėjusiojo P. Å . parodymus, jog pagrobti svarai buvo 20 nominalo kupiÅ«romis, vėl gi, laikantis in dubio pro reo principo, įpareigojančio visas abejones vertinti kaltinamųjų naudai, konstatuotina, jog byloje esantys duomenys leidžia patikimai konstatuoti tik tai, kad kaltinamieji pagrobė 100 svarų, kas nusikalstamos veikos padarymo metu atitiko 114 eurų sumÄ Aukščiau iÅ¡analizuoti bylos duomenys patvirtina, kad E. H. ir E. K. 2019-06-20 įsibrovė į nukentėjusiųjų butÄ ir ten panaudoję prieÅ¡ nukentėjusįjį Ž.

Å . fizinį smurtÄ bei atėmę galimybę Å¡iam prieÅ¡intis, iÅ¡ miegamojo komodos stalčiaus pagrobė 100 svarų grynųjų pinigų. Tai veika, atitinkanti nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje sudėties požymius. Veikos kvalifikacija teisinga. Teismas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka teismo posėdyje pranešė proceso dalyviams apie tikimybę, jog kaltinamieji gali bÅ«ti nuteisti dėl veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo nurodytų kaltinamajame akte, t.y. dėl dalyje kaltinimo dėl pagrobtų pinigų sumos bei valiutos (t.4, b.l. 6).

Dėl skirtinų bausmių Kaltinamasis E. H. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių pirmoji priskiriama apysunkių, antroji – sunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis E. K. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamomis veikomis padaryta žala nėra atlyginta. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino kaltais ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, o jų atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 2 d., sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jie veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupėje bei tai, kad jie nusikalto prieÅ¡ mažametį.

Kaltinamasis E. H. teistas 9 kartus, taip pat 3 kartus baustas už administracinius nusižengimus, 10 kartų administracinio nusižengimo teisena prieš jį buvo nutraukta/nepradėta, nes E. H. nebuvo sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio galima administracinė atsakomybė. ( 2 t. b. l. 156-160). E. H. buvo gydytas (duomenys neskelbtini)ligoninėje. 2020-05-19 jam atlikta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė. Nustatyta, kad E. H. nusikaltimų padarymo metu turėjo (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis nesirgo lėtine psichikos liga.

Lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini)jam nustatyta 2019-12-10. Šiuo metu E. H. konstatuojama lėtinio psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini) medikamentinė remisija, dėl kurios jis šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis gali būti apklausiamas, dalyvauti teismo posėdžiuose ( 2 t., b.l. 40-47). Priklausomybių ligos E. H. nediagnozuotos ( t. 3, b.l. 69). E. H. yra VšĮ (duomenys neskelbtini)ugdytinis, tačiau 2019-10-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi dėl nuolatinio taisyklių, jam būnant VšĮ (duomenys neskelbtini)centre, nesilaikymo, nuolatinių pabėgimų, E. H. buvo skirta vidutinės priežiūros priemonė – jis vieneriems metams nuo 2019-10-11 buvo išsiųstas į (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. NP-865-818/2019).

VšĮ (duomenys neskelbtini), kaip ir (duomenys neskelbtini) mokyklos vadovybė E. H. charkterizuoja neigiamai (t. 2, b.l. 164-165, 170), charakteristika iš (duomenys neskelbtini) centro - patenkinama ( t. 2,b.l. 167-168). Kaltinamasis E. K. teistas du kartus, 8 kartus administracinio nusižengimo teisena jam buvo nutraukta/nepradėta, nes E. K. nebuvo sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio galima administracinė atsakomybė ( t. 3, b.l. 36-39). E. K. nuo 2018-02-04 iki 2018-02-08 buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje ( t. 3, b.l. 74), tačiau iš 2019-09-09 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 104MS-159/2019 seka, kad skirti E. K. teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (3 t., b.l. 80).

Priklausomybės ligos E. K. nediagnozuotos ( t. 3, b.l. 70). E. K. (duomenys neskelbtini) mokyklos-daugiafunkcinio centro vadovybės, taip pat (duomenys neskelbtini) centro vadovybės charakterizuojamas neigiamai (t. 3,b.l. 42, 44). Abu kaltinamieji yra linkę nusikalsti, jų daromos nusikalstamos veikos sunkėja, taigi jie yra pavojingi. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ numatytos alternatyvios sankcijos – vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki Å¡eÅ¡erių metų.

Už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is - laisvės atėmimas iki septynerių metų. Kaltinamieji tiek nusikalstamų veikos darymo metu, tiek ir dabar yra nepilnamečiai, todėl bausmės jiems turi bÅ«ti skiriamos vadovaujantis BK normomis, numatančiomis bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus. BK 91 straipsnyje (Bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai) nurodoma, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir Å¡iame skyriuje numatytais ypatumais, bÅ«tent atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas, sveikatos bÅ«klę ir socialinę brandÄ , anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumÄ , nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

BK 91 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad terminuotÄ laisvės atėmimÄ nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rÅ«Å¡ies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ . Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumÄ sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos Å¡io kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. BK 92 straipsnio (Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui) 2 dalyje nurodyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas, spręsdamas dėl kaltinamajam E. H. skirtinos bausmės, vertina jo padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumÄ - padaryti apysunkis ir sunkus kvalifikuoti nusikaltimai nuosavybei, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ bei sunkinančias aplinkybes. E. H. 9 kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat baustas administracine tvarka, jis formaliai mokosi VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini)centre, tačiau dėl nuolatinių pažeidimų teismo sprendimu jis buvo iÅ¡siųstas į (duomenys neskelbtini)centrÄ , kuriame bus iki kol sulauks pilnametystės, t.y. iki 2021-05-28.

Teismas skiria E. H. už abi nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Be to, Å¡iuo nuosprendžiu skiriama bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-10 nuosprendžiu E. H. paskirta 9 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausme. Teismas, vadovaudamasis BK 91 straipsnio nuostatomis, įpareigojančiomis laikytis bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumų, bÅ«tent, vertindamas byloje surinktus duomenis apie kaltinamojo E. H. gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas, jo sveikatos bÅ«klę ir socialinę brandÄ , anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumÄ , taip pat jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, susidariusiÄ situacijÄ vertina kaip itin komplikuotÄ .

Byloje surinkti duomenys leidžia numanyti, kad E. H. prieÅ¡ingÄ teisei elgesį galimai nulemia jo turimi psichikos sveikatos sutrikimai. Po Å¡ioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo E. H. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu E. H. yra medikamentinės remisijos bÅ«senoje. E. H. tėvai S. H. ir N. H., tikėtina, dėl sÅ«naus psichikos sutrikimų, nebepajėgÅ«s kontroliuoti jo elgesį bei atsakyti už pastarojo daromÄ Å¾alÄ , todėl jie sÅ«naus oficialiai atsisakė ir Å¡iuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra inicijuota civilinė byla dėl neterminuoto jų tėvų valdžios apribojimo sÅ«naus atžvilgiu.

Nepaisant to, E. H. tėvai teismo posėdžio metu tvirtino, kad jie nėra atitolę nuo sÅ«naus, palaiko su juo nuolatinį ryšį telefonu, sÅ«nų lanko ir remia materialiai. (duomenys neskelbtini)centro, kuriame Å¡iuo metu yra E. H., administracija jį charakterizuoja akivaizdžiai geriau, nei VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini)centro ir (duomenys neskelbtini) mokyklos vadovybė. Minėta, kad E. H. Å¡iuo metu konstatuojama lėtinio psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini) medikamentinė remisija, kas reiÅ¡kia, kad jo psichikos bÅ«klė, ligos kontrolė bei progresavimas priklauso nuo medikamentinio gydymo kokybės. Taigi apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas priėjo iÅ¡vados, kad realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas nepilnamečiui E. H., kenčiančiam nuo psichikos sutrikimo, ne tik neatitiktų bausmės paskirties, bet ir apribotų jo galimybę gauti kokybiÅ¡kÄ jo turimo psichikos sutrikimo, kuris galimai ir nulemia jo nusikalstamÄ elgesį, gydymÄ bei tuo pat metu iÅ¡ esmės nulemtų tolimesnę E. H. gyvenimo, tikėtina, laisvės atėmimo vietose, perspektyvÄ .

Teismas vertina, kad E. H. jau kurį laikÄ nedaro naujų nusikalstamų veikų ir, bÅ«damas (duomenys neskelbtini) centre, jis pasiduoda elgesio korekcijai. Skirdamas E. H. laisvės atėmimo bausmę teismas BK 92 straipsnio pagrindu dar kartÄ atideda bausmės vykdymÄ bei BK 41 straipsnyje numatytų bausmės paskirčių įgyvendinimo siekia auklėjamojo poveikio priemonių pagalba. Spręsdamas dėl kaltinamajam E. K. skirtinos bausmės teismas vertina, kad jis padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ prie sunkių nusikaltimų, taip pat vertina E. K. atsakomybę lengvinančiÄ bei sunkinančias aplinkybes, tai, kad E. K., kaip bendrininko vaidmuo buvo antraeilis.

E. K. du kartus teistas už plėšimus ir už kvalifikuotÄ turto grobimÄ . IÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad tarp E. K. padarytų administracinių nusižengimų dominuoja smulkios vagystės iÅ¡ parduotuvių ir automobilių, tačiau jis nebaustas administracine tvarka, nes nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė. Å ie E. K. charakterizuojantys duomenys rodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų, kad jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė.

Vis tik pažymėtina, kad E. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas vos 15 metų, jis jau kurį laikÄ nedaro naujų nusikalstamų veikų. Teismas priėjo iÅ¡vados, kad bausmės tikslų E. K. galima bandyti siekti baudžiamojo poveikio priemonių pagalba BK 92 straipsnio pagrindu atidedant skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Dėl civilinių ieÅ¡kinių Dėl K. P.-Å . ieÅ¡kinio Nukentėjusioji K. P.-Å ., kuri taip pat yra nepilnamečio nukentėjusiojo Ž. Å . atstovė pagal įstatymÄ , pateikė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama jai iÅ¡ kaltų asmenų priteisti 3564 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (1 t. b.l. 64, 65).

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad turtinę žalÄ sudaro 2019-06-13 pagrobta grynųjų pinigų suma - 4000 Eur ir 2019-06-20 pagrobta grynųjų pinigų suma – 150 Eur, atskaičius draudiko iÅ¡mokėtÄ 586 eur sumÄ (t. 1, b.l. 74,75). 2021-02-18 teismo posėdžio metu K. P.-Å . patikslino ieÅ¡kininį reikalavimÄ dalyje dėl turtinės žalos, padarytos 2019-06-20 t.y. prašė priteisti 200 eurų (past. - pagrobtų iÅ¡ spintos koridoriuje) ir 440 svarų sterlingų (past. - pagrobtų iÅ¡ miegamojo komodos).

Apibendrinant, K. P.-Å . ieÅ¡kinius reikalavimus dėl turtinės žalos sudaro tokios sumos: 4000 eurų, pagrobtų 2019-06-13, atskaičius 586 eurų gautÄ draudimo iÅ¡mokÄ , t.y. 3414 eurų; 200 eurų (past. - pradiniame ieÅ¡kinyje buvo nurodyta 150 eurų suma) ir 440 svarų, pagrobtų 2019-06-20. K. P.-Å . ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, t.y. tiek, kiek yra įrodytos vienu ir kitu atveju pagrobtų pinigų sumos. Dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2019-06-13, K.

P.-Å . priteistina 3414 eurų turtinė žala, o dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2019-06-20, priteistina 114 eurų turtinė žala, t.y. pagrobtų 100 svarų sterlingų vertė nusikalstamos veikos padarymo metu. Dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo K. P.-Å . ieÅ¡kinyje nurodo, kad dėl nusikalstamų veiksmų visa Å¡eima patyrė neturtinę žalÄ , mažamečiai sÅ«nÅ«s A. ir Ž. patyrė psichologinį stresÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, jiems iÅ¡sivystė nerimas ir baimė, jie negali susikaupti, bijo vieni likti namuose, visa Å¡eima jaučia nerimÄ dėl savo ir vaikų saugumo.

Baigiamosios kalbos metu K. P.-Å . ieÅ¡kininį reikalavimÄ dalyje dėl neturtinės žalos sumažino iki 1500 eurų. Pareiga įrodyti civilinį ieÅ¡kinį tiek dėl turtinės, tiek ir dėl neturtinės žalos tenka civiliniam ieÅ¡kovui. Å iuo atveju civilinė ieÅ¡kovė K. P.-Å . ieÅ¡kinio dalyje dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės neįrodinėjo, o tik apsiribojo bendro pobÅ«džio deklaratyviais teiginiais, jog visa Å¡eima jaučia nesaugumÄ , kad vaikams iÅ¡sivystė nerimas ir baimė, jie negali susikaupti, bijo vieni likti namuose.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kinį turi reikÅ¡ti neturtinę žalÄ patyręs asmuo (ar įstatyminis atstovas), ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas bendrai Å¡eimos vardu, be to, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti konkretizuotas, t.y. turi bÅ«ti nurodyta kuris iÅ¡ Å¡eimos narių, kokio pobÅ«džio ir kokio dydžio neturtinę žalÄ patyrė. Å iuo atveju neturtinės žalos reikalavimas neleidžia identifikuoti kuriuo nusikaltimu ir kokia neturtinė žala buvo padaryta, ieÅ¡kinys yra abstraktus ir iÅ¡ esmės neįrodytas.

Vis tik, pripažintina, kad pagal nustatytas įvykio aplinkybes, t.y. kaltinamiesiems 2019-06-20 įsibrovus į butÄ , uždarius ir ilgÄ laikÄ laikius mažametį Ž. Å . tualete, tai be abejonės sukėlė pastarajam baimę, stresÄ , nesaugumÄ , juolab, kai prieÅ¡ savaitę Å¡eima jau buvo patyrusi tokį patį iÅ¡puolį. Konstatuotina, kad mažametis Ž. Å . patyrė neturtinę žalÄ . IeÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pagal įstatymÄ K. P.-Å . atstovaujamam nukentėjusiajam Ž.

Å . 500 eurų neturtinės žalos kompensacijÄ . Dėl „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo ieÅ¡kinio „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 586 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t. b.l. 71-76, 77, 78-79). Civilinio ieÅ¡kovo - „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo atstovas, bÅ«damas informuotas apie teismo posėdžių vietÄ ir laikÄ , į teismo posėdžius neatvyko ir neprašė nagrinėti civilinį ieÅ¡kinį atstovui nedalyvaujant.

BPK 252 straipsnio 1 dalyje (Civilinio ieÅ¡kovo, civilinio atsakovo ar jų atstovo neatvykimo pasekmės) numatyta, kad jei į teismo posėdį neatvyko civilinis ieÅ¡kovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieÅ¡kinį palieka nenagrinėtÄ . Å iuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. BPK 252 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieÅ¡kinį civiliniam ieÅ¡kovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nagrinėti ieÅ¡kinį jam nedalyvaujant.

Vadovaujantis aukščiau minėtomis BPK nuostatomis bei teismo diskrecija spręsti dėl ieÅ¡kinio nagrinėjimo nedalyvaujant civiliniam ieÅ¡kovui, „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo civilinį ieÅ¡kinį palieka nenagrinėtÄ iÅ¡aiÅ¡kinant teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Dėl atsakingų už padarytÄ Å¾alÄ asmenų Kaltinamieji E. H. ir E. K. tiek nusikaltimų metu, tiek ir dabar yra nepilnamečiai. CK 6.276 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamÄ Å¾alos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rÅ«pintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Pagal Civilinio kodekso 6.276 straipsnio 3 dalį, Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalÄ pasibaigia, kai padaręs žalÄ asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu civiliniais atsakovais byloje įtraukti VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2019-05-27 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ Nr. 30-1281/19 yra E. H. laikinasis rÅ«pintojas pastarojo tėvams atsisakius auginti sÅ«nų. Taip pat civiline atsakove įtraukta kaltinamojo E. K. įstatyminė atstovė – jo mama I. R. Teismas civiliniais atsakovais į bylÄ Ä¯traukė kaltinamojo E. H. tėvus S. H. ir N. H.. Civilinio atsakovo - VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) (toliau – Centras), kurį Å¡iame procese atstovauja advokatas Ž.

N. ginčijo, jog Centras yra atsakingas dėl E. H. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos. Civiliniai atsakovai S. H. ir N. H. ginčijo savo prievolę atsakyti už jų nepilnamečio sÅ«naus E. H. padarytÄ Å¾alÄ , teigdami, jog sÅ«nui buvo paskirta rÅ«pyba. Civilinė atsakovė – I. R., bÅ«dama informuota apie teisminį procesÄ , teismo posėdžiuose nedalyvavo. Teismas, pritardamas civilinio atsakovo - VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) atstovo nurodytiems argumentams, sprendžia, kad Centras įrodė, jog nėra atsakingas už E. H. padarytÄ Å¾alÄ .

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad E. H. Centre buvo apgyvendintas 2019-05-27, t.y. tik prieÅ¡ dvi savaites iki pirmosios nusikalstamos veikos padarymo (2019-06-13), bÅ«damas jau 9 kartus teistas. Taigi Centras per tokį trumpÄ laikÄ negalėjo nei faktiÅ¡kai, nei teoriÅ¡kai padaryti kokios nors įtakos E. H. elgesiui. Čia pažymėtina, kad E. H. laikinoji rÅ«pyba ir buvo skirta dėl to, kad jo tėvai atsisakė rÅ«pintis sÅ«numi, nes nebebuvo pajėgÅ«s tai daryti dėl sÅ«naus elgesio. Abi nusikalstamas veikas E. H. padarė pabėgęs iÅ¡ Centro, pirmuoju atveju (2019-06-13) jis pabėgo panaudojęs fizinę jėgÄ prieÅ¡ jį prižiÅ«rėjusiÄ socialinę darbuotojÄ (t. 1, b. l. 98).

Atkreiptinas dėmesys, kad Centras dirba Å¡eimynos principu, tai nėra specializuota paauglių priežiÅ«ros įstaiga ir ji neturi teisės taikyti jokių laisvę ribojančių veiksmų savo rÅ«pintinių atžvilgiu. Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad Centras nėra kaltas dėl jo rÅ«pintinio E. H. padarytos žalos. Tuo tarpu kaltinamojo E. H. tėvai, kurių tėvų valdžia E. H. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo ir iki Å¡iol nėra apribota, pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalies nuostatas yra atsakingi už jų nepilnamečio sÅ«naus padarytÄ Å¾alÄ iki pastarasis sulauks pilnametystės. Aplinkybė, kad nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu E. H. laikinasis rÅ«pintojas buvo Centras, neatleidžia jo tėvų nuo žalos atlyginimo prievolės. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarę E. H. ir E. K. yra nepilnamečiai, žalos atlyginimas civiliniams ieÅ¡kovams priteistinas iÅ¡ E. H. (dėl turtinės žalos, padarytos 2019-06-13 veika), taip pat solidariai iÅ¡ E. H. ir E. K. (dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos 2019-06-20 veika), o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iÅ¡ kaltinamųjų įstatyminių atstovų:

E. H. tėvų – S. H. ir N. H. ir E. K. įstatyminės atstovės – jo mamos I. R. (2019-06-20 epizode) iki E. H. ir E. K. pilnametystės. Dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo Byloje yra Policijos departamento prie LR VRM buhalterines apskaitos valdybos finansinių operacijų skyriaus aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas ir SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad Å¡ioje byloje už psichologės dalyvavimÄ 2019-07-15 atliekant du procesinius veiksmus su nepilnamečiu nukentėjusiuoju Ž. Å . dalyvavo psichologė J.

S. (t. 1, b.l. 158-161), kuri savo paslaugas teikė pagal individualios veiklos verslo liudijimÄ , paslaugų kaina - 37,28 Eur. (3 t., b.l. 114-115). BPK 103 straipsnyje (Proceso iÅ¡laidos) iÅ¡laidos psichologo darbui apmokėti nėra priskiriamos prie proceso iÅ¡laidų. Psichologės J. S. paslaugomis Å¡iuo atveju buvo naudojamasi atliekant su mažamečiu Ž. Å . procesinius veiksmus – asmens parodymÄ atpažinti pagal jo nuotraukÄ . Å ie procesiniai veiksmai buvo atlikti dalyvaujant tiek mažamečio nukentėjusiojo Ž.

Å . įstatyminei atstovei – jo mamai K. P.-Å ., tiek ir mažamečio nukentėjusiojo įgaliotai atstovei – advokatei E.Å ajaukatei. Pažymėtina, kad psichologo dalyvavimas atliekant su mažamečiu asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ veiksmÄ pagal BPK nuostatas nėra privalomas, todėl, teismo vertinimu, psichologo dalyvavimas Å¡iuo atveju buvo perteklinis. Teismas, vadovaudamasis BPK 103 straipsnio 6 punkto nuostatomis ir naudodamasis diskrecija spręsti dėl Å¡ių iÅ¡laidų pripažinimo proceso iÅ¡laidomis bei jų iÅ¡ieÅ¡kojimo, Å¡iuo atveju pastarųjų iÅ¡laidų tokiomis nepripažįsta.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : E. H. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti: dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimu vieneriems metams; dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje - laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Subendrinti paskirtas bausmes jas iÅ¡ dalies sudedant ir nustatyti subendrintÄ dvejų metų laisvės atėmimo bausmę (BK 63 str. 4 d.). SubendrintÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-10 nuosprendžiu, ir nustatyti E. H. galutinę subendrintÄ dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėti trejiems metams. Skirti E. H. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimÄ , įpareigojant jį visÄ Å¡io nuosprendžio vykdymo laikÄ bÅ«ti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 7.00 val., taip pat visÄ Å¡io nuosprendžio vykdymo laikÄ mokytis, tęsti mokslÄ arba dirbti (BK 87 str.) E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir penkiems mėnesiams.

SkiriamÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-24 nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyti E. K. galutinę subendrintÄ vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 63 str. 4 ir 9 d.). Taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėti trejiems metams. Skirti E. K. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimÄ , įpareigojant jį visÄ Å¡io nuosprendžio vykdymo laikÄ tęsti mokslÄ arba dirbti, taip pat bÅ«ti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 7.00 val.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomųjų priemonių kaltinamiesiems nekeisti ir palikti: E. K. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, E. H. - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir nepilnamečio atidavimÄ prižiÅ«rėti. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomÄ sias priemones panaikinti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ E. H., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ S. H. ir N. H. (iki kol E. H. sulauks pilnametystės) 3414 (trys tÅ«kstančius keturis Å¡imtus keturiolika) eurų K.

P.-Å ukienei turtinei žalai atlyginti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ E. H. bei iÅ¡ E. K. solidariai, o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti - subsidiariai iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ S. H. ir N. H. (iki kol E. H. sulauks pilnametystės) bei I. R. (iki kol E. K. sulauks pilnametystės) 114 (vienÄ Å¡imtÄ keturiolika) eurų K. P.-Å ukienei turtinei žalai atlyginti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ E. H. bei iÅ¡ E. K. solidariai, o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti - subsidiariai iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ S. H. ir N. H. (iki kol E. H. sulauks pilnametystės) bei I.

R. (iki kol E. K. sulauks pilnametystės), 500 (penkis Å¡imtus) eurų neturtinės žalos kompensacijÄ mažamečiui Ž. Å .. „Swedbank P&C Insurance AS“ civilinį ieÅ¡kinį dėl 586 (penkių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių) eurų turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant civiliniam ieÅ¡kovui jo teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Tyrimui reikÅ¡mingus daiktus - vokÄ su 9 daktiloskopinėmis kortelėmis su rankų pėdsakais ir nuoplova su DNR pavyzdžiu, taip pat vokÄ su E. H. ir E. K.

DNR ir rankų pirÅ¡tų ir delnų pavyzdžiais, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje pagal 2019-11-07 kvitÄ B serija BBB Nr. LS004461 ir pagal 2020-08-04 kvitÄ B serija BBB Nr. LS005128, sunaikinti. Kompaktinį diskÄ su garso įraÅ¡ais iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, kompaktinį diskÄ su įraÅ¡ytu nepilnamečio liudytojo A. Å . apklausos garso ir vaizdo įraÅ¡u, kompaktinį diskÄ su įraÅ¡ytu mažamečio nukentėjusiojo Ž.

Å . apklausos garso ir vaizdo įraÅ¡u ir kompaktinį diskÄ su įraÅ¡ytais garso ir vaizdo įraÅ¡ais, kuriuose užfiksuotas mažamečio nukentėjusiojo Ž. Å . asmenų atpažinimas pagal jų nuotraukas, palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėja Lilija Tarčevskaja