2022-06-08 Nr. AB-15656-4-69-3-00542-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-475-968/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00542-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. A. A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. A. A. A. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Kauno apylinkės teisme 2022 m. balandžio 11 d. gautas pareiškėjo N. A. A. A. (toliau – ir pareiškėjas) advokato P. V. skundas.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas iki 2022 m. balandžio 26 d. skundo trūkumams pašalinti – pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu, pateikti duomenis, pagrindžiančius atstovavimą, pateikti duomenis apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba motyvuotą ir pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, vykdydamas 2022 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį, 2022 m. balandžio 27 d. pateikė patikslintą skundą, naudojantis Liteko viešųjų paslaugų posistemio paskyra, tačiau jį pasirašė negaliojančiu parašu.

Teismas pažymėjo, kad minėta nutartimi buvo nustatytas terminas pašalinti trūkumams dėl atstovavimo. Apžvelgęs Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 ir 49 straipsnius, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju per teismo nustatytą terminą nepateikta nei teisinių paslaugų teikimo sutartis ar jos išrašas, nei sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepašalino nutartyje nustatytų trūkumų, teismas skundą laikė nepaduotu ir grąžino su priedais jį padavusiam asmeniui. Teismas išaiškino, kad tai neužkerta kelio, ištaisius trūkumus, kreiptis į teismą iš naujo.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutartį, priimti pareiškėjo skundą ir bylą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas pažymi, kad dokumentas (patikslintas skundas) teismui pateiktas 2022 m. balandžio 26 d., t. y. laiku, per 7 dienas, kaip buvo nustatyta teismo. Šį teiginį patvirtina dokumento kortelė, kurioje matyti skundo išsiuntimo data – 2022 m. balandžio 26 d., todėl nutartyje nurodytas teiginys, kad patikslintas skundas pateiktas 2022 m. balandžio 27 d. neatitinka tikrovės.

Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad skundas pasirašytas negaliojančiu parašu. Skundas pateiktas per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP), naudojantis advokato susikurta paskyra. Pareiškėjas pateikė teismui Nacionalinės teismų administracijos atsakymą apie tai, kad, siunčiant dokumentus per EPP advokato paskyrą, parašas suformuojamas automatiškai, tačiau pirmosios instancijos teismas šių duomenų visiškai nenagrinėjo, nors jie vienareikšmiškai patvirtina, kad per EPP paskyrą teikiami dokumentai laikomi išsiųstais tinkamai.

Pareiškėjas pabrėžia, kad jam teikiama būtent valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios užsakymu rūpinasi būtent Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Tikrovės neatitinka skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybė, kad nepateikta nei teisinių paslaugų teikimo sutartis ar jos išrašas, nei sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Teismui buvo pateiktas išrašas iš sutarties su Migracijos departamentu, elektroninis laiškas, kuriuo atsiųstas užsakymas, užsakymo, kuris buvo pridėtas elektroniniame laiške išrašas. Visi šie duomenys yra paslaugų teikimo ir įgaliojimų dokumentai. Teikiant valstybės garantuojamas paslaugas nėra sudaromos privačios sutartys. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu, tačiau tai nėra vienintelis teisinių paslaugų teikimą reglamentuojantis teisės aktas. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą, prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nustatęs, kad pareiškėjas praleido nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti, taip pat nustatęs, kad nors pareiškėjo advokatas skundą pateikė naudodamasis naudojantis Liteko viešųjų paslaugų posistemio paskyra, tačiau jį pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui gali atstovauti P. V..

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog pareiškėjas laiku nepašalino skundo trūkumų, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo atstovo parašo galiojimą ir nepagrįstai sprendė, kad nėra duomenų apie tai, kad advokatas P. V. atstovautų pareiškėjui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015, 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad advokatas skundą pateikė elektroniniu paštu, nustatė 7 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti.

Šiuo aspektu primintina, kad ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) numatyta, jog skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktas numato, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Pagal Aprašo 5 punktą jungdamasis prie Liteko VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (Aprašo 5.1 p.); naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (aprašo 5.2 p.). Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant Liteko VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į ją gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus šio aprašo 18, 19 ir 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus (Aprašo 13 p.).

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje teisingai nurodė, jog pareiškėjo atstovo pateiktas skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatytų skundo formos ir pateikimo tvarkos reikalavimų, kadangi buvo pateiktas el. paštu, todėl pagrįstai įpareigojo advokatą nustatytu terminu pašalinti skundo trūkumus. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad advokatas, šalindamas teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje nurodytus trūkumus, skundą, kaip to reikalauja aukščiau nurodyti teisės aktai, pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP).

Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pateikimo būdo ir parašo patikimumo, atkreiptinas dėmesys, kad advokatas, prisijungdamas prie naudojantis Liteko viešųjų paslaugų posistemio paskyros, patvirtino savo tapatybę, o elektroninį dokumentą suformavo ir jį pasirašė pati EPP sistema, todėl teigti, kad advokatas dokumentą pasirašė netinkamai, nėra pagrindo. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti skundo pateikimo data ir laikas, advokato vardas ir pavardė bei jo pažymėjimo numeris. LVAT, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas, yra pažymėjęs, kad minėti duomenys yra pakankami siekiant identifikuoti procesinį dokumentą pateikusį asmenį ir laikyti dokumentą patikimu (žr., pvz., 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-415-552/2022, 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-414-556/2022).

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjas skundą pateikė praleidus terminą. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje buvo nurodytas 7 dienų terminas skundo trūkumams pašalinti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas skundą pateikė 2022 m. balandžio 26 d., taigi, nepraleidus pirmosios instancijos teismo nustatyto termino.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atstovavimo tinkamumo, teisėjų kolegija nurodo, kad Pagrindinėje sutartyje, sudarytoje 2021 m. lapkričio 25 d. tarp Migracijos departamento (toliau – ir Užsakovas) ir advokato P. V. (toliau – ir Tiekėjas) (toliau – ir Sutartis) (b. l. 13–16), 1.1 punkte nurodyta, jog Tiekėjas įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal Užsakovo faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas (toliau – paslaugos), kurių specifikacija nurodyta Sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje (toliau – Sutarties 1 priedas), o Užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigoja priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėti Tiekėjui už jas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. balandžio 6 d. advokatas P. V. gavo užsakymą iš Migracijos departamento dėl teisinių paslaugų teikimo užsieniečiams (tarp jų ir pareiškėjui) (b. l. 12). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, advokatas P. V. turi teisę atstovauti užsieniečiams (šiuo atveju – pareiškėjui) Sutartyje aptartomis sąlygomis.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti nagrinėti jo skundą, tačiau toks atskirojo skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 33 str.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kvestionuodamas atskirojo skundo pasirašymo tinkamumą, neatsižvelgė į tai, kad procesinis dokumentas (šiuo atveju skundas) buvo pateiktas per EPP sistemą, prie kurios prisijungdamas pareiškėjo atstovas advokatas patvirtino savo tapatybę, todėl nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. A. A. A. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo N. A. A. A. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė