28fc51a2-ed6d-4e8d-bd40-2a2443a09902 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-220-945/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03562-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.5; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Edvardo Palioko ir Mindaugo Å imonio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės vieÅ¡osios įstaigos „Elektroninio verslo ir inovacijų plėtros agentÅ«ra“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8619-959/2019 pagal ieÅ¡kovo V.

P. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai „Elektroninio verslo ir inovacijų plėtros agentÅ«ra“ dėl darbo užmokesčio priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 1 198,83 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovas nurodė 2009 m. spalio 1 d. su atsakove sudaręs darbo sutartį, pagal kuriÄ dirbo komunikacijos vadovu. 2012 m. gegužės 31 d. atsakovės dalininkų neeiliniame susirinkime ieÅ¡kovas paskirtas eiti atsakovės direktoriaus pareigas nuo 2012 m. birželio 1 d.

Darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta 2018 m. rugpjūčio 29 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį jo praÅ¡ymu. Atsakovė privalėjo visiÅ¡kai atsiskaityti su ieÅ¡kovu atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , tačiau to nepadarė. Už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. atsakovė ieÅ¡kovui nesumokėjo 1 198,83 Eur.

2. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , o teismui nusprendus ieÅ¡kinį patenkinti, atidėti skolos sumokėjimÄ ne mažiau kaip 2 metų laikotarpiui iki įstaigos mokumo atkÅ«rimo. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas nuo 2017 m. sausio mėn. nereikalaudamas darbo užmokesčio ir kitoje savo bendrovėje pradėjęs vykdyti tapačiÄ veiklÄ , faktiÅ¡kai pakeitė darbo santykius į savanorystės santykius, tačiau tinkamai Å¡io fakto neįformino.

IeÅ¡kovas eidamas atsakovės vadovo pareigas praleido ieÅ¡kinio senaties terminus reikalavimams dėl žalos atlyginimo prisiteisimo iÅ¡ atsakingų asmenų pareikÅ¡ti, neteisėtai perkėlė įstaigos veiklÄ Ä¯ kitÄ jam priklausantį juridinį asmenį, taip padarydamas atsakovei žalos, negrÄ Å¾ino viso atsakovei priklausančio turto, todėl atsakovė turi teisę įskaitymo tikslu sulaikyti ieÅ¡kovui mokėtinas sumas iki kol ieÅ¡kovas tinkamai įvykdys savo įsipareigojimus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 1198,83 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas (suma neatskaičius mokesčių už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d.), 572,04 Eur netesybų (suma neatskaičius mokesčių), 2 038,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, netenkino atsakovės reikalavimo iÅ¡dėstyti sprendimo įvykdymÄ , įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekcijÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 27 Eur žyminio mokesčio, sprendimo dalį dėl 95,35 Eur (suma neatskaičius mokesčių) vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.

4. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog šalis siejo darbo santykiai, ieškovui nuo 2016 m. gruodžio mėn. nebuvo mokamas darbo užmokestis, su juo nebuvo atsiskaityta ir nutraukus darbo sutartį 2018 m. rugpjūčio 29 d.

5. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieÅ¡kovas vykdė panaÅ¡iÄ veiklÄ savo įsteigtoje mažojoje bendrijoje ir iki darbo sutarties nutraukimo nereikalavo nesumokėto darbo užmokesčio mokėjimo, pati savaime nereiÅ¡kia, jog tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas atsisakė darbo užmokesčio, darbo sutartis pasibaigė anksčiau, nei ji buvo nutraukta ar transformavosi į savanorystės santykius. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis nustato, kad visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo vieÅ¡osios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su vieÅ¡osios įstaigos vadovu ir jÄ nutraukia. Å i nuostata įtvirtinta ir atsakovės įstatų 4.16 punkte. Teisės aktai nenumato vieÅ¡osios įstaigos vadovo teisės pačiam įforminti su juo sudarytos darbo sutarties nutraukimÄ ar nutraukti jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai kitokiais pagrindais ir tvarka, nei numatyta DK.

6. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog ieškovo tariamai padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala būtų buvusi išskaityta iš ieškovui priklausančio darbo užmokesčio laikantis DK 156 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Taip pat nenustatyta, kad ši tariama žala būtų priteista iš ieškovo darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Darbdavio teisės sulaikyti darbuotojui mokėtinas sumas kitais pagrindais DK nenumato, todėl teismas sprendė, kad atsakovė aptariamu pagrindu neturi teisės nemokėti ieškovui darbo užmokesčio. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, teigdama turinti teisę sulaikyti ieškovui mokėtinas sumas, tokiu būdu iš esmės pripažįsta, jog tam tikros sumos ieškovui yra mokėtinos, kas prieštarauja jos pačios pozicijai dėl ieškovo darbo neatlygintinio pobūdžio.

7. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kinyje nurodyta įsiskolinimo suma atitinka į bylÄ pateiktus iÅ¡mokų priskaitymo dokumentus bei VSDFV deklaruotas sumas. Ä®rodymai, patvirtinantys minėtų iÅ¡mokų faktinį iÅ¡mokėjimÄ ieÅ¡kovui, teismui nepateikti.

8. ReikalavimÄ priteisti procesines palÅ«kanas teismas atmetė nurodydamas, kad darbo bylose taikomas specialus teisių gynimo bÅ«das, numatytas DK 147 straipsnyje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad su ieÅ¡kovu jo atleidimo dienÄ nebuvo atsiskaityta, byloje neįrodyta buvus Å¡alių susitarimui dėl vėlesnio atsiskaitymo, vėluojama atsiskaityti ilgiau kaip 6 mėn. ne dėl darbuotojo kaltės, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisė maksimaliÄ netesybų sumÄ â€“ 6 mėn. ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį – 572,04 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Teismas neįvertino ieÅ¡kovo, kaip vadovo ir vieno iÅ¡ dalininkų, specifinės teisinės padėties, jo rÅ«pestingumo lygio. Ä® bylÄ pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovas, perėmęs atsakovės vertingiausiÄ turtÄ ir iÅ¡ esmės atsakovei nebevykdant jokios veiklos, pats nesuÅ¡aukė susirinkimo dėl darbo santykių pakeitimo į savanorystės santykius ir darbo užmokesčio klausimo iÅ¡sprendimo.

IeÅ¡kovui jo vadovavimo laikotarpiu niekas netrukdė iÅ¡simokėti darbo užmokestį, tačiau jis to nedarė. 9.2. 2014 m. liepos 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieÅ¡kovas galimai neteisėtai perleido savo paties įsteigtai ir vadovaujamai mažajai bendrijai atsakovės turtÄ bei galimai pasisavino atsakovės verslo galimybę. Dėl Å¡io sandorio pripažinimo negaliojančiu vyksta ginčas kitoje civilinėje byloje. IeÅ¡kovas tuo pačiu metu atstovaudamas atsakovę ir savo paties įmonę (duomenys neskelbtini), sudarė atsakovės interesams prieÅ¡taraujantį sandorį savo paties naudai, tai yra pažeidė savo fiduciarines pareigas ir imperatyvų draudimÄ vienu metu atstovauti abi sandorio Å¡alis.

Teismas, net ir nesant byloje pareikÅ¡to reikalavimo dėl minėto sandorio negaliojimo, privalėjo ginčo situacijoje įvertinti ieÅ¡kovo elgesį. 9.3. IeÅ¡kovas yra negrÄ Å¾inęs viso atsakovei priklausančio turto, todėl atsakovė turi teisę sulaikyti ieÅ¡kovui mokėtinas sumas iki kol ieÅ¡kovas tinkamai įvykdys savo įsipareigojimus. Be to, ieÅ¡kovo darbo įstaigoje metu 2010 – 2011 m. buvo sudaryti, vykdomi ir toleruojami galimai žalingi sandoriai. IeÅ¡kovas, eidamas atsakovės vadovo pareigas, praleido ieÅ¡kinio senaties terminus reikalavimui dėl žalos, kylančios iÅ¡ Å¡ių sandorių, kuri siekia apie 17 000 Eur, atlyginimo prisiteisimo pareikÅ¡ti. 9.4.

Teismas turėjo įvertinti paties ieÅ¡kovo kaltę ir padarytÄ didelę žalÄ atsakovei, dėl ko atsakovė nebeturi galimybių sumokėti ieÅ¡kovo reikalaujamų sumų.

10. IeÅ¡kovas atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepime nurodoma, kad panaÅ¡ios veiklos kitoje įmonėje vykdymas nepaneigia ieÅ¡kovo teisės gauti darbo užmokestį. Tai, kad atsakovė yra įregistruota kaip vieÅ¡oji įstaiga ir jai nėra draudžiama veiklÄ vykdyti neatlygintinai, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas dirbo savanoriÅ¡kais pagrindais. Å alis siejo darbo santykiai, todėl atsakovei tenka pareiga su ieÅ¡kovu atsiskaityti.

Atsakovė neįrodė fiduciarinių pareigų pažeidimo fakto. Be to, darbo užmokestis ieÅ¡kovui priteistas kaip darbuotojui, vykdžiusiam darbo funkcijas, o ne kaip civilinės teisės subjektui. Faktas, kad yra pradėti teisminiai ginčai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ar įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimo, nepaneigia ieÅ¡kovo teisės į darbo užmokestį. Atsakovė neįrodė atlikusi prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , o darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo sulaikymo galimybės teisės aktai nenumato.

Nors ieÅ¡kovas pagal užimamas pareigas ir turėjo galimybę disponuoti atsakovės lėšomis, tačiau dėl piniginių lėšų įstaigoje trÅ«kumo tokia galimybe savo atleidimo dienÄ objektyviai negalėjo pasinaudoti. Kadangi dėl pavėluoto atsiskaitymo ieÅ¡kovo kaltės nėra, teismas pagrįstai atsakovės atžvilgiu taikė DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytus vėlavimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju teisinius padarinius (netesybas). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2009 m. spalio 1 d. darbo sutarties ir atsakovės dalininkų 2012 m. gegužės 31 d. susirinkimo nutarimo pagrindu ieškovas ėjo atsakovės direktoriaus pareigas, darbo sutartis 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutraukta ieškovo prašymu, kuris buvo patenkintas dalininkų 2018 m. liepos 30 d. susirinkime. Nėra ginčo ir dėl ieškovo nurodomos įsiskolinimo sumos, apskaičiuotos vadovaujantis pažyma apie darbo užmokestį ir VSDFV deklaruotais duomenimis. Atsakovė neįrodinėja ir aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėn. buvo išmokėtos kokios nors su darbo santykiais susijusios sumos, jog nutraukiant darbo sutartį su ieškovu buvo atsiskaityta.

13. NesutikimÄ su ieÅ¡kovo reikalavimu priteisti jam su darbo santykiais susijusias sumas (darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas) atsakovė grindžia dvejopo pobÅ«džio argumentais. Pirma, atsakovė įrodinėja, kad laikotarpiu, už kurį praÅ¡oma priteisti darbo užmokestį, tarp Å¡alių buvo susiklostę ne darbo, bet savanorystės teisiniai santykiai. Antra, atsakovė akcentuoja egzistuojant neįvykdytoms ieÅ¡kovo piniginėms prievolėms atsakovei, kurių įvykdymo užtikrinimui atsakovė tvirtina sulaikiusi ieÅ¡kovui mokėtinas sumas.

14. Ä®vertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad tarp Å¡alių laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėn. nebuvo susiklostę darbo santykiai, jog ieÅ¡kovas veikė savanorystės pagrindais, todėl atsakovei neatsirado pareiga mokėti ieÅ¡kovui darbo užmokestį, teisėjų kolegija pažymi keletÄ reikÅ¡mingų aplinkybių: 14.1. Kaip minėta nutarties 12 punkte, byloje nėra ginčo dėl to, kad su ieÅ¡kovu sudaryta 2009 m. spalio 1 d. darbo sutartis buvo nutraukta 2018 m. rugpjūčio 29 d.

Be to, su ieÅ¡kiniu pateiktame atsakovės dalininkų 2012 m. gegužės 31 d. susirinkimo protokole yra aiÅ¡kiai užfiksuota, kad ieÅ¡kovui už direktoriaus pareigų vykdymÄ bus mokamas darbo užmokestis, bei nustatytas darbo užmokesčio dydis. Tiek paskiriant ieÅ¡kovÄ Ä¯ direktoriaus pareigas, tiek ir nutraukiant su juo darbo sutartį galiojusių redakcijų Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, kad darbo santykiai su vadovu įforminami sudarant darbo sutartį.

Kad vadovas darbo funkcijas vykdo bÅ«tent darbo sutarties pagrindu, nustatyta ir su ieÅ¡kiniu į bylÄ pateiktų atsakovės įstatų 4.16 punkte. 14.2. Ä® bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad darbdavys ar darbuotojas kažkuriuo momentu iki darbo sutarties nutraukimo buvo iÅ¡reiÅ¡kę valiÄ darbo santykius transformuoti į savanorystės pagrindais vykdomÄ veiklÄ , jog ieÅ¡kovas bÅ«tų atsisakęs teisės į darbo užmokestį arba atsakovė bÅ«tų tokiÄ ieÅ¡kovo teisę ginčijusi.

Darbdavio pareiga mokėti darbuotojui darbo užmokestį imperatyviai įtvirtinta DK 32 straipsnyje, apibrėžiančiame darbo sutarties sÄ vokÄ (Å¡i pareiga buvo įtvirtinta ir iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 93 straipsnyje), o taip pat DK 139 straipsnio 1 dalyje (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 186 straipsnio 1 dalyje). Aptariamas teisinis reglamentavimas nesukÅ«rė pagrindo darbdaviui tikėtis, kad Å¡i pareiga gali iÅ¡nykti kokiu nors kitu bÅ«du, nei nutraukiant su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį. 14.3.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas savo veiksmais – įsidarbindamas jam priklausančioje mažojoje bendrijoje ir ten vykdydamas panaÅ¡iÄ veiklÄ â€“ patvirtino atsisakantis darbo santykių su atsakove, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės įrodinėjamÄ teisinių santykių transformacijÄ Ä¯ savanorystę paneigia į bylÄ pateikti įrodymai. Pirma, atsakovė neiniciavo darbo santykių su ieÅ¡kovu nutraukimo. Antra, kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų VSDFV duomenų, mokesčių administratoriui buvo deklaruojami darbo santykiai ir ieÅ¡kovui mokėtinos sumos.

Trečia, tiek VSDFV duomenys, tiek ir buhalterinės apskaitos paslaugas atsakovei teikusios MB „Judantis kadras“ 2019 m. liepos 10 d. rašto turinys atskleidžia, kad atskirais laikotarpiais, kai nebuvo vykdomos darbo funkcijos (nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. spalio 12 d. ir nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d.) ieškovui buvo forminamos nemokamos atostogos. Ketvirta, atsakovės dalininkai būtent ieškovo iniciatyva nutraukė darbo santykius su ieškovu 2018 m. rugpjūčio 29 d.

Nurodytos aplinkybės atskleidžia, kad abi Å¡alys aiÅ¡kiai suprato, jog jas sieja darbo santykiai, byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas nevykdė darbo funkcijų iki 2017 m. rugpjūčio 15 d., o vėliau atsakovas pats du kartus sustabdė darbo funkcijų vykdymÄ ir darbo užmokesčio skaičiavimÄ , tai įformindamas kaip nemokamas atostogas. 14.4. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į specialų ieÅ¡kovo statusÄ , kadangi jis buvo ne tik atsakovės darbuotojas, bet ir įstaigos valdymo organas, kurį su atsakove siejo civilinio pobÅ«džio santykiai, negali bÅ«ti vertinamas kaip turintis įtakos ieÅ¡kovo teisei reikalauti jam priklausančio darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo.

Ieškinio reikalavimai kildinami iš su darbo santykiais susijusios dvilypio ieškovo ir atsakovės teisinio santykio dalies. Jeigu įstaigos vadovo pareigas ėjęs darbuotojas atlieka veiksmus, kurie yra nesuderinami su jo, kaip įstaigos valdymo organo pareigomis, gali būti keliamas vadovo atsakomybės klausimas, tačiau tokia situacija nepaneigia nutarties 14.2 punkte aptartos darbdavio pareigos mokėti darbuotojui darbo užmokestį, o kartu ir darbuotojo teisės reikalauti iš darbdavio su darbo santykiais susijusių išmokų.

15. Apibendrindama nutarties 14 punkte nurodytų aplinkybių visumÄ teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylÄ surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog Å¡alis siejo darbo santykiai, todėl atsakovė privalo atsiskaityti su ieÅ¡kovu už Å¡io vykdytas darbo funkcijas.

16. Kaip minėta nutarties 13 punkte, atsakovė savo prievolę mokėti ieÅ¡kovui su darbo santykiais susijusias sumas taip pat ginčijo įrodinėdama, kad egzistuoja neįvykdytos ieÅ¡kovo piniginės prievolės atsakovei, kurių įvykdymo užtikrinimui atsakovė tvirtina sulaikiusi ieÅ¡kovui mokėtinas sumas. Atsakovė iÅ¡skyrė tris savarankiÅ¡kas aplinkybes: pirma, galimai neteisėto sandorio, kuriuo įstaigos turtas perkeltas į ieÅ¡kovui priklausančiÄ Ä¯monę, sudarymÄ ; antra, įmonės vardu 2010 – 2011 m. sudarytų galimai neteisėtų sandorių neginčijimÄ per įstatyme įtvirtintus ieÅ¡kinio senaties terminus; trečia, įmonei priklausančio turto negrÄ Å¾inimÄ po darbo santykių nutraukimo.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis DK 150 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡skaitos iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio gali bÅ«ti daromos tik įstatymuose nustatytais atvejais. Nors tarp tokių atvejų yra nurodytas ir darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimas (DK 150 straipsnio 2 dalies 3 punktas), vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡skaitÄ galima atlikti per 1 mėn. nuo tos dienos, kuriÄ darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį iÅ¡skaitos pagrindÄ , tokios iÅ¡skaitos dydis negali virÅ¡yti darbuotojo 1 mėn. vidutinio darbo užmokesčio sumos, kitÄ darbuotojo padarytos žalos dalį darbdavys gali iÅ¡siieÅ¡koti tik inicijuodamas darbo ginÄÄ , t. y. dėl žalos atlyginimo priteisimo kreipdamasis į darbo ginčų komisijÄ (DK 156 straipsnio 2 dalis).

18. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad darbdavys bÅ«tų atlikęs prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ DK 150, 156 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais. Net ir atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ji sulaikė ieÅ¡kovui mokėtinas sumas, leidžia spręsti, jog įskaitymas nebuvo atliktas. Kartu teisėjų kolegija sutinka su ginčijamo sprendimo motyvu, kad atsakovės argumentas dėl mokėtinų sumų iÅ¡mokėjimo sulaikymo yra nesuderinamas su nutarties 17 punkte pateiktu teisiniu reglamentavimu.

Darbdavys be darbuotojo sutikimo neturi teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai įskaityti didesnės nei 1 mėn. vidutinis darbo užmokestis (nagrinėjamu atveju – 95,34 Eur) sumos, o ir toks įskaitymas buvo galimas per vienÄ mėnesį. Nutraukęs darbo sutartį 2018 m. rugpjūčio 29 d., vadovaujantis DK 146 straipsnio 2 dalimi, darbdavys privalėjo visiÅ¡kai atsiskaityti su darbuotoju, tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė ir neatliko jokių veiksmų, susijusių su prieÅ¡prieÅ¡inių prievolių įskaitymu.

Vėlesnis darbdavio atsisakymas vykdyti savo piniginę prievolę vertintinas kaip nepagrįstas. Toks aptariamo teisinio reglamentavimo aiÅ¡kinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015 suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, kad įskaitymas nesilaikant nustatytos tvarkos, o taip pat egzistuojanti darbdavio reikalavimo teisė nepaneigia darbdavio pareigos atsiskaityti su darbuotoju.

19. Apibendrindama nutarties 14–18 punktuose aptartų aplinkybių visumÄ teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertinęs į bylÄ surinktus įrodymus pagrįstai konstatavo, jog Å¡alis siejo darbo santykiai, kuriuos nutraukus darbdavys tinkamai su darbuotoju neatsiskaitė, Å¡ios prievolės pažeidimo nepaneigia darbdavio argumentai dėl prieÅ¡prieÅ¡inių prievolių egzistavimo, kadangi darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo sulaikymas yra draudžiamas.

20. Byloje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl sankcijos darbdaviui už vėlavimo atsiskaityti laikÄ taikymo. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė priteisti jam CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio (5 proc.) metines procesines palÅ«kanas. Šį reikalavimÄ pirmosios instancijos teismas atmetė nurodydamas, kad nagrinėjant darbo ginčus bendroji norma, numatanti atsakovo pareigÄ mokėti procesines palÅ«kanas, netaikoma, kadangi procesinės DK normos numato specialias sankcijas darbdaviui. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia iÅ¡vada atitinka kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

21. Pirmosios instancijos teismas atsakovės atžvilgiu taikė DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju darbo santykiams pasibaigus pasekmes: priteisė ieÅ¡kovui 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio netesybas. DK 147 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad netesybos darbuotojui priklauso tik tuo atveju, jeigu neatsiskaityta su darbuotoju ne dėl jo kaltės. Kasacinis teismas yra suformavęs tokio teisinio reglamentavimo (tokia pati taisyklė buvo įtvirtinta iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 141 straipsnio 3 dalyje) aiÅ¡kinimo taisyklę, pagal kuriÄ darbuotojo teisei į netesybas nuginčijimui nepakanka įrodyti, kad laiku nebuvo atsiskaityta dėl darbdavio kaltės, privalu įrodyti, jog savalaikį neatsiskaitymÄ nulėmė kalti paties darbuotojo veiksmai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015, 2016 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016 ir kt.).

22. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodinėja, kad netinkamas ieÅ¡kovo vadovavimas įstaigai nulėmė finansinių galimybių atsiskaityti su darbuotoju nebuvimÄ . Ä®vertinusi šį argumentÄ , teisėjų kolegija pažymi keletÄ reikÅ¡mingų aplinkybių. Pirma, kaip minėta nutarties 14.3 punkte, ieÅ¡kovas ėmėsi veiksmų, kad atsakovės prievolės jam neaugtų, ilgÄ laikotarpį prieÅ¡ darbo sutarties nutraukimÄ fiksuodamas sau nemokamas atostogas. Antra, kaip matyti iÅ¡ atsakovės procesinės pozicijos, atsisakymÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu darbo sutarties nutraukimo dienÄ ar įvykdyti jo 2018 m. rugsėjo 20 d. pateiktÄ reikalavimÄ nulėmė ne atsakovės turtinė padėtis, bet nepagrįstas ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamo reikalavimo ginčijimas (prievolės neigimas bei tvirtinimas, kad prievolės vykdymas yra sustabdytas).

Trečia, net ir įvertinusi į bylÄ atsakovės pateiktus finansinius dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad įstaigos finansinė padėtis nebuvo gera, teisėjų kolegija pažymi, jog 1 198,83 Eur suma juridiniam asmeniui negali bÅ«ti pripažįstama didele. Pažymėtina, kad tai yra suma prieÅ¡ mokesčius, todėl reali prievolė, kuriÄ atsakovė turėjo įvykdyti tiesiogiai ieÅ¡kovui, kad nekiltų ginčo, buvo dar mažesnė. Ketvirta, jeigu ieÅ¡kovė dėl nevykdomos veiklos ar sumažėjusių jos apimčių neturėjo galimybės atsiskaityti su darbuotoju, turėjo bÅ«ti svarstomas klausimas dėl įmonės nemokumo proceso iniciavimo iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Ä®BÄ®) nustatyta tvarka.

Jeigu įstaiga atsiskaityti su atsakovu negalėjo dėl nemokumo, po darbo sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimo atsakovės vadovo pareigas perėmęs asmuo privalėjo inicijuoti bankroto procesÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnis). Ä®vykdžius Å¡iÄ pareigÄ bÅ«tų nutrauktas netesybų skaičiavimas (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Penkta, DK 147 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas maksimalus netesybų dydis – 6 mėn. vidutinis darbo užmokestis. Nagrinėjamu atveju darbdavys yra neatsiskaitęs su darbuotoju jau beveik pusantrų metų.

Jeigu delsimas atsiskaityti iÅ¡ karto po darbo sutarties nutraukimo ir gali bÅ«ti iÅ¡ dalies siejamas su vadovavimo įmonei perėmimu susijusiais niuansais, vėlesnis itin ilgÄ laikÄ trunkantis neatsiskaitymas neigiant teisėto darbuotojo reikalavimo pagrįstumÄ negali bÅ«ti siejamas su kaltais ieÅ¡kovo veiksmais.

23. Nurodytų aplinkybių visumÄ teisėjų kolegija vertina ne tik kaip pagrindžiančiÄ ieÅ¡kovo teisę reikalauti netesybų, bet ir kaip neleidžiančiÄ abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl priteistos netesybų sumos pagrįstumu. Teismas pažymi, kad net ir priteista maksimali netesybų suma (572,04 Eur) negali bÅ«ti vertinama kaip neproporcingai didelė, pažeidžianti Å¡alių interesų balansÄ . Å i suma yra daugiau nei dvigubai mažesnė už atsakovės įsiskolinimo ieÅ¡kovui sumÄ .

IlgÄ laikÄ ignoruodamas socialiniu požiÅ«riu jautriÄ pareigÄ mokėti darbuotojui darbo užmokestį darbdavys negali tikėtis nesulaukti su tuo susijusių pasekmių. Vien atsakovės nurodoma aplinkybė apie egzistuojantį prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu negali turėti jokios įtakos jos pareigai mokėti netesybas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015). Specifinis santykių tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės pobÅ«dis taip pat nepaneigia aptariamos iÅ¡vados pagrįstumo.

Be to, kaip minėta nutarties 22 punkte, atsakovės atsisakymÄ atsiskaityti iÅ¡ esmės nulėmė savavaliÅ¡kas neegzistuojančios sulaikymo teisės įgyvendinimas, tokiu bÅ«du nepagrįstai siekiant įtakoti tarp Å¡alių kilusius civilinės teisės reguliuojamus ginčus.

24. Ä®vertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡sprendė tinkamai, naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu grÄ Å¾inęs ieÅ¡kovui jo paduodant ieÅ¡kinį sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesprendė klausimo dėl už ieÅ¡kinį mokėtinos žyminio mokesčio sumos priteisimo iÅ¡ atsakovės valstybei (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, dėl CPK 313 straipsnyje įtvirtinto draudimo priimti blogesnį sprendimÄ apelianto atžvilgiu, teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Edvardas Paliokas Mindaugas Å imonis