2021-08-02 Nr. AB-15204-4-52-3-00360-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. M. M. sulaikymo ir laikino apgyvendinimo.
Legislator headnote
AI generated2021-08-02 Nr. AB-15204-4-52-3-00360-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: A. M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. M. M. sulaikymo ir laikino apgyvendinimo.
Full text
Administracinė byla Nr. A-3597-662/2021
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00360-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio,
sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,
dalyvaujant užsieniečiui A. A. M. M.,
užsieniečio atstovui Pauliui Vinkleriui,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,
vertėjui N. M. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. M. M. sulaikymo ir laikino apgyvendinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį A. A. M. M. (toliau – ir užsienietis) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 21 d. (toliau – ir Teikimas).
2. Teikime nurodyta, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 5 d., veikdamas 20 asmenų grupėje. Pertako kaimo prieigose, miške, Kapčiamiesčio sen., Lazdijų r. buvo sulaikytas, kadangi neturėjo su savimi teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu A. A. M. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), pateikė pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieglobsčio prašymą. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. birželio 5 d. sprendimu buvo apgyvendintas Centre. Migracijos departamentas nagrinėja užsieniečio prieglobsčio prašymą skubos tvarka, sprendimas dar nėra priimtas. Užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, pasinaudodamas nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, Lietuvoje nesiekia teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, naktį kirto Lietuvos valstybės sieną, sulaikytas teikė miglotus paaiškinimus apie savo kelionės tikslą bei kitokius savo asmens duomenis negu pateiktame prašyme dėl prieglobsčio. Šios aplinkybės pagrindžia prielaidą, kad vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos jis gali pasislėpti arba net nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties, todėl šiuo atveju egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai. Siekiant išsiaiškinti, ar yra galimybė užsieniečio atžvilgiu pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatyta, kad jis neturi pakankamai pinigų, gyvenamojo ploto, šeimyninių ar socialinių ryšių Lietuvoje.
3. Užsienietis ir jo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.
4. Centro atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje Teikimą prašė tenkinti.
II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. birželio 22 d. sprendimu nutarė laikinai sulaikyti užsienietį Centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 22 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.
6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 116 straipsnio 4 dalimi, nustatė, kad užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką, kur buvo sulaikytas Centre, nes į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti užsieniečio sulaikymo pagrindai. Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, kas neleidžia jo atžvilgiu taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.
III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
8. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas netinkamai aiškino iš taikė teisės aktus, teismų praktiką dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo, neatsižvelgė į Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, neįvardino nei vieno iš nurodyto straipsnio dalyje įtvirtintų pagrindų, todėl teismo sprendimas yra be motyvų. Užsienietis nėra neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantis užsienietis. Pateikęs prieglobsčio prašymą užsienietis įgauna prieglobsčio prašytojo statusą ir teisės aktuose numatytas garantijas, t. y. jo statusas pasikeičia ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas teisėtu. Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, kai yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Išvada, kad užsienietis gali pasislėpti, grįsta prielaida. Vien tai, kad užsieniečio nurodytos aplinkybės dėl prieglobsčio suteikimo buvo įvertintos kaip miglotos, nesudaro pagrindo spręsti, jog jo prieglobsčio prašymas yra nepagrįstas. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės gali būti taikomos, o griežčiausia priemonė – sulaikymas – yra neproporcinga ir neadekvati užsieniečio atžvilgiu. Pakankama ir proporcinga priemonė yra užsieniečio apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo ribojimų.
9. Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą be Teikime nurodytų aplinkybių akcentuojama, kad 2021 m. liepos 21 d. buvo gautas Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje užsieniečiui nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju išlieka užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, kuomet yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis nesulaukęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje, gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos arba pasislėpti. Migracijos departamento sprendimas leidžia daryti išvadą, kad ateityje užsienietis negalės likti Lietuvos Respublikoje ir yra tikimybė, kad užsienietis, nebūdamas sulaikytas, bandys išvykti iš Lietuvos, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl jo išsiuntimo arba grąžinimo priėmimui, taip pažeisdamas tiek Lietuvos, tiek ir kitų valstybių migracijos įstatymus. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos minimalios normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Direktyva), 7 straipsnio 4 punktą, esant poreikiui, dėl teisinių ar viešosios tvarkos priežasčių, valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka gali neišleisti prieglobsčio prašytojo už tam tikros vietovės ribų. Užsieniečio atžvilgiu yra taikomas judėjimo laisvės apribojimas atsižvelgiant į Direktyvos 8 straipsnyje numatytas sąlygas, t. y. jis sulaikytas ne vien dėl to, kad pateikė tarptautinės apsaugos prašymą, o įvertinus šį atvejį individualiai, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų tokio sulaikymo pobūdžio ir tikslo atžvilgiu. Užsieniečiui yra suteiktos visos garantijos į teisminę gynybą nacionaliniame teisme. Ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas kitas sulaikymo pagrindas iš esmės laikytinas technine klaida.
11. Užsienietis apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė būti perkeliamas į atvirą stovyklą, nurodė, jog nori likti Lietuvoje ir neketina vykti į kitą šalį.
12. Užsieniečio atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad užsienietis palaiko apeliacinio skundo reikalavimą ir jame nurodytas aplinkybes. Yra pagrindas taikyti alternatyvias sulaikymui priemones. Užsienietis nėra pavojingas asmuo, taip pat jis turi daug ligų, todėl sulaikymas būtų neproporcinga užsieniečiui skirta priemonė. Teismas skundžiamame sprendime nenurodė sulaikymo pagrindo ir taikytos priemonės pagrindimo.
13. Centro atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje Teikimą palaikė ir prašė atmesti apeliacinį skundą. Akcentavo, kad užsienietis nėra pažeidžiamas asmuo. Migracijos departamentas skubos tvarka išnagrinėjo užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio. Užsienietis nenurodė svarbių priežasčių prašymo tenkinimui. Nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę ir kad jam yra reikalingas gydymas ligoninėje. Centre dirbantis gydytojas, reikalui esant, gali suteikti užsieniečiui medicininę pagalbą. Prieglobsčio prašytojo prašymo motyvai nėra išaiškinti, todėl šių motyvų išaiškinimui būtina užsienietį sulaikyti. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo užsieniečiui neatima iš jo teisės teikti naujus įrodymus ir paaiškinimus.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuspręsta tenkinti Teikimą ir laikinai sulaikyti užsienietį Centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 22 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.
15. Užsieniečio apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, nes turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl pakankama ir proporcinga priemonė yra užsieniečio apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo ribojimų.
16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama užsieniečio apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
17. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja minėtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šio Įstatymo 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
18. Užsienietis, tiek skundžiamo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo pagrindu skubos tvarka yra priimtas Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje užsieniečiui nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad galutinis sprendimas dėl užsieniečio prašymo nėra priimtas, todėl sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai užsieniečio sulaikymo pagrindą nurodė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
19. Byloje nėra ginčo dėl to, kad užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5383-556/2019).
20. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.
21. Nagrinėjamu atveju reikšmingos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3598-575/2021 pagal (duomenys neskelbtini) piliečio T. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio T. A. sulaikymo Centre nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados. Minimoje administracinėje byloje buvo sprendžiama dėl užsieniečio T. A., kuris kartu su užsieniečiu A.
A. M. M. kirto Lietuvos Respublikos sieną, dėl ko buvo sulaikytas. Apeliacinės instancijos teismas vertino Migracijos departamento pateiktą informaciją, iš kurios, be kita ko, nustatė, kad užsieniečiai kartu keliavo automobiliu iki sienos. Po to ėjo pėsčiomis, kol buvo sulaikyti. Abu užsieniečiai pateikė kitokius savo asmens duomenis negu sulaikymo metu pateiktuose prašymuose dėl prieglobsčio (keitėsi gimimo metai). Atsižvelgiant į tai, jog prieglobsčio prašytojai nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o, tikėtina, pasinaudojant nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, naktį kirto Lietuvos Respublikos išorės sieną, į tai, kad teikė miglotus paaiškinimus apie savo kelionės dokumentus ar aplinkybes, dėl kurių su savimi neturėjo kelionės dokumentų, tokiu būdu siekiant apsunkinti tapatybės ir teisinės padėties nustatymą, prieita prie išvados, kad prieglobsčio prašytojai piktnaudžiauja migracine sistema.
Prieglobsčio prašytojai gali pasislėpti ar net nelaukdami sprendimo dėl jų teisinės padėties išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, todėl egzistuoja sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, kad užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, užsienietis nelegaliai kirto Lietuvos valstybės sieną, atvykdamas iš trečiosios valstybės (Baltarusijos Respublikos), todėl yra pagrindas konstatuoti, kad prieglobsčio prašytojas sulaikytinas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir 5 dalies 10 punkto pagrindais.
22. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytomis ginčui aktualiomis Įstatymo nuostatomis, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktą vertinimą ir išvadas dėl užsieniečio T. A., kuris kartu su užsieniečiu A. A. M. M. nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną, pripažįstant, kad buvo piktnaudžiauta migracine sistema, nesiekiant tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, sulaikymo tikslingumo, daro išvadą, jog užsieniečiui A. A. M. M. taikytini analogiški sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 5 dalies 10 punkte.
23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).
24. Tikėtina, jog užsienietis, būdamas nesulaikytas, siekdamas išvengti jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), gali mėginti slėptis nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir taip sutrukdyti įvertinti jo prieglobsčio prašymo (jį pagrindžiančių motyvų) pagrįstumą.
25. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant ir į tai, kad užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nėra tikslingas.
26. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu sulaikymo pagrindu, nors turėjo remtis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais pagrindais, pati savaime nekeičia esminių aplinkybių, sietinų su pareiškėjo sulaikymo pagrįstumu.
27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimas, nors jame ir neteisingai nurodytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Vien formalus kitos straipsnio dalies nurodymas negali būti pagrindas panaikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą.
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimas, nors priimtas remiantis ne visai teisingais motyvais, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. M. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Ernestas Spruogis