Legislator Case Law & Legislation
2908e197-5a21-40e9-9af9-dd337caffcbe AI generated

2908e197-5a21-40e9-9af9-dd337caffcbe · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 2908e197-5a21-40e9-9af9-dd337caffcbe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus, iÅ¡duodant pareiÅ¡kėjai statybos leidimÄ be žemės sklypo bendrasavininkių sutikimo, neteisėtais; Priteisti pareiÅ¡kėjos naudai iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 496 537,79 Lt (vienas milijonas, keturi Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i tÅ«kstančiai, penki Å¡imtai trisdeÅ¡imt septyni litai, 79 centai) žalÄ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų;

Legislator headnote

AI generated

2908e197-5a21-40e9-9af9-dd337caffcbe · Vilniaus apygardos administracinis teismas: suteikiantį teisę Žemės sklype statyti gyvenamÄ jį namÄ , t. y. įgyvendinti Investicinį projektÄ .

Keywords

AI generated
servitude not to build standing against building permit call for proposals obstacles to development project funding execution project
AI generated
ad41fd3a-c929-4ed3-b22a-8b3efab45730
Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr.
20941d45-01c3-4c6a-9288-98b2d128de22
Ž., nedalyvaujant A. Ž., dalyvaujant Prienų rajono savivaldybės administracijos atstovei Vytautei Draugelytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų L. Ž. ir A. Ž. patikslintÄ skundÄ atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo,              nustatė: L. Ž. prašė priteisti iÅ¡ Prienų rajono savivaldybės administracijos abiem pareiÅ¡kėjams po 6000lt. moralinės žalos atlyginimo.
e510849a-f2d8-454d-a426-21e3e1f58649
Pareiškėja A-B            Administracinė byla Nr.
d3a9ed07-ba19-475f-8ed7-f104daaa8cf0
                                                                                                         Administracinė byla Nr. I-6255-189/2016                                                                                                        Proceso Nr. 3-61-3-05893-2015-6                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 3.17., 3.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS NUTARTIS 2016 m. gegužės 23 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Inos Kirkutienės, Violetos Petkevičienės ir Broniaus JanuÅ¡kos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),             dalyvaujant pareiÅ¡kėjos S. L. atstovui advokatui Kęstučiui Žičkui,             atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Monikai Ražukaitei,             trečiajam suinteresuotam asmeniui E. L.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. L. skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys E. L., V.
30c0e412-cfcb-4816-9259-740e211be124
Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-670-171/2010

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02141-2009-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokato padėjėjui Jonui Zaronskiui, atsakovės atstovei AuÅ¡rai Gliebienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos BUAB „BokÅ¡to projektai“ skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dėl turtinės žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys A. V., UAB „Senojo miesto architektai“).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė

PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 2–8), kuriame praÅ¡o:

1. Pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus, iÅ¡duodant pareiÅ¡kėjai statybos leidimÄ be žemės sklypo bendrasavininkių sutikimo, neteisėtais;

2. Priteisti pareiÅ¡kėjos naudai iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 496 537,79 Lt (vienas milijonas, keturi Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i tÅ«kstančiai, penki Å¡imtai trisdeÅ¡imt septyni litai, 79 centai) žalÄ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų;

3. Priteisti visas pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad 2006 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui A. V., iÅ¡davė projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Projektavimų sÄ lygų sÄ vadas), suteikiantį teisę vietoje statytojui nuosavybės teise priklausančio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Garažas) žemės sklype (toliau - Žemės sklypas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektuoti daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ . 2006 m. vasario 26 d. Garažo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- Sutartis), GaraÅ¾Ä esantį Žemės sklype, kartu su minėtu Projektavimo sÄ lygų sÄ vadu (toliau -Investicinis projektas) iÅ¡ statytojo A. V. už 1 430 000 Lt (vieno milijono keturių Å¡imtų trisdeÅ¡imties tÅ«kstančių litų) kainÄ Ä¯sigijo pareiÅ¡kėjas BUAB „BokÅ¡to projektai“. FaktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjas iÅ¡ statytojo A. V. įsigijo Investicinį projektÄ , t. y. galimybę atstatyti Žemės sklype Projektavimo sÄ lygų reikalavimų ribose suprojektuotÄ daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ .  Sutarties Å¡alys galimybės pastatyti daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ realizavimÄ siejo su statybos leidimo numatomam pastatyti daugiabučiui namui gavimu. Å alys susitarė, kad didžioji dalis Investicinio projekto kainos bus sumokėta, tik tada, kai bus iÅ¡duotas galiojantis statybos leidimas daugiabučio gyvenamojo namo statybai. 2007 m. kovo 5 d. susitarimu buvo pakeista Investicinio projekto kaina nuo 1

430 000 Lt iki 1 500 000 Lt. Pareiškėja nurodo, kad 2007 m. kovo 1 d.,

vykdydama Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ji ir statytojas A. V. sudarė statytojo teisių perleidimo sutartį, kuria

pareiÅ¡kėjas perėmė bÅ«simojo gyvenamojo namo Žemės sklype statytojo teises ir pareigas bei sumokėjo A. V. pirmÄ jÄ dalį Investicinio projekto kainos, t. y. 200 000 Lt. 2007 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto

savivaldybės administracija iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Statybos leidimas),

suteikiantį teisę Žemės sklype statyti gyvenamÄ jį namÄ , t. y. įgyvendinti Investicinį projektÄ .

PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad prieÅ¡ iÅ¡duodant Statybos leidimÄ , Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamentas 2007 m. gegužės 15 d. tarnybiniu raÅ¡tu  Nr. A121 - 7168 (17.15-TD-O) dėl (duomenys neskelbtini), nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateikti teisės aktų reikalaujami bendraturčių sutikimai ir jie yra galiojantys, todėl neiÅ¡duoti

statybos leidimo, nesant kitų teisės aktuose numatytų pagrindų, nėra pagrindo. Tokiu būdu pareiškėjas buvo

tikras, kad Statybos leidimas yra išduotas teisėtai ir yra galiojantis pilna apimtimi.

Pareiškėja nurodo, kad 2007 m. birželio 11 d. Žemės sklypo bendranaudotojai L. S., K. S., V. G.,

V. K., A. R., V. R.,

E. G. ir G. T. Vilniaus apygardos administraciniame teisme pateikė skundÄ atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto ir nepagrįsto Statybos leidimo iÅ¡davimo. 2008 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimÄ administracinėje byloje Nr. 1-377-10/2008, kuriuo tenkino skundÄ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ Statybos leidimÄ panaikino. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime nurodė, kad Statybos leidimo iÅ¡davimui nebuvo gauti visų Žemės sklypo bendraturčių sutikimai, todėl statybos leidimas buvo iÅ¡duotas pažeidus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.2. punkto reikalavimus. 2009 m. birželio 18 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį, kuria nusprendė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ prie kurio buvo prisidėjęs ir pareiÅ¡kėjas, atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei iÅ¡ esmės paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ , teisinį įvertinimÄ bei to pagrindu padarytas iÅ¡vadas.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad teismui panaikinus Statybos leidimo galiojimÄ , buvo prarasta didžioji dalis Investicinio projekto vertės, dėl ko pareiÅ¡kėjas patyrė didelę materialinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kia Investicinio projekto vertės sumažėjimu, kuri sumažėjo 1

450 000 Lt (vienu milijonu keturiais Å¡imtais penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų). PareiÅ¡kėjas laiko, jog žala dėl Statybos leidimo panaikinimo yra sÄ lygota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, t. y. žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡o administravimo subjektas netinkamai vykdė įstatymų jam deleguotÄ kontrolės funkcijÄ , spręsdamas Statybos leidimo iÅ¡davimo klausimÄ veikė neatidžiai nerÅ«pestingai ir tuo neužtikrino, kad Statybos leidimas bÅ«tų iÅ¡duotas teisėtai.

PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, iÅ¡duodama Statybos leidimÄ , nesivadovavo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 6 d. 2 p., Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.2. punkto reikalavimais, nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai vykdė jai įstatymo deleguotÄ kontrolės funkcijÄ , sprendžiant Statybos leidimo iÅ¡davimo klausimÄ , tuo pažeisdama pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, laikytina neteisėtu veikimu.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, iÅ¡duodama Statybos leidimÄ , turėjo pareigÄ Ä¯vykdyti įstatymų deleguotÄ kontrolės funkcijÄ , t. y. patikrinti ar Statybos leidimo iÅ¡davimas neprieÅ¡tarauja teisės aktams, tačiau, kaip konstatuota teismo sprendimu, savo funkcijų neįvykdė arba vykdė nepateisinamai aplaidžiai, nerÅ«pestingai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdama pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, dėl ko pareiÅ¡kėjas, Vilniaus apygardos administraciniam teismui Statybos leidimÄ pripažinus neteisėtu, patyrė didžiulę žalÄ .

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad skirtumas tarp jos sumokėtos kainos už Investicinį projektÄ , t. y. 1 500 000 Lt, ir dabartinės Investicinio projekto kainos, kuri yra sÄ lygota Statybos leidimo panaikinimo fakto, yra 1 450 000 Lt, kas laikytina tiesioginiais nuostoliais dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neužtikrino Statybos leidimo teisėtumo, be to, be tiesioginių praradimų, pareiÅ¡kėjai nuo kredito, skirto Investiciniam projektui įsigyti, sumos, sumokėtos buvusiam statytojui A. V., yra skaičiuojamos AB SEB bankui mokėtinos 46 537,79 Lt (keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių, penkių Å¡imtų trisdeÅ¡imt septynių litų ir 79 centų) palÅ«kanos, kas taip pat laikoma tiesioginiais pareiÅ¡kėjo bÅ«simais realiais nuostoliais, sÄ lygotais Statybos leidimo panaikinimo fakto. PareiÅ¡kėja nurodo, kad tapo nemokus ir 2009 03 26 Vilniaus apygardos teismas nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ .

Tuo atveju, jei Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų atsižvelgus į teisės aktų reikalavimus, būtų elgusis rūpestingai ir atidžiai, nebūtų pažeidusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str.6 d. 2 p. ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.2. punkto reikalavimų, būtų įgyvendinusi įstatymų jai deleguotas kontrolės funkcijas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 str. 4 p., 4 str. 6 p., 5 str. 1 d. 1 p. bei kituose teisės aktuose ar teisės normose, būtų patikrinusi ar Statybos leidimo išdavimas neprieštarauja aukščiau minimiems teisės aktams, nebūtų neteisėtai išdavusi Statybos leidimo, pareiškėjas, nebūtų sumokėjęs pardavėjui visos Investicinio projekto kainos, nebūtų patyręs žalos, neturėtų didelio įsiskolinimo AB SEB bankui, neturėtų nepateisintų lūkesčių bei jam nebūtų iškelta bankroto byla, taigi egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšys tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtais veiksmais išduoto Statybos leidimo, jo panaikinimo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų jį išduodant bei dėl to pareiškėjos patirtos žalos.

Nagrinėjamu atveju, kildinant vieÅ¡Ä jÄ civilinę atsakomybę, pakanka įrodyti tik tris civilinės atsakomybės elementus: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ . Kaltė, kaip bÅ«tinas elementas vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei kilti, nėra įrodinėjama. Tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjos patirtos žalos, egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, nes bÅ«tent dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neįvykdytų įstatymų deleguotų kontrolės funkcijų bei neteisėto Statybos leidimo iÅ¡davimo, pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ . Taigi, egzistuoja visi trys vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei kilti privalomi civilinės atsakomybės elementai, reikalingi žalai dėl savivaldybės institucijos neteisėtų veiksmų atlyginti, dėl ko dėl vieÅ¡ojo administravimo institucijos funkcijų netinkamo vykdymo PareiÅ¡kėjui padaryta žala yra atlygintina ir priteistina vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu bei kitais vieÅ¡Ä jÄ civilinę atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais bei teisės normomis.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ patenkinti. ( b. l. 84 - 85).

Atsakovė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 56-63) nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, Savivaldybė neturi pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui nurodytos žalos, nes nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti.

Atsakovė nurodė, kad neginčija to fakto, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 18 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos 2007 m. gegužės 25 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atkreipia dėmesį į

tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas minėtÄ bylÄ , nesprendė klausimų dėl žalos atlyginimo, t.y. nevertino visų asmenų, dalyvavusių statybos leidimo rengime bei iÅ¡davime veiksmų.

Atsakovė pažymėjo, kad ji, iÅ¡duodama statybos leidimÄ , nėra vienintelis subjektas, tikrinantis jo teisėtumÄ . Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra paskutinė institucija minėto dokumento iÅ¡davimo procese, jokiu bÅ«du negali bÅ«ti vienintelis argumentas dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų neteisėtumo, todėl teismas privalo įvertinti ir kitų subjektų, visų pirma, paties UAB „BokÅ¡to projektai“, atsakomybę dėl 2007 m. gegužės 25 d. iÅ¡duoto statybos leidimo panaikinimo.

Atsakovė atkreipė dėmesį, kad Statybos įstatymas įtvirtina specialiÄ teisės normų sistemÄ , nustatančiÄ statytojo (užsakovo, t. y. UAB „BokÅ¡to projektai“), projektuotojo, projekto eksperto atsakomybę už neteisėtus veiksmus statybos procese. Statybos įstatymo 12 str. 1 d. nustatomos statytojo pareigos, o Å¡io straipsnio 4 dalyje įtvirtinta statytojo (užsakovo) atsakomybė pagal Civilinė kodeksÄ ir Administracinių teisės pažeisimų kodeksÄ už 12 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ , vadinasi UAB „BokÅ¡to projektai“ pažeidė Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 ir 4 punktuose nustatytas pareigas: turėti nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ statinio projektÄ , įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimÄ , todėl privalo bÅ«ti atsakingas už Å¡iuos veiksmus.

Atsakovė nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio

18 d. nutartis patvirtina, jog statinio projektuotoju buvusi UAB „Senojo miesto architektai“ netinkamai atliko Statybos įstatyme 14 str. 5 d. nustatytas pareigas, nes parengė netinkamÄ , neatitinkantį įstatymų, kitų teisės aktų ir kitų dokumentų reikalavimų statinio projektÄ , kas vėliau sÄ lygojo ir paties statybos leidimo panaikinimÄ , todėl negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigi, kad dėl leidimo panaikinimo yra atsakinga tik Vilniaus miesto savivaldybė, nes taip bÅ«tų paneigti ne ir kituose teisės aktuose nustatyti civilinės atsakomybės principai.

Atsakovė pažymėjo, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje teisėje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalinti į du etapus: pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo, antra, nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo, taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo nurodyta patirta žala galėtų bÅ«ti tik labai tolimas statybos leidimo panaikinimo rezultatas. Atsakovės manymu, pareiÅ¡kėja nepagrįstai nurodo, jog yra priežastinis ryÅ¡ys tarp statybos leidimo panaikinimo ir patirtos žalos.

Atsakovė pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog bÅ«tent dėl statybos leidimo panaikinimo ji patyrė nurodomo dydžio nuostolius, o iÅ¡ jos pateiktos garažos pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos su A. V., matyti, kad UAB „BokÅ¡to projektai“ iÅ¡ pardavėjo pirko nekilnojamÄ jį daiktÄ (garaÅ¾Ä ) ir už jį įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ t.y. 1

430 000 (vėliau padarius sutarties pakeitimÄ 1 500 000 Lt.). Taigi tarp Å¡alių buvo sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis ir tai, kad Å¡alys susitarė, jog dalis pinigų sumos už nekilnojamÄ jį daiktÄ bus sumokėta tik po statybos leidimo iÅ¡davimo, negali reikÅ¡ti, kad pareiÅ¡kėjas įsigijo investicinį projektÄ . Atsakovė nurodė, kad nei Statybos įstatymas, nei statybos techniniai reglamentai nenumato, jog asmuo turi teisę pirkti statytojo teises ar patį statybos leidimÄ .

Atsakovė atkreipė dėmesį, kad panaikinus statybos leidimÄ pareiÅ¡kėjai niekas nekliudo vėl kreiptis į Savivaldybę dėl naujo statybos leidimo iÅ¡davimo ir jokiu bÅ«du negalima teigti, kad dėl panaikinto statybos leidimo ji patyrė nuostolių.

Atsiliepime atsakovė nurodo, kad Å¡alys sutartyje nurodė, jog garažo kaina yra 1 430 000 Lt, t.y. pati pirkėja įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ už nekilnojamÄ jį daiktÄ ir tai, kad ji Å¡iÄ kainÄ siejo ne su paties nekilnojamojo daikto verte, o su teise statyti gyvenamosios paskirties namÄ , yra pačios pareiÅ¡kėjos prisiimta verslo rizika, todėl Savivaldybė Å¡iuo atveju negali bÅ«ti atsakinga ir neturi pareigos pareiÅ¡kėjui sumokėti kitų asmenų sutartimi sulygtos nekilnojamojo daikto kainos. Savivaldybė, vykdydama jai įstatymu priskirtÄ statybos leidimų iÅ¡davimo funkcijÄ , negali bÅ«ti atsakinga už trečiųjų asmenų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė nurodo, kad UAB „BokÅ¡to projektai“, kaip verslininkė, veikianti nekilnojamojo turto ir statybos srityje, prieÅ¡ teikdama praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybos leidimÄ , privalėjo įsitikinti, kad visi dokumentai yra teisėti ir galiojantys, o Vilniaus miesto savivaldybė negalėjo įtakoti ir tos aplinkybės, kad UAB „BokÅ¡to projektai“ neturėjo pakankamai nuosavų lėšų atsiskaityti su pirkėju, dėl to kreipėsi į bankÄ dėl kreditavimo sutarties sudarymo. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi visų teisėtų bÅ«dų. kad minėtas statybos leidimas nebÅ«tų panaikintas. Atsakovės manymu, atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, tikrai negalima konstatuoti, kad tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir UAB „BokÅ¡to projektai“ galimai atsiradusių nuostolių egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys.

Atsakovės manymu, pareiÅ¡kėja nepateikė pakankamai įrodymų, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ji patyrė

1 450 000 Lt ir 46 537,79 Lt nuostolių, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. V. sumokėjo 1 500 000 Lt, o į bylÄ pateikta preliminari nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita atlikta 2008 m. gruodžio 3 d., t.y. tuo metu, kai statybos leidimas dar nebuvo panaikintas. Esant galiojančiam statybos leidimui, turtas buvo įvertintas 50 000 Lt, todėl visiÅ¡kai nesuprantami pareiÅ¡kėjo argumentai, kad tik panaikinus statybos leidimÄ turtas nuvertėjo nuo 1 500 000 Lt iki 50 000 Lt. Atsakovė pažymėjo, kad turto vertinimo ataskaitoje nėra įvertintas pirkimo -pardavimo sutartimi

įsigytas daiktas – garažas, o buvo vertinamas 2,06 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir nurodyta jo vertė

50 000 Lt. Atsakovė nurodo, kad siekiant įvertinti galimai pareiÅ¡kėjos patirtÄ Å¾alÄ , turėtų bÅ«ti įvertintas ir garažas, nes prieÅ¡ingu atveju susidarytų situacija, kad Savivaldybė turi padengti ne tik pareiÅ¡kėjos nurodomus tiesioginius nuostolius dėl turto nuvertėjimo, bet taip pat ir sumokėti UAB „BokÅ¡to projektai“ už jų pačių nuosavybės teise įsigytÄ ir valdomÄ garaÅ¾Ä .

Atsakovė atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėja, savo skunde nurodydama, kaip apskaičiuoja patirtus nuostolius, naudoja visiÅ¡kai skirtingus daikto vertės paskaičiavimo metodus, o sÄ vokos „kaina“ ir „rinkos vertė“ nėra tapačios, todėl Å¡iuo atveju objekto kaina buvo nustatyta Å¡alių susitarimu, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad tuo metu sudarant sutartį objekto kaina buvo lygi jo rinkos vertei. Mano, kad toks nuostolių paskaičiavimas yra ydingas, leidžiantis pareiÅ¡kėjai nepagrįstai praturtėti, nes sutartyje nurodyta objekto įsigijimo kaina gali bÅ«ti daug didesnė, nei objekto rinkos kaina.

Atsakovės manymu, pareiškėja, apskaičiuodamas savo galimai patirtus nuostolius, privalėjo įvertinti aplinkybę, kad jis neprarado teisės kreiptis į Savivaldybę dėl naujo statybos leidimo išdavimo, todėl akivaizdu, kad jei pareiškėjas vis dar turi teisę būti statytoju, tai jo galimai patirti nuostoliai negali būti tokie patys, jeigu pareiškėjas po statybos leidimo panaikinimo tokios teisės nebeturėtų.

Atsakovė nesutinka su pareiÅ¡kėjo nurodomais argumentais, kad bÅ«simus tiesioginius nuostolius taip pat sudaro bankui už paskolÄ mokėtinos 46 537,79 Lt palÅ«kanos, kadangi visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kuo remiantis, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti bÅ«simas palÅ«kanas už paskolÄ , o teisės aktai visiÅ¡kai pagrįstai numato, kad atlyginama tik jau patirta žala, o ne galinti atsirasti ateityje.

Atsakovė mano, kad UAB „BokÅ¡to projektai“ yra įmonė, veikianti statybos ir nekilnojamojo turto srityje, o verslininkui keliami žymiai didesni atidumo reikalavimai, nes jis prisiima su savo verslu susijusiÄ rizikÄ . UAB „BokÅ¡to projektai“, pasiraÅ¡ydama 2007 m. vasario 26 d. garažo pirkimo - pardavimo sutartį, žinojo, kad tarp asmenų vyksta konfliktas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir privalėjo ypatingai atidžiai iÅ¡analizuoti, ar statybos leidimo gavimui yra pateikti visi reikalingi dokumentai bei ypatingÄ dėmesį turėjo atkreipti į žemės naudotojų bei bendrasavininkių sutikimus dėl gyvenamojo namo statybos žemės sklype, dėl kurio naudojimosi vyksta ginčas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad galimai atsirasiantys nuostoliai bÅ«tų sumažinti, nesiėmė jokių priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nuostolių, neinicijavo pirkimo -pardavimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo, bet dar pasirašė su banku kreditavimo sutartį, todėl tokie pareiÅ¡kėjos veiksmai dar kartÄ Ä¯rodo, kad Å¡ios iÅ¡laidos buvo patirtos tik dėl jos pačios kaltės ir negali bÅ«ti atlygintos.

Atsakovė pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja neturėjo jokio pagrindo vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamentas 2007 m. gegužės 15 d. tarnybiniame raÅ¡te Nr. A 121-7168(17.15-TD-0) pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamentas nėra oficialiai įgaliotas aiÅ¡kinti įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų nuostatų, įskaitant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtų įsakymų nuostatų, todėl minėtas raÅ¡tas negali bÅ«ti laikomas oficialiu teisės aktų iÅ¡aiÅ¡kinimu, bet tik iÅ¡sakyta Teisės departamento specialistų nuomone apie Å¡iame raÅ¡te minimų teisės aktų taikymÄ . Be to, raÅ¡tas yra vidinis Savivaldybės dokumentas ir jis nebuvo skirtas UAB „BokÅ¡to projektai“, nėra aiÅ¡ku, kokiomis aplinkybėmis ir kada pareiÅ¡kėjas jį gavo.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti (b. l. 84-85). Papildomai paaiÅ¡kino, kad pagal STR „Statinio projektavimas“, dalį kaltės turi prisiimti ir projektuotojas- UAB „Senojo miesto architektai“.

Skundas atmestinas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui A. V., iÅ¡davė projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę vietoje

statytojui nuosavybės teise priklausančio garažo, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektuoti

daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ (b. l. 18 - 20).

2007 m. vasario

26 d. garažo pirkimo - pardavimo sutartimi, garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iÅ¡ statytojo A. V. už 1 430 000 Lt kainÄ Ä¯sigijo pareiÅ¡kėjas UAB „BokÅ¡to

projektai“ (b. l. 9 - 17).

2007 m. kovo 1 d., pareiškėja ir statytojas A. V. sudarė statytojo teisių perleidimo sutartį, kuria pareiškėja perėmė statytojo teises ir pareigas (b. l. 24).

2007 m. gegužės

25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę Žemės sklype statyti gyvenamÄ jį namÄ (prijungta administracinė byla Nr. I-377-10/2008, 2 t., b. l. 9).

IÅ¡ byloje esančių sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, jog 2007-03-01 iÅ¡ pareiÅ¡kėjos banko sÄ skaitos (Nr. (duomenys neskelbtini))

A. V. buvo pervesta 200 000, 00 Lt suma (b. l. 34).

Byloje pateiktoje 2009-05-04 SEB Banko pažymoje nurodyta, kad UAB „Bokšto projektai“ AB SEB Bankui skolinga 1 347 965,08 Lt (kartu su palūkanomis, delspinigiais ir įsipareigojimo mokesčiu) (b. l. 32).

Statybos įstatymo 12 str. 1 d. (aktuali

redakcija nuo 2007-05-19 iki 2009-08-31) numatytos statytojo (užsakovo) pareigos, tarp kurių yra numatyta pareiga turėti nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ (kai tai

privaloma) statinio projektÄ ; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva bei Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimÄ .

Statybos įstatymo 12 str. 4 d. numatyta, kad statytojas (užsakovas) už Å¡iame straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymÄ ar nepatenkinamÄ vykdymÄ atsako pagal Civilinį kodeksÄ ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ .

CK 6.249 str. numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.253 str. 5 d. numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Å i įstatymo norma apibrėžia ir nukentėjusiojo asmens veiksmų sÄ vokÄ . Nukentėjusiojo asmens veiksmai –veiksmai dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado nuostoliai. Asmuo negali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės, kai jo veiksmai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p. numato, kad statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadui gauti statytojas (užsakovas), be kitų straipsnyje numatytų dokumentų, pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) praÅ¡ymÄ ir žemės sklypo bendraturčių sutikimÄ , jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise.

Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 2 p. numatyta statytojo (užsakovo) pareiga pateikti savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimÄ iÅ¡duoda apskrities virÅ¡ininko administracija (iÅ¡skyrus statinio, skirto kraÅ¡to apsaugos reikmėms, statybos leidimÄ ) dokumentus, nurodytus įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punktas taip pat numato, kad tam, jog gautų statybos leidimÄ , statytojas turi pateikti savivaldybės merui arba administracijos subjektui statinio bendraturčių sutikimÄ .

IÅ¡ nurodytų teisės normų turinio matyti, kad jos yra imperatyvios ir pareigÄ gauti bendraturčių sutikimus turi statytojas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-06-18 nutartimi panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-05-25 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavęs, kad statytojas, t. y. UAB „BokÅ¡to projektai“, teikdamas praÅ¡ymÄ statybos leidimui gauti, nebuvo pateikęs tinkamų žemės sklypo bendraturčių sutikimų, kaip to reikalauja teisės aktai (b. l. 38 - 43).

Teismui pripažinus, kad pareiÅ¡kėjos veiksmai nulėmė statybos leidimo panaikinimÄ , darytina iÅ¡vada, kad dėl pačios pareiÅ¡kėjos veiksmų jai galėjo atsirasti nuostolių.  PareiÅ¡kėja pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl dėl kilusių nuostolių atsakomybę turi prisiimti ji pati.

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti (b. l. 28 - 31), kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo pobÅ«dis yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ir panaikinus statybos leidimÄ , pareiÅ¡kėjas gali realizuoti statybos teisę paÅ¡alinęs trÅ«kumus, nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-18 nutartyje, t. y. gauti naujÄ statybos leidimÄ . Dėl to, kad panaikintas statybos leidimas, pareiÅ¡kėja neprarado įgytos nuosavybės teisės į sklypo dalį ir garaÅ¾Ä ir gali realizuoti statybos teisę.

PareiÅ¡kėja nurodo, jog patyrė tiesioginius nuostoliusuž galimybę bÅ«ti statytoju sumokėjo 1 500 000 Lt, o panaikinus statybos leidimÄ investicinio projekto vertė sumažėjo iki 50 000 Lt, todėl nuostolius sudaro Å¡ių verčių skirtumas. Taip pat pareiÅ¡kėja kaip nuostolius nurodo bankui mokamas palÅ«kanas už kreditÄ - 46 537,79 Lt (b. l. 5 -6).

Byloje nepateikta įrodymų, kad pagal 2007-02-26 garažo pirkimopardavimo sutarties ir pagal šios sutarties  2007-03-5 2.3

punkto pakeitimÄ (b. l. 21 ) numatyta 1 300 000 Lt suma buvo pervesta A. V. SEB Banko pažyma (b. l. 32 ), iÅ¡duota 2009-05-04,

patvirtina, kad pareiškėjas skolingas bankui 1 347965, 08 Lt pagal kreditavimo

sutartį, tačiau Å¡i pažyma nepatvirtina, kad 1 300 000 Lt sumÄ gavo A. V. pagal nurodytÄ sutarties punktÄ .

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d., teismo posėdyje pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjo atstovui pateikti įrodymus, kad pinigai, t. y.  1 mln. 300 tÅ«kst., buvo pervesti A. V., tačiau Å¡io įrodymo pareiÅ¡kėjo atstovas nepateikė ir neprašė iÅ¡reikalauti, prašė bylÄ nagrinėti pagal byloje esančiÄ medžiagÄ (b. l. 84 - 85).

Kiti skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., n u s p r e n d ž i a

pareiÅ¡kėjo UAB „BokÅ¡to projektai“ skundÄ Â atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                           Â

Irena Paulauskienė