290a7160-9ebb-4166-85eb-e7da5dc519bd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. AS822–795/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01879-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. gruodžio 2 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjos A.

Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos A. Å . skundÄ dėl Teisėjų tarybos protokolinio nutarimo punkto panaikinimo, n u s t a t ė:I. A. Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėja) 2011-09-06 padavė teismui skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Teisėjų tarybos 2011-07-26 protokolinio nutarimo Nr. 38P-8-(7.1.1) 1 punktÄ â€žpatarti Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti A. Å . iÅ¡ Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ â€œ.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos skundÄ atsisakė priimti (ABTÄ® 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas). PareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kino teisę dėl Teisėjų tarybos 2011-07-26 protokolinio nutarimo Nr. 38P-8-(7.1.1) teisėtumo kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ .Teismas, įvertinęs Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstatavo, kad į administracinį teismÄ asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) vieÅ¡ojo administravimo srityje.

Teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTÄ® 16 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja kelia ginÄÄ dėl Teisėjų tarybos patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti jÄ iÅ¡ teisėjo pareigų teisėtumo ir pagrįstumo. Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisingumo vykdymo funkcija lemia teisėjo ir teismų nepriklausomumÄ . Teisėjo nepriklausomumas yra užtikrinamas inter alia įtvirtinant teisminės valdžios, kaip visavertės, savivaldÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas).

Pagal Teismų įstatymo 119 straipsnio 1 dalį Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumÄ . Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dėl teisėjų paskyrimo, paaukÅ¡tinimo, perkėlimo ar atleidimo iÅ¡ pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija. Pagal Teismui įstatymo 120 straipsnio 3 dalį įgaliojimai motyvuotai patarti Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukÅ¡tinimo, perkėlimo ir atleidimo iÅ¡ pareigų suteikti Teisėjų tarybai.

Ä®vertinęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas panaikinti Teisėjų tarybos protokolinio nutarimo Nr. 38P-8-(7.1.1) 1 punktÄ , kuriuo nuspręsta patarti Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti jÄ iÅ¡ Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , negali bÅ«ti pripažintas ginču dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje. Pažymėjo, kad Teisėjų taryba, patardama Lietuvos Respublikos Prezidentei dėl teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų, veikė ne kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, o įgyvendino teisėjų savivaldos jai suteiktus įgaliojimus.

Pažymėjo, kad pagal ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ administraciniai teismai sprendžia bylas tik dėl visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobÅ«džio aktų teisėtumo. IÅ¡analizavęs ginčijamo Teisėjų tarybos protokolinio nutarimo turinį ir paskirtį, teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad Å¡is dokumentas yra individualaus pobÅ«džio. Taigi, ginčas dėl patarimo atleisti teisėjÄ iÅ¡ užimamų pareigų nelaikytinas ginču, kylančiu iÅ¡ administracinių teisinių santykių, kurių sprendimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

III. PareiÅ¡kėja A. Å . atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės.Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „Formuojant teisėjų korpusÄ Å¡i speciali teisėjų institucija (kuri, kaip minėta, yra svarbus Teismo, kaip savarankiÅ¡kos valstybės valdžios, savivaldos elementas) yra atsvara Respublikos Prezidentui kaip vykdomosios valdžios subjektui (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Konstitucijoje įtvirtinti teisminės valdžios visavertiÅ¡kumas, savarankiÅ¡kumas, nepriklausomumas, konstitucinis valdžių padalijimo principas neleidžia minėtos specialios teisėjų institucijos konstitucinės paskirties ir funkcijų aiÅ¡kinti taip, kad bÅ«tų paneigiamas arba ignoruojamas jos, kaip atsvaros Respublikos Prezidentui formuojant teisėjų korpusÄ , vaidmuo.<...> Ypač pabrėžtina, kad Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija – tai konstitucinė valstybės institucija (nors jos tikslus pavadinimas Konstitucijoje ir nėra nurodytas) (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalies formuluotė „teisėjų institucija“ suponuoja tai, kad Å¡i institucija turi bÅ«ti kolegiali. Tokia speciali teisėjų institucija negali bÅ«ti nesudaryta; jos sudarymo pagrindus ir tvarkÄ turi nustatyti įstatymas. Å ios specialios teisėjų institucijos konstitucinių įgaliojimų negali perimti ar pasisavinti joks pavienis pareigÅ«nas (inter alia joks teisėjas ar kitas teisminės valdžios pareigÅ«nas, jokio teismo pirmininkas), taip pat jokia kita institucija.

Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos negalima traktuoti kaip visuomeniniais pagrindais veikiančio darinio. Ji negali veikti taip, kad bÅ«tų nesilaikoma tinkamo teisinio proceso reikalavimų (ir pačioje Å¡ioje specialioje teisėjų institucijoje, ir santykiuose su kitomis valstybės institucijomis, inter alia santykiuose su Respublikos Prezidentu).“ Å is Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas pareiÅ¡kėjai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Teisėjų taryba yra institucija, atliekanti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, o jos (Teisėjų tarybos) sprendimai sukelia teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Atskirasis skundas atmestinas.Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nutarė atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjos skundÄ nustatęs, kad keliamas ginčas nelaikytinas ginču dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje.Konstitucinis Teismas 2007 m. gruodžio 20 d. nutarime yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į Konstitucijoje nustatytÄ teismų formavimo tvarkÄ , bei Lietuvos Respublikos Prezidento ir Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos santykių reguliavimÄ , Teisėjų tarybos patarimas sukelia teisinius padarinius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertindamas klausimÄ dėl galimybės tokio pobÅ«džio Teisėjų tarybos nutarimÄ ginčyti teisme yra konstatavęs, kad Teismų tarybos nutarimas dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui gali bÅ«ti ginčijamas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2009). Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kodėl Å¡ioje byloje skundžiamo Teisėjų tarybos nutarimo pasekmės ir galimybė tokį aktÄ ginčyti teisme, turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama kitaip, nei iÅ¡aiÅ¡kino Konstitucinis Teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.Administracinių teismų kompetencijai įstatymu yra priskirta spręsti ginčus, kilusius vieÅ¡ojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 3 str. 1 d.).

PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo prašė panaikinti Teisėjų tarybos 2011 m. liepos 26 d. Teisėjų tarybos protokolinio nutarimo Nr. 38P-8-(7.1.1) 1 punktÄ , kuriuo buvo nutarta patarti Lietuvos Respublikos Prezidentei A. Å . atleisti iÅ¡ Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ . Ä®vertinusi vieÅ¡ojo administravimo santykių sampratÄ ir Teisėjų tarybos kompetencijos pobÅ«dį vykdant Konstitucija ir Teismų įstatymu jai deleguotÄ funkcijÄ â€“ patarimÄ Lietuvos Respublikos Prezidentui teisėjų karjeros klausimais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad priimdama pareiÅ¡kėjos ginčijamÄ sprendimÄ Teisėjų taryba neveikė kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas ir priimdama tokio pobÅ«džio aktÄ nevykdė vieÅ¡ojo administravimo, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos keliamas ginčas nelaikytinas ginču kylančiu iÅ¡ administracinių teisinių santykių, kurio sprendimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTÄ® 15 str.).

ABTÄ® 16 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ pareigų, turi teisę per vienÄ mėnesį nuo atleidimo dienos kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad Teisėjų tarybos patarimas atleisti teisėjÄ â€“ tai vienas iÅ¡ teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ros metu priimamų dokumentų, kuris yra neatsiejamai susijęs su Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu teisėjÄ atleisti iÅ¡ pareigų, ir reikalavimai panaikinti Å¡iuos aktus turėtų bÅ«ti nagrinėjami kartu, kÄ patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Apeliacinio Teismo sprendimai bylose, kuriose kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo ginčijami ir Teisėjų tarybos nutarimai (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2009, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-383/2007, 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12/2008, 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-433/2009, 2010 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-63/2010). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimas panaikinti Teisėjų tarybos 2011 m. liepos 26 d. Teisėjų tarybos protokolinio nutarimo Nr. 38P-8-(7.1.1) 1 punktÄ , kuriuo buvo nutarta patarti Lietuvos Respublikos Prezidentei A.

Å . atleisti iÅ¡ Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas teismui, nagrinėjančiam pareiÅ¡kėjos skundÄ (ieÅ¡kinį) dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės dekreto jÄ atleisti iÅ¡ teisėjos pareigų panakinimo. Tokia teismo iÅ¡vada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ administracinių teismų praktikÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-796/2011).Apibendrinus iÅ¡dėstytas aplinkybės, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti pareiÅ¡kėjos skundÄ , priėmė teisėtÄ sprendimÄ .Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: pareiÅ¡kėjos A.

Å . atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėjai                          Antanas Ablingis                                                                 Laimutis Alechnavičius                                                                 Skirgailė Žalimienė