A-438-86-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A438-86/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00802-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovui Jonui Osteriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Serneta“ padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus apskr. VMI) 2012m. vasario 10 d. sprendimą Nr. (4.65)-308-200.

Skunde paaiškino, kad dokumentų kopijas iš jas paėmusių institucijų buvo prašyta pateikti raštu, tačiau šie prašymai nebuvo patenkinti. Tiek bendrovės, tiek mokesčių administratoriaus turimomis žiniomis šie dokumentai sudaro baudžiamosios bylos Nr. 1-29-497/2011 medžiagą. Byla yra išnagrinėta pirmos instancijos teismo, bylos nagrinėjimas vyko kaip tik tuo metu, kai mokesčių administratorius pareikalavo pateikti papildomus dokumentus bei buvo informuotas, kad jų pateikti nėra galimybės dėl didelės bylos esančios teismo žinioje apimties, bylos medžiagą sudaro 37 tomai ir prie jos prijungti dokumentai – 7 dėžės su dokumentais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Pabrėžė, jog šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas byloje bus nagrinėjamas 2012 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teisme. Bylos nagrinėjimo metu kokių nors kopijų ar nuorašų gavimas nėra įmanomas ir praktiškai tokie prašymai nėra tenkinami dėl teismų lėšų šių nuorašų atlikimui ir tos priežasties, kad bendrovės darbuotojams nėra leidžiama naudotis bylos medžiaga siekiant išrinkti bei susisteminti VMI pateiktinus duomenis. Apie tai mokesčių administratoriaus darbuotojai buvo informuoti laiku ir tinkamai. Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratoriaus ginčijamas sprendimas yra susijęs su tarp mokesčių administratoriaus ir bendrovės kilusiais ir teisme nagrinėjamais ginčais mokesčių administravimo srityje. 2010 m. birželio 12 d. bendrovė iš Vilniaus apskr. VMI gavo 2010 m. gegužės 28 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą Nr.(21.26)-447-417 ir 2010 m. birželio 7 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą Nr.(21.26)-447-436. Šios pažymos buvo apskųstos Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2010-11-02 sprendimu jas panaikino. Pareiškėjo manymu, vietos mokesčių administratorius per dažnai naudojasi savo teise reikalauti pateikti apskaitos dokumentus, tuo sukeldamas abejones dėl jo nešališkumo.

Atsakovas Vilniaus apskr. VMI su pareiškėjos skundu nesutiko.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame paaiškino, kad bendrovė 2012 m. sausio 5 d. kreipėsi į Vilniaus apskr. VMI, prašydama pratęsti pelno mokesčio deklaracijų pateikimo terminą už 2007, 2008, 2009 ir 2010 m. mokestinius laikotarpius. Pažymi, kad bendrovei metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2007 m. mokestinį laikotarpį prievolė pateikti kilo jau 2008 m. spalio 1 d., už 2008 m – iki 2009 m. spalio 1 d., už 2009 m. – iki 2010 m. spalio 1 d., už 2010 m. – iki 2011 m. birželio 1 d., t. y. bendrovė privalėjo nepažeisti įstatymo nuostatų ir pateikti šias deklaracijas žymiai anksčiau nei teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 114 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata mokesčių administratoriui savarankiškai pasirinkti tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustatyti tikrinimo mastą ir laiką, o už mokesčių administratoriaus pareigūnų nurodymų nevykdymą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1723 straipsnis nustato administracinę atsakomybę. Atsakovas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 76 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Serneta“ skundą kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog ginčas byloje kilęs dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. (4.65)-308-200 dėl mokesčių deklaracijų pateikimo termino nepratęsimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad pareiškėja Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2012 m. sausio 16 d. pateikė prašymą leisti pateikti metines pelno mokesčio deklaracijas už 2007–2010 metus per maksimaliai galimą laikotarpį, kuriame nurodė, kad bendrovės apskaitos dokumentai yra Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, per 2007–2010 m. laikotarpį bendrovė pardavė nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį turtą, prekes, tačiau neturėdama turto likutinių verčių ir nusidėvėjimo, negali paskaičiuoti bendrovės sąnaudų, todėl negali pateikti 2007–2010 metų metinių pelno mokesčių deklaracijų.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog bendros mokesčių mokėtojo pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje, kurių pateiktas sąrašas šiame straipsnyje nėra baigtinis. Pagal 40 straipsnio nuostatas mokesčių mokėtojas privalo: laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (1 p.); bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių (2 p.); teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis (3 p.); teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais (4 p.); laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (5 p.); teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus (6 p.); sudaryti mokesčių administratoriui patikrinimui atlikti reikiamas sąlygas, kai patikrinimas atliekamas nuvykus pas mokesčių mokėtoją (7 p.); pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją (8 p.); šio įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie sąskaitos užsienio kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoje atidarymą (9 p.); atlikti kitas šiame ir kituose įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas (10 p.).

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais mokesčio deklaracijos pateikimo terminas gali būti pratęstas mokesčių mokėtojo (fizinio asmens) mirties atveju, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko mirties atveju bei kitais centrinio mokesčių administratoriaus nurodytais atvejais. Pagal aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalį metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jis privalo būti sudarytas) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jis privalo būti sudarytas) pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos. Iki 2010 m. gruodžio 11 d. šio įstatymo pakeitimo metinė pelno mokesčio deklaracija buvo teikiama iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio 1 dienos. Vadinasi, teismo nuomone, pareiškėja metines pelno mokesčio deklaracijas už 2007–2010 metų laikotarpį turėjo pateikti atitinkamai už 2007 m. – iki 2008 m. spalio 1 d., už 2008 m. – iki 2009 m. spalio 1 d., už 2009 m. – iki 2010 m. spalio 1 d., už 2010 m. – iki 2011 m. birželio 1 d.

Teismas papildoma pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl deklaracijų nepateikimo (informacijos apie turto likutines vertes ir nusidėvėjimą neturėjimas, negalėjimas paskaičiuoti bendrovės sąnaudų, baudžiamosios bylos, kurioje yra reikiami dokumentai, nagrinėjimas teismuose) neatleidžia ir negali atleisti pareiškėjos nuo pareigos laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus vykdymo. Be to, deklaracijų pateikimo terminai jau buvo pasibaigę, kai pareiškėja su 2012 m. sausio 16 d. prašymu kreipėsi dėl jų pratęsimo, todėl nebuvo pagrindo jų pratęsti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos skundžiamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. vasario 10 d. sprendimas Nr. (4.65)-308-200 dėl mokesčių deklaracijų pateikimo termino nepratęsimo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjos skundas dėl šio sprendimo panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, neišnagrinėjo visų turinčių reikšmę bylos aplinkybių ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012m. vasario 10 d. sprendimo Nr. (4.65)-308-200, kuriuo atsisakė pratęsti terminą pareiškėjui pateikti metines pelno mokesčio deklaracijas už 2007-2010 metus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. sausio 16 d. pateikė atsakovui prašymą leisti pateikti metines pelno mokesčio deklaracijas už 2007–2010 metus „per maksimaliai galimą laikotarpį“. Šį prašymą grindė tuo, kad bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai randasi baudžiamojoje byloje, kurią nagrinėja Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas. Per šį 2007–2010 m. laikotarpį bendrovė pardavė nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį turtą, prekes, tačiau neturėdama turto likutinių verčių ir nusidėvėjimo, negali paskaičiuoti bendrovės sąnaudų, todėl negali pateikti 2007–2010 metų metinių pelno mokesčių deklaracijų.

Mokesčio deklaracijos pateikimo terminus ir šio termino pratęsimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 76 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalį pareiškėjas metines pelno mokesčio deklaracijas už 2007–2010 metų laikotarpį turėjo pateikti atitinkamai už 2007 m. – iki 2008 m. spalio 1 d., už 2008 m. – iki 2009 m. spalio 1 d., už 2009 m. – iki 2010 m. spalio 1 d., už 2010 m. – iki 2011 m. birželio 1 d..

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pelno mokesčio deklaracijų minėtais terminais nepateikė, t y. , šios savo pareigos neįvykdė.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais mokesčio deklaracijos pateikimo terminas gali būti pratęstas mokesčių mokėtojo (fizinio asmens) mirties atveju, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko mirties atveju bei kitais centrinio mokesčių administratoriaus nurodytais atvejais.“

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. liepos 9 d. viršininko įsakymu Nr. VA-135 patvirtintų Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių 21 ir 22 punktuose (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. kovo 31 d. viršininko įsakymo Nr. VA-28 redakcija) nurodyti šie deklaracijos pateikimo termino pratęsimo atvejai:

1. kai mokesčių mokėtojas (fizinis asmuo) ar neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininkas: miršta (pripažįstamas mirusiu); pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu; pripažįstamas nežinia kur esančiu. Nurodytais atvejais dėl deklaracijos pateikimo termino pratęsimo gali kreiptis mokesčių mokėtojo (fizinio asmens), neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko globėjai, rūpintojai, įpėdiniai, turto administratoriai arba juos atstovaujantys asmenys;

2. kai atsiranda sekančios svarbios aplinkybės dėl kurių mokesčių mokėtojas negali pateikti deklaracijos: „einamojo mokestinio laikotarpio dokumentų praradimas, kuris yra patvirtintas atitinkamos institucijos dokumentais (policijos komisariato, priešgaisrinės apsaugos tarnybos ir pan.) arba tam turinčių teisę institucijų dokumentų poėmis; deklaracija negali būti pateikta dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti (pvz., avarijos, stichinės nelaimės) ar kitų svarbių aplinkybių (pvz., sulaikymas įkalinimo vietose ir pan.)“, t. y., turi egzistuoti nuo mokesčių mokėtojo valios nepriklausančios aplinkybės, kurios sudaro objektyvias kliūtis mokesčio mokėtojui laiku įvykdyti pareigą – savalaikiai pateikti deklaraciją.

Byloje nagrinėjamu atveju yra aktualus antrasis deklaracijų pateikimo termino pratęsimo atvejis - kai atsiranda svarbios aplinkybės dėl kurių mokesčių mokėtojas negali pateikti deklaracijos.

Minėta, kad pelno mokesčio deklaracijų pateikimo terminas teisės aktais yra aiškiai apibrėžtas konkrečia kalendorine data. Tai reiškia, kad gali būti pratęstas būtent šis terminas, o būtina sąlyga jam partęsti – minėtų svarbių aplinkybių atsiradimas iki šio termino pabaigos, t.y., šios aplinkybės turi turėti įtakos termino eigai.

Ir priešingai svarbių aplinkybių atsiradimas po šio termino pabaigos negali būti teisiniu pagrindu pratęsti minėtus terminus, nes tokių aplinkybių atsiradimas po nustatyto termino pabaigos, neįtakoja šio termino eigos.

Apibendrinus darytina išvada, kad termino pratęsimas aptariamu atveju yra galimas, kai dar nepasibaigus deklaracijos pateikimo terminui, atsiranda nuo mokesčių mokėtojo valios nepriklausančios aplinkybės, kurios sudaro objektyvias kliūtis mokesčio mokėtojui laiku įvykdyti pareigą – savalaikiai pateikti deklaraciją.

Pareiškėjas nurodo, kad reikiami deklaracijai užpildyti buhalterinės apskaitos dokumentai nagrinėjamu laikotarpiu radosi baudžiamojoje byloje, dėl ko jis negalėjo pateikti deklaracijų. Tačiau duomenų, kad pareiškėjas savalaikiai kreipėsi į baudžiamąjį tyrimą atliekančias institucijas su prašymu gauti reikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus ar jų nuorašus, bei kad pastarosios atsisakė juos suteikti, nepateikta. Priešingai byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas reikiamų buhalterinės apskaitos dokumentų iš baudžiamąjį tyrimą atliekančių institucijų pradėjo reikalauti tik 2010 m. gegužės 21 d. (b. l. 6), o pastarosios neatsisakė tenkinti šio prašymo bei ėmėsi veiksmų jį tenkinti (b. l. 7; 10). Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas turėjo ne tik teorinę, bet ir realią galimybę gauti reikiamus duomenis deklaracijoms pateikti.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog dar nepasibaigus deklaracijų pateikimo terminams, egzistavo nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės, kurios sudarė objektyvias kliūtis jam laiku įvykdyti savo pareigą – savalaikiai pateikti deklaracijas.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas