28ec6233-7d2c-40de-8545-170bdf0d642d · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Energetikos ministerijos 2013-06-10 iÅ¡duoto leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1839 dalį, kuria nustatyta, kad elektrinÄje pagaminta elektros energija prekiaujama teisÄs aktų, galiojanÄių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;
Legislator headnote
AI generated28ec6233-7d2c-40de-8545-170bdf0d642d · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Nors LeidimÄ plÄsti pareiÅ¡kÄjas gavo 2012-05-23, t. y. galiojant Ä®statymo 2012-06-21 redakcijai, ir pagrįstai tikÄjosi, kad jai 12 metų laikotarpiui nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos bus taikomas 2012 m. galiojÄs 1,80 Lt/kWh fiksuotas tarifas, taÄiau faktiÅ¡kai pareiÅ¡kÄjui bus taikomas 0,97 Lt/kWh fiksuotas tarifas, galiojÄs Leidimo gaminti iÅ¡davimo metu. Tiesiogiai taikant Ä®statymo 2013-01-17 redakcijÄ ir pareiÅ¡kÄjui nustatant Leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ galiojantį tarifÄ Ä¯statymas yra taikomas atgal, pakeiÄiant Ä®statymo 2012-06-21 redakcijoje nustatytÄ reguliavimÄ .
Full text
AdmAdministracinÄ byla Nr. I-718-426/2014                                   Proceso Nr. 3-61-3-02680-2013-5                      Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2.3.1.; 74 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Broniaus JanuÅ¡kos, RÅ«tos MiliuvienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja) ir Irenos PaulauskienÄs, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjo atstovui E. D., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo M.
B. skundÄ atsakovÄms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Energetikos ministerijos, ir Energetikos ministerijai dÄl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄjas M. B. kreipÄsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o:
1) panaikinti Energetikos ministerijos 2013-06-10 iÅ¡duoto leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1839 dalį, kuria nustatyta, kad elektrinÄje pagaminta elektros energija prekiaujama teisÄs aktų, galiojanÄių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;
2) įpareigoti Energetikos ministerijÄ 2013-06-10 iÅ¡duotame leidime gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1839 nustatyti, kad elektrinÄje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai ir jų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisÄs aktų, galiojusių leidimo plÄsti elektros energijos gamybos pajÄgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;
3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs žalÄ , skaiÄiuojamÄ po 0,83 Lt/kWh už kiekvienÄ pareiÅ¡kÄjui priklausanÄios neintegruoto tipo saulÄs elektrinÄs pagamintÄ ir parduotÄ elektros energijos kilovatvalandÄ laikotarpiu nuo skundžiamų aktų priÄmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;
4) priteisti iÅ¡ atsakovių patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1â7).Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiÅ¡kÄjas paaiÅ¡kino, kad 2012-05-23 gavo Energetikos ministerijos iÅ¡duotÄ leidimÄ plÄsti elektros energijos gamybos pajÄgumÄ Nr. LP-0927 (toliau â ir Leidimas plÄsti), pastatant ir įrengiant saulÄs elektrinÄ, kurios instaliuota galia â 0,005 MW, Variakojo g. 24 Å eÅ¡uolÄlių I k., Zibalų sen., Å irvintų rajone.Energetikos ministerija 2013-06-10 pareiÅ¡kÄjui iÅ¡davÄ leidimÄ gaminti elektros energijÄ Â Â Â Â Â Â Â Nr. LG-1839 (toliau â ir Leidimas gaminti) elektrinÄje, kurios tipas â saulÄs elektrinÄ integruota į pastatÄ , įrengtoji galia â 0,005 MW.
Leidime gaminti pažymÄta, kad jis yra iÅ¡duotas Leidimo plÄsti pagrindu. Be to, Å¡io leidimo dalyje âLeidimu reglamentuojamos veiklos sÄ lygosâ yra nustatyta, kad elektrinÄje pagaminta elektros energija prekiaujama teisÄs aktų, galiojanÄių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka. PareiÅ¡kÄjas LeidimÄ plÄsti gavo 2012 m., vadovaujantis tuometinÄs 2012-06-21 redakcijos AtsinaujinanÄių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau â ir Ä®statymas), galiojusios nuo       2012-07-01 iki 2013-02-01, nuostatomis.
Pagrindines investicijas į saulÄs elektrinÄ BendrovÄ atliko ir plÄtros darbus vykdÄ galiojant Ä®statymo 2012-06-21 redakcijai. Leidimas gaminti buvo iÅ¡duotas     2013-03-28, t. y. po Ä®statymo 2013-01-17 redakcijos įsigaliojimo 2013-02-01.Ä®statymo 2012-06-21 redakcijos 20 str. 11 d. nustatÄ, kad VyriausybÄs nustatyta tvarka ir sÄ lygomis visa elektros energija, pagaminta elektrinÄse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnÄ kaip 30 kW, naudojanÄiose atsinaujinanÄius energijos iÅ¡teklius, privalomai superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ .
Pagal Ä®statymo 2012-06-21 redakcijos 20 str. 4 d. nuostatas, fiksuotus tarifus elektrinÄms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnÄ kaip 30 kW, kiekvieniems kalendoriniams metams nustatÄ ValstybinÄ kainų ir energetikos kontrolÄs komisija (toliau â ir Komisija). Pagal Ä®statymo 2012-06-21 redakcijos 20 str. 12 dalį, atsinaujinanÄių energijos iÅ¡teklių naudojimo elektros energijai gaminti paramos schemÄ sudaranÄių skatinimo priemonių, nurodytų Ä®statymo 3 str. 2 d., tame tarpe fiksuoto tarifo, taikymo tvarkÄ ir sÄ lygas nustato VyriausybÄ.NurodÄ, kad AtsinaujinanÄių energijos iÅ¡teklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto VyriausybÄs 2012-07-04 nutarimu Nr. 827 (toliau â ApraÅ¡as), 6.1 p. nustato, kad elektros energijos gamintojams, naudojantiems atsinaujinanÄius energijos iÅ¡teklius, Ä®statymo ir ApraÅ¡o nustatyta tvarka ir sÄ lygomis taikomas fiksuotas tarifas, kurį elektros energijos gamintojui ar gamintojų grupei nustato Komisija.
Pagal ApraÅ¡o 8.2 p. nuostatas, Å¡is Komisijos nustatytas fiksuotas tarifas taikomas elektros energijos gamintojams, kuriems leidimas plÄtoti elektros energijos gamybos pajÄgumus iÅ¡duotas nuo 2011-05-24, kai elektrinių planuojama įrengti galia ne didesnÄ kaip 30 kW. ApraÅ¡o 9 punkte nustatyta, kad ApraÅ¡o 8.2 p. nurodytiems elektros energijos gamintojams taikomi leidimo plÄtoti elektros energijos gamybos pajÄgumus iÅ¡davimo dienÄ galiojantys Komisijos nustatyti fiksuoti tarifai. ApraÅ¡o 14.1 p. taip pat nustatyta, kad elektros energija superkama atitinkamam elektros energijos gamintojui ar jų grupei taikomais Komisijos nustatytais fiksuotais tarifais.Ä®statymo 2012-06-21 redakcijos 20 str. 7 d. buvo nustatyta, kad Komisijos teisÄ ir pareiga kiekvienais metais peržiÅ«rÄti fiksuotus tarifus elektrinÄms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnÄ kaip 30 kW, atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinanÄių energijos iÅ¡teklių plÄtrÄ ir Å¡ios plÄtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinanÄių iÅ¡teklių energijos naudojimo plÄtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams.
Å ioje normoje taip pat buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad peržiÅ«rÄti fiksuoti tarifai taikomi tik tiems gamintojams, kurių elektrinÄms leidimas plÄtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinanÄių energijos iÅ¡teklių pajÄgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos. Ä®statymo 2012-06-21 redakcijoje buvo įtvirtintas toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį fiksuoto tarifo nustatymas buvo siejamas su leidimo plÄsti elektros energijos gamybos pajÄgumÄ iÅ¡davimo momentu. 2012 m. elektros energijos jÄgainÄms, naudojanÄioms saulÄs energijÄ , integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia ne didesnÄ kaip 30 kW, galiojo 1,80 Lt/kWh fiksuotas tarifas, nustatytas Komisijos 2012-02-06 nutarimu Nr. 03-23.Pažymi, kad nuo 2013-02-01 įsigaliojusios Ä®statymo 2013-01-17 redakcijos 20 str. 6 d. nustatyta, kad Komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį peržiÅ«ri fiksuoto tarifo didžiausius galimus dydžius, kurie yra taikomi tiems gamintojams, kurių elektrinÄms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos.
Pagal aktualiÄ Ä®statymo redakcijÄ fiksuoto tarifo nustatymas yra siejamas nebe su leidimo plÄsti iÅ¡davimo momentu, bet su leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu. Asmenims, iki 2012-12-31 pateikusiems praÅ¡ymus iÅ¡duoti leidimus plÄtoti elektros energijos gamybÄ ir iki 2012-01-31 negavusiems leidimo gaminti elektros energijÄ , yra taikoma Ä®statymo 2013-01-17 redakcijos 20 str. d., kai elektros energija iÅ¡ gamintojo superkama 12 metų laikotarpiu tarifu, kuris galios leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienÄ . Nuo 2013-01-01 iki 2013-04-01 elektros energijos jÄgainÄms, naudojanÄioms saulÄs energijÄ , integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia ne daugiau 10 kW, galiojo Komisijos 2012-02-28 nutarimu Nr. 03-58 nustatytas fiksuotas tarifas â 0,97 Lt/kWh.PabrÄžÄ, kad pareiÅ¡kÄjui iÅ¡duotame Leidime gaminti yra nustatyta, kad elektrinÄje pagaminta elektros energija prekiaujama teisÄs aktų, galiojanÄių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.
Nors LeidimÄ plÄsti pareiÅ¡kÄjas gavo 2012-05-23, t. y. galiojant Ä®statymo 2012-06-21 redakcijai, ir pagrįstai tikÄjosi, kad jai 12 metų laikotarpiui nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos bus taikomas 2012 m. galiojÄs 1,80 Lt/kWh fiksuotas tarifas, taÄiau faktiÅ¡kai pareiÅ¡kÄjui bus taikomas 0,97 Lt/kWh fiksuotas tarifas, galiojÄs Leidimo gaminti iÅ¡davimo metu. Tiesiogiai taikant Ä®statymo 2013-01-17 redakcijÄ ir pareiÅ¡kÄjui nustatant Leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ galiojantį tarifÄ Ä¯statymas yra taikomas atgal, pakeiÄiant Ä®statymo 2012-06-21 redakcijoje nustatytÄ reguliavimÄ .
PareiÅ¡kÄjui taikomas fiksuotas tarifas yra sumažinamas 0,83 Lt/kWh. PareiÅ¡kÄjo įsitikinimu, Energetikos ministerija, iÅ¡duodama LeidimÄ gaminti, privalÄjo užtikrinti, jog jame bÅ«tų nustatytas Leidimo plÄtrai iÅ¡davimo dienÄ galiojÄs tarifas. PrieÅ¡ingu atveju, yra pažeidžiami teisÄs aktai ir pareiÅ¡kÄjos teisÄti lÅ«kesÄiai bei interesai.PareiÅ¡kÄjos vertinimu, Ä®statymo pakeitimo įstatymo nuostatos galÄjo bÅ«ti pradÄtos taikyti tik nuo 2013-02-01 ir negalÄjo bÅ«ti taikomos jokiems santykiams, susiklosÄiusiems iki 2013-02-01.
Energetikos ministerija, iÅ¡duodama LeidimÄ gaminti ginÄijamoje dalyje, neteisÄtai jau susiklosÄiusiems administraciniams teisiniams santykiams pritaikÄ Ä®statymo pakeitimo įstatymo nuostatas ir taip pažeidÄ konstitucinį lex retro non agit principÄ . GinÄijama Leidimo gaminti dalis taip pat pažeidžia teisÄtų lÅ«kesÄių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo bei sÄ Å¾iningumo principus. PareiÅ¡kÄjui gavus LeidimÄ plÄsti, su kurio iÅ¡davimo momentu pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ buvo siejamas elektros energijos supirkimo tarifo nustatymas, jai buvo sukurtas teisÄtas lÅ«kestis, jog, iÅ¡pildžius nustatytas sÄ lygas, visÄ 12 metų laikotarpį bus taikomas tas pats tarifas.
BÅ«tent Å¡is teisÄtas lÅ«kestis didžiÄ ja dalimi ir suponavo pareiÅ¡kÄjo apsisprendimÄ Ä¯gyvendinti projektÄ ir atlikti didelÄs vertÄs investicijas. Tik žinodamas garantuotÄ elektros energijos supirkimo tarifÄ , asmuo gali vertinti savo bÅ«simas investicijas, rengti verslo planÄ , kreiptis į finansų institucijas dÄl energetikos projekto finansavimo ir kt. Energetikos ministerijos iÅ¡duotas Leidimas gaminti, pagal kurį energijos supirkimo tarifas buvo fiksuojamas Leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ , lÄmÄ tiek teisÄtų lÅ«kesÄių, tiek teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principų pažeidimÄ .
Energetikos ministerija, iÅ¡duodama pareiÅ¡kÄjui LeidimÄ gaminti, pagal kurį energijos supirkimo tarifas buvo fiksuojamas Leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ , akivaizdžiai elgÄsi nesÄ Å¾iningai.PareiÅ¡kÄjas taip pat paaiÅ¡kino, jog patiria žalÄ negautų pajamų forma, kuriÄ sudaro elektros energijos supirkimo tarifų skirtumas tarp Leidimo plÄtrai ir Leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu galiojusių tarifų. PažymÄjo, kad iki 2013-07-09 pareiÅ¡kÄjas savo saulÄs elektrinÄje yra pagaminÄs 1 500 kWh elektros energijos, kas sudaro 1 245 Lt žalÄ negautų pajamų forma (1 500 kWh x 0,83).
PareiÅ¡kÄjo teigimu, ginÄo atveju yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar AtsinaujinanÄių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2013, Nr. 12-560) 6 str. nuostata, tiek kiek jis įtvirtino naujÄ fiksuotų tarifų dydžio nustatymo principÄ , atitinka KonstitucijÄ (b. l. 58â64).AtsakovÄ Energetikos ministerija, atstovaujanti ir atsakovÄ Lietuvos valstybÄ, teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 20â27, 35â42).
Pagrįsdama savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad Leidime gaminti nurodomos leidimu reglamentuojamos tokios sÄ lygos â vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių, patvirtintų Å«kio ministro 2001-12-18 įsakymu Nr. 380 (toliau â ir TaisyklÄs), VII skyriuje nurodytas veiklos sÄ lygas. ElektrinÄje pagaminta elektros energija prekiaujama teisÄs aktų, galiojanÄių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis taip pat buvo nurodoma ir iki Ä®statymo 2013-01-17 pakeitimų įsigaliojimo dienos pareiÅ¡kÄjui iÅ¡duotame Leidime plÄsti elektros energijos gamybos pajÄgumÄ .PažymÄjo, kad Seimas, įvertinÄs susiklosÄiusiÄ situacijÄ atsinaujinanÄios energetikos sektoriuje, kuomet galimų įrengti mažųjų saulÄs Å¡viesos energijos elektrinių suminÄ Ä¯rengtoji galia (įvertinant Ministerijai pateiktus praÅ¡ymus dÄl leidimų Å¡ių elektrinių plÄtrai) artÄjo prie 500 MW ir galÄjo sÄ lygoti papildomÄ kasmetinį vieÅ¡uosius interesus atitinkanÄių paslaugų lÄšų poreikį, virÅ¡ijantį 400 mln.
Lt, Ä®statymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu pakeitÄ Ä®statymo 13 str. 3 d. bei joje numatÄ, kad saulÄs Å¡viesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtoji suminÄ galia iki 2020 m. turi bÅ«ti padidinta iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnÄ kaip 30 kW, kurioms leidimai plÄtoti elektros energijos gamybos pajÄgumus iÅ¡duoti pagal praÅ¡ymus, pateiktus iki 2012-12-3. Pasiekus 10 MW saulÄs Å¡viesos energijos elektrinių įrengtÄ jÄ galiÄ , VyriausybÄ turi parengti ir patvirtinti tolesnÄs saulÄs Å¡viesos energijos elektrinių plÄtros tvarkos apraÅ¡Ä , atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dÄl aplinkos tarÅ¡os mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisÄtų interesų apsaugos reikalavimus.Ä®statymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas buvo parengtas siekiant užtikrinti sklandų Ä®statymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatų įgyvendinimÄ .
Ä®statymo įgyvendinimo įstatymo rengÄjų nuomone, buvo bÅ«tina imtis priemonių, kurios padÄtų užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ ir iÅ¡vengti elektros energijos kainų didÄjimo. AtkreipÄ dÄmesį, kad Elektros energetikos įstatymo 14 str. 2 d. numato, kad energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinanÄių energijos iÅ¡teklių skatinimas bÅ«tų taikomas atsižvelgiant į ekonominio pagrįstumo, mažiausių sÄ naudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijus.Konstitucijoje įtvirtintas teisinÄs valstybÄs principas.
Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavÄs, kad konstitucinis teisinÄs valstybÄs principas â tai universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisÄs sistema ir pati Konstitucija. Konstitucija yra vientisas aktas, tad teisinÄs valstybÄs principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose ir yra aiÅ¡kintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulÄje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinÄs visuomenÄs siekio. Konstitucinis teisinÄs valstybÄs principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi bÅ«ti užtikrintos žmogaus teisÄs ir laisvÄs, paisoma prigimtinio teisingumo, kad visos valstybÄs valdžiÄ Ä¯gyvendinanÄios institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukÅ¡ÄiausiÄ teisinÄ galiÄ ir kad visi teisÄs aktai turi atitikti KonstitucijÄ .
Konstitucinis teisinÄs valstybÄs principas yra neatsiejamas ir nuo teisingumo principo. Konstitucinis Teismas 1995-12-22 nutarime konstatavo, kad teisingumas yra vienas iÅ¡ pagrindinių teisÄs, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonÄs, tikslų. Jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinÄs valstybÄs pagrindų. Jis gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalÄs, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os.
Taigi Konstitucijoje įtvirtintas teisinÄs valstybÄs principas yra neatsiejamas nuo teisingumo imperatyvo ir atvirkÅ¡Äiai. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisÄs, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonÄs, tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinÄs valstybÄs pagrindas. Teisingumo negalima pasiekti tenkinant tik vienos grupÄs interesus ir kartu paneigiant kitų interesus. PabrÄžtina, kad Konstitucijoje įtvirtintos vertybÄs sudaro darniÄ sistemÄ , tarp jų yra pusiausvyra.
Konstitucijos saugomų vertybių sandÅ«roje bÅ«tina rasti sprendimus, užtikrinanÄius, kad nÄ viena iÅ¡ tokių vertybių nebus paneigta ar nepagrįstai apribota. Kitaip bÅ«tų pažeista Konstitucijos saugomų vertybių pusiausvyra, konstitucinis atviros, darnios pilietinÄs visuomenÄs imperatyvas, konstitucinis teisinÄs valstybÄs principas (Konstitucinio Teismo 2002-10-23 nutarimas).Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad vieÅ¡ojo intereso, kaip valstybÄs pripažinto ir teisÄs ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių paÄios visuomenÄs egzistavimo ir raidos sÄ lygų (Konstitucinio Teismo 1997-05-06, 2005-05-013, 2006-09-21 nutarimai).
VieÅ¡asis interesas yra dinamiÅ¡kas, kintantis (Konstitucinio Teismo 2005-07-08, 2006-09-21, 2007-05-15 nutarimai), dÄl to valstybÄ gali, o tam tikrais atvejais ir turi, keisti (plÄsti, siaurinti arba kitaip koreguoti) Å«kinÄs veiklos reguliavimÄ .PabrÄžÄ, kad pagal KonstitucijÄ Seimas, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, ir VyriausybÄ, kaip vykdomosios valdžios institucija, turi labai plaÄiÄ diskrecijÄ formuoti ir vykdyti valstybÄs ekonominÄ politikÄ (kiekvienas pagal savo kompetencijÄ ) ir teisÄs aktais atitinkamai reguliuoti Å«kinÄ veiklÄ .Pažymi, kad įstatymų leidÄjas turi diskrecijÄ imtis bÅ«tinų priemonių, kurios padÄtų užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ ir iÅ¡vengti elektros energijos kainų didÄjimo.
Å iÄ diskrecijÄ objektyviai lemia tai, kad po Lietuvos Respublikos atsinaujinanÄių iÅ¡teklių energetikos įstatymo įsigaliojimo atsinaujinanÄios energetikos plÄtra tapo nedarni: vienintelÄ plaÄiai vystoma technologija Å¡iuo laikotarpiu â saulÄs Å¡viesos energijos elektrinÄs. Ministerijai buvo pateikiami tÅ«kstanÄiai praÅ¡ymų plÄtoti elektros energijos gamybos pajÄgumus statant ne didesnÄs kaip 30 kW galios elektrines. Tuo atveju, jei visi saulÄs elektrinių projektai, kuriems yra iÅ¡duoti leidimai arba pateikti praÅ¡ymai juos iÅ¡duoti, bÅ«tų įgyvendinti, Å¡iose elektrinÄse pagamintÄ elektros energijÄ superkant ValstybinÄs kainų ir energetikos kontrolÄs komisijos nustatytų tarifu, ženkliai padidÄtų elektros energijos kaina vartotojams (informacija pateikta lentelÄje žemiau).
Tai paliestų ne tik fizinius asmenis, vartojanÄius elektros energijÄ savo Å«kiniams poreikiams, bet ir įmones, kurių gaminamos produkcijos bei teikiamų paslaugų kainai, taigi ir konkurencingumui didžiulÄ Ä¯takÄ turi elektros energijos kaina.AtsakovÄ nurodo, kad teisinio reguliavimo pakeitimu nebuvo pažeistas lex retro non agit principas. Nors Lietuvos Respublikoje teisiniu reglamentavimu įstatymų leidÄjui nÄra tiesiogiai suteikta (taÄiau nÄra ir tiesiogiai uždrausta) teisÄ leisti retroaktyvius (grįžtamÄ jÄ galiÄ turinÄius) teisÄs aktus, tiek teisÄs teorijoje, tiek ir praktikoje ji pripažįstama.
Reikalavimas, kad įstatymas neturÄtų grįžtamosios galios, nÄra absoliutus. Ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisÄs principų saugomos vertybÄs įgyja prioritetÄ lex retro non agit atžvilgiu. Konkuruojant keliems teisÄs principams, taigi ir sveriant kelis teisinius gÄrius, svarbu nepamirÅ¡ti, kad vieno iÅ¡ jų ribojimas turi bÅ«ti proporcingas kito svarbai.Savo pozicijÄ atsakovÄ taip pat pagrindÄ Konstitucinio teismo nutarimuose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais bei Europos teisingumo teismo jurisprudencija.AtsakovÄ tai pat nesutinka, kad pareiÅ¡kÄjo nurodyta žala kilo dÄl teisino reguliavimo pasikeitimo.
Taip pat atkreipÄ dÄmesį, kad teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys praÅ¡omos priteisti žalos dydį bei faktÄ . PažymÄjo, kad Energetikos ministerija yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, savo veikloje privalo vadovautis galiojanÄiais teisÄs aktais, todÄl iÅ¡duodama skundžiamÄ LeidimÄ gamybai, negalÄjo pasielgti kitaip. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas įgalinimų ribų kriterijų apibrÄžiantis ultra vires principas.Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjo atstovas patvirtino skunde iÅ¡dÄstytus motyvus ir praÅ¡Ä jį tenkinti.Skundas atmestinas.Nustatyta, kad Energetikos ministerija M.
B. 2012-05-23 iÅ¡davÄ LeidimÄ plÄsti elektros energijos gamybos pajÄgumÄ Nr. LP-0927 saulÄs elektrinÄje, įrengtoje Variakojo g. 24, Å eÅ¡uolÄlių I k., Zibalų sen., Å irvintų rajone, kurios instaliuotoji galia 0,005 MW (b. l. 8).PareiÅ¡kÄjas 2013-04-15 Energetikos ministerijai pateikÄ praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje, t. y. gaminti elektros energijÄ elektrinÄje, įrengtoje Variakojo g. 24, Å eÅ¡uolÄlių I k., Zibalų sen., Å irvintų rajone, kurios numatoma įrengtoji galia 0,005 MW (b. l. 29).
Energetikos ministerija 2013-06-10 iÅ¡davÄ pareiÅ¡kÄjui LeidimÄ gaminti elektros energijÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. LG-1839 saulÄs elektrinÄje, kurios įrengtoji galia 0,005 MW, esanÄioje Variakojo g. 24, Å eÅ¡uolÄlių I k., Zibalų sen., Å irvintų rajone ir jame nustatÄ, kad elektrinÄje pagaminta elektros energija prekiaujama teisÄs aktų, galiojanÄių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (b. l. 14). IÅ¡ teismui pateikto skundo motyvų bei jame nurodytų argumentų matyti, kad savo reikalavimus pareiÅ¡kÄjas grindžia tuo, jog nuo 2013-02-01 pakeitus teisinį reglamentavimÄ , nustatantį saulÄs elektrinių pagamintos elektros energijos supirkimo tarifų taikymÄ , buvo pažeisti teisinio apibrÄžtumo, teisÄtų lÅ«kesÄių apsaugos ir proporcingumo principai, taip pat principas lex retro non agit.
PareiÅ¡kÄjo teigimu, nusprendusi vykdyti elektros energijos iÅ¡ atsinaujinanÄių iÅ¡teklių gamybos veiklÄ , jis turÄjo pagrįstÄ lÅ«kestį, kad pagaminta elektros energija bus superkama taikant fiksuotÄ tarifÄ , kuris nebus keiÄiamas visos veiklos vykdymo metu.Vertinant pareiÅ¡kÄjo skundo motyvus pažymÄtina, kad iki 2013-02-01 galiojusiame Ä®statymo 20 str. 1 d., 7 ir 8 d. buvo nustatyta, kad elektros energija, pagaminta elektrinÄse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnÄ kaip 30 kW, superkama už nustatytÄ tarifÄ , vadovaujantis VyriausybÄs nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, kuris taikomas 12 metų nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos, o tarifus nustato ir peržiÅ«ri ValstybinÄ kainų ir energetikos kontrolÄs komisija.
PeržiÅ«rÄti fiksuoti tarifai ir jų galimi didžiausi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinÄms Leidimas plÄtrai iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos. Pagal nurodytas Ä®statymo nuostatas, iki 2013-02-01 atitinkamam Å«kio subjektui taikomo fiksuoto elektros energijos supirkimo tarifo nustatymo momentas buvo siejamas su leidimo plÄsti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo diena. Kaip minÄta, pareiÅ¡kÄjui Leidimas plÄsti elektros energijos gamybos pajÄgumÄ Nr. LP-0927 buvo iÅ¡duotas 2012-05-23 (b. l. 8).Nuo 2013-02-01 įsigaliojus Ä®statymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui (2013-01-17 įstatymo Nr. XII-169 redakcija), pasikeitÄ fiksuoto tarifo, už kurį iÅ¡ elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas.
Ä®statymo            20 str. 6 d. nustatyta, kad ValstybinÄs kainų ir energetikos kontrolÄs komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinanÄių energijos iÅ¡teklių plÄtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praÄjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikianÄių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ . Atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinanÄių energijos iÅ¡teklių plÄtrÄ ir Å¡ios plÄtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinanÄių iÅ¡teklių energijos naudojimo plÄtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiÅ«rimi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai.
PeržiÅ«rÄti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinÄms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos. PareiÅ¡kÄjui Leidimas gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1839 buvo iÅ¡duotas 2013-06-10 (b. l. 14).Taigi, nagrinÄjamu atveju susidarÄ tokia teisinÄ ir faktinÄ situacija, kai Leidimo plÄsti elektros energijos gamybos pajÄgumus iÅ¡davimo metu galiojo teisinis reguliavimas, nustatantis, kad pagamintos elektros energijos supirkimo tarifas nustatomas pagal Å¡io leidimo iÅ¡davimo metu galiojusį reglamentavimÄ , o leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo metu â pagal Å¡io leidimo iÅ¡davimo metu galiojantį reglamentavimÄ .
Taip pat pažymÄtina, kad įstatymų leidÄjas, keisdamas teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡imÄių, taikomų Å«kio subjektams, kuriems leidimai plÄsti elektros energijos gamybos pajÄgumus iÅ¡duoti iki 2013-02-01, nenustatÄ. PareiÅ¡kÄjo teigimu, tokiu bÅ«du buvo pažeistas teisinio apibrÄžtumo, teisÄtų lÅ«kesÄių apsaugos ir proporcingumo principai, taip pat principas lex retro non agit.Vertinant pareiÅ¡kÄjo keliamo ginÄo pobÅ«dį pažymÄtina, kad iÅ¡ konstitucinio teisinÄs valstybÄs principo kylanÄių teisÄtų lÅ«kesÄių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų paskirtis â užtikrinti asmens pasitikÄjimÄ valstybe ir teise.
Teisinio reguliavimo pakeitimai turÄtų bÅ«ti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padÄÄiai jie turi įtakos, bÅ«tų užtikrinta reali galimybÄ prisitaikyti prie naujos teisinÄs situacijos (Konstitucinio Teismo 2013-02-15 nutarimas). Å ie principai taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t. y. asmenys turi teisÄ pagrįstai tikÄtis, kad jų pagal galiojanÄius teisÄs aktus įgytos teisÄs bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galÄs bÅ«ti realiai įgyvendinamos. Be to, pagal Å¡iuos principus teisinį reguliavimÄ galima keisti tik laikantis iÅ¡ anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, bÅ«tina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisÄtų interesų ir teisÄtų lÅ«kesÄių (Konstitucinio Teismo 2008-12-24, 2011-12-22, 2013-02-15 nutarimai).
Pagal principÄ lex retro non agit, teisÄs aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisÄs aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent bÅ«tų palengvinama teisÄs subjektų padÄtis, kartu nepakenkiant kitiems teisÄs subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galÄtų pakeisti teisÄs normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisÄtus lÅ«kesÄius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ (Konstitucinio Teismo 2007-11-29, 2011-10-25 nutarimai).Kita vertus, Konstitucija numato galimybÄ riboti asmens teises ir laisves, jei yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų: tai daroma įstatymu, ribojimai yra bÅ«tini demokratinÄje visuomenÄje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus, ribojimais nÄra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmÄ; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-05-13 nutarimai).
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra ne kartÄ pripažinta, kad teisÄtų lÅ«kesÄių apsaugos principas nÄra absoliutus, nes jo ginamas interesas gali bÅ«ti nusveriamas konkuruojanÄių principų (2008-02-20,     2011-12-22 ir 2013-02-15 nutarimai). TeisÄtas lÅ«kestis negali bÅ«ti absoliuÄiai siejamas su galiojanÄių teisÄs normų gramatiniu aiÅ¡kinimu. Tai, kad Å¡is principas nÄra absoliutus, patvirtina ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika (2013-03-21 sprendimas Magdeburger Muhlenwerke GmbH prieÅ¡ Finanzamt Magdeburg Nr. C-129/12; 2011-11-22 sprendimas Nyderlandai prieÅ¡ TarybÄ Nr. C-110/97; 1991-02-21 sprendimas Zucherfabrik Suderdithmarshen ir Zuckergabrik Soest Nr. C-143/88 ir C-92/89).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija 2013-12-23 nutartyje (adm. b.
Nr. A143-2834/2013) pateikÄ ir nagrinÄjamai bylai aktualų aiÅ¡kinimÄ , t. y. konstatavo, kad teisinio reglamentavimo atsinaujinanÄių energetikos iÅ¡teklių srityje pakeitimas ir sumažintų pagamintos elektros energijos supirkimo tarifų taikymas yra pagrįstas teisÄtu tikslu â vieÅ¡uoju interesu, konstitucine vertybe apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisÄtus interesus (Konstitucijos 46 str. 5 d.), nes Ä®statymo nuostatų pakeitimais siekta užkirsti keliÄ Å¾enkliam elektros energijos tarifo vartotojams didÄjimui.
ValstybÄ turi pareigÄ Å«kinÄ veiklÄ reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.). ŪkinÄs veiklos reguliavimas priskirtinas plaÄiai įstatymų leidÄjo diskrecijai, todÄl bendros tautos gerovÄs turinys ir atitinkamai jÄ užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovÄ bei dinamiÅ¡kumÄ , visÄ laikÄ negali bÅ«ti vienodas ir gali kisti. Reguliuojant Å«kinÄ veiklÄ , taip pat bÅ«tina laikytis asmens ir visuomenÄs interesų derinimo principų (Konstitucinio Teismo 2005-05-13, 2006-05-31, 2008-12-04 nutarimai).
NagrinÄjamoje byloje yra analizuojamas specifinÄs valstybÄs srities â skatinimo priemonių (tam tikros formos paramos) energetikos sektoriuje skyrimo â teisinis reguliavimas. Å ios priemonÄs iÅ¡ esmÄs finansuojamos paskirstant vieÅ¡uosius interesus atitinkanÄių paslaugų lÄÅ¡as. BÅ«tent tai, kad ginÄas yra susijÄs su valstybÄs parama energetikos srityje, lemia itin plaÄiÄ Ä¯statymų leidÄjo diskrecijÄ jÄ reguliuoti, ypaÄ atsižvelgiant į visuomeninių santykių, viešųjų interesų pokyÄius.
Tikslas skatinti atsinaujinanÄių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia, vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesÄius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenÄs ir verslo plÄtrÄ . PrieÅ¡ingai, jis turi bÅ«ti įgyvendintas nevirÅ¡ijant to, kas yra bÅ«tina Å¡iam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenÄs interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovÄs. Ūkio subjektai, kurių ekonominÄ veikla yra susijusi su rizikos elementu, negali turÄti teisÄtų lÅ«kesÄių, kad esama situacija apskritai iÅ¡liks nepakitusi ir kad nebus priimti teisÄs aktų pakeitimai, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių.
TaÄiau tokie pakeitimai turi bÅ«ti adekvatÅ«s siekiamiems tikslams ir negali paneigti įgytų teisių esmÄs, pažeisti proporcingumo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad įstatyme nustatytos priemonÄs turi atitikti teisÄtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad Å¡ios priemonÄs turi bÅ«ti bÅ«tinos minÄtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia jiems pasiekti (Konstitucinio Teismo 2012-06-29 nutarimas). Be to, iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos nuomone, įgytos teisÄs esmÄ negali bÅ«ti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas, net ir atlikus jos turinį lemianÄius pakeitimus, iÅ¡lieka prasmingas, teisÄs turÄtojas pakankamai reikÅ¡minga ir adekvaÄia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus.Vertindamas byloje esanÄių įrodymų visumÄ , teismas konstatuoja, kad net ir pakeitus ginÄui aktualų teisinį reglamentavimÄ , skatinimo sistemos priemonių taikymas nebuvo visiÅ¡kai panaikintas, nes nustatytas fiksuotas tarifas ir toliau taikomas dvylika metų (Ä®statymo 20 str. 6, 7 d.).
Taip pat pabrÄžtina, kad pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių objektyvių duomenų, patvirtinanÄių, jog tolesnis įrengtos saulÄs elektrinÄs eksploatavimas iÅ¡ esmÄs bÅ«tų praradÄs ekonominÄ prasmÄ (pvz., akivaizdžiai nuostolingas) ir negalÄtų net minimaliai užtikrinti intereso, kurio buvo siekta įgyjant leidimÄ plÄtoti elektros energijos gamybos pajÄgumus, t. y. kurti ir plÄtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybÄs skatinamos ekonominÄs veiklos. Atsižvelgiant į tai, negali bÅ«ti konstatuota, kad nuo 2013-02-01 pakeitus teisinį reglamentavimÄ yra paneigiama, remiantis iki 2013-02-01 galiojusia Ä®statymo redakcija, įgytų teisių esmÄ, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojanÄių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas.
PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad vykdo elektros energijos gamybÄ ir iÅ¡ Å¡ios veiklos tikisi gauti realių pajamų. Ä®vertinusi iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos pateiktÄ nagrinÄjamai bylai aktualų teisÄs normų taikymo aiÅ¡kinimÄ ir atsižvelgusi į byloje susiklosÄiusiÄ faktinÄ situacijÄ , t. y. kad Leidimas gaminti elektros energijÄ pareiÅ¡kÄjui iÅ¡duotas po 2013-02-01, jokių įrodymų, sudaranÄių pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad tolesnis saulÄs elektrinÄs eksploatavimas iÅ¡ esmÄs yra praradÄs ekonominÄ prasmÄ (pvz., akivaizdžiai nuostolingas) ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio pareiÅ¡kÄjas siekÄ, įgydamas leidimÄ plÄsti elektros energijos gamybos pajÄgumus (kurti ir plÄtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybÄs skatinamos ekonominÄs veiklos), pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo susiklosÄiusiÄ situacijÄ vertinti kitaip, nei nurodÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija.
Teismo nuomone, jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad buvo paneigta pareiÅ¡kÄjo, remiantis iki 2013-02-01 galiojusia Ä®statymo redakcija, įgytų teisių esmÄ, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojanÄių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas, byloje nÄra. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija sprendžia, kad ginÄijama Energetikos ministerijos 2013-06-10 leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1839 dalis yra teisÄta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis jo iÅ¡davimo metu galiojanÄiu teisiniu reglamentavimu, pagrįsta teisÄs aktais, todÄl tenkinti skundo reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡oma panaikinti Leidimo gaminti elektros energijÄ , dalį nÄra pagrindo.PareiÅ¡kÄjo skunde pareikÅ¡tas reikalavimas dÄl įpareigojimo atlikti veiksmus yra iÅ¡vestinis reikalavimo panaikinti Leidimo dalį atžvilgiu.
Teismui konstatavus, kad 2013-06-10 Leidimas gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1839 yra pagrįstas, atmestinas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas, įpareigoti Energetikos ministerijÄ pakeisti pareiÅ¡kÄjui iÅ¡duotÄ leidimÄ jo nurodytu bÅ«du.PareiÅ¡kÄjas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs jo nurodyti bÅ«du apskaiÄiuotÄ turtinÄ Å¾alÄ .Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. sakoma, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisÄti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.), teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (Civilinio kodekso 6.248 str.) ir teisÄs pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 str.).
TaÄiau vieÅ¡oji atsakomybÄ pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybÄs elementas â neteisÄti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmÄs lemia, ar tikslinga byloje vertinti kitų atsakomybÄs sÄ lygų buvimÄ .Teismui konstatavus, kad Energetikos ministerija iÅ¡duodama pareiÅ¡kÄjui LeidimÄ gaminti elektros energijÄ veikÄ savo kompetencijos ribose ir teisÄs aktų reikalavimų nepažeidÄ, nÄra vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų valstybÄs civilinei atsakomybei kilti, t. y. valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų.
NenustaÄius neteisÄtų veiksmų, nÄra pagrindo analizuoti, ar egzistuoja kitos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos, o pareiÅ¡kÄjo skundo dalis dÄl turtinÄs žalos priteisimo atmestina kaip nepagrįsta.PareiÅ¡kÄjas taip pat praÅ¡Ä kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Ä®statymo pakeitimo įstatymo 6 str. tiek, kiek jame įtvirtintas naujas fiksuotų tarifų dydžių nustatymo principas, atitinka KonstitucijÄ . TaÄiau, teismo vertinimu, Å¡is praÅ¡ymas nÄra pagrįstas.Konstitucijos 110 str. 1 d.
įtvirtinta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisÄs aktas, kuris turÄtų bÅ«ti taikomas konkreÄioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teisÄjas sustabdo Å¡ios bylos nagrinÄjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas sprÄsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka KonstitucijÄ (Konstitucijos 110 str. 2 d.). AnalogiÅ¡kas kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ pagrindas įtvirtintas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d.
Proceso dalyvio praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ yra tik vada sprÄsti, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , taÄiau jame iÅ¡dÄstyti argumentai teismo nesaisto ir praÅ¡ymo pagrįstumÄ teismas vertina savarankiÅ¡kai. Klausimas dÄl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinÄjanÄio teismo diskrecija, todÄl pagrindu kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinÄjanÄio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonÄs) dÄl taikytino teisÄs akto atitikties Konstitucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-14 nutartis a. b.
Nr. A261-997/2009, 2009-01-30 nutartis a. b.              Nr. A756-152/2009). PažymÄtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plÄstinei teisÄjų kolegijai, nagrinÄjusiai administracinÄ bylÄ Nr. A143-2834/2013, kurioje taip pat buvo praÅ¡oma kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , abejonių dÄl Ä®statymo pakeitimo ir papildymo įstatymo atitikties Konstitucijai nekilo. Tokių abejonių nekyla ir teisÄjų kolegijai, nagrinÄjanÄiai pareiÅ¡kÄjo pateiktÄ skundÄ , todÄl nÄra pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismÄ .
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nuostatas, teisÄ Ä¯ patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯gyja ta proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kÄjo skundas atmestinas, netenkintinas ir praÅ¡ymas dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85â87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisÄjų kolegijanusprendÄ: PareiÅ¡kÄjos M. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja                                                                                                                                                              Bronius JanuÅ¡ka RÅ«ta MiliuvienÄ Â Irena PaulauskienÄ