2909f0a9-eb95-442b-916a-a7e08b5fff4e · Kauno apygardos teismas

                                                   Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-492-594/2016Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00443-2016-1 Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)                                                                                                KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2016 m. birželio 2 d.                                                                        Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D.

B. (toliau – D. B.) apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : 2016 m. balandžio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu D. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ir nubaustas galutine subendrinta 900 (devynių Å¡imtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams už tai, kad jis 2016 m. kovo 19 d. 6.21 val. (duomenys neskelbtini) kelyje, vairuodamas jam priklausantį automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, ir atsitrenkė į kelio ženklÄ Nr. 314 (Ribota masė), dėl ko jis buvo apgadintas.

Be to, D. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 219 punktų reikalavimus.Apeliaciniu skundu D. B. praÅ¡o pakeisti 2016 m. balandžio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimÄ : sumažinti paskirtÄ baudÄ ir panaikinti papildomÄ nuobaudÄ â€“ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ . Apelianto teigimu, tiek savo paaiÅ¡kinime policijos pareigÅ«nams, tiek teismo posėdžio metu jis nuosekliai aiÅ¡kino, kad nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į griovį, o bandydamas iÅ¡ jo iÅ¡važiuoti, nepastebėjo kelio ženklo ir į jį atsitrenkė.

Kadangi iÅ¡ griovio pačiam iÅ¡važiuoti nepavyko, palikęs automobilį, ėjo ieÅ¡kotis pagalbos. Po atsirėmimo į kelio ženklÄ , jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir matė, jog ženklas yra palenktas, tačiau jokių rimtų apgadinimų ant jo nesimatė. Nepagalvojo, jog dėl tokio menko pažeidimo reikia kviesti policijos pareigÅ«nus. Apeliantui sugrįžus į įvykio vietÄ , jam priklausančio automobilio ten jau nebuvo. Tuo tarpu mobilaus ryÅ¡io telefonÄ atsitiktinai buvo palikęs pas žmones, kurių prašė pagalbos iÅ¡traukiant automobilį iÅ¡ griovio, todėl negalėjo atsiliepti į policijos pareigÅ«no skambučius.

TÄ pačiÄ dienÄ , atgavęs savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , jis susisiekė su policijos pareigÅ«nais, iÅ¡ kurių sužinojo, jog jo automobilis yra nutemptas į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, susitarė dėl atvykimo į policijos komisariatÄ . 2016 m. kovo 21 d. iÅ¡kviestas į Alytaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ dėl padaryto eismo įvykio savo kaltę pripažino pilnai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, paaiÅ¡kino dėl kokių priežasčių nepranešė policijai dėl įvykusio eismo įvykio.

Jokio tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos neturėjo.Apeliaciniu skundu pažymima, kad įvykdyti administraciniai teisės pažeidimai jam pačiam sukėlė didelį moralinį diskomfortÄ , tačiau jie vis tik yra mažareikÅ¡miai, eismo įvykio metu buvo tik nežymiai apgadintas kelio ženklas, o padaryta žala atlyginta. Apeliantas pabrėžia, kad nuo 2015 m. lapkričio 10 d. jis yra registruotas darbo biržoje. Pastaruoju metu dirbo pagal verslo liudijimÄ . Jo veiklos rÅ«Å¡is - statybos baigimo ir valymo darbai, todėl jam dažnai tenka pačiam vykti į skirtingus objektus, esančius įvairiose Lietuvos vietovėse.

Kartu privalo turėti ir vežtis darbo priemones ir įrankius. Tokiu bÅ«du, transporto priemonė jam bÅ«tina darbinėms funkcijoms atlikti. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis negalės dirbti, praras savo pragyvenimo Å¡altinį, dėl ko negalės tinkamai pasirÅ«pinti savo nepilnamečiais vaikais bei pilnamete savo dukra. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ D. B. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o 2016 m. balandžio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir D.

B. apeliacinį skundÄ atmesti. D. B. apeliacinis skundas netenkinamas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. B. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.. Ginčo dėl Å¡ių teisės pažeidimų nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo iÅ¡vadomis dėl D. B. kaltės padarius jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, teisinio pagrindo neturi. Nors apeliaciniu skundu D.

B. teigia, kad jokio tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos jis neturėjo, išėjo tik ieÅ¡koti pagalbos, tačiau Å¡i aplinkybė esminės reikÅ¡mės D. B. veiksmų kvalifikacijai pagal ATPK 130 str. 1 d. neturi. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymėtina, kad pagal Kelių eismo taisykles, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui ir pažymėti eismo įvykio vietÄ Kelių eismo taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietÄ kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus.

Tais atvejais, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai. (Kelių eismo taisyklių 231.1, 231.2, 234 punktai). Sutinkamai su ATPK 130 str. 1 d., administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje, analizuojant komentuojamo teisės pažeidimo subjektyviųjų požymių visumÄ , laikomasi pozicijos, jog kaltininko kaltė dėl Å¡io administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014 ir kt.).

Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reguliavimÄ , jo kontekste įvertinus analizuojamo eismo įvykio aplinkybes, abejonių tuo, jog D. B. pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, pažeidžiant aukščiau aptartas Kelių eismo taisykles, aukÅ¡tesniajam teismui nekyla. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. B. vairuotojo pažymėjimÄ yra įgijęs nuo 1995 metų (b. l. 15-16), todėl neabejotinai pareigÄ apie eismo įvykį praneÅ¡ti policijos pareigÅ«nams, kaip pakankamai atsakingas ir rÅ«pestingas eismo dalyvis, apeliantas turėjo žinoti, tačiau tyčia, jos neįvykdė.

Å ių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu, kai D. B. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta tik turtinė žala – sugadintas kelio ženklas, jis turėjo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , tačiau juo, norėdamas iÅ¡sikviesti pagalbÄ , nepasinaudojo, tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ policijÄ ir pasiimti automobilio atvykęs nebuvo. Å ios aplinkybės, įvertinus jas automobilio suradimo aplinkybių ir automobiliui konstatuotų apgadinimų kontekste, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai parodo D.

B. tiesioginę tyčiÄ pasiÅ¡aliti iÅ¡ eismo įvykio vietos bei patvirtina jo kaltę jam inkriminuoto teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 130 str. 1 d., padaryme. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad iÅ¡ esmės savo kaltės D. B. apeliaciniu skundu neneigia, keldamas tik jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad nagrinėjamu atveju jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 str.).Bendrosios administracinių nuobaudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str., remiantis kuriuo, nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuo Å¡ių bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių galima nukrypti tik ATPK 301 str. pagrindu, remiantis kuriuo, organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 str. 2 d., taip pat į Å¡io kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Tačiau, net ir esant tokiai galimybei, visgi akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų.Å ių duomenų plotmėje vertinant pirmosios instancijos teismo bausmės skyrimo D. B. motyvus matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė padarytų administracinių teisės pažeidimų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimÄ Ä¯vykdžius jam inkriminuotus teisės pažeidimus bei nuoÅ¡irdų gailestį dėl jų įvykdymo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsižvelgė ir į tai, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl ko sprendė, kad D.

B. atžvilgiu paskyrus administracines nuobaudas – baudas, numatytas ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijų ribose, bei papildomÄ nuobaudÄ â€“ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, kam, įvertinus nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , D. B. inkriminuotų teisės pažeidimų įvykdymo aplinkybes bei jo asmenybę, pritaria ir aukÅ¡tesnysis teismas. Byloje nėra jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurioms esant apelianto atžvilgiu galėtų bÅ«ti taikomos ATPK 301 str. nuostatos ir jų pagrindu Å¡velninama D.

B. skundžiamu nutarimu paskirta, tiek už atskirus pažeidimus, tiek galutinė subendrinta, administracinė nuobauda. Apelianto dėstomos aplinkybės, susijusios su jo darbo pobÅ«džiu bei finansine padėtimi, prieÅ¡ingai nei tai suvokia D. B., taip pat nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, ypatingai Å¡velninančiomis jo atsakomybę bei suponuojančiomis mažesnės nuobaudos skyrimÄ . Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymėtina, kad praeityje už įvairaus pobÅ«džio administracinius teisės pažeidimus apeliantas buvo baustas ne kartÄ , kas leidžia pagrįstai teigti, jog analizuojamu atveju apeliantas nusižengė ne atsitiktinai, o dėl neigiamos savo vertybių orientacijos.

Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, D. B. nagrinėjamu atveju skiriama nuobauda turėtų jį nubausti bei sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas, prieÅ¡ingai nei tai suvokia apeliantas, pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti jam paskirtÄ nuobaudÄ . Neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Manyti prieÅ¡ingai apeliacinės instancijos teismui neleidžia ir apelianto teiginiai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra bÅ«tina dėl savo darbo pobÅ«džio – dirba pagal verslo liudijimÄ , jo veikla susijusi su statybos bei valymo darbais, dėl ko apeliantui tenka dažnai vykti į įvairius Lietuvos miestus, su savimi pasiimant ir darbo įrankius. Tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su bÅ«tinybe vairuoti transporto priemones, panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ .

Kitoks Å¡ios normos aiÅ¡kinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Ä®statymų leidėjas, atsižvelgdamas į pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos pavojingumÄ bei siekdamas apsaugoti visuomenę nuo tokio pobÅ«džio veikų, kurios gali sukelti žalÄ jos nariams ar jų turtui, už Å¡io pažeidimo padarymÄ Ä¯tvirtino itin griežtas administracines nuobaudas. Tokia įstatymo leidėjo pozicija leidžia pagrįstai spręsti, kad vien tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingÄ dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sÄ moningai pasirinkdamas prieÅ¡ingÄ teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl Å¡io asmens darbo pobÅ«džio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis.

Be to, dirbdamas darbÄ , kuriam atlikti bÅ«tina teisė vairuoti transporto priemones, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, D. B. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rÅ«pestingai, įvertinti galimas neigiamas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes sau ir savo Å¡eimos nariams (savo vaikams, kuriems, pasak apelianto, jis teikia materialinę pagalbÄ ). To nepadaręs, jis sÄ moningai pasirinko prieÅ¡ingÄ teisei elgesį, padarė vienÄ grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams bei jų turtui.

Tokiu bÅ«du, apelianto ir jo Å¡eimos narių interesams negali bÅ«ti teikiamas prioritetas prieÅ¡ kitų visuomenės narių interesÄ , susijusį su transporto eismo saugumu. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo finansine gerove, nesudaro pagrindo Å¡iÄ situacijÄ vertinti apelianto naudai, nes Å¡iÄ aplinkybę prieÅ¡ pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, rizikÄ .Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D.

B. skundžiamu apylinkės teismo nutarimu paskirta administracinė nuobauda nėra aiÅ¡kiai per griežta ar neadekvati jo įvykdytiems teisės pažeidimams. Bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė, todėl keisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarimÄ vadovaujantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, teisinio pagrindo nėra. Tokiu bÅ«du, ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                   Albinas Antanaitis