28fa4684-0013-4dc5-83af-7895a7eea604 · Kauno apygardos teismas

Administracinė byla Nr Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-795-594/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01854-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 40.1.2.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjęs E. P. (toliau – pareiÅ¡kėjas) apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarimo E. P. administracinio teisės pažeidimo byloje n u s t a t ė :

Kauno miesto apylinkės teismo 2014-05-22 nutarimu E. P. pripažintas kaltu padaręs pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 413 str. 1 d. ir nubaustas 3000 Lt bauda už tai, kad jis bÅ«damas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu darbuotoju, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad 2014 m. vasario 19 d., apie 13.20 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), A. A. dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka, jis darbo pažymėjimo nepateikė, darbo sutarties nepasirašė, apie jo įdarbinimÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nepranešė, t. y. leido jam nelegaliai dirbti.

Å iais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 3 d. 6 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 413 str. 1 d.E. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2014-05-22 nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog protokolas dėl ATPK 413 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo buvo suraÅ¡ytas ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui (administracijos vadovui) D.

U., o neva tai jo įgaliotam asmeniui (protokole nurodyta gamybos inžinieriui, o skundžiamame nutarime - atsakingam darbuotojui). Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad nei darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei jo atstovas direktorius D. U., nebuvo jam perdavęs dalies savo įgaliojimų darbo teisės srityje, nes to nepatvirtina nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, nei byloje esantis 2013-12-32 įgaliojimas, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-14 direktoriaus įsakymas dėl Personalo skyriaus vadovo paskyrimo, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-14 direktoriaus įsakymu patvirtinti Personalo skyriaus vadovo pareiginiai nuostatai.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kai įstatymai, įmonės vidaus dokumentai, pareiginės instrukcijos ir pan., nenustato konkrečios pareigos konkrečiam asmeniui sudaryti darbo sutartį, darbdavio įgaliotu asmeniu reikia laikyti įmonės administracijos vadovÄ . Aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovas pareiÅ¡kėjui nebuvo perdavęs įgaliojimų darbo teisės srityje patvirtina ir tai, kad Darbo sutartys su kitais įmonės darbuotojais buvo sudaromos ir pasiraÅ¡omos bÅ«tent tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo - direktoriaus D.

U., o protokolas buvo suraÅ¡ytas pareiÅ¡kėjui dėl to, kad jis yra atsakingas už gamybos organizavimÄ ir operatyvaus patikrinimo metu atstovavo direktorių. PareiÅ¡kėjo manymu, abstrakčiu įgaliojimu arba pavedimo sutartimi, kuriame nėra nurodyta konkreti pareiga sudaryti su darbuotojais darbo sutartis, negalima asmeniui perduoti ir specialių pareigų, susijusių darbo įstatymų vykdymu bei administracine ar kitų teisės Å¡akų atsakomybe. LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 6 d. aiÅ¡kiai numato, kad bÅ«tent bendrovės vadovas, kuris yra vienasmenis valdymo organas, organizuoja kasdieninę bendrovės veiklÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

Duomenų, kad D. U. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovas, Å¡iÄ konkrečiÄ savo kompetencijos sritį bÅ«tų perdavęs gamybos inžinieriui byloje nepakanka, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus dokumentai irgi jų nepatvirtina, todėl E. P. neatitinka nei darbdavio atstovo, nei darbdavio įgalioto asmens sÄ vokų, kas reiÅ¡kia, kad protokolas dėl nelegalaus darbo buvo suraÅ¡ytas netinkamam asmeniui (subjektui).Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2014-05-22 nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir E. P. apeliacinio skundo netenkinti.

E. P. apeliacinis skundas netenkinamas.Administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvienÄ nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tÅ«kstančių iki deÅ¡imties tÅ«kstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant Å¡io Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veikÄ kvalifikuoti ATPK 413 straipsnio pagrindu, o darbÄ vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , be kita ko, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasiraÅ¡ius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – raÅ¡ytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sÄ lygoms, yra nelegalus (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010 ir kt.).ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Pabrėžtina, kad aukÅ¡tesnysis teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog E. P. kaltė padarius jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ Ä¯rodyta.

Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Apeliaciniame E. P. skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutarimÄ , todėl aukÅ¡tesnysis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų esmės nekartoja.

PareiÅ¡kėjo apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kad E. P. neatitinka nei darbdavio atstovo, nei darbdavio įgalioto asmens sÄ vokų, kas reiÅ¡kia, kad protokolas dėl nelegalaus darbo buvo suraÅ¡ytas netinkamam asmeniui (subjektui) ir duomenų, kad D. U. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovas, savo kompetencijos sritį - pareigÄ sudaryti su darbuotojais darbo sutartis, bÅ«tų perdavęs gamybos inžinieriui, byloje nepakanka. AukÅ¡tesnysis teismas tokį pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ laiko nepagrįstu bei pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasakęs, kad administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali bÅ«ti traukiami keli asmenys – tiek įmonės vadovas, padaręs pažeidimÄ neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7).

Šiuo atveju, remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad A. A. dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos (darbo ir poilsio laiko) tarėsi būtent su E. P., o ne su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu - direktoriumi D. U.. Savo rašytame paaiškinime (b. l.

16) A. A. nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba apie dvejus metus, jam atlyginimÄ moka ir kokius darbus atlikti nurodo E. P.. A. A. taip pat nurodė, jog E. P. po patikrinimo su juo sudarė darbo sutartį. IÅ¡ liudytojų A. L., J. P., D. U. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų bei teisme duotų parodymų neabejotinai seka, kad bÅ«tent E. P. buvo tas asmuo, su kuriuo darbuotojai tarėsi dėl darbo pobÅ«džio, atlyginimo, darbo laiko. IÅ¡ liudytojų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir parodymų matyti, kad E. P. vykdydavo darbuotojų priėmimÄ Ä¯ darbÄ bei mokėdavo jiems atlyginimÄ .

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog pats E. P. tiek savo paaiÅ¡kinimuose (b. l. 11-12), tiek duodamas parodymus teisme (b. l. 44, 57) dėl padaryto pažeidimo visiÅ¡kai prisipažino ir nurodė, jog darbuotojų įdarbinimo klausimas buvo patikėtas jam. Dėl darbo sÄ lygų, darbų paskirstymo, atlyginimo, darbo laiko su darbuotojais tardavosi tik jis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius tik pasiraÅ¡ydavo ant darbo sutarčių. Teismo posėdžio metu patvirtino tÄ aplinkybę, jog jis buvo faktinis įmonės vadovas, prižiÅ«rėjo įmonės veiklÄ , darbuotojų priėmimÄ , atlyginimų mokėjimÄ .

Nurodė, kad direktorius nieko neveikė, tik kur reikėdavo ten pasirašydavo, buhalterė suruošdavo dokumentus, o direktorius pasirašydavo. Pareiškėjo pasirinkta taktika apeliaciniame skunde jau savo kaltės nepripažinti ir teigti, kad anksčiau prisipažino tik dėl to, jog buvo įsitikinęs, kad byloje nebus įrodytas pažeidimo įvykis, aukštesniojo teismo vertintina, kaip gynybos pozicija, kuria pastarasis siekia išvengti administracinės atsakomybės. Be to, iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-12-31 įgaliojimo (b. l.

9) matyti, jog E. P. buvo įgaliotas atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendžiant visus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusius klausimus juridinėje bei ūkinėje veikloje ir nors pareiškėjas skunde teigia, jog pareiga sudaryti su darbuotojais darbo sutartis jam nebuvo pavesta, tačiau minėtame įgaliojime, priešingai nei nurodo pareiškėjas, įtvirtinta jo pareiga atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinėje bei ūkinėje veikloje, kas sudaro pagrindo teigti, kad juridinė bei ūkinė veikla apima ir funkcijas susijusias su darbo teisiniais santykiais.

AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog yra akivaizdu, kad de facto E. P. buvo įgijęs daug su darbo santykiais susijusių funkcijų ir nors darbo sutarčių pasiraÅ¡ymo funkcijÄ atliko UAB direktorius D. U., tačiau E. P. realiai organizuodavo darbuotojų priėmimÄ Ä¯ darbÄ bei darbo sÄ lygų, darbo laiko, darbų paskirstymo ir atlyginimo klausimus, todėl jis yra tinkamas subjektas, traukiant asmenį atsakomybėn už nelegalų darbÄ . E. P. susitaręs su A. A. dėl visų darbo sutarties sÄ lygų ir leidęs jam dirbti iki raÅ¡ytinės darbo sutarties sudarymo, padarė administracinį teisės pažeidimÄ , už kurį atsakomybė numatyta ATPK 413 straipsnyje.PareiÅ¡kėjo E. P. argumentai, kad jis neatitinka nei darbdavio atstovo, nei darbdavio įgalioto asmens sÄ vokų, todėl nepadarė jam inkriminuoto pažeidimo, visiÅ¡kai paneigti nuosekliais ir argumentuotais paminėtų liudytojų parodymais bei kitais objektyviais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Byloje nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai. Tarp darbuotojo ir darbdavio fizinio asmens buvo sutarta dėl darbo pobÅ«džio, darbo vietos, darbo užmokesčio, darbuotojas realiai dirbo, tačiau darbo sutartis sudaryta nebuvo. Taigi, byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos Å¡ios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, iÅ¡samiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ teismo nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir E. P. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                            Albinas Antanaitis