2021-08-26 Nr. AB-16644-4-39-3-00161-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3842-492/2021

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00161-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini), jo atstovei advokatei A. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,

vertėjams N. S. ir J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą (sujungtos administracinės bylos Nr. A-3842-492/2021 ir A-3891-968/2021, administracinei bylai suteikiant Nr. A-3842-492/2021) (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusio užsieniečio apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimus dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusio asmens sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) su 2021 m. liepos 13 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusį asmenį (toliau – ir užsienietis) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 13 d. (toliau – ir Teikimas Nr. 1)

2. Centras teikime paaiškino, kad 2021 m. liepos 8 d. į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) pareigūnai pristatė 9 asmenis, vienas iš jų prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini). Visi užsieniečiai buvo sulaikyti be dokumentų, todėl jų tapatybės nebuvo nustatytos. Vilniaus AVPK pareigūnų teigimu, užsieniečius į komisariatą atvežė du taksi automobilių vairuotojai, aiškinę, kad, atvykus pagal iškvietimą, 9 asmenys savavališkai sulipo į automobilius ir prašė kuo greičiau važiuoti. Taksi automobilių vairuotojai minėtus asmenis pristatė į Vilniaus AVPK. 2021 m. liepos 12 d. 13:04 val. užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms ir pristatytas į Centrą. Aiškinantis užsieniečio teisinę padėtį bei apklausus sulaikytus užsieniečius, nustatyta, jog užsienietis kartu su kitais asmenimis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, norėdamas pateikti į Belgiją ir Vokietiją pas ten gyvenančius giminaičius. Užsienietis šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neteisėtai, Vidaus reikalų informacinės sistemos (toliau – ir VRIS) duomenų bazėje ir Užsieniečių registre nėra jokių dokumentų, patvirtinančių apie užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamąją vietą. Taip pat paaiškėjo, kad užsienietis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, jo nesaisto jokie ryšiai Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nėra pateikęs prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje. Apie užsieniečio paiešką bei uždraudimą vykti į Šengeno erdvę duomenų nėra, apie išduotas vizas taip pat nėra. Užsieniečio duomenų Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre irgi nerasta.

3. Užsienietis paaiškino, kad nenori būti sulaikytas, teigė važiavęs į Vokietiją, kur gyvena jo giminės. Pripažino žinojęs, kad vyksta neteisėtai. Lietuvoje prieglobsčio neprašė, nes nori jo Vokietijoje.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. liepos 14 d. sprendimu nusprendė laikinai sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. spalio 13 d.

5. Teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 8 d. neteisėtai pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją ir buvo sulaikytas Centre, nes neturėjo nei asmens dokumentų, nei dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Užsienietis taip nėra pateikęs prašymo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Aptartos aplinkybės teismui sudarė pagrindą pripažinti, kad šis atvejis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą užsieniečio sulaikymo pagrindą.

6. Teismas pažymėjo, kad užsienietis neturi nei artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, nei teisėto pragyvenimo šaltinio. Jeigu užsieniečio atžvilgiu būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, nebūtų užtikrinama tinkama jo apsauga Centre ir, atsižvelgus į tai, kad užsienietis dėjo pastangas bet kokiu būdu išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, yra didelė tikimybė, jog jis pabėgs iš Centro. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės neleidžia taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

8. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Teismas nurodė, kad užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pragyvenimo šaltinio, tačiau šie motyvai nėra įtvirtinti įstatyme kaip draudžiantys ar ribojantys galimybę taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismui taikius prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, užsienietis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis ir teismo nurodomas klausimas būtų išspręstas.

8.2. Nesutinka su teismo motyvais, kad užsieniečiui taikius alternatyvią sulaikymui priemonę, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Užsieniečių registracijos centre. Pareiškėjo veiklos ribotumas ir trūkumai, neveikimas, negebėjimas efektyviai užtikrinti teritorijos saugumo negali ir neturėtų būti kliūtis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri įtvirtinta įstatyme. Užsieniečių registracijos centras yra aptvertas tvora, jame apgyvendinta šimtai užsieniečių, kurie naudojasi judėjimo teritorijoje galimybe ir ši priemonė yra veikianti bei taikoma, todėl apelianto atveju nėra kliūčių, kodėl ji negalėtų būti pritaikyta. Užsienietis savo veiksmais nėra parodęs, kad deda pastangas išvengti galimo išsiuntimo, dėl to teismo motyvai nepagrįsti ir neturėtų daryti įtakos sprendimui dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo galimybės.

8.3. Jis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas. Taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti jo laisvės. Bent tokiu būdu jo judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis jo, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus.

9. Užsieniečių registracijos centras atsiliepime su užsieniečio apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti bei palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas pakartoja teikime išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškina, kad:

9.1. Užsienietis 2021 m. liepos 15 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nagrinėja skubos tvarka. Atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, užsienietis nurodė kitą gimimo datą nei buvo nurodęs ankstesnių apklausų metu. Jis nepateikė kelionės dokumentų. Pasiteiravus apie jo kelionės tikslą, užsienietis nurodė Vokietiją. Prieglobsčio prašytojas apklausos metu nebendradarbiavo, į pateiktus klausimus atsakinėjo formaliai, be išsamių paaiškinimų. Pasikeitus užsieniečio sulaikymo pagrindams, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismas 2021 m. liepos 30 d. paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimą dėl minėto piliečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre.

9.2. Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 3 d. į tarnybinį elektroninį paštą atsiuntė savo asmens paso nuotrauką, kurioje yra nurodyta gimimo data (duomenys neskelbtini) ir ji nesutampa su minėto asmens nurodytais anketiniais duomenimis. Užsienietis slepia savo asmens anketinius duomenis, o tokio apelianto elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Ta aplinkybė, jog apeliantas pateikė asmens dokumento nuotrauką, kuria siekia įrodyti savo asmens tapatybę, nepašalina jo anksčiau atliktų veiksmų ir dėl to kilusių teisinių pasekmių.

9.3. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės išorinę sieną, valstybės sieną kirto ne vienas, o bendrininkų grupėje, neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir ketino vykti į Vokietiją (iš jos paties žodžių), darytina išvada, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo kaip užsieniečio pareigų bei nepaisyti teisės aktų nustatytos atvykimo / išvykimo per valstybės sieną tvarkos ir tikėtina, kad siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamų sprendimų dėl jo teisinės padėties nustatymo. Apelianto argumentai, susiję su alternatyvios sulaikymui priemonės taikymu, kaip būdu kai jo judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis jo interesus, tėra abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio, todėl turėtų būti atmesti. Pareiškėjas pažymi, kad apeliantas nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

IV. 10. VSAT Užsieniečių registracijos centras su 2021 m. liepos 26 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydamas palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini) sulaikytas VSAT Užsieniečių registravimo centre iki 2021 m. spalio 13 d., atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Teikimas Nr. 2).

11. Užsienietis teismo posėdžio metu su Teikimu Nr. 2 ir sulaikymu nesutiko. Paaiškino, kad kelionės tikslas yra Europa. Dokumentų originalų neturi, turi tik kopiją, kadangi originalas labai didelis ir jo nesinešioja.

V. 12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmai 2021 m. liepos 30 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro Teikimą Nr. 2 tenkino, t. y. paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), sulaikymo VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 13 d.

13. Teismas aptarė Įstatymo 118 straipsnio 1 dalį bei nustatė, kad užsienietis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, nėra nustatyti jo prieglobsčio prašymo motyvai, pirminės apklausos metu nurodė kitą gimimo datą nei buvo nurodęs ankstesnių apklausų metu, nepateikė kelionės dokumentų, nebendradarbiavo, į pateiktus klausimus atsakinėjo formaliai, be išsamių paaiškinimų, sprendimas dėl prieglobsčio prašymo nėra priimtas. Teismas pažymėjo, kad užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, bei asmens dokumentų, patvirtinančių tapatybę, kirto valstybės sieną ne vienas, o bendrininkų grupėje. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad yra didelė tikimybė, jog, netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus.

14. Teismas konstatavo, kad neišnyko prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas ir svarstymo metu egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas sulaikymo pagrindas, t. y. siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

15. Teismas pažymėjo, kad užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, gyvenamosios vietos. Be to nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais, ketino vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, neteisėtai kirsdamas jų vidines sienas, todėl, norėdamas išvengti galimo sulaikymo bei piktnaudžiaudamas prieglobsčio metu teikiamomis garantijomis, viena kurių galimybė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali pabėgti iš Užsieniečių registracijos centro ir nevykdyti teismo sprendimo. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės užsieniečio atžvilgiu neleidžia taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

VI. 16. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimą, t. y. Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant jam alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

17. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis turi prieglobsčio prašytojo statusą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo sulaikymo klausimą, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 8, 10 punktų nuostatas.

17.1. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas, t. y. prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais. Tam, jog prieglobsčio prašytojas galėtų būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, privalo būti tenkinamos šios dvi sąlygos: sulaikymas yra būtinas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius); ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, jog sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu nesant išsiaiškintų prieglobsčio motyvų, vien šios sąlygos buvimo pakanka, jog būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

17.2. Vien ta aplinkybė, kad užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė po savaitės nuo atvykimo į Lietuvą dienos (atvyko 2021 m. liepos 8 d., 2021 m. liepos 15 d. pateikė prieglobsčio prašymą) nereiškia, kad užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė tik siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą. Įstatymas neįtvirtina konkretaus laiko tarpo, per kurį turi būti pateiktas prieglobsčio prašymas, o ir prašymas suteikti prieglobstį pateiktas dar iki sprendimo jį sulaikyti (kaip prieglobsčio prašytoją) užsieniečiui įteikimo. Užsienietis kilmės valstybėje dirbo / bendradarbiavo su specialiosiomis pajėgomis apie 3 metus, todėl yra talibano taikinys ir dėl nurodytų priežasčių – grėsmės sveikatai ir gyvybei, privalėjo palikti kilmės šalį. Užsieniečio vertinimu, yra akivaizdu, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga ir jo prieglobsčio prašymas pateiktas būtent siekiu ją gauti, o ne siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą.

17.3. Sprendime nurodoma, kad iki šiol nėra nustatyta užsieniečio asmens tapatybė, t. y., jis neturi jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Asmens tapatybės dokumento neturėjimas / nepateikimas yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.), t. y., laikoma, kad užsienietis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą minėta, jog sulaikymo pagrindu – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti užsieniečio tapatybę (pilietybę) – gali būti remiamasi tik tam tikrą laikotarpį, per kurį kompetentingos institucijos turi imtis visų reikiamų priemonių, siekiant išsiaiškinti užsieniečio tapatybę. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (41 str. 1 d., žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N822-70/2014). Šiuo atveju tai reiškia, kad kompetentingos institucijos, spręsdamos dėl užsieniečio sulaikymo, negali neribotą laiką remtis ta aplinkybe, kad nėra nustatyta (patvirtinta) jo tapatybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4167-822/2017).

17.4. Užsieniečiui esant sulaikytam, buvo apribotos priemonės gauti ir pateikti paso nuotrauką. Kartu su šiuo apeliaciniu skundu pateikiama paso nuotrauka, tikslu patvirtinti jo nurodytą tapatybę bei paneigti prielaidą dėl užsieniečio nebendradarbiavimo, kuri gauta vizito Užsieniečių registracijos centre metu, užsieniečio atstovui pateikus prašymą trumpam gauti telefoną, tikslu persiųsti paso nuotrauką. Teismo sprendime formaliai nurodoma apie neva egzistuojantį užsieniečio nebendradarbiavimą, kuris grindžiamas jo lakonišku atsakinėjimu į klausimus, be išsamių paaiškinimų. Užsienietis detaliai atsakinėjo į jam pateiktus klausimus teismo posėdžio metu, kartu pažymint, kad užsienietis nevisiškai suprato vertimą pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, todėl šiuo apeliaciniu skundu prašo skirti anglų kalbos vertėją. Esant užsieniečio tapatybei nustatytai ir Užsieniečių registracijos centrui nepateikus jokių kitų duomenų, galinčių pagrįsti įtarimus, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas grąžinimo ar išsiuntimo, pažymint, kad šis klausimas nėra išspręstas, nėra pagrindo teigti esant įrodytai tikimybei dėl užsieniečio pasislėpimo rizikos.

17.5. Teismas ginčijame sprendimas nurodo, kad viena iš aplinkybių, pagrindžianti užsieniečio sulaikymo poreikį yra faktas, jog į Lietuvą atvyko neteisėtai ir ne per pasienio punktą. Užsienietis pažymi, kad prieglobsčio prašytojai sulaikomi tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais, o, sulaikant asmenį Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, vertinant, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, analizuojamos šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytos aplinkybės, t. y., 5 dalies 12 punkte numatytas bandymas neteisėtai vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu nėra aplinkybė, įrodinėtina vertinant, ar prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

17.6. Įvertinus tai, jog užsieniečio tapatybė nustatyta (žr. priedą Nr. 2), nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jis bendradarbiauja su institucijomis, nustatant jo teisinę padėtį, yra pagrindas užsieniečio atžvilgiu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Apeliantas prašo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Tokiu būdu bus užtikrinta, kad užsienietis neišvyktų iš VSAT prižiūrimos teritorijos, kartu pažymint, kad asmuo turi interesą likti Lietuvoje jo prieglobsčio procedūros nagrinėjimo metu ir žino, kad, išvykus iš Lietuvos, vis vien, remiantis Dublino procedūra, bus grąžintas į Lietuvą, todėl tokių ar kitų įstatymus pažeidžiančių neteisėtų veiksmų atlikti neketina.

18. Užsieniečių registracijos centras atsiliepime su užsieniečio apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą. Pareiškėjas atsiliepime palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimo, papildomai nurodo, kad dėl asmens nuotraukos pateikimo kaip, tariamai, asmenį identifikuojančio įrodymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra aiškiai pasisakęs 2021 m. liepos 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3538-556/2021.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VII. 19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje nutarė sujungti administracinę bylą Nr. A-3842-492/2021 pagal užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimo ir administracinę bylą Nr. A-3891-968/2021 pagal užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo, bylai suteikiant Nr. A-3842-492/2021.

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamais sprendimais pareiškėjo Teikimą Nr. 1 ir Teikimą Nr. 2 (toliau abu kartu – ir Teikimai) tenkino ir nusprendė sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 13 d. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog nėra pagrindo užsieniečiui taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

22. Užsienietis apeliaciniuose skunduose laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo sulaikymo klausimą, nenurodė neišvengiamo būtinumo taikyti griežčiausią laisvės apribojimo priemonę, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 8, 10 punktų nuostatas, nepagrįstai jam netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės, kuri, atsižvelgiant į tai, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, siekiančio išnagrinėti prieglobsčio prašymą ir baigti prieglobsčio procedūrą, tiek Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.

23. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai arba aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos.

24. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25. Užsienietis nei bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei anksčiau nepateikė valstybės institucijoms savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsienietis prie apeliacinio skundo pridėjo telefono ekrano nuotrauką, kurioje matyti pora paso lapų. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodė, jog, būnant sulaikytu, jam buvo apribotos priemonės gauti ir pateikti paso nuotrauką, tačiau jis nedetalizavo kliūčių, su kuriomis susidūrė. Apeliaciniame skunde paaiškino, kad minėta nuotrauka gauta vizito Užsieniečių registracijos centre metu, užsieniečio atstovui pateikus prašymą trumpam gauti telefoną, siekiant persiųsti paso nuotrauką, tačiau nenurodyta, kodėl šie veiksmai negalėjo būti atlikti anksčiau. Be to, pateikta paso nuotrauka nėra oficialiai patvirtinta, dokumento originalas nebuvo pateiktas, todėl jo tikrumo ir autentiškumo nėra galimybės patikrinti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsisakytina priimti ir tirti minėtą dokumentą.

26. Nagrinėjant apeliacinių skundų argumentus ir tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

27. Užsieniečio sulaikymo pagrindus įtvirtina Įstatymo 113 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

28. Teikimas Nr. 1 buvo grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies pagrindais, atsižvelgiant į to paties straipsnio 5 dalies 1 ir 12 punktuose nurodytas aplinkybes.

29. Byloje nustatyta ir užsienietis šių aplinkybių neginčija, kad jis Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto neteisėtai, kadangi norėjo patekti į Vokietiją, Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento bei kitų dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys, jog Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato pareigą užsieniečiams atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip. To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad užsieniečiui, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) Nr. 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, nuostatos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir tai, kad užsienietis atvyko ir buvo Lietuvos Respublikoje neturėdamas galiojančio kelionės dokumento bei vizos, konstatuojama, kad jis neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje. Todėl, esant Įstatymo 113 straipsnyje 1 dalies 2 punkte įtvirtintam pagrindui, užsienietis pirmosios instancijos teismo buvo sulaikytas pagrįstai. Iš teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimo turinio matyti, kad teismas individualią ginčo situaciją įvertino, atsižvelgdamas į Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas aplinkybes, pakankamai išsamiai išanalizavo ginčo šalių paaiškinimus ir faktines bylos aplinkybes. Be to, pastebėtina, kad šio teismo sprendimo priėmimo metu užsienietis dar nebuvo pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

30. Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 20 d., t. y. po priimto Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimo, užsienietis raštu pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (užsieniečio asmens b. l. 24), kurį 2021 m. liepos 23 d. Migracijos departamentas priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka. Pareiškėjas, vadovaudamasis, be kita ko, Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 8 ir 12 punktais, 118 straipsniu, 2021 m. liepos 26 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su Teikimu Nr. 2, prašydamas pakartotinai svarstyti užsieniečio sulaikymą Užsieniečių registracijos centre ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimą, kuriuo užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 13 d.

31. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014 ir kt.).

32. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp kurių: siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Teikime Nr. 2 išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina egzistuojant pagrindą sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas ir nėra priežasčių pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

34. Vertinant užsieniečio apeliacinio skundo argumentus, jog, taikant sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, pažymėtina, jog užsienietis nei bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei anksčiau nepateikė valstybės institucijoms savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, byloje nėra duomenų, patvirtinančių užsieniečio bendradarbiavimą su VSAT, Migracijos departamentu nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šie užsieniečio veiksmai negali būti pripažinti bendradarbiavimu. Užsienietis valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą (neteisėtai), kartu su kitų migrantų grupe, sulaikymo metu prieglobsčio procedūros Lietuvos Respublikoje atsisakė (užsieniečio asmens b. l. 13), prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimo. Teisėjų kolegija, ginčo situaciją įvertinusi pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose išvardytus kriterijus, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį (tokiam sprendimui priimti gali prireikti papildomos informacijos iš prieglobsčio prašytojo), užsienietis gali būti sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu.

35. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

36. Dėl Užsieniečio apeliacinių skundų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės, kuri, atsižvelgiant į tai, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, siekiančio išnagrinėti prieglobsčio prašymą ir baigti prieglobsčio procedūrą, tiek užsieniečio interesus naudotis asmens laisve, pažymėtina, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko be asmens tapatybę, teisę atvykti ir būti Lietuvoje patvirtinančių dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingomis valstybės institucijomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, ketino vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, neteisėtai kirsdamas jų vidines sienas ir sprendė, jog yra didelė tikimybė, kad netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Taigi nagrinėjamu atveju užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus – išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Užsieniečio apeliacinių skundų argumentai dėl jo apsaugos Užsieniečių registracijos centre užtikrinimo, dėl to, jog savo veiksmais nėra parodęs, kad deda pastangas išvengti galimo išsiuntimo, kad turi interesą likti Lietuvoje jo prieglobsčio procedūros nagrinėjimo metu ir žino, kad, išvykus iš Lietuvos, vis vien, remiantis Dublino procedūra, bus grąžintas į Lietuvą, todėl tokių ar kitų įstatymus pažeidžiančių neteisėtų veiksmų atlikti neketina, o alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus, vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs, todėl atmestini.

37. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstus ir teisėtus 2021 m. liepos 14 d. ir 2021 m. liepos 30 d. sprendimus. Pagrindo tenkinti užsieniečio apeliacinius skundus nėra, todėl jie atmetami, o skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimai paliekami nepakeisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusio užsieniečio apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė