28efc083-8f68-4cb1-b12a-8f12eecde7d4 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2185-601/2014;Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00434-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3.; 78.2.1.; 121.18.; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo (apelianto) S. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.

R. ieÅ¡kinį atsakovui S. R. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. R. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama (b. l. 4-5) SantuokÄ , sudarytÄ 1996-02-09 VilkaviÅ¡kio rajono CMS, akto įraÅ¡o Nr. 25, tarp ieÅ¡kovės A. R. ir atsakovo S. R. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo A. R., palikti santuokinę pavardę „R.“.Nustatyti nepilnamečio vaiko E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove A.

R..Priteisti iÅ¡ atsakovo S. R. iÅ¡laikymÄ sÅ«nui E. R. iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.Priteisti iÅ¡ atsakovo S. R. bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino                     (b. l. 122-125):SantuokÄ , sudarytÄ 1996-02-09 VilkaviÅ¡kio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 25, tarp A.

R. ir S. R. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliko ikisantuokinę pavardę - „R.“, o atsakovui palikti pavardę – „R.“.Nustatė nepilnamečio vaiko – E. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina A. R. jos gyvenamojoje vietoje.Priteisė iÅ¡ atsakovo S. R. iÅ¡laikymÄ vaikui E. R. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2014 m. birželio 25 d. iki dukters vaiko – E. R. pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .Paskyrė A.

R. vaikui E. R. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo S. R. 570 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. R..Teismas sprendė, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra faktiškai ir galutinai iširusi, kadangi ieškovė ir atsakovas negyvena santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio ir nėra jokio pagrindo tikėtis, kad ateityje situacija pasikeis. Ieškovei teigiant, kad santuoka nutruko dėl abiejų kaltės, o atsakovui teigiant, kad dėl ieškovės kaltės, tačiau nepateikiant jokių įrodymų, teismas laikė, kad dėl santuokos iširimo yra abiejų sutuoktinių kaltė.

Teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ jai palikti pavardę ,,R.“, kadangi tam nenustatė jokių kliūčių. IeÅ¡kovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ieÅ¡kove, kadangi ji yra biologinė ir socialinė vaiko motina, tinkamai atlieka savo pareigas, rÅ«pinasi vaiku ir jį iÅ¡laiko, be to, teismas prioritetiÅ¡kai atsižvelgė į vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo Å¡iuo klausimu iÅ¡sakytÄ nuomonę. Kadangi atsakovas pareigos iÅ¡laikyti vaikus nevykdo, iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovo teismas priteisė teismo sprendimu.

Teismas vertino, kad atsakovas Å¡iuo metu nedirba, tačiau yra jauno amžiaus, fiziÅ¡kai sveikas ir visiÅ¡kai darbingas – turi galimybes dirbti ir užsidirbti tiek sau, tiek ir vaikui, sunkioje turtinėje padėtyje yra atsidÅ«ręs dėl savo paties kaltės, iÅ¡ atsakovo priteisė iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis: sÅ«nui E. R. po 400 Lt kas mėnesį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas S. R. apeliaciniu skundu prašė (b. l. 129-131):panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ santuokÄ , sudarytÄ 1996-02-09 VilkaviÅ¡kio rajono CMS tarp A.

R. ir S. R. nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės;priteisti iÅ¡ atsakovo S. R. iÅ¡laikymÄ vaikui E. R. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jo pilnametystės;nepriteisti iÅ¡ atsakovo S. R. 570 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei A. R.. Motyvuose nurodė:santuokinis gyvenimas iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, kadangi ji mažai rÅ«pinosi Å¡eima, jai labiau rÅ«pėjo jos asmeniniai interesai nei rÅ«pinimasis vaikais. IeÅ¡kovė yra ne kartÄ susiradusi meilužių, su kuriais leisdavo laikÄ .

Sutuoktinė dažnai palikdavo nepilnamečius vaikus, o pati po kelias dienas negrįždavo į namus, nepraneÅ¡usi kur yra, tuo tarpu atsakovas ne tik turėjo dirbti, bet ir vienas rÅ«pintis Å¡eima. Nuo 2013-04-24 su ieÅ¡kove negyvena, nes ieÅ¡kovė iÅ¡varė atsakovÄ iÅ¡ namų, nes susirado kitÄ vyrÄ . Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35 straipsniuose, t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima, bei kitas įstatyme numatytas pareigas.

Nustačius, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, iÅ¡ jo neturi bÅ«ti priteista 570 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų;nesutinka, kad bÅ«tų priteistas 400 Lt iÅ¡laikymas nepilnamečiam sÅ«nui E. R. (sutinka mokėti 200 Lt). Atsakovas vaikÄ labai myli ir visÄ laikÄ juo rÅ«pinosi, iÅ¡laikė materialiai ir dabar rÅ«pinasi, pasiima pas save kelioms dienoms, gražiai su juo bendrauja, nuperka jam malonių smulkmenų, visuomet stengiasi suteikti savo neįgaliam sÅ«nui kuo daugiau teigiamų emocijų.

Atsakovas neturi darbo, registruotas darbo biržoje, darbo intensyviai ieÅ¡ko, bet nepavyksta susirasti. Å iuo metu pajamų gauna tik iÅ¡ atsitiktinių darbų pas Å«kininkus. IeÅ¡kovės sÅ«nui iÅ¡laikyti paskaičiuotos iÅ¡laidos neatitinka tikrovės. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė A. R. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b. l. 137-139). Motyvuose nurodė, kad netiesa, jog ieÅ¡kovė mažai rÅ«pinosi Å¡eima ir jai nerÅ«pėjo Å¡eima, palikdavo nepilnamečius vaikus, negrįždavo po keletÄ dienų į namus ir kt.

Nuolat rÅ«pinosi Å¡eima, pati daug dirbo namuose ir prižiÅ«rėjo Å«kį (dvi karves, verÅ¡ius, kiaules, paukščius) ir tuo pačiu prižiÅ«rėjo vaikus. Niekada vaikų nepalikdavo vienų. Pinigus taupė. Atsakovas iÅ¡eidavo ir negrįždavo namo, nuolat eidavo jo ieÅ¡koti. Kad ieÅ¡kovė netinkamai elgiasi Å¡eimoje su vaikais atsakovas jokių įrodymų nepateikė, ieÅ¡kovė niekada nebuvo įraÅ¡yta į VilkaviÅ¡kio savivaldybės administracijos socialinės rizikos Å¡eimų ar asmenų sÄ raÅ¡Ä .

Neapsikentusi dėl atsakovo elgesio ieÅ¡kovė išėjusi atskirai gyventi. Susitaikius situacija nepasikeitė, neapsikentusi ieÅ¡kovė dėl nuolatinių atsakovo iÅ¡gėrinėjimų, nutarė skirtis. Teismas teisingai įvertino įrodymus dėl nepilnamečio vaiko poreikių, atsižvelgė į tai, kad vaikas serga sunkia liga, jam reikalingos nuolatinės gydytojų konsultacijos, ypatingai daug iÅ¡laidų vaiko higienai, jam reikia pritaikyti maistÄ , nuolat reikia raminančių vaistų, dėl sveikatos problemų jo poreikiai niekada nesumažės. IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Dėl santuokos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas Å¡alių santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantas (atsakovas) praÅ¡o pripažinti, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes ieÅ¡kovė mažai rÅ«pinosi Å¡eima, palikdavo nepilnamečius vaikus, kelias dienas negrįždavo namo, o nuo 2013 m. balandžio 24 d. jie negyvena kartu, nes ieÅ¡kovė iÅ¡varė jį iÅ¡ namų dėl kito vyro.

IeÅ¡kovė neigia apelianto nurodomas aplinkybes, ir nurodo prieÅ¡ingas, t. y. jog apeliantas girtaudavo, negrįždavo namo, nenueidavo į darbÄ dėl girtavimo.Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).        Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose.

Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.      Sutuoktinis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, siekiant proporcingai paskirstyti Å¡alių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklės iÅ¡imtis, iÅ¡vardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo preziumuojama, tačiau ir Å¡ioje normoje nustatytais atvejais sutuoktiniui tenka pareiga įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kitos Å¡alies kaltės prezumpcija.

Tokia prezumpcija yra nuginčijama, kai kitas sutuoktinis jÄ paneigia, įrodęs, kad santuoka iÅ¡iro dėl kitų priežasčių, arba nurodęs faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo.        CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.        Apeliantas nurodo, kad buvo iÅ¡varytas iÅ¡ namų, nes ieÅ¡kovė susirado kitÄ vyrÄ , tačiau Å¡iam faktui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, be to, tai įvyko jau po to, kai teisme buvo pateikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo (2013 m. balandžio 8 d.), t. y. santuokai jau esant faktiÅ¡kai iÅ¡irusiai, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti fakto, kuriam esant gali bÅ«ti preziumuojama sutuoktinio kaltė (CK 3.60 str. 3 d.).

Taip pat apeliantas nurodo, kad ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas (mažai rūpinosi šeima, palikdavo nepilnamečius vaikus, kelias dienas negrįždavo namo), tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti taip pat nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Byloje yra duomenų, kad būtent apelianto elgesys nebuvo tinkamas dėl jo girtavimo, triukšmavimo, necenzūrinių žodžių vartojimo šeimoje (b. l. 26, 28), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažinti, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės nėra jokio pagrindo.        Dėl išlaikymo priteisimo.Apeliantas nesutinka su priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžiu (400 Lt), skirtinos išlaidos neatitinka tikrovės.Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Å ios nuostatos imperatyvas iÅ¡plaukia tiek iÅ¡ vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iÅ¡ bendrųjų Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystimosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sÄ lygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir iÅ¡laikymo vaikams teikimÄ .        Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystimosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.

Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrÄ padeda iÅ¡laikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų iÅ¡laikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

        Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas po 400 Lt kas mėnesinį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai motyvavo teismo sprendimÄ , nepažeidė Å¡iose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria Å¡iems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).        Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 1 035 Lt, tačiau iÅ¡laikymas vaikui nustatytas tik po 400 Lt, kas, apeliacinės instancijos teismo manymu, gali užtikrinti tik minimalius bÅ«tinus vaiko poreikius.

Abejoti tokio dydžio išlaidų pagrįstumu, atsižvelgiant į tai, kad vaikas neįgalus (sunkus neįgalumo lygis), nėra jokio pagrindo.        Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas yra sveikas, darbingas asmuo, kitų išlaikytinių neturi, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatytas 400 Lt išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui yra per didelis, neatitinkantis apelianto turtinės padėties. Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi, jos negali pašalinti net labai sunki tėvų turtinė padėtis (apelianto turtinė padėtis nėra labai sunki).

Sunki tėvų turtinė padėtis gali turėti reikÅ¡mės tik iÅ¡laikymo dydžiui, kuris Å¡iuo atveju nustatytas pakankamai mažas.        Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės (CK 3.60 str., 3.61 str., 3.192 str., 3.194 str. 3.200 str.) bei procesinės (CPK 178 str., 185 str.) teisės normas, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

               Apeliacinį skundÄ atmesti.        VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .         Teisėjai                                                                                                             Evaldas Burzdikas                                                                                                                            Virginija Gudynienė                                                                                                                Izolda Nėnienė