28f6a4ac-becf-4e1c-b64f-6105da8599de · Vilniaus apygardos administracinis teismas

              Administracinė byla Nr. I-3749-142/2016           Proceso Nr. 3-61-3-03787-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo,n u s t a t ė :A.

P. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2015 m. liepos 20 d. (pagal spaudÄ ant voko) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1–4). Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2010 m. liepos 8 d. ir nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. iki 2010 m. rugpjūčio 25 d. buvo gydomas LAVL antisanitarinėmis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kina, kad palatos buvo perpildytos, jose nebuvo nei stalo, nei kėdžių, apÅ¡vietimas buvo labai silpnas.

Palatose buvo rÅ«koma. Be to, kartu buvo gydomi ir tuberkulioze bei ŽIV sergantys asmenys. Nurodo, kad tokios sÄ lygos yra žmogaus dvasinis kankinimas, orumo pažeidimas. PaaiÅ¡kina, kad dėl Å¡ių sÄ lygų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, diskomfortÄ , pažeminimÄ . Mano, kad senatis negali bÅ«ti taikoma, nes kankinimas yra nusikaltimas, keliantis grėsmę žmogaus gyvybei.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė savo skundÄ ir prašė jį tenkinti.

Nurodė, kad į teismÄ kreipėsi 2015 metais, nes iki tol nesuprato, kokio masto pažeidimai buvo padaryti.Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – LAVL), atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 12–16). PaaiÅ¡kina, kad LAVL neveda statistikos, kiek konkrečioje kameroje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, todėl negali pateikti teismui informacijos, koks ligonių skaičius kartu su pareiÅ¡kėju nurodytu ginčo laikotarpiu buvo minėtose palatose.

Nurodo, kad palatose remontas atliekamas eilės tvarka pagal poreikį. Pažymi, kad kiekvienoje kameroje yra mechaninė vėdinimo sistema. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas įrodymais. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praėjus daugiau nei 3 metams nuo tariamai patirtos žalos. PraÅ¡o taikyti senaties terminÄ .Teismo posėdyje LAVL atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 95). Skundas netenkintinas.Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiÅ¡kėjo reikalavimo iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ pagrįstumas.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Taigi, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos, t. y.

LAVL, neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp LAVL neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Sprendžiant dėl LAVL veiklos neteisėtumo, bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja LAVL veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjo, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos bus nustatytos) atsirado bÅ«tent dėl tų LAVL neteisėtų veiksmų.

LVAT savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, susiję su tuo, kad tokio pobÅ«džio bylose senatis netaikoma, atmetami kaip nepagrįsti.IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Reikalavimams dėl žalos atlyginimo CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjo gydymo stacionare istorijų duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LAVL gydėsi du kartus, t. y. nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2010 m. liepos 8 d. ir 2010 m. rugpjūčio 12–25 d. (b. l. 17–18).

Ä® teismÄ , kaip minėta, pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2015 m. liepos 20 d. (b. l. 8). Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog Å¡iuo atveju akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas apie savo galimai pažeidžiamas teises turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ daro, įvertinęs pareiÅ¡kėjo pateikiamÄ pažeidimų apibudinimÄ kaip kankinimus, orumo pažeidimÄ , pasityčiojimÄ ir netgi eksperimentu su pareiÅ¡kėjo gyvybe, sukėlusius pareiÅ¡kėjui didžiulį psichologinį sukrėtimÄ .

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teismo posėdžio metu nurodytas argumentas, kad anksčiau nežinojo apie pažeidimų mÄ stÄ atmetamas kaip nepagrįstas. Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi beveik 2 metais praleidęs 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .2015 m. rugpjūčio 19 d. teisme gautame pareiÅ¡kėjo atsikirtime į atsiliepimÄ nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ negalėjo kreiptis anksčiau nes nebuvo ir nėra iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) nutarimai, kurie aiÅ¡kina draudimo kankinti, žeminti orumÄ nuostatas, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos.

Kita vertus, teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad dar 2013 metais kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ dėl netinkamų kalinimų sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo atsikirtimo argumentai, susiję su į lietuvių kalbÄ neiÅ¡versta EŽTT praktika, atmetami kaip nepagrįsti.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė priežastis, kodėl jo manymu ieÅ¡kinio senatis neturėtų bÅ«ti taikoma (b. l. 102–104).

Pareiškėjas nurodė, kad CK nedetalizuojama nuo kada prasideda ieškinio senaties terminas, taip pat nurodė, kad neturintis tam tikrų specialių žinių žmogus gali ir nesuprasti, kad buvo pažeidžiamos jo teisės. Atsižvelgiant į tai, nurodo, kad ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo LVAT 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties priėmimo, t. y. nuo tada, kai teismas galutiniu sprendimu konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimus Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje kreipėsi 2013 m. spalio mėnesį (administracinė byla Nr. I-217-84/2014). Byloje nėra duomenų, kodėl pareiÅ¡kėjas kreipdamasis į teismÄ dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus negalėjo nurodyti netinkamų sÄ lygų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad kreipėsi pirmiausia dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus todėl, kad jame jis praleido daugiau laiko nei Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, tačiau, teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė nepateisina pareiÅ¡kėjo nepagrįstai ilgo delsimo ginti savo galimai pažeistas teises LAVL, net jei galimas pažeidimo laikotarpis ir buvo trumpesnis.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti reikalavimÄ (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                  Halina Zaikauskaitė