Legislator Case Law & Legislation
290b8de8-9bb2-4944-b4e6-1713201fc594 AI generated

290b8de8-9bb2-4944-b4e6-1713201fc594 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 290b8de8-9bb2-4944-b4e6-1713201fc594
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Legislator headnote

AI generated

290b8de8-9bb2-4944-b4e6-1713201fc594 · Kauno apygardos administracinis teismas: Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-2978-428/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01955-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 22 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-7) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 24 d. iki 2017 m. gegužės mėnesio pareiÅ¡kėjas atlikinėjo nuobaudas kamerų tipo patalpose (Nr. 24, 21) ir baudos izoliatoriuje (Nr. 20, 18, 22, 17, 16, 15, 14). Patalpose trÅ«ko vietos, vienam asmeniui tekdavo 2,5-2 kv. m ploto.

Patalpų plotÄ mažino joje esantys baldai. Sunkumus patyrė prieinant prie sanitarinio mazgo, kuris neatitinka higienos normų, kadangi kameros buvo perpildytos tekdavo laukti eilėje prie sanitarinio mazgo. Lauko kiemelis yra mažas, pasivaikščioti galėjo per parÄ du kartus po 30 min. Taip pat nurodė, jog vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto iÅ¡aiÅ¡kinimui. Pasivaikščiojimui turi bÅ«ti skirta aÅ¡tuonios valandos per dienÄ . PareiÅ¡kėjas patyrė sunkumus, nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimÄ , dvasines skriaudas, tapo nervingas.

Atsakovas atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 14-18). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo baustas perkeliant į baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpas. PareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. birželio 24 d. buvo baustas perkeliant į baudos izoliatorių ar kamerų tipo patalpas Å¡iais laikotarpiais: 2015 m. birželio 24 d. - 15 parų baudos izoliatoriuje, paskirtas į 20 kamerÄ ; 2015 m. spalio 9 d. - 15 parų baudos izoliatoriuje, paskirtas į 18 kamerÄ ; 2015 m. spalio 25 d. - 15 parų baudos izoliatoriuje, paskirtas į 20 kamerÄ ; 2015 m. lapkričio 25 d. - 15 parų baudos izoliatoriuje, paskirtas į 22 kamerÄ ; 2015 m. gruodžio 10 d. - 13 parų baudos izoliatoriuje, paskirtas į 22 kamerÄ (2015 m. gruodžio 16 d. perkaltas į 20 kamerÄ ); 2015 m. gruodžio 23 d. - 15 parų baudos izoliatoriuje, paskirtas į 20 kamerÄ ; 2016 m. vasario 3 d. - 1 mėn. kamerų tipo patalpas, paskirtas į 24 kamerÄ (2016 m. vasario 23 d. perkeltas į 22 kamerÄ ); 2016 m. kovo 30 d. - 1 mėn. kamerų tipo patalpas, paskirtas į 21 kamerÄ ; 2016 m. balandžio 30 d. - 6 paros kamerų tipo patalpas, paskirtas į 17 kamerÄ ; 2016 m. spalio 14 d. - 15 parų kamerų tipo patalpas, paskirtas į 14 kamerÄ ; 2017 m. balandžio 19 d. - 15 parų KTP, paskirtas į 16 kamerÄ .

Marijampolės PN nuteistieji į kameras keliami vadovaujantis kamerose esančių įrengtų gyvenamų vietų skaičiumi. Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nurodomi argumentai kurių pats pareiškėjas niekuo nepagrindžia. Pareiškėjas deklaratyviai nurodo, kad patalpos tariamai buvo perpildytos, tačiau pareiškėjas nenurodė kokia apimtimi pareiškėjo manymų buvo tariamai perpildytos kameros, taip pat nenurodė kiek anot su pareiškėju buvo asmenų, bei nenurodė konkrečių asmenų su kuriais buvo kamerose.

Kitaip nei teigia pareiškėjas, bausmės 15-oje kameroje neatliko. Kameros Nr. 14 plotas 20,45 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Vienam asmeniui teko 4,09 kv. m ploto. Kameros Nr. 16 plotas 20,20 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Vienam asmeniui teko 4,04 kv. m ploto. Kameros Nr. 17 plotas 16,13 kv. m, joje įrengtos 4 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,03 kv. m. Kameros Nr. 18 plotas 12,14 kv. m., joje įrengtos 3 gyvenamosios vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,04 kv. m. Kameros Nr. 20 plotas 20,39 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos.

Kiekvienam nuteistajam teko 4,07 kv. m. Kameros Nr. 21 plotas 16,50 kv. m, joje įrengtos 4 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,12 kv. m. Kameros Nr. 22 plotas 20,39 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,07 kv. m. kameros Nr. 24 plotas 20,35 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,07 kv. m. Bausmių vykdymo kodekso 145 str. 1 d. numato kad perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems leidžiama kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti. Manytina, kad pareiÅ¡kėjo skundas, kad nebuvo iÅ¡leidžiamas iÅ¡ kameros, iÅ¡skyrus 2 kartus po 30 min. per parÄ , yra nepagrįstas.

Marijampolės PN kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriaus kamerose sanitariniai mazgai yra įrengti pačiose kamerose, tačiau visiÅ¡kai atskirti nuo patalpos sienomis ir durimis. PareiÅ¡kėjas deklaratyviai teigia, kad sanitarinių mazgų bÅ«klė neatitiko higienos normų, tačiau pareiÅ¡kėjas nenurodo kokių tariamai higienos normų reikalavimų neatitiko sanitariniai mazgai, nenurodė kokios bÅ«klės anot pareiÅ¡kėjo buvo sanitariniai mazgai pareiÅ¡kėjo buvimo kamerose metu, kokios sÄ lygos buvo suteiktos, kurios tariamai neatitiko higienos normų.

Taip pat nenurodė kokius tariamus sunkumus patyrė prieinant prie sanitarinio mazgo. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl sanitarinių mazgų neatitikties higienos normoms yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio, todėl yra nepagrįsti. Patalpų atitikimas higienos normoms - atitinkamai temperatÅ«rai, apÅ¡vietimui, Å¡varai ir sveikatai, gryno oro patekimui yra periodiÅ¡kai tikrinamas Å¡iÄ prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka, o Å¡iurkščiai pažeidžiančioms Å¡ias normas institucijoms laikinai ar nuolat uždraudžiama tęsti veiklÄ , susijusiÄ su asmenų laikymu tokiose patalpose.

Pastebėjęs tokius pažeidimus nedelsiant (atlikdamas bausmę) į atitinkamų institucijų tikrintojus turėjo galimybę kreiptis ir pats pareiÅ¡kėjas, tačiau, kiek mums žinoma, to nedarė. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato minimalaus ploto pasivaikščiojimo kiemeliams, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl per mažo kiemelio ploto yra nepagrįstas.Skundas netenkintinas.PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam netinkamomis sÄ lygomis atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN).

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus, jis buvo laikomas perpildytose patalpose. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas Marijampolės PN, pažeidžiant vienam asmeniui teisės aktuose nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ kamerų tipo patalpoje. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau– Taisyklės, Vidaus tvarkos taisyklės) 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Ä® bylÄ pateikti duomenys (b. l. 19-26, 53-54) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 20 buvo patalpintas 2015 m. birželio 24 d. 15 parų, 2015 m. spalio 25 d. 15 parų, 2015 m. gruodžio 23 d. 15 parų, Nr. 18 -2015 m. spalio 9 d. 15 parų, Nr. 22 2015 m. lapkričio 25 d. 15 parų, 2015 m. gruodžio 10 d. 13 parų (2015 m. gruodžio 16 d. perkeltas į 20 kamerÄ ).

Ä® kamerų tipo patalpas pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas: į Nr. 24 2016 m. vasario 3 d. 1 mėnesiui (2016 m. vasario 23 d. perkeltas į 22 kamerÄ ), į Nr. 21 2016 m. kovo 30 d. 1 mėnesiui, į Nr. 17 2016 m. balandžio 30 d. 6 paroms, į Nr. 14 2016 m. spalio 14 d. 15 parų ir į Nr. 16 2017 m. balandžio 19 d. 15 parų.Kameros Nr. 14 plotas 20,45 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Vienam asmeniui teko 4,09 kv. m ploto. Kameros Nr. 16 plotas 20,20 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Vienam asmeniui teko 4,04 kv. m ploto.

Kameros Nr. 17 plotas 16,13 kv. m, joje įrengtos 4 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,03 kv. m. Kameros Nr. 18 plotas 12,14 kv. m, joje įrengtos 3 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,04 kv. m. Kameros Nr. 20 plotas 20,39 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,07 kv. m. Kameros Nr. 21 plotas 16,50 kv. m, joje įrengtos 4 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,12 kv. m Kameros Nr. 22 plotas 20,39 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. Kiekvienam nuteistajam teko 4,07 kv. m.

Kameros Nr. 24 plotas 20,35 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamos vietos. PareiÅ¡kėjas gavęs atsakovo atsiliepimÄ , atsakovo pateiktų duomenų dėl įrengtų miegamųjų vietų kamerose bei jų ploto nepaneigė. Todėl teismas vadovaujasi pateiktais atsakovo duomenimis. Å ioje administracinėje byloje konstatuota, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeista, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.Teismas taip pat pažymi, kad nors, pareiÅ¡kėjo teigimu, iÅ¡ patalpų ploto turi bÅ«ti iÅ¡skaitomas baldų bei kitų įrenginių užimamas plotas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Å¡ių taisyklių įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodęs, jog jam buvo skiriama pasivaikščiojimo du kartus po pusvalandį per parÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, jog tokia praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (toliau – Komitetas) mano, jog turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (žr., pvz., 2016 m. balandžio 19 d. administracinė byla Nr. A-618-552/2016).

Pastebėtina, kad Komitetas minėtÄ rekomendacijÄ teikė pareiÅ¡kėjo nurodytoje Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] ir nurodė, kad reikalavimas, jog kaliniams mažiausiai vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«tų leidžiama bÅ«ti lauke, yra pripažįstamas kaip pagrindinė jų teisė. Taigi, rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui už kameros ribų, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl teisės į aÅ¡tuonių valandų buvimÄ lauke atmestini kaip nepagrįsti.Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau– BVK), nustatančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus, 103 straipsnyje.

Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 str. 2 d.). Pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ (BVK 103 str. 3 d.). Pagal BVK 145, 86 straipsnius nuteistiesiems, nuobaudos tvarka perkeltiems į kamerų tipo patalpas, kasdien leidžiama vienÄ valandÄ pasivaikščioti.

Paties pareiškėjo teigimu, jam buvo skiriama viena valanda pasivaikščiojimui gryname ore, todėl jo teisės dėl pasivaikščiojimo pažeidžiamos nebuvo.Dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nereglamentuoti lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai. Todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažų pasivaikščiojimo kiemelių atmestini kaip nepagrįsti.Pareiškėjas nurodė, jog tekdavo laukti eilėje prie sanitarinio mazgo, tačiau teismas nenustatė, jog kameros ir baudos izoliatoriai buvo perpildyti, todėl pareiškėjo argumentai atmestini.

Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde teigė, jog sanitariniai mazgai neatitiko higienos normų reikalavimų. Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sÄ lygų yra grindžiami abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl Å¡ie argumentai nevertintini lėmusiais neturtinės žalos atsiradimÄ . Å ioje skundo reikalavimų dalyje byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė vidinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius negalavimus, baimę, stresÄ , depresijÄ , buvo pažemintas jo orumas, tačiau jokiais įrodymais jų nepagrindžia. Byloje nenustatyti jokie dėl kalinimo sÄ lygų galėję pasireikÅ¡ti sveikatos sutrikimai, kadangi tokių duomenų į bylÄ nebuvo pateikta. Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l.

26) nurodoma, kad dėl problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sÄ lygos, kreipęsis nebuvo. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis pagalbos dėl sveikatos sutrikimų, kurių priežastimi bÅ«tų netinkamos kalinimo sÄ lygos. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A.

S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                             Jolanta Medvedevienė