Legislator Case Law & Legislation
28ec6233-7d2c-40de-8545-170bdf0d642d AI generated

28ec6233-7d2c-40de-8545-170bdf0d642d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 28ec6233-7d2c-40de-8545-170bdf0d642d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

panaikinti Energetikos ministerijos 2013-06-10 iÅ¡duoto leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1839 dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

Legislator headnote

AI generated

28ec6233-7d2c-40de-8545-170bdf0d642d · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Nors LeidimÄ plėsti pareiÅ¡kėjas gavo 2012-05-23, t. y. galiojant Ä®statymo 2012-06-21 redakcijai, ir pagrįstai tikėjosi, kad jai 12 metų laikotarpiui nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos bus taikomas 2012 m. galiojęs 1,80 Lt/kWh fiksuotas tarifas, tačiau faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui bus taikomas 0,97 Lt/kWh fiksuotas tarifas, galiojęs Leidimo gaminti iÅ¡davimo metu. Tiesiogiai taikant Ä®statymo 2013-01-17 redakcijÄ ir pareiÅ¡kėjui nustatant Leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ galiojantį tarifÄ Ä¯statymas yra taikomas atgal, pakeičiant Ä®statymo 2012-06-21 redakcijoje nustatytÄ reguliavimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

AdmAdministracinė byla Nr. I-718-426/2014                                   Proceso Nr. 3-61-3-02680-2013-5                      Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2.3.1.; 74 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Broniaus JanuÅ¡kos, RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui E. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

B. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Energetikos ministerijos, ir Energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas M. B. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o:

1) panaikinti Energetikos ministerijos 2013-06-10 iÅ¡duoto leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1839 dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

2) įpareigoti Energetikos ministerijÄ 2013-06-10 iÅ¡duotame leidime gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1839 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai ir jų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės žalÄ , skaičiuojamÄ po 0,83 Lt/kWh už kiekvienÄ pareiÅ¡kėjui priklausančios neintegruoto tipo saulės elektrinės pagamintÄ ir parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo skundžiamų aktų priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

4) priteisti iÅ¡ atsakovių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1–7).Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad 2012-05-23 gavo Energetikos ministerijos iÅ¡duotÄ leidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-0927 (toliau – ir Leidimas plėsti), pastatant ir įrengiant saulės elektrinę, kurios instaliuota galia – 0,005 MW, Variakojo g. 24 Å eÅ¡uolėlių I k., Zibalų sen., Å irvintų rajone.Energetikos ministerija 2013-06-10 pareiÅ¡kėjui iÅ¡davė leidimÄ gaminti elektros energijÄ Â Â Â Â Â Â Â Nr. LG-1839 (toliau – ir Leidimas gaminti) elektrinėje, kurios tipas – saulės elektrinė integruota į pastatÄ , įrengtoji galia – 0,005 MW.

Leidime gaminti pažymėta, kad jis yra iÅ¡duotas Leidimo plėsti pagrindu. Be to, Å¡io leidimo dalyje „Leidimu reglamentuojamos veiklos sÄ lygos“ yra nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas LeidimÄ plėsti gavo 2012 m., vadovaujantis tuometinės 2012-06-21 redakcijos Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas), galiojusios nuo       2012-07-01 iki 2013-02-01, nuostatomis.

Pagrindines investicijas į saulės elektrinę Bendrovė atliko ir plėtros darbus vykdė galiojant Ä®statymo 2012-06-21 redakcijai. Leidimas gaminti buvo iÅ¡duotas     2013-03-28, t. y. po Ä®statymo 2013-01-17 redakcijos įsigaliojimo 2013-02-01.Ä®statymo 2012-06-21 redakcijos 20 str. 11 d. nustatė, kad Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis visa elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, naudojančiose atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, privalomai superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ .

Pagal Ä®statymo 2012-06-21 redakcijos 20 str. 4 d. nuostatas, fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, kiekvieniems kalendoriniams metams nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija). Pagal Ä®statymo 2012-06-21 redakcijos 20 str. 12 dalį, atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo elektros energijai gaminti paramos schemÄ sudarančių skatinimo priemonių, nurodytų Ä®statymo 3 str. 2 d., tame tarpe fiksuoto tarifo, taikymo tvarkÄ ir sÄ lygas nustato Vyriausybė.Nurodė, kad Atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Vyriausybės 2012-07-04 nutarimu Nr. 827 (toliau – ApraÅ¡as), 6.1 p. nustato, kad elektros energijos gamintojams, naudojantiems atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, Ä®statymo ir ApraÅ¡o nustatyta tvarka ir sÄ lygomis taikomas fiksuotas tarifas, kurį elektros energijos gamintojui ar gamintojų grupei nustato Komisija.

Pagal ApraÅ¡o 8.2 p. nuostatas, Å¡is Komisijos nustatytas fiksuotas tarifas taikomas elektros energijos gamintojams, kuriems leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duotas nuo 2011-05-24, kai elektrinių planuojama įrengti galia ne didesnė kaip 30 kW. ApraÅ¡o 9 punkte nustatyta, kad ApraÅ¡o 8.2 p. nurodytiems elektros energijos gamintojams taikomi leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡davimo dienÄ galiojantys Komisijos nustatyti fiksuoti tarifai. ApraÅ¡o 14.1 p. taip pat nustatyta, kad elektros energija superkama atitinkamam elektros energijos gamintojui ar jų grupei taikomais Komisijos nustatytais fiksuotais tarifais.Ä®statymo 2012-06-21 redakcijos 20 str. 7 d. buvo nustatyta, kad Komisijos teisė ir pareiga kiekvienais metais peržiÅ«rėti fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams.

Å ioje normoje taip pat buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad peržiÅ«rėti fiksuoti tarifai taikomi tik tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos. Ä®statymo 2012-06-21 redakcijoje buvo įtvirtintas toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį fiksuoto tarifo nustatymas buvo siejamas su leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo momentu. 2012 m. elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, galiojo 1,80 Lt/kWh fiksuotas tarifas, nustatytas Komisijos 2012-02-06 nutarimu Nr. 03-23.Pažymi, kad nuo 2013-02-01 įsigaliojusios Ä®statymo 2013-01-17 redakcijos 20 str. 6 d. nustatyta, kad Komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį peržiÅ«ri fiksuoto tarifo didžiausius galimus dydžius, kurie yra taikomi tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos.

Pagal aktualiÄ Ä®statymo redakcijÄ fiksuoto tarifo nustatymas yra siejamas nebe su leidimo plėsti iÅ¡davimo momentu, bet su leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu. Asmenims, iki 2012-12-31 pateikusiems praÅ¡ymus iÅ¡duoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybÄ ir iki 2012-01-31 negavusiems leidimo gaminti elektros energijÄ , yra taikoma Ä®statymo 2013-01-17 redakcijos 20 str. d., kai elektros energija iÅ¡ gamintojo superkama 12 metų laikotarpiu tarifu, kuris galios leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienÄ . Nuo 2013-01-01 iki 2013-04-01 elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia ne daugiau 10 kW, galiojo Komisijos 2012-02-28 nutarimu Nr. 03-58 nustatytas fiksuotas tarifas – 0,97 Lt/kWh.Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotame Leidime gaminti yra nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Nors LeidimÄ plėsti pareiÅ¡kėjas gavo 2012-05-23, t. y. galiojant Ä®statymo 2012-06-21 redakcijai, ir pagrįstai tikėjosi, kad jai 12 metų laikotarpiui nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos bus taikomas 2012 m. galiojęs 1,80 Lt/kWh fiksuotas tarifas, tačiau faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui bus taikomas 0,97 Lt/kWh fiksuotas tarifas, galiojęs Leidimo gaminti iÅ¡davimo metu. Tiesiogiai taikant Ä®statymo 2013-01-17 redakcijÄ ir pareiÅ¡kėjui nustatant Leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ galiojantį tarifÄ Ä¯statymas yra taikomas atgal, pakeičiant Ä®statymo 2012-06-21 redakcijoje nustatytÄ reguliavimÄ .

PareiÅ¡kėjui taikomas fiksuotas tarifas yra sumažinamas 0,83 Lt/kWh. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, Energetikos ministerija, iÅ¡duodama LeidimÄ gaminti, privalėjo užtikrinti, jog jame bÅ«tų nustatytas Leidimo plėtrai iÅ¡davimo dienÄ galiojęs tarifas. PrieÅ¡ingu atveju, yra pažeidžiami teisės aktai ir pareiÅ¡kėjos teisėti lÅ«kesčiai bei interesai.PareiÅ¡kėjos vertinimu, Ä®statymo pakeitimo įstatymo nuostatos galėjo bÅ«ti pradėtos taikyti tik nuo 2013-02-01 ir negalėjo bÅ«ti taikomos jokiems santykiams, susiklosčiusiems iki 2013-02-01.

Energetikos ministerija, iÅ¡duodama LeidimÄ gaminti ginčijamoje dalyje, neteisėtai jau susiklosčiusiems administraciniams teisiniams santykiams pritaikė Ä®statymo pakeitimo įstatymo nuostatas ir taip pažeidė konstitucinį lex retro non agit principÄ . Ginčijama Leidimo gaminti dalis taip pat pažeidžia teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo bei sÄ Å¾iningumo principus. PareiÅ¡kėjui gavus LeidimÄ plėsti, su kurio iÅ¡davimo momentu pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ buvo siejamas elektros energijos supirkimo tarifo nustatymas, jai buvo sukurtas teisėtas lÅ«kestis, jog, iÅ¡pildžius nustatytas sÄ lygas, visÄ 12 metų laikotarpį bus taikomas tas pats tarifas.

BÅ«tent Å¡is teisėtas lÅ«kestis didžiÄ ja dalimi ir suponavo pareiÅ¡kėjo apsisprendimÄ Ä¯gyvendinti projektÄ ir atlikti didelės vertės investicijas. Tik žinodamas garantuotÄ elektros energijos supirkimo tarifÄ , asmuo gali vertinti savo bÅ«simas investicijas, rengti verslo planÄ , kreiptis į finansų institucijas dėl energetikos projekto finansavimo ir kt. Energetikos ministerijos iÅ¡duotas Leidimas gaminti, pagal kurį energijos supirkimo tarifas buvo fiksuojamas Leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ , lėmė tiek teisėtų lÅ«kesčių, tiek teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principų pažeidimÄ .

Energetikos ministerija, iÅ¡duodama pareiÅ¡kėjui LeidimÄ gaminti, pagal kurį energijos supirkimo tarifas buvo fiksuojamas Leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ , akivaizdžiai elgėsi nesÄ Å¾iningai.PareiÅ¡kėjas taip pat paaiÅ¡kino, jog patiria žalÄ negautų pajamų forma, kuriÄ sudaro elektros energijos supirkimo tarifų skirtumas tarp Leidimo plėtrai ir Leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu galiojusių tarifų. Pažymėjo, kad iki 2013-07-09 pareiÅ¡kėjas savo saulės elektrinėje yra pagaminęs 1 500 kWh elektros energijos, kas sudaro 1 245 Lt žalÄ negautų pajamų forma (1 500 kWh x 0,83).

PareiÅ¡kėjo teigimu, ginčo atveju yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2013, Nr. 12-560) 6 str. nuostata, tiek kiek jis įtvirtino naujÄ fiksuotų tarifų dydžio nustatymo principÄ , atitinka KonstitucijÄ (b. l. 58–64).Atsakovė Energetikos ministerija, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 20–27, 35–42).

Pagrįsdama savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad Leidime gaminti nurodomos leidimu reglamentuojamos tokios sÄ lygos – vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių, patvirtintų Å«kio ministro 2001-12-18 įsakymu Nr. 380 (toliau – ir Taisyklės), VII skyriuje nurodytas veiklos sÄ lygas. Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis taip pat buvo nurodoma ir iki Ä®statymo 2013-01-17 pakeitimų įsigaliojimo dienos pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotame Leidime plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ .Pažymėjo, kad Seimas, įvertinęs susiklosčiusiÄ situacijÄ atsinaujinančios energetikos sektoriuje, kuomet galimų įrengti mažųjų saulės Å¡viesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia (įvertinant Ministerijai pateiktus praÅ¡ymus dėl leidimų Å¡ių elektrinių plėtrai) artėjo prie 500 MW ir galėjo sÄ lygoti papildomÄ kasmetinį vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikį, virÅ¡ijantį 400 mln.

Lt, Ä®statymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu pakeitė Ä®statymo 13 str. 3 d. bei joje numatė, kad saulės Å¡viesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtoji suminė galia iki 2020 m. turi bÅ«ti padidinta iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, kurioms leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duoti pagal praÅ¡ymus, pateiktus iki 2012-12-3. Pasiekus 10 MW saulės Å¡viesos energijos elektrinių įrengtÄ jÄ galiÄ , Vyriausybė turi parengti ir patvirtinti tolesnės saulės Å¡viesos energijos elektrinių plėtros tvarkos apraÅ¡Ä , atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos tarÅ¡os mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus.Ä®statymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas buvo parengtas siekiant užtikrinti sklandų Ä®statymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatų įgyvendinimÄ .

Ä®statymo įgyvendinimo įstatymo rengėjų nuomone, buvo bÅ«tina imtis priemonių, kurios padėtų užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ ir iÅ¡vengti elektros energijos kainų didėjimo. Atkreipė dėmesį, kad Elektros energetikos įstatymo 14 str. 2 d. numato, kad energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių skatinimas bÅ«tų taikomas atsižvelgiant į ekonominio pagrįstumo, mažiausių sÄ naudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijus.Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas.

Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – tai universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija. Konstitucija yra vientisas aktas, tad teisinės valstybės principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose ir yra aiÅ¡kintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio. Konstitucinis teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi bÅ«ti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, paisoma prigimtinio teisingumo, kad visos valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančios institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausiÄ teisinę galiÄ ir kad visi teisės aktai turi atitikti KonstitucijÄ .

Konstitucinis teisinės valstybės principas yra neatsiejamas ir nuo teisingumo principo. Konstitucinis Teismas 1995-12-22 nutarime konstatavo, kad teisingumas yra vienas iÅ¡ pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Jis gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os.

Taigi Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas yra neatsiejamas nuo teisingumo imperatyvo ir atvirkščiai. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Teisingumo negalima pasiekti tenkinant tik vienos grupės interesus ir kartu paneigiant kitų interesus. Pabrėžtina, kad Konstitucijoje įtvirtintos vertybės sudaro darniÄ sistemÄ , tarp jų yra pusiausvyra.

Konstitucijos saugomų vertybių sandÅ«roje bÅ«tina rasti sprendimus, užtikrinančius, kad nė viena iÅ¡ tokių vertybių nebus paneigta ar nepagrįstai apribota. Kitaip bÅ«tų pažeista Konstitucijos saugomų vertybių pusiausvyra, konstitucinis atviros, darnios pilietinės visuomenės imperatyvas, konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2002-10-23 nutarimas).Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad vieÅ¡ojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sÄ lygų (Konstitucinio Teismo 1997-05-06, 2005-05-013, 2006-09-21 nutarimai).

VieÅ¡asis interesas yra dinamiÅ¡kas, kintantis (Konstitucinio Teismo 2005-07-08, 2006-09-21, 2007-05-15 nutarimai), dėl to valstybė gali, o tam tikrais atvejais ir turi, keisti (plėsti, siaurinti arba kitaip koreguoti) Å«kinės veiklos reguliavimÄ .Pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Seimas, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, ir Vyriausybė, kaip vykdomosios valdžios institucija, turi labai plačiÄ diskrecijÄ formuoti ir vykdyti valstybės ekonominę politikÄ (kiekvienas pagal savo kompetencijÄ ) ir teisės aktais atitinkamai reguliuoti Å«kinę veiklÄ .Pažymi, kad įstatymų leidėjas turi diskrecijÄ imtis bÅ«tinų priemonių, kurios padėtų užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ ir iÅ¡vengti elektros energijos kainų didėjimo.

Å iÄ diskrecijÄ objektyviai lemia tai, kad po Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo įsigaliojimo atsinaujinančios energetikos plėtra tapo nedarni: vienintelė plačiai vystoma technologija Å¡iuo laikotarpiu – saulės Å¡viesos energijos elektrinės. Ministerijai buvo pateikiami tÅ«kstančiai praÅ¡ymų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ne didesnės kaip 30 kW galios elektrines. Tuo atveju, jei visi saulės elektrinių projektai, kuriems yra iÅ¡duoti leidimai arba pateikti praÅ¡ymai juos iÅ¡duoti, bÅ«tų įgyvendinti, Å¡iose elektrinėse pagamintÄ elektros energijÄ superkant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytų tarifu, ženkliai padidėtų elektros energijos kaina vartotojams (informacija pateikta lentelėje žemiau).

Tai paliestų ne tik fizinius asmenis, vartojančius elektros energijÄ savo Å«kiniams poreikiams, bet ir įmones, kurių gaminamos produkcijos bei teikiamų paslaugų kainai, taigi ir konkurencingumui didžiulę įtakÄ turi elektros energijos kaina.Atsakovė nurodo, kad teisinio reguliavimo pakeitimu nebuvo pažeistas lex retro non agit principas. Nors Lietuvos Respublikoje teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjui nėra tiesiogiai suteikta (tačiau nėra ir tiesiogiai uždrausta) teisė leisti retroaktyvius (grįžtamÄ jÄ galiÄ turinčius) teisės aktus, tiek teisės teorijoje, tiek ir praktikoje ji pripažįstama.

Reikalavimas, kad įstatymas neturėtų grįžtamosios galios, nėra absoliutus. Ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisės principų saugomos vertybės įgyja prioritetÄ lex retro non agit atžvilgiu. Konkuruojant keliems teisės principams, taigi ir sveriant kelis teisinius gėrius, svarbu nepamirÅ¡ti, kad vieno iÅ¡ jų ribojimas turi bÅ«ti proporcingas kito svarbai.Savo pozicijÄ atsakovė taip pat pagrindė Konstitucinio teismo nutarimuose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais bei Europos teisingumo teismo jurisprudencija.Atsakovė tai pat nesutinka, kad pareiÅ¡kėjo nurodyta žala kilo dėl teisino reguliavimo pasikeitimo.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys praÅ¡omos priteisti žalos dydį bei faktÄ . Pažymėjo, kad Energetikos ministerija yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, savo veikloje privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais, todėl iÅ¡duodama skundžiamÄ LeidimÄ gamybai, negalėjo pasielgti kitaip. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas įgalinimų ribų kriterijų apibrėžiantis ultra vires principas.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas patvirtino skunde iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti.Skundas atmestinas.Nustatyta, kad Energetikos ministerija M.

B. 2012-05-23 iÅ¡davė LeidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-0927 saulės elektrinėje, įrengtoje Variakojo g. 24, Å eÅ¡uolėlių I k., Zibalų sen., Å irvintų rajone, kurios instaliuotoji galia 0,005 MW (b. l. 8).PareiÅ¡kėjas 2013-04-15 Energetikos ministerijai pateikė praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje, t. y. gaminti elektros energijÄ elektrinėje, įrengtoje Variakojo g. 24, Å eÅ¡uolėlių I k., Zibalų sen., Å irvintų rajone, kurios numatoma įrengtoji galia 0,005 MW (b. l. 29).

Energetikos ministerija 2013-06-10 iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui LeidimÄ gaminti elektros energijÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. LG-1839 saulės elektrinėje, kurios įrengtoji galia 0,005 MW, esančioje Variakojo g. 24, Å eÅ¡uolėlių I k., Zibalų sen., Å irvintų rajone ir jame nustatė, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (b. l. 14). IÅ¡ teismui pateikto skundo motyvų bei jame nurodytų argumentų matyti, kad savo reikalavimus pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, jog nuo 2013-02-01 pakeitus teisinį reglamentavimÄ , nustatantį saulės elektrinių pagamintos elektros energijos supirkimo tarifų taikymÄ , buvo pažeisti teisinio apibrėžtumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir proporcingumo principai, taip pat principas lex retro non agit.

PareiÅ¡kėjo teigimu, nusprendusi vykdyti elektros energijos iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių gamybos veiklÄ , jis turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, kad pagaminta elektros energija bus superkama taikant fiksuotÄ tarifÄ , kuris nebus keičiamas visos veiklos vykdymo metu.Vertinant pareiÅ¡kėjo skundo motyvus pažymėtina, kad iki 2013-02-01 galiojusiame Ä®statymo 20 str. 1 d., 7 ir 8 d. buvo nustatyta, kad elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už nustatytÄ tarifÄ , vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, kuris taikomas 12 metų nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos, o tarifus nustato ir peržiÅ«ri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir jų galimi didžiausi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms Leidimas plėtrai iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos. Pagal nurodytas Ä®statymo nuostatas, iki 2013-02-01 atitinkamam Å«kio subjektui taikomo fiksuoto elektros energijos supirkimo tarifo nustatymo momentas buvo siejamas su leidimo plėsti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo diena. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjui Leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-0927 buvo iÅ¡duotas 2012-05-23 (b. l. 8).Nuo 2013-02-01 įsigaliojus Ä®statymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui (2013-01-17 įstatymo Nr. XII-169 redakcija), pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iÅ¡ elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas.

Ä®statymo            20 str. 6 d. nustatyta, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ . Atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiÅ«rimi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai.

PeržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos. PareiÅ¡kėjui Leidimas gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1839 buvo iÅ¡duotas 2013-06-10 (b. l. 14).Taigi, nagrinėjamu atveju susidarė tokia teisinė ir faktinė situacija, kai Leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡davimo metu galiojo teisinis reguliavimas, nustatantis, kad pagamintos elektros energijos supirkimo tarifas nustatomas pagal Å¡io leidimo iÅ¡davimo metu galiojusį reglamentavimÄ , o leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo metu – pagal Å¡io leidimo iÅ¡davimo metu galiojantį reglamentavimÄ .

Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, keisdamas teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡imčių, taikomų Å«kio subjektams, kuriems leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duoti iki 2013-02-01, nenustatė. PareiÅ¡kėjo teigimu, tokiu bÅ«du buvo pažeistas teisinio apibrėžtumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir proporcingumo principai, taip pat principas lex retro non agit.Vertinant pareiÅ¡kėjo keliamo ginčo pobÅ«dį pažymėtina, kad iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų paskirtis – užtikrinti asmens pasitikėjimÄ valstybe ir teise.

Teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų bÅ«ti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turi įtakos, bÅ«tų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos (Konstitucinio Teismo 2013-02-15 nutarimas). Å ie principai taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos. Be to, pagal Å¡iuos principus teisinį reguliavimÄ galima keisti tik laikantis iÅ¡ anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, bÅ«tina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lÅ«kesčių (Konstitucinio Teismo 2008-12-24, 2011-12-22, 2013-02-15 nutarimai).

Pagal principÄ lex retro non agit, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ (Konstitucinio Teismo 2007-11-29, 2011-10-25 nutarimai).Kita vertus, Konstitucija numato galimybę riboti asmens teises ir laisves, jei yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų: tai daroma įstatymu, ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-05-13 nutarimai).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra ne kartÄ pripažinta, kad teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas nėra absoliutus, nes jo ginamas interesas gali bÅ«ti nusveriamas konkuruojančių principų (2008-02-20,     2011-12-22 ir 2013-02-15 nutarimai). Teisėtas lÅ«kestis negali bÅ«ti absoliučiai siejamas su galiojančių teisės normų gramatiniu aiÅ¡kinimu. Tai, kad Å¡is principas nėra absoliutus, patvirtina ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika (2013-03-21 sprendimas Magdeburger Muhlenwerke GmbH prieÅ¡ Finanzamt Magdeburg Nr. C-129/12; 2011-11-22 sprendimas Nyderlandai prieÅ¡ TarybÄ Nr. C-110/97; 1991-02-21 sprendimas Zucherfabrik Suderdithmarshen ir Zuckergabrik Soest Nr. C-143/88 ir C-92/89).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-12-23 nutartyje (adm. b.

Nr. A143-2834/2013) pateikė ir nagrinėjamai bylai aktualų aiÅ¡kinimÄ , t. y. konstatavo, kad teisinio reglamentavimo atsinaujinančių energetikos iÅ¡teklių srityje pakeitimas ir sumažintų pagamintos elektros energijos supirkimo tarifų taikymas yra pagrįstas teisėtu tikslu – vieÅ¡uoju interesu, konstitucine vertybe apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 46 str. 5 d.), nes Ä®statymo nuostatų pakeitimais siekta užkirsti keliÄ Å¾enkliam elektros energijos tarifo vartotojams didėjimui.

Valstybė turi pareigÄ Å«kinę veiklÄ reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.). Ūkinės veiklos reguliavimas priskirtinas plačiai įstatymų leidėjo diskrecijai, todėl bendros tautos gerovės turinys ir atitinkamai jÄ užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei dinamiÅ¡kumÄ , visÄ laikÄ negali bÅ«ti vienodas ir gali kisti. Reguliuojant Å«kinę veiklÄ , taip pat bÅ«tina laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principų (Konstitucinio Teismo 2005-05-13, 2006-05-31, 2008-12-04 nutarimai).

Nagrinėjamoje byloje yra analizuojamas specifinės valstybės srities – skatinimo priemonių (tam tikros formos paramos) energetikos sektoriuje skyrimo – teisinis reguliavimas. Å ios priemonės iÅ¡ esmės finansuojamos paskirstant vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas. BÅ«tent tai, kad ginčas yra susijęs su valstybės parama energetikos srityje, lemia itin plačiÄ Ä¯statymų leidėjo diskrecijÄ jÄ reguliuoti, ypač atsižvelgiant į visuomeninių santykių, viešųjų interesų pokyčius.

Tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia, vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ . PrieÅ¡ingai, jis turi bÅ«ti įgyvendintas nevirÅ¡ijant to, kas yra bÅ«tina Å¡iam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lÅ«kesčių, kad esama situacija apskritai iÅ¡liks nepakitusi ir kad nebus priimti teisės aktų pakeitimai, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių.

Tačiau tokie pakeitimai turi bÅ«ti adekvatÅ«s siekiamiems tikslams ir negali paneigti įgytų teisių esmės, pažeisti proporcingumo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad įstatyme nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad Å¡ios priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia jiems pasiekti (Konstitucinio Teismo 2012-06-29 nutarimas). Be to, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nuomone, įgytos teisės esmė negali bÅ«ti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas, net ir atlikus jos turinį lemiančius pakeitimus, iÅ¡lieka prasmingas, teisės turėtojas pakankamai reikÅ¡minga ir adekvačia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus.Vertindamas byloje esančių įrodymų visumÄ , teismas konstatuoja, kad net ir pakeitus ginčui aktualų teisinį reglamentavimÄ , skatinimo sistemos priemonių taikymas nebuvo visiÅ¡kai panaikintas, nes nustatytas fiksuotas tarifas ir toliau taikomas dvylika metų (Ä®statymo 20 str. 6, 7 d.).

Taip pat pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog tolesnis įrengtos saulės elektrinės eksploatavimas iÅ¡ esmės bÅ«tų praradęs ekonominę prasmę (pvz., akivaizdžiai nuostolingas) ir negalėtų net minimaliai užtikrinti intereso, kurio buvo siekta įgyjant leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos. Atsižvelgiant į tai, negali bÅ«ti konstatuota, kad nuo 2013-02-01 pakeitus teisinį reglamentavimÄ yra paneigiama, remiantis iki 2013-02-01 galiojusia Ä®statymo redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas.

PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad vykdo elektros energijos gamybÄ ir iÅ¡ Å¡ios veiklos tikisi gauti realių pajamų. Ä®vertinusi iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos pateiktÄ nagrinėjamai bylai aktualų teisės normų taikymo aiÅ¡kinimÄ ir atsižvelgusi į byloje susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , t. y. kad Leidimas gaminti elektros energijÄ pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas po 2013-02-01, jokių įrodymų, sudarančių pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad tolesnis saulės elektrinės eksploatavimas iÅ¡ esmės yra praradęs ekonominę prasmę (pvz., akivaizdžiai nuostolingas) ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio pareiÅ¡kėjas siekė, įgydamas leidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus (kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos), pareiÅ¡kėjas nepateikė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo susiklosčiusiÄ situacijÄ vertinti kitaip, nei nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija.

Teismo nuomone, jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad buvo paneigta pareiÅ¡kėjo, remiantis iki 2013-02-01 galiojusia Ä®statymo redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas, byloje nėra. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama Energetikos ministerijos 2013-06-10 leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1839 dalis yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis jo iÅ¡davimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pagrįsta teisės aktais, todėl tenkinti skundo reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡oma panaikinti Leidimo gaminti elektros energijÄ , dalį nėra pagrindo.PareiÅ¡kėjo skunde pareikÅ¡tas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra iÅ¡vestinis reikalavimo panaikinti Leidimo dalį atžvilgiu.

Teismui konstatavus, kad 2013-06-10 Leidimas gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1839 yra pagrįstas, atmestinas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas, įpareigoti Energetikos ministerijÄ pakeisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ jo nurodytu bÅ«du.PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės jo nurodyti bÅ«du apskaičiuotÄ turtinę žalÄ .Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. sakoma, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 str.).

Tačiau vieÅ¡oji atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti kitų atsakomybės sÄ lygų buvimÄ .Teismui konstatavus, kad Energetikos ministerija iÅ¡duodama pareiÅ¡kėjui LeidimÄ gaminti elektros energijÄ veikė savo kompetencijos ribose ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė, nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo analizuoti, ar egzistuoja kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos, o pareiÅ¡kėjo skundo dalis dėl turtinės žalos priteisimo atmestina kaip nepagrįsta.PareiÅ¡kėjas taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Ä®statymo pakeitimo įstatymo 6 str. tiek, kiek jame įtvirtintas naujas fiksuotų tarifų dydžių nustatymo principas, atitinka KonstitucijÄ . Tačiau, teismo vertinimu, Å¡is praÅ¡ymas nėra pagrįstas.Konstitucijos 110 str. 1 d.

įtvirtinta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas spręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka KonstitucijÄ (Konstitucijos 110 str. 2 d.). AnalogiÅ¡kas kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ pagrindas įtvirtintas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d.

Proceso dalyvio praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ yra tik vada spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , tačiau jame iÅ¡dėstyti argumentai teismo nesaisto ir praÅ¡ymo pagrįstumÄ teismas vertina savarankiÅ¡kai. Klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija, todėl pagrindu kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-14 nutartis a. b.

Nr. A261-997/2009, 2009-01-30 nutartis a. b.              Nr. A756-152/2009). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinei teisėjų kolegijai, nagrinėjusiai administracinę bylÄ Nr. A143-2834/2013, kurioje taip pat buvo praÅ¡oma kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , abejonių dėl Ä®statymo pakeitimo ir papildymo įstatymo atitikties Konstitucijai nekilo. Tokių abejonių nekyla ir teisėjų kolegijai, nagrinėjančiai pareiÅ¡kėjo pateiktÄ skundÄ , todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismÄ .

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nuostatas, teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯gyja ta proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas, netenkintinas ir praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegijanusprendė: PareiÅ¡kėjos M. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                                              Bronius Januška Rūta Miliuvienė  Irena Paulauskienė