2022-04-13 Nr. AB-8856-3-62-3-03117-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2051-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03117-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Artūro Driuko (pranešėjas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. W. H. H. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. W. H. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. W. H. H. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti 1) Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 2IS33968 (toliau – Sprendimas); 2) Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 6K-1725 (toliau – ir Komisijos sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikęs prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas bėga iš (duomenys neskelbtini), nes ten (duomenys neskelbtini) patiria etninį persekiojimą, be to, jam sunku pragyventi. Pareiškėjas prisistatė esantis (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini) apsuptyje. 2014 metais, kai jo gimtąjį kaimą užpuolė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui nesaugu grįžti į (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantiems gyventojams yra grasinama, jie neturi teisių, taigi ir pareiškėjui gresia pavojus dėl bendros situacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių tautiečių persekiojimu kilmės šalyje. Pareiškėjas norėtų oriai gyventi saugioje šalyje, kurioje negrėstų pavojus. Jo asmeninė patirtis, kartu atsižvelgiant ir į patirtus grasinimus ir nuolatinę baimę dėl (duomenys neskelbtini) sudaro pagrindą suteikti jam prieglobstį Lietuvoje.

3. Migracijos departamentas skundžiamu 2021 m. spalio 23 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio, išsiųsti jį į kilmės valstybę bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovas vien tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek nacionalinius teisės aktus nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas paviršutiniškai atliko tyrimą, apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino visapusiško įrodymų ištyrimo. Pareiškėjas yra paprastas žmogus, užaugęs ne europietiškoje kultūroje, neturintis gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėjas, atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui.

4. Pareiškėjas teigė nurodęs konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė visokeriopam jo saugumui, kartu ir gyvybei bei sveikatai. Padidintą individualią riziką vienareikšmiškai patvirtina tautinė pareiškėjo priklausomybė, nes visuotinai žinomas (duomenys neskelbtini) visuomenėje vyraujantis neigiamas požiūris į (duomenys neskelbtini). Nors oficiali vyriausybės pozicija (duomenys neskelbtini) veiksmų, kuriuos atsakovas iš esmės pripažįsta, pasikeitė, realiai visuomenė yra itin priešiška, (duomenys neskelbtini) nuolat susiduria su diskriminacija, nevyriausybinių organizacijų bei pavienių asmenų, nebūtinai turinčių asmeninį konfliktą, persekiojimu.

5. Atsakovas, pasisakydamas dėl papildomos apsaugos nesuteikimo, konstatavo, jog aktualios yra tos pačios faktinės aplinkybės ir tie patys kriterijai, kaip ir dėl prieglobsčio prašymo nesuteikimo. Tačiau iš skunde pateiktos informacijos bei pareiškėjo apklausų matyti, kad išsiuntus pareiškėją į (duomenys neskelbtini), jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

6. Kadangi pareiškėjo skundą nagrinėjantis administracinis teismas negali ištaisyti atsakovo padarytų pažeidimų (logiškai neteisingų išvadų, netinkamo kvalifikavimo ir paviršutiniško faktinių aplinkybių nustatymo), tai turi būti panaikintas visas skundžiamas Sprendimas, o Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jo byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.

7. Atsakovas ginčijamu Sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl nustatytas penkerių metų atvykimo į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Migracijos departamentas nurodė, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinęs pareiškėjo pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, departamentas nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas neteigė, kad yra patyręs tiesioginį persekiojimą, yra susilaukęs asmeninių grasinimų, jis savo prašymą grindžia bendra (duomenys neskelbtini) keliama grėsme (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Remiantis turima kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) nebevaldo teritorijos, kurioje pareiškėjas gyveno ir neturi galimybių atvirai veikti teritorijoje. Be to, nerasta informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) vien priklausymas (duomenys neskelbtini) tikėjimui kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

10. Pagal kilmės valstybės informaciją nuo 2016 m. lapkričio mėn. išvadavus (duomenys neskelbtini) miestą nuo (duomenys neskelbtini), buvę gyventojai pradėjo į jį sugrįžti. (duomenys neskelbtini). Nepranešama apie incidentus prieš (duomenys neskelbtini) regione, nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini) aktyvumą rajone, todėl pareiškėjo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, departamentas nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos asmeniui suteikimo poreikį. Dėl to nepripažinta, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

11. Kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad yra tikimybė, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kiltų reali ir individuali grėsmė, tai pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsižvelgus į pareiškėjo individualias savybes, į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, taip pat tai, kad nenustatyta individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, ir pagrįstai konstatavo, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios pagrįstų prieglobsčio prašytojo baimę būti persekiojamam (duomenys neskelbtini), o jo baimė vertintina kaip hipotetinio pobūdžio.

13. Pareiškėjo nurodytos tarptautinės apsaugos poreikiui pagrįsti aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) yra persekiojami ir diskriminuojami, kad 2014 m. (duomenys neskelbtini) okupavo jų gyvenamosios vietos teritoriją ir pareiškėjui bei jo šeimai tariamai teko slėptis (duomenys neskelbtini), neįrodo, kad šiuo metu kilmės valstybėje pareiškėjui kiltų reali grėsmė ar pareiškėjas būtų persekiojamas. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jis buvo susidūręs su (duomenys neskelbtini) ar apskritai buvo patyręs kokius nors persekiojimo, diskriminacijos ar kitokio pobūdžio netinkamus veiksmus dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini). Savo prašymą pareiškėjas grindė bendro pobūdžio informacija, kad (duomenys neskelbtini) gyventi yra sunku ir bet kuriuo metu prieš juos gali būti vykdomas genocidas, tačiau šios aplinkybės yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė, nepatvirtinta objektyviais įrodymais.

14. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Be to, tikėtina, jog atsisakius suteikti užsieniečiams prieglobstį, pareiškėjas, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti valstybės sieną, nes, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, nenustatyta reali rizika, lemianti tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Dėl to pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Priėmus sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos, jam privalo būti uždrausta ir atvykti į Lietuvą tam tikram terminui.

II. 15. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo S. W. H. H. skundą tenkino iš dalies, t. y pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 2IS33968 rezoliucinės dalies 3 punktą ir uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; taip pat pakeitė rezoliucinės dalies 4 punktą ir nusprendė įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi dviem metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 6K-1725 dalį dėl uždraudimo asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į C.SIS II; likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Pareiškėjas prieglobsčio pasiprašė po to, kai buvo pristatytas į užkardą. 2021 m. rugsėjo 3 d. vykusios pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes dėl (duomenys neskelbtini) neįmanoma gyventi, šalyje yra nesaugu, negalima saugiai judėti ir gyventi. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvą atvyko per Baltarusiją su savo seserimi D. W. H. H. Pasus pametė Minske. (duomenys neskebtini) pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, dirbo statybininku. 2021 m. spalio 19 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) miesto, šiame mieste (duomenys neskelbtini) šneka (duomenys neskelbtini) kalba; jis gyvena teritorijoje, kuri yra apsupta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, kad Vokietijoje gyvena abu jo tėvai ir likusi šeima, jis asmeniškai nepatyrė grasinimų, bet, jo manymu, grįžus į (duomenys neskelbtini), jis bus pagrobtas ir nužudytas.

17. Teismo vertinimu, Migracijos departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti jo visi nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad pareiškėjo istorija yra bendro pobūdžio, abstrakti, jos nepatvirtinta rašytiniai įrodymai.

18. Pareiškėjas tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) yra persekiojami ir diskriminuojami ir tai, kad (duomenys neskelbtini), todėl jam ir jo šeimai tariamai teko slėptis, tačiau, teismo vertinimu, tai neįrodo, jog šiuo metu kilmės valstybėje pareiškėjui dėl jo individualių savybių kiltų reali grėsmė, jis būtų persekiojamas. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jis buvo susidūręs su (duomenys neskelbtini) ar apskritai buvo patyręs kokius nors persekiojimo, diskriminacijos ar kitokio pobūdžio netinkamus veiksmus dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo prašymas grindžiamas bendro pobūdžio informacija, kad (duomenys neskelbtini) gyventi yra sunku. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė, nepatvirtinta objektyviais įrodymais. Atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjas apklausos metu teigė, jog asmeniškai jam nebuvo kilę problemų dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini).

19. Teismas pažymėjo, kad pagal surinktą pareiškėjo kilmės valstybės informaciją (duomenys neskelbtini). Dėl to pareiškėjo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę.

20. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei tikėtinų persekiojimo motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju, jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje, tačiau nėra informacijos apie šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresiantį persekiojimą. Dėl to Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė šias išvadas paneigiančių argumentų , o deklaratyvūs skundo teiginiai, kad atsakovas tariamai netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

21. Teismas nurodė ir tai, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo individuali situacija ir nebuvo nustatytos realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą. Byloje nėra duomenų, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas, ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, t. y., pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

22. Tyrimo metu buvo surinkta informacija iš keleto įvairių šaltinių, tarp jų ir EPPB informacija, tarptautinių organizacijų, kitų šaltinių. Pareiškėjas neteikė duomenų, paneigiančių Migracijos departamento surinktą informaciją. Vadovaujantis EPPB pateikiamais naujausiais duomenimis, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje, kartu ir pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiškėjui nebuvo pagrindo suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

23. Nors pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas tariamai pažeidė EŽTT praktiką, Įstatymo ir Tvarkos apraše nustatytas pareigas, tačiau plačiau nepaaiškina, kaip konkrečiai pasireiškė šie tariami pažeidimai, kokių pareigų atsakovas neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui. Teismas šiuo teiginius pripažino deklaratyviais, nesudarančiais pagrindo Migracijos departamento sprendimus pripažinti nepagrįstais ir negaliojančiais.

24. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatų.

25. Dėl Migracijos departamento Sprendimo dalies, kuria nutarta išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, teismas pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai padarė išvadą, jog yra tikimybė, kad pareiškėjas slėpsis, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė jį išsiųsti būtent į kilmės šalį. Tačiau teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada dėl pareiškėjui pritaikyto maksimalus 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, laikė tai neproporcinga priemone padarytam pažeidimui. Kadangi Migracijos departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas praeityje buvo pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padarė kokių nors teisės pažeidimų, kad jis būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą, teismas Sprendimo dalį dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pakeitė ir nustatė dvejų metų draudimo atvykti terminą. Atitinkamai teismas pakeitė ir Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi termino nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, ir nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi dvejiems metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

26. Kitas pareiškėjo skundo dalis teismas atmetė kaip nepagrįstas, nes išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė pagrindų panaikinti Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimą bei Komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą, atitinkamai ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo tenkinti jo skundą ir panaikinti Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimą ir Komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą, įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo; išreikalauti iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo asmens bylą. Pareiškėjas sutinka, kad su duomenimis iš jo asmens bylos susipažintų ir jo atstovai teisme; užtikrinti galimybę pareiškėjui asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje; užtikrinti vertėjo iš/į (duomenys neskebtini) kalbą dalyvavimą teismo posėdžio metu.

28. Pareiškėjas nurodo, kad tuo atveju, jeigu nėra nustatoma, kad pagal Įstatymo 86 straipsnio normas prieglobsčio prašytojui gali būti suteikiamas pabėgėlio statusas, turi būti vertinama, ar tokiam asmeniui gali būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnį. Nors pareiškėjas savo skunde teismui akcentavo tarptautinę teismų praktiką dėl reikalavimų prieglobsčio prašymo tyrimui, ginčo byloje jis buvo itin paviršutiniškas ir apsiribojo minimalia trumpai trukusia apklausa bei bendro pobūdžio informacija apie kilmės šalį. Teismas šių trūkumų nevertino ir dėl jų esmės sprendime nepasisakė, nors Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) pabrėžia, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą pateikti įrodymus dėl savo prieglobsčio prašymo, o valstybės pareiga yra juos patvirtinti arba paneigti (EŽTT sprendimas bylose F. G. v. Sweden, bylos Nr. 43611/11, §120; Saadi v. Italy, bylos Nr. 37201/06, §129;). Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko skubos tvarka, apsiribojo abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija.

29. Pareiškėjas, pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiškėjas negali identifikuoti, kokie faktai yra reikšmingi jo prieglobsčio byloje ir kokie įrodymai yra vertinami kaip reikšmingi. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta prieglobsčio prašytojui, kuris neturi teisinių žinių, reikiamo išsilavinimo. Tuo tarpu pareigą informuoti pareiškėją apie procedūras ir teises turi būtent atsakovas. Formalus paaiškinimas, kad pareiškėjas turi įstatyme nurodytas teises, nėra pakankamas, kad būtų konstatuotas tinkamas pareigos suteikti informaciją įvykdymas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra neraštingas ir nemoka skaityti. Pareiškėjo argumentai dėl reikšmingų procesinių pažeidimų ir motyvai, išdėstyti teismo posėdžio metu, nepaisant šalių akcentuotų pozicijų skirtumų, kurie yra esminiai, teismo skundžiamame sprendime nėra aptarti. Tokiu būdu teismas pažeidė savo pareigą motyvuoti sprendimą. Nors teismas neprivalo detaliai pasisakyti dėl kiekvieno iš argumentų, tačiau dėl esminių pareiškėjo argumentų ir kodėl jie atmetami, teismas turi pasisakyti.

30. Atsakovas tinkamai neįvykdė savo pareigos surinkti naujausią aktualią kilmės šalies informaciją. (duomenys neskebtini) bendruomenė (duomenys neskebtini) vis dar gyvena ekstremaliomis išgyvenimo sąlygomis, ir tik laiko klausimas, kada jie vėl bus užpulti. Vadovaujantis Aprašo reikalavimais nustatyta pareiga kompetentingai institucijai – Migracijos departamentui, atliekant tyrimą dėl prieglobsčio prašymo surinkti ir vadovautis tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes (toliau – COI), gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas ES valstybes nares, Europos prieglobsčio paramos biurą, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius.

Tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą. Taigi, situacija (duomenys neskebtini) paskutiniu metu nuolat blogėja, o išpuoliai prieš (duomenys neskebtini) pasidarė kasdienybė. Pavyzdžiui, (duomenys neskebtini). Atsakovas formaliai skundžiamame sprendime nurodė, kad remiasi naujausia turima informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, sprendime klaidinančiai nurodoma, kad remiamasi 2021 m.

EPPB ataskaita, tačiau nuorodos į šį dokumentą nepateikia. Ši aplinkybė yra itin reikšminga, nes paskutinė EPBP ataskaita apie saugumo situaciją (duomenys neskebtini) iki priimant ginčijamą sprendimą buvo parengta ir paviešinta tik 2020 m. spalio 31 d. (o duomenys surinkti dar anksčiau), kai Lietuvoje dar nebuvo (duomenys neskebtini) pabėgėlių antplūdžio, todėl šie duomenys niekaip neatspindi realios situacijos, susijusios su pareiškėjo asmenine padėtimi. Atsakovui nenurodžius informacijos šaltinio, siūlome vadovautis viešai prieinamame EPPB puslapyje pateikiama informacija, kurioje galima įsitikinti, kad minėta ataskaita paviešinta prieš daugiau nei metus, o duomenys surinkti dar gerokai anksčiau, todėl visiškai nėra aktualūs. Aktualią informaciją skelbia daugelis tarptautinių organizacijų, todėl atsakovas turi realią galimybę tinkamai įvykdyti savo pareigą ir surinkti naujausią informaciją apie pareiškėjo kilmės šalį ir konkrečiai suaktyvėjusius veiksmus prieš (duomenys neskebtini), pavyzdžiui, pasinaudoti (duomenys neskebtini) paskelbta ataskaita.

31. Byloje reikšminga aplinkybė, kad atsakovas pareiškėjo kilmės šalies saugumo lygį vertino ne remdamasis teisės aktų reikalavimais, o buitiškai, neteisingai juos interpretavo. Klausimas, ar kilmės valstybėje yra pakankamai saugu, vertinant prieglobsčio suteikimo klausimą turi būti analizuojamas ne tik pagal tarptautinių organizacijų skelbiamus duomenis, o remiantis faktu, ar kilmės valstybė yra ratifikavusi 1951 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją bei 1984 m. Konvenciją prieš kankinimus, nes tik tokiu būdu egzistuoja realus pagrindas tikėtis, jog grąžintas į kilmės šalį prieglobsčio prašytojas nepatirs savo atžvilgiu netinkamo elgesio. Atsakovas neanalizavo situacijos ir dėl jos nepasisakė. (duomenys neskebtini). Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Nors skundžiamame sprendime atsakovas remiasi EPPB išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, realiai šio vertinimo netaikė.

32. Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo nuomone, iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, kad atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai/gyvybei, yra tikimybė, jog išsiuntus pareiškėją į (duomenys neskebtini), bus pažeistos jo teisės.

33. Atsakovas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau šis sprendimas yra išvestinis, tiesiogiai susijęs su kitais, aukščiau aptartais sprendimais ir atitinkamai juos panaikinus, turi būti naikinamas, kaip praradęs teisinį pagrindą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas teisme. Pareiškėjo teigimu, kadangi ginčas iš esmės grindžiamas paties pareiškėjo paaiškinimais, o jie šiek tiek skiriasi, tai būtina jį išklausyti tiesiogiai, kad teismas galėtų įsitikinti pasakojimo nuoseklumu.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

37. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžiamas abstrakčiais argumentais, konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

V. 38. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 2IS33968, Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 6K-1725 teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

39. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundą patenkinęs iš dalies, konstatavo, kad pareiškėjo istorija yra abstrakti, nurodomos bendro pobūdžio priežastys, jos nepatvirtintos rašytiniais įrodymais, o teismas nenustatė tikėtino persekiotojo ar tokio persekiojimo motyvų ir tikslų, taip pat tokių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų realią individualaus persekiojimo rizikos tikimybę. Dėl to teismas nekonstatavo esant Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies pagrindą suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą. Be to, atsakovas gana nuosekliai įvertino pareiškėjo individualią situaciją ir nenustatė realios ir individualios grėsmės patirti pareiškėjui persekiojimą kilmės šalyje. Taigi teismas nenustatė papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui kriterijų, todėl nekonstatuota ir atitiktis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatoms. Tačiau teismas padarė išvadą, kad atsakovo nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcinga priemonė, todėl šį terminą sumažino.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad atsakovas formaliai vertino pareiškėjo situaciją, nesurinko naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, o EPPB ataskaitoje, kuria atsakovas rėmėsi informacija, duomenys surinkti iki 2020 m., be to, nepateikta nuoroda į šį dokumentą, Komisija pakartojo atsakovo sprendimo motyvus, o teismas tokį sprendimą pripažino pagrįstu, neįsigilinęs į pareiškėjo situaciją, neįvertinęs, kad jo kilmės šalyje iš tiesų yra nesaugu.

41. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šioje proceso stadijoje (apeliacinėje instancijoje) pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

42. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio 86 straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

43. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

44. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

45. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

46. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

47. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto „Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo“ (toliau – Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

48. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

49. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

50. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė baime būti persekiojamam ir diskriminuojamam kilmės valstybėje dėl (duomenys neskelbtini) religijos, kurią jis išpažįsta. Pareiškėjas taip pat teigė, kad (duomenys neskelbtini), jis siekia vykti į Vokietiją, kur gyvena jo tėvai.

51. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) bei konkrečioje vietovėje (duomenys neskelbtini), vertino (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) grėsmę tiek šalyje, tiek konkrečioje vietovėje, aptarė aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) grėsmė nėra visiškai išnykusi, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste įvertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo nenustatęs realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, o kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

52. Teismas pritarė atsakovo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta individualių aplinkybių, galinčių pagrįsti poreikį suteikti asmeniui tarptautinę apsaugą, nes pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) ar apskritai kokius nors persekiojimo, diskriminacijos ar kitokio pobūdžio netinkamus veiksmus dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini); jo prašymas iš esmės grindžiamas bendro pobūdžio informacija apie (duomenys neskelbtini) sunkų gyvenimą (duomenys neskelbtini), ateityje galimo prieš juos vykdyti genocido grėsmę. Taigi nepaisant aplinkybės, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nebuvo nustatyta konkrečių grasintojų, individualių persekiojimo dėl religinės priklausomybės atvejų, nepagrįsta asmeninė pareiškėjo baimė patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Teismas pagrįstai šias aplinkybes vertino kaip subjektyvią pareiškėjo nuomonę, nepatvirtintą objektyviais įrodymais.

53. Atsakovo nustatytais ir ištirtais duomenimis, (duomenys neskelbtini); nepranešama apie incidentus šiame regione prieš (duomenys neskelbtini), nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini). Tokios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) nelaikytina individualiu rizikos faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Taigi nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Dėl to Migracijos departamentas ir teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

54. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija pritaria Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjas grėsmę sieja su bendra situacija jo kilmės šalyje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo surinkti duomenys nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas netinkamai atliko tyrimą, t. y. neatsižvelgė į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, pateiktus paaiškinimus ir kitus turimus duomenis.

55. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas pirminės apklausos metu įvardijo ir savo siekį vykti pas tėvus, kurie gyvena Vokietijoje. Bylos duomenimis, pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Remdamasis šių aplinkybių visuma atsakovas padarė prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

56. Nagrinėjamu atveju pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taigi pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, pagal Migracijos departamento surinktą apie pareiškėjo asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje informaciją spręstina, kad (duomenys neskelbtini) ataskaitos rengimo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taigi byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus.

57. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinio skundo argumentais pareiškėjas kelia klausimą dėl atsakovo pareigos informuoti pareiškėją apie procedūras ir jo teises tinkamo vykdymo, tačiau šiam argumentui pagrįsti nurodo aplinkybes, nesusijusias su nagrinėjama situacija (kad pirminės apklausos metu užsienietė nurodžiusi apie legaliai Vokietijoje gyvenantį sutuoktinį, tačiau atsakovas nepateikė jai aktualios informacijos pagal Tvarkos aprašo 25.5.2 punkte nustatytą tvarką). Kadangi šie argumentai nesusiję su pareiškėju ir aplinkybėmis dėl pabėgėlio statuso jam suteikimo, tai teisėjų kolegija dėl šio argumento nepasisako kaip neturinčio ryšio su šia byla.

58. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nepaneigiamas pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumas ir teisėtumas, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. W. H. H. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Artūras Driukas

Rytis Krasauskas