28ffa082-dea9-4358-aeda-b5e86f37efed · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.1-152-743/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28908-2022-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 27 d. Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėja Asta Vailionienė, Sekretoriaujant Samantai StankevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei, kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Arvydui Gudui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, teistas 1) 2021 m. gruodžio 23 d. Alytaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , pritaikius BK 641 straipsnį, terminuotu laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Remiantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų – alkoholio, bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismas n u s t a t ė : A. S., 2022 m. rugpjūčio mėn. 1 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamosios sodybos kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje prieÅ¡ savo artimÄ jÄ giminaitę – mamÄ M. R. S., kuriai vienÄ kartÄ rankos kumščiu sudavė į deÅ¡inę akį, rankomis suėmęs jos rankas per rieÅ¡us stipriai paspaudė jas sukdamas, taip jai sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl poodinių kraujosruvų deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡inio stipinkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei deÅ¡imties dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis kaltu prisipažino, paaiÅ¡kino, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. su kaimynu A. L. daug dirbo, o kadangi buvo kaimyno gimtadienis, iÅ¡gėrė ir alkoholio. Po to kaimynas išėjo namo. Apie 19–20 val. kieme sutiko mamÄ M. R. S. Jis buvo piktas, iÅ¡plÅ«do mamÄ ir sudavė jai vienÄ smÅ«gį rankos delnu į veidÄ , jam atrodo, kad pataikė į deÅ¡inę akį. Tada paėmė jai už rankų ir stipriai suėmęs pasuko. Mama pradėjo Å¡aukti, kad jis jai rankÄ sulaužė, sakė, kad skauda, verkė.

Jis paleido jos rankas, nuėjo į namo vidų. Mama kažkur išėjo. Po kiek laiko, jam bÅ«nant namuose, atvažiavo greitoji medicinos pagalba su mama, jis dar klausė mamos kas nutiko, tačiau ji nieko nesakė, jÄ iÅ¡sivežė. Vėliau atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir jį nusivežė į Lazdijų policijos komisariatÄ . Vis tik mano, kad jo elgesiui turėjo įtakos iÅ¡gertas alkoholis. Jis labai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , atlygino padarytÄ turtinę žalÄ pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį Vilniaus teritorinei ligonių kasai, susitaikė su mama, įsidarbino.

Jis vienas prižiÅ«ri ir nuolat rÅ«pinasi mama, jis net neįsivaizduoja, kaip mama gyventų be jo pagalbos (t. 2, b. l. 81–82). Nukentėjusi M. R. S. patvirtino, kad jos sÅ«nus A. S. gyvena kartu su ja. 2022 m. rugpjūčio 1 d. apie 18.30 val. sÅ«nus namo grįžo girtas ir nuėjo miegoti. Apie 19 val. atsikėlė ir išėjo į kiemÄ . Tuo metu ir ji buvo kieme prie laiptų, sÅ«nus be jokios priežasties pradėjo ant jos Å¡aukti, ranka vienÄ kartÄ trenkė jai į deÅ¡inės akies sritį, paėmė už abiejų rankų ir suspaudęs pradėjo jas sukti.

Ji deÅ¡inėje rankoje pajuto didelį skausmÄ , pamatė, kad atsirado gumbas, todėl suprato, kad lūžo rankos kaulas. Ji pradėjo Å¡aukti, kad jai skauda, kad sulaužė rankÄ , tada jis jÄ paleido. Kai jis jÄ paleido, ji nuėjo į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę pas A. S., kuri ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Ji sÅ«nui atleidžia (t. 1, b. l. 80–82). Liudytoja S. G. patvirtino, kad tarnybos metu, vykdant tarnybÄ kartu su vyresniuoju tyrėju T. P., 2022 m. rugpjūčio 1 d., apie 20.26 val., gavo praneÅ¡imÄ , kad į vieÅ¡osios įstaigos Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatyta moteris, kuriai yra lūžusi ranka, moteris teigė, kad rankÄ konflikto metu jai sulaužė sÅ«nus.

Nuvykus į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, paaiÅ¡kėjo, kad tai M. R. S. Ji paaiÅ¡kino, kad sÅ«nus A. S. jÄ paėmė už abiejų rankų ir jas pasuko, taip sulaužydamas jai deÅ¡inę rankÄ . Ranka buvo sutvarstyta medicininiu įtvaru. Moteris taip pat paaiÅ¡kino, kad jai sÅ«nus sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į veido sritį, pataikė į deÅ¡inę akį. Matėsi, kad akis yra užtinusi, užmerkta, nukentėjusioji žiÅ«rėjo tik viena akimi. Gydytojai paaiÅ¡kino, kad moteriai reikalingas kaulo atstatymas ir kitos medicininės procedÅ«ros.

Ji su kolega nuvyko į nukentėjusiosios namus, kur buvo surastas jos sÅ«nus A. S., kuriam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,77 promilės girtumas (t. 1, b. l. 95–98). Liudytoja A. S. patvirtino, kad liepos mėnesio pabaigoje ar rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliai neprisimena, galėjo bÅ«ti ir 2022 m. rugpjūčio 1 d., pas jÄ Ä¯ namus atėjo M. S. Buvo jau jokia 19 val. Ji per langÄ pamatė, kad ateina M. S., tai išėjo į kiemÄ , paklausė, ar ji jai gali kuo padėti. M. S. kieme jai parodė savo rankÄ ir akį, labai verkė, pasakė, kad jÄ sÅ«nus sumušė.

Ji jÄ atsivedė į kambarį, pasodino, užklojo pledu ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Paskambinus pasakė, kad M. S. lūžusi ranka ir kad reikalinga greitoji. Labai greitai atvyko greitoji. M. S. deÅ¡inė akis buvo baisi, visa mėlyna, ji jos net atmerkti negalėjo. Jai labai skaudėjo ir deÅ¡inę rankÄ , ji kaire ranka buvo užsiėmusi už deÅ¡inės rankos. Greitosios pagalbos darbuotojai M. S. iÅ¡sivežė. Jai M. S. tiksliai nepasakojo, kaip jÄ sÅ«nus sumušė, kiek smÅ«gių sudavė ir kur, tik sakė, kad sumušė ir labai verkė (t. 1, b. l. 103–110).

Liudytojas A. L. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo jo gimtadienis. A. S. papraÅ¡ius, jis nuvažiavo pas jį padėti aptverti gyvuliams gardÄ . Pabaigus darbus, galėjo bÅ«ti apie 12 val., jie iÅ¡ parduotuvės parsivežė degtinės ir alaus, gėrė A. S. sodyboje esančios pirties pastate. Vėliau jį A. S. pavežė link namų ir jie iÅ¡siskyrė. KitÄ dienÄ jis nuvažiavo pas A. S. į namus, namuose buvo tik M. R. S., matė, kad jos viena akis buvo užtinusi, deÅ¡inė ranka sugipsuota.

Jis paklausė, kas nutiko, ji pasakė, kad vakar jÄ sumušė sÅ«nus ir kad jį iÅ¡sivežė policija. Kaip sumušė, ji jam nepasakojo. Jie trumpai pasiÅ¡nekėjo ir jis iÅ¡važiavo namo (t. 1, b. l. 112–113). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), M. R. S. sodybos kiemas (t. 1, b. l. 21–26). Daikto apžiÅ«ros protokolas, kuriuo apžiÅ«rėtas Bendrojo pagalbos centro gautas pokalbio įraÅ¡as patvirtina Å¡ias aplinkybes: 2022 m. rugpjūčio 1 d. 20.46 val. praÅ¡oma greitosios medicinos pagalbos (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad 86 m. amžiaus moteris nusilaužė rankÄ ; pakartotinio sujungimo metu tikslinamasi dėl adreso, pranešėja taip pat nurodo, jog moteris yra atėjusi pas jÄ , ji sÄ moninga (įvardina vardÄ â€“ M.) (t. 1, b. l. 31–35; t. 2, CD-R laikmena voke Nr. 1).

Daiktų apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėti pareigÅ«nų neÅ¡iojamosios kameros vaizdo įraÅ¡ai. Juose užfiksuotos Å¡ios bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Vaizdo įraÅ¡e Nr. 2022_0801_204126_001 matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. 20.41 val. pareigÅ«nai atvyksta į Lazdijų ligoninės kiemÄ , nueina į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių. Įėjus į vidų, pareigÅ«nams paaiÅ¡kinama, kad močiutė apžiÅ«rima, nes jai nustatytas kaulo lūžimas. PareigÅ«nas palydimas iki kabineto.

Vežimėlyje sėdi senyvo amžiaus moteris, ji paaiÅ¡kina, kad sÅ«nus paėmė jai už rankų ir pasuko, dėl ko jai lūžo ranka. Moteris nurodo, kad yra M. R. S., pasako kur gyvena. PareigÅ«nas paklausia, koks sÅ«naus vardas ir pavardė, močiutė atsako, kad A. S. Močiutė pasakoja, kad viskas įvyko Å¡iandien, kad grįžo neblaivus sÅ«nus, jÄ iÅ¡plÅ«do ir sužalojo. Vaizdo įraÅ¡e Nr. 2022_0801_204627_002 toliau tęsiasi pareigÅ«no ir močiutės pokalbis. Močiutė paaiÅ¡kina, kad sÅ«nus paėmė jÄ už rankų ir pasuko, o nuo to kaulas sulūžo.

Rodo sumuÅ¡tÄ akį, nurodo, kad jÄ taip pat sumušė sÅ«nus. Vaizdo įraÅ¡e Nr. 2022_0801_210538_003 matyti, kaip 2022 m. rugpjūčio 1 d. 21.05 val. pareigÅ«nai atvyksta į sodybos kiemÄ , užeina į namo vidų. Kambaryje juos pasitinka vyriÅ¡kis, prisistato esantis A. S. PareigÅ«nas jam nurodo apsirengti, nes bÅ«tina pasitikrinti blaivumÄ . Vaizdo įraÅ¡e Nr. 2022_0801_211038_004 matyti A. S. blaivumo patikrinimo rezultatas – 1,77 promilės girtumas (t. 1, b. l. 36–39; t. 2, CD-R laikmena voke Nr. 2).

Specialisto išvada M. R. S. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio stipinkaulio lūžis; sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių; sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio stipinkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 44–45). Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. 21.07 val. A. S. alkotesteriu ,,Alcotest 7510 Nr. ARPK-0120“, patikros sertifikato Nr. 1667213, nustatytas 1,77 promilės girtumas (t. 1, b. l. 74).

IÅ¡ asmens duomenų pažymos matyti, kad A. S. motina yra M. R. S. (t. 2, b. l. 1). ??? I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo Kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, bÅ«do, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai bei specialisto iÅ¡vada. Nukentėjusioji, liudytoja A. S., neÅ¡iojamų vaizdo kamerų užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajai A. S. sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inio veido pusę, taip pat stipriai suėmęs už rankų jas užsuko.

Sugretinus aptartus įrodymus su specialisto iÅ¡vada matyti, kad M. R. S., be kitų sužalojimų, padarytas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl deÅ¡inio stipinkaulio lūžio. Visi Å¡ie įrodymai leidžia pripažinti įrodytu, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. A. S. smÅ«giavo motinai M. R. S. ranka į veidÄ , suėmęs rankomis pasuko jos rankas ir taip jÄ sužalojo. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sÄ moningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatÄ , ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymÄ padaryti.

Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , tačiau Å¡iuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-746/2016). ??? Aptartame kontekste pažymėtina, kad A.

S. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia. A. S., bÅ«damas jaunesnio amžiaus, fiziÅ¡kai stipresnis, abiem rankomis stipriai paspaudęs ir sukdamas nukentėjusiosios rankas, suprato pavojingos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali jÄ sužaloti, ir nors to nesiekė, bet sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti.??? Atsižvelgus į tai, jo veika kvalifikuotina pagal atsiradusias sveikatos sutrikdymo pasekmes. Asmens duomenų pažyma patvirtina, kad M. R. S. yra A. S. mama. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį nusikaltimÄ padariusio asmens artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, todėl pripažintina, kad A.

S. sužalojo savo artimÄ jį giminaitį. Ä®vertinus visus aukščiau aptartus argumentus, pripažintina, kad A. S. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas artimam giminaičiui, nes M. R. S. sirgo ilgiau nei deÅ¡imt dienų, bet jai nebuvo BK 135 straipsnyje nurodytų padarinių. II. Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo Teisminio nagrinėjimo metu gynėjas pateikė nukentėjusiosios M. R. S. pareiÅ¡kimÄ , kuriame ji nurodo, kad su savo sÅ«numi A.

S. susitaikė, jam atleido, pretenzijų jokių nereiÅ¡kia ir praÅ¡o jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis vienas ja rÅ«pinasi, slaugo, vežioja pas gydytojus (t. 2, b. l. 80). Remdamasis Å¡iuo pareiÅ¡kimu gynėjas praÅ¡o taikyti jo ginamajam BK 38 straipsnio nuostatas. BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sÄ lygos.

Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sÄ lygų visumÄ teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡iai, teismas ad hoc (lot. konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimÄ atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sÄ lygos, kaip jau minėta, nereiÅ¡kia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimÄ padariusį asmenį.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas aiÅ¡kindamas BK 38 straipsnio normos taikymÄ yra pažymėjęs, kad baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobÅ«dį. Nustatant Å¡io intereso pažeidimo mastÄ Ä¯vertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-697/2015).

Å io teisinio reguliavimo kontekste teismas pažymi, kad A. S. smurtavo prieÅ¡ savo garbaus amžiaus – aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡erių metų motinÄ , smurto pasekmė – lūžęs kaulas. Tokį smurtÄ prieÅ¡ motinÄ jis panaudojo jau ne pirmÄ kartÄ , nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nors 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu jam uždrausta vartoti alkoholį, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Visos Å¡ios aplinkybės rodo A. S. asmenybės didesnį pavojingumÄ . Tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, neleidžia spręsti, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankama poveikio priemonė jo elgesiui pakeisti.

Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 38 straipsnio nuostatų taikymas pažeistų teisingumo principÄ , todėl Å¡is gynėjo praÅ¡ymas netenkintinas, BK 38 straipsnio nuostatos A. S. netaikytinos. III. Dėl bausmės paskyrimo A. S. 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu bÅ«damas nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , kai jam bausmės vykdymas buvo atidėtas, bausmės vykdymo atidėjimo metu, vėl padarė analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ sužalojo savo motinÄ M.

R. S. (t. 2, b. l. 4–6, 15–18). Jis padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , kuri yra apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei tai, kad savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad bÅ«damas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, teistumui esant neiÅ¡nykusiam ir nepanaikintas, vėl padarė tyčinį nusikaltimÄ , todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). A. S. anksčiau teistas, kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimÄ , už kurį numatyta tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Tai, kad po to, kai jam bausmės vykdymas buvo atidėtas, jis vėl padarė analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , jÄ padarė bÅ«damas neblaivus, rodo jo asmenybės didesnį pavojingumo laipsnį visuomenei ir jo nenorÄ keisti savo elgesį.

Tačiau skiriant bausmę bÅ«tina įvertinti ir tai, kad nusikalstama veika padaryta spontaniÅ¡kai, nepasižymėjo intensyviu smurtu, M. R. S. atleido dėl smurto sÅ«nui, nurodė, kad jis jai padeda buityje. Ä®vertinus visas Å¡ias kaltinamojo asmenybę, jo padarytÄ veikÄ , jos pasekmes apibudinančias aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

IÅ¡ aptariamų BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 2 dalyje normų turinio matyti, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl sprendžiant klausimÄ , ar ji bus tinkamai realizuota, atidėjus bausmės vykdymÄ , bÅ«tina kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus.

IÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007). Å iame teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimÄ , tačiau jo veiksmai nebuvo intensyvÅ«s, nukentėjusioji nepraÅ¡o griežtos bausmės, pareiÅ¡kė atleidžianti sÅ«nui, po nusikalstamos veikos padarymo A.

S. įsidarbino (t. 2, b. l. 75), darbdavio charakterizuojamas kaip sÄ Å¾iningai ir profesionaliai atliekantis darbÄ , mandagus, draugiÅ¡kas ir geranoriÅ¡kas (t. 2, b. l. 74). Bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų neturi (t. 2, b. l. 73), jis prižiÅ«ri vidutinių specialiųjų poreikių motinÄ (t. 2, b. l. 77–79), savo noru atlygino nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidas (t. 1, b. l. 149). Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes spręstina, kad bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali bÅ«ti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jo elgesį efektyviai koreguojant įpareigojimais ir taikant juos ilgesnį laikÄ nei buvo nustatyta ankstesniu nuosprendžiu, nes kaltinamasis privalo įrodyti jo asmenybės pokyčius ir suvokti, kad smurtas nebus toleruojamas.

Baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl taikytinas BK 641 straipsnis ir skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis). A. S. sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis). A. S. nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl paskirta bausmė subendrintina iÅ¡ dalies sudedant su 2021 m. gruodžio 23 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalis.

II. Dėl civilinio ieškinio Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 161,03 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 56–57), kuris pagrįstas byloje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 58). Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad M. R. S. taikytas radiologinis tyrimas, skubi pagalba dėl stipinkaulio lūžimo ir tam išleista 161,03 Eur (t. 1, b. l. 58). 2023 m. sausio 27 d. raštu Vilniaus teritorinė ligonių kasa nurodė, kad šio civilinio ieškinio atsisako, kadangi A.

S. atlygino padarytÄ turtinę žalÄ , nurodo, kad ieÅ¡kinio atsisakymo pasekmės žinomos (t. 2, b. l. 68). Civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo faktÄ patvirtina ir kaltinamojo pateiktas mokėjimo nurodymas (t. 2, b. l. 72). Atsižvelgus į tai, procesas dėl Å¡io civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktas). III. Dėl kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 1, b. l. 143–145), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD-R laikmenos su vaizdo ir garso įraÅ¡ais, saugotinos byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti jį terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Taikyti BK 641 straipsnį, A.

S. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintÄ bausmę – 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo. Remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtÄ bausmę subendrinti su 2021 m. gruodžio 23 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iÅ¡ dalies sudedant ir nustatyti subendrintÄ bausmė – terminuotÄ laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ A.

S. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Remiantis BK 75 straipsnio 5 dalies 6 ir 10 punktais įpareigoti A. S. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų – alkoholio. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , A. S. iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. (vienÄ parÄ ). ProcesÄ dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 161,03 Eur gydymo iÅ¡laidų civilinio ieÅ¡kinio nutraukti.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD-R laikmenas, saugoti byloje. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mus. Teisėja Asta Vailionienė