290b8de8-9bb2-4944-b4e6-1713201fc594 · Kauno apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedvalstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
Legislator headnote
AI generated290b8de8-9bb2-4944-b4e6-1713201fc594 · Kauno apygardos administracinis teismas: TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-2978-428/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01955-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 22 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Jolanta MedvedevienÄ, sekretoriaujant Gediminui LaukeviÄiui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai MarijampolÄs pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų, 3000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo.PareiÅ¡kÄjas skunde (b. l. 4-7) nurodÄ, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 24 d. iki 2017 m. gegužÄs mÄnesio pareiÅ¡kÄjas atlikinÄjo nuobaudas kamerų tipo patalpose (Nr. 24, 21) ir baudos izoliatoriuje (Nr. 20, 18, 22, 17, 16, 15, 14). Patalpose trÅ«ko vietos, vienam asmeniui tekdavo 2,5-2 kv. m ploto.
Patalpų plotÄ mažino joje esantys baldai. Sunkumus patyrÄ prieinant prie sanitarinio mazgo, kuris neatitinka higienos normų, kadangi kameros buvo perpildytos tekdavo laukti eilÄje prie sanitarinio mazgo. Lauko kiemelis yra mažas, pasivaikÅ¡Äioti galÄjo per parÄ du kartus po 30 min. Taip pat nurodÄ, jog vienos valandos pasivaikÅ¡Äiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto iÅ¡aiÅ¡kinimui. PasivaikÅ¡Äiojimui turi bÅ«ti skirta aÅ¡tuonios valandos per dienÄ . PareiÅ¡kÄjas patyrÄ sunkumus, nepatogumus, garbÄs ir orumo pažeminimÄ , dvasines skriaudas, tapo nervingas.
Atsakovas atsiliepime su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 14-18). NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu buvo baustas perkeliant į baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpas. PareiÅ¡kÄjas nuo 2015 m. birželio 24 d. buvo baustas perkeliant į baudos izoliatorių ar kamerų tipo patalpas Å¡iais laikotarpiais: 2015 m. birželio 24 d. - 15 parų baudos izoliatoriuje, paskirtas į 20 kamerÄ ; 2015 m. spalio 9 d. - 15 parų baudos izoliatoriuje, paskirtas į 18 kamerÄ ; 2015 m. spalio 25 d. - 15 parų baudos izoliatoriuje, paskirtas į 20 kamerÄ ; 2015 m. lapkriÄio 25 d. - 15 parų baudos izoliatoriuje, paskirtas į 22 kamerÄ ; 2015 m. gruodžio 10 d. - 13 parų baudos izoliatoriuje, paskirtas į 22 kamerÄ (2015 m. gruodžio 16 d. perkaltas į 20 kamerÄ ); 2015 m. gruodžio 23 d. - 15 parų baudos izoliatoriuje, paskirtas į 20 kamerÄ ; 2016 m. vasario 3 d. - 1 mÄn. kamerų tipo patalpas, paskirtas į 24 kamerÄ (2016 m. vasario 23 d. perkeltas į 22 kamerÄ ); 2016 m. kovo 30 d. - 1 mÄn. kamerų tipo patalpas, paskirtas į 21 kamerÄ ; 2016 m. balandžio 30 d. - 6 paros kamerų tipo patalpas, paskirtas į 17 kamerÄ ; 2016 m. spalio 14 d. - 15 parų kamerų tipo patalpas, paskirtas į 14 kamerÄ ; 2017 m. balandžio 19 d. - 15 parų KTP, paskirtas į 16 kamerÄ .
MarijampolÄs PN nuteistieji į kameras keliami vadovaujantis kamerose esanÄių įrengtų gyvenamų vietų skaiÄiumi. PareiÅ¡kÄjo teiginiai yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nurodomi argumentai kurių pats pareiÅ¡kÄjas niekuo nepagrindžia. PareiÅ¡kÄjas deklaratyviai nurodo, kad patalpos tariamai buvo perpildytos, taÄiau pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ kokia apimtimi pareiÅ¡kÄjo manymų buvo tariamai perpildytos kameros, taip pat nenurodÄ kiek anot su pareiÅ¡kÄju buvo asmenų, bei nenurodÄ konkreÄių asmenų su kuriais buvo kamerose.
Kitaip nei teigia pareiÅ¡kÄjas, bausmÄs 15-oje kameroje neatliko. Kameros Nr. 14 plotas 20,45 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Vienam asmeniui teko 4,09 kv. m ploto. Kameros Nr. 16 plotas 20,20 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Vienam asmeniui teko 4,04 kv. m ploto. Kameros Nr. 17 plotas 16,13 kv. m, joje įrengtos 4 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,03 kv. m. Kameros Nr. 18 plotas 12,14 kv. m., joje įrengtos 3 gyvenamosios vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,04 kv. m. Kameros Nr. 20 plotas 20,39 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos.
Kiekvienam nuteistajam teko 4,07 kv. m. Kameros Nr. 21 plotas 16,50 kv. m, joje įrengtos 4 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,12 kv. m. Kameros Nr. 22 plotas 20,39 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,07 kv. m. kameros Nr. 24 plotas 20,35 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,07 kv. m. Bausmių vykdymo kodekso 145 str. 1 d. numato kad perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems leidžiama kasdien vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti. Manytina, kad pareiÅ¡kÄjo skundas, kad nebuvo iÅ¡leidžiamas iÅ¡ kameros, iÅ¡skyrus 2 kartus po 30 min. per parÄ , yra nepagrįstas.
MarijampolÄs PN kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriaus kamerose sanitariniai mazgai yra įrengti paÄiose kamerose, taÄiau visiÅ¡kai atskirti nuo patalpos sienomis ir durimis. PareiÅ¡kÄjas deklaratyviai teigia, kad sanitarinių mazgų bÅ«klÄ neatitiko higienos normų, taÄiau pareiÅ¡kÄjas nenurodo kokių tariamai higienos normų reikalavimų neatitiko sanitariniai mazgai, nenurodÄ kokios bÅ«klÄs anot pareiÅ¡kÄjo buvo sanitariniai mazgai pareiÅ¡kÄjo buvimo kamerose metu, kokios sÄ lygos buvo suteiktos, kurios tariamai neatitiko higienos normų.
Taip pat nenurodÄ kokius tariamus sunkumus patyrÄ prieinant prie sanitarinio mazgo. TodÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl sanitarinių mazgų neatitikties higienos normoms yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio, todÄl yra nepagrįsti. Patalpų atitikimas higienos normoms - atitinkamai temperatÅ«rai, apÅ¡vietimui, Å¡varai ir sveikatai, gryno oro patekimui yra periodiÅ¡kai tikrinamas Å¡iÄ prievolÄ turinÄių valstybÄs institucijų teisÄs aktų nustatyta tvarka, o Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidžianÄioms Å¡ias normas institucijoms laikinai ar nuolat uždraudžiama tÄsti veiklÄ , susijusiÄ su asmenų laikymu tokiose patalpose.
PastebÄjÄs tokius pažeidimus nedelsiant (atlikdamas bausmÄ) į atitinkamų institucijų tikrintojus turÄjo galimybÄ kreiptis ir pats pareiÅ¡kÄjas, taÄiau, kiek mums žinoma, to nedarÄ. PažymÄtina, kad teisÄs aktai nenumato minimalaus ploto pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliams, todÄl pareiÅ¡kÄjo skundas dÄl per mažo kiemelio ploto yra nepagrįstas.Skundas netenkintinas.PareiÅ¡kÄjas pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisÄtais valstybÄs valdžios institucijų veiksmais jam netinkamomis sÄ lygomis atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ MarijampolÄs pataisos namuose (toliau â MarijampolÄs PN).
Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kÄjas grindÄ tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisÄs aktus, jis buvo laikomas perpildytose patalpose. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ).
Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kai valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs):
1) valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste â ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau â ir Konvencija) įpareigoja valstybÄ užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).
Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).PareiÅ¡kÄjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas MarijampolÄs PN, pažeidžiant vienam asmeniui teisÄs aktuose nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ kamerų tipo patalpoje. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.
įsakymu Nr. 194 (toliauâ TaisyklÄs, Vidaus tvarkos taisyklÄs) 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Ä® bylÄ pateikti duomenys (b. l. 19-26, 53-54) patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 20 buvo patalpintas 2015 m. birželio 24 d. 15 parų, 2015 m. spalio 25 d. 15 parų, 2015 m. gruodžio 23 d. 15 parų, Nr. 18 -2015 m. spalio 9 d. 15 parų, Nr. 22 2015 m. lapkriÄio 25 d. 15 parų, 2015 m. gruodžio 10 d. 13 parų (2015 m. gruodžio 16 d. perkeltas į 20 kamerÄ ).
Ä® kamerų tipo patalpas pareiÅ¡kÄjas buvo patalpintas: į Nr. 24 2016 m. vasario 3 d. 1 mÄnesiui (2016 m. vasario 23 d. perkeltas į 22 kamerÄ ), į Nr. 21 2016 m. kovo 30 d. 1 mÄnesiui, į Nr. 17 2016 m. balandžio 30 d. 6 paroms, į Nr. 14 2016 m. spalio 14 d. 15 parų ir į Nr. 16 2017 m. balandžio 19 d. 15 parų.Kameros Nr. 14 plotas 20,45 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Vienam asmeniui teko 4,09 kv. m ploto. Kameros Nr. 16 plotas 20,20 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Vienam asmeniui teko 4,04 kv. m ploto.
Kameros Nr. 17 plotas 16,13 kv. m, joje įrengtos 4 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,03 kv. m. Kameros Nr. 18 plotas 12,14 kv. m, joje įrengtos 3 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,04 kv. m. Kameros Nr. 20 plotas 20,39 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,07 kv. m. Kameros Nr. 21 plotas 16,50 kv. m, joje įrengtos 4 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,12 kv. m Kameros Nr. 22 plotas 20,39 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,07 kv. m.
Kameros Nr. 24 plotas 20,35 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. PareiÅ¡kÄjas gavÄs atsakovo atsiliepimÄ , atsakovo pateiktų duomenų dÄl įrengtų miegamųjų vietų kamerose bei jų ploto nepaneigÄ. TodÄl teismas vadovaujasi pateiktais atsakovo duomenimis. Å ioje administracinÄje byloje konstatuota, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu nebuvo pažeista, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.Teismas taip pat pažymi, kad nors, pareiÅ¡kÄjo teigimu, iÅ¡ patalpų ploto turi bÅ«ti iÅ¡skaitomas baldų bei kitų įrenginių užimamas plotas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs nenumato, jog į Å¡ių taisyklių įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinÄiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaiÄiuojamas patalpose esanÄių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsÄjo 18 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-575-1731/2014).
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄs, jog jam buvo skiriama pasivaikÅ¡Äiojimo du kartus po pusvalandį per parÄ . PareiÅ¡kÄjas teigia, jog tokia praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , savo jurisprudencijoje yra nurodÄs, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 â Rev. 2006 II skyriaus âÄ®kalinimasâ treÄiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (toliau â Komitetas) mano, jog turÄtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galÄtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (žr., pvz., 2016 m. balandžio 19 d. administracinÄ byla Nr. A-618-552/2016).
PastebÄtina, kad Komitetas minÄtÄ rekomendacijÄ teikÄ pareiÅ¡kÄjo nurodytoje Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] ir nurodÄ, kad reikalavimas, jog kaliniams mažiausiai vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«tų leidžiama bÅ«ti lauke, yra pripažįstamas kaip pagrindinÄ jų teisÄ. Taigi, rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui už kameros ribų, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kÄjas, laiko praleidimui lauke, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl teisÄs į aÅ¡tuonių valandų buvimÄ lauke atmestini kaip nepagrįsti.Nuteistųjų teisÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliauâ BVK), nustatanÄio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus, 103 straipsnyje.
Nuteistųjų pasivaikÅ¡Äiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje. PasivaikÅ¡Äiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmÄ sutrumpinama tik dÄl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 str. 2 d.). PasivaikÅ¡Äiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytÄ pasivaikÅ¡Äiojimų tvarkÄ (BVK 103 str. 3 d.). Pagal BVK 145, 86 straipsnius nuteistiesiems, nuobaudos tvarka perkeltiems į kamerų tipo patalpas, kasdien leidžiama vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti.
Paties pareiÅ¡kÄjo teigimu, jam buvo skiriama viena valanda pasivaikÅ¡Äiojimui gryname ore, todÄl jo teisÄs dÄl pasivaikÅ¡Äiojimo pažeidžiamos nebuvo.DÄl pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių dydžio, pažymÄtina, kad KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄse nereglamentuoti lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai. TodÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl per mažų pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog tekdavo laukti eilÄje prie sanitarinio mazgo, taÄiau teismas nenustatÄ, jog kameros ir baudos izoliatoriai buvo perpildyti, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai atmestini.
Taip pat pareiÅ¡kÄjas skunde teigÄ, jog sanitariniai mazgai neatitiko higienos normų reikalavimų. Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai dÄl antisanitarinių sÄ lygų yra grindžiami abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todÄl Å¡ie argumentai nevertintini lÄmusiais neturtinÄs žalos atsiradimÄ . Å ioje skundo reikalavimų dalyje byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisÄtų valstybÄs institucijos veiksmų, tiek priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kÄjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo paÄiu, ir neturtinÄs žalos atsiradimo fakto.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrÄ vidinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius negalavimus, baimÄ, stresÄ , depresijÄ , buvo pažemintas jo orumas, taÄiau jokiais įrodymais jų nepagrindžia. Byloje nenustatyti jokie dÄl kalinimo sÄ lygų galÄjÄ pasireikÅ¡ti sveikatos sutrikimai, kadangi tokių duomenų į bylÄ nebuvo pateikta. MarijampolÄs PN PsichologinÄs tarnybos pažymoje (b. l.
26) nurodoma, kad dÄl problemų, kurias galÄjo sukelti netinkamos gyvenimo sÄ lygos, kreipÄsis nebuvo. Byloje nÄra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis pagalbos dÄl sveikatos sutrikimų, kurių priežastimi bÅ«tų netinkamos kalinimo sÄ lygos. Taigi, byloje nÄra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kÄjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .
Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybÄs elementas â neteisÄti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmÄs lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisÄtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lyga) siejamas su valstybÄs ar savivaldybÄs aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisÄms, laisvÄms ir interesams (valstybÄs ar savivaldybÄs institucijų priimami teisÄs ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr.
LVAT nutartis administracinÄje byloje Nr. A556-1840/2012). NeteisÄtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Ä®vertinus aukÅ¡Äiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinanÄių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ bÅ«tinų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų â jo nurodytos neturtinÄs žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinÄs valdžios institucijos (MarijampolÄs pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisÄtos veikos (neveikimo).
NenustaÄius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisÄtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ , todÄl nÄra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kÄjo naudai priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo A.
S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinÄs instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja                                                                                                             Jolanta MedvedevienÄ