Legislator Case Law & Legislation
28eb47a7-4d8b-404a-b01a-64b7fdcf1bc6 AI generated

28eb47a7-4d8b-404a-b01a-64b7fdcf1bc6 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 28eb47a7-4d8b-404a-b01a-64b7fdcf1bc6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. 2-1852-986/2019 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02383-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 3.1.7.4; 3.2.6.5 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 19 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant: ieškovui R. Ž., jo atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei, atsakovės akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ atstovui advokatui Domui Pakėnui, trečiajam asmeniui G.

Legislator headnote

AI generated

28eb47a7-4d8b-404a-b01a-64b7fdcf1bc6 · Kauno apylinkės teismas: Be to ieÅ¡kovas nesilaikė Augalų apsaugos įstatymo 14 straipsnio reikalavimų, neįsitikino kokį produktÄ ketino panaudoti ir jį iÅ¡purÅ¡kė. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė augalų apsaugos žurnalo, nors jį privaloma jam pildyti. Be to nėra duomenų, kaip apskaičiuotas derlingumas. Pažymi, kad besiribojančių sklypų derlingumai gali skirtis, todėl patikimi yra Statistikos departamento duomenys, pagal kuriuos žieminių kviečių derlingumas Kėdainių r. 2017 m. buvo 5,54 t/ha.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2-1852-986/2019 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02383-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 3.1.7.4; 3.2.6.5 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 19 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant: ieškovui R. Ž., jo atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei, atsakovės akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ atstovui advokatui Domui Pakėnui, trečiajam asmeniui G.

N., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau AB) „Kauno grÅ«dai“ dėl nuostolių atlyginimo. Teismas nustatė: ieÅ¡kovas R. Ž. pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovės AB „Kauno grÅ«dai“ priteisti 11302 Eur nuostolių atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jis turi registruotÄ Å«kį, kurį įgaliojimo pagrindu valdo ir naudoja jo tėvas A.

Ž., įgaliojimas galiojo iki 2018 m. Vieno žemės sklypo, 17,7710 ha ploto savininkai yra jo tėvai, o kito, 7,1989 ha ploto žemės sklypo savininkai yra jis ir jo sesuo. Sesers žemės sklypÄ jis dirba pagal 2013 m. raÅ¡ytinį susitarimÄ , o tėvų sklypÄ â€“ pagal žodinį susitarimÄ . Å iuose žemės sklypuose jis 2017 m. augino žieminius javus, deklaruotas plotas yra 22,19 ha. Nuo 2012 m. konsultacijas, susijusias su augalų auginimu, jam teikia AB „Kauno grÅ«dai“ agronomas – konsultantas R.

P., todėl turi didelį pasitikėjimÄ Ä¯mone. 2017 m. birželio 6 d. jo tėvas nuvyko konsultacijai dėl žieminių kviečių pasėlio nupurÅ¡kimo nuo ligų. Konsultantas juos pasiÅ«lė purkÅ¡ti produktais „Terra“, „Maredo“ ir „Leander“, Å¡ie produktai buvo įraÅ¡yti į AB „Kauno grÅ«dai“ prekybos vietos augalų apsaugos produktų žurnalÄ . Tačiau AB „Kauno grÅ«dai“ sandėlio darbuotojas G. N. vietoje preparato „Leander“ nurodė kitÄ produktÄ â€žLeopard“ ir jį pardavė.

TÄ pačiÄ dienÄ gautais preparatais žieminiai kviečiai buvo nupurkÅ¡ti. Po dviejų savaičių kviečiai rasti pageltę, atrodė apdeginti. AiÅ¡kinantis situacijÄ paaiÅ¡kėjo, kad PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta priemonė „Leopard“ yra ne fungicidas, o herbicidas, kuris pražūtingas kviečių pasėliams. R. P. pripažino sandėlio darbuotojo klaidÄ , pasiÅ«lė gaivinti kviečius, nemokamai pateikė tam priemonių. Tačiau Å¡ios priemonės nepagerino kviečių bÅ«klės, prieÅ¡ingai nutolino kviečių nuėmimo laikÄ ir padidino jų drėgnumÄ .

Be to buvo patirta papildomų išlaidų dėl šių priemonių išbarstymo. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto specialistai įvertino pasėlių būklę ir nustatė, kad lauke siekta išauginti 8 t/ha žieminių kviečių derlių. Nustatyta, kad apie 60 proc. varpų buvo neužmezgusios dėl klaidingai panaudoto preparato, kuris visiškai nesunaikino, tačiau labai suprastino žieminių kviečių būklę. Nurodo, kad iš žemės sklypo gavo 94,285 t. derlių, kas iš 22,19 ha sudaro 4,25 t/ha.

Kviečių pardavimo kaina 142,67 Eur, bendros pardavimo pajamos yra 13451,28 Eur. Patirtus nuostolius skaičiuoja pagal Å«kininko A. D., kuris augino kviečius ir susisiejančiame lauke, pasiektÄ derlingumÄ , kuris yra 7,82 t/ha. Taigi kviečių derliaus nuostoliai yra 3,57 t/ha, kas iÅ¡ 22,19 ha skaičiuojant po 142,67 Eur/t pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 11302 Eur. IeÅ¡kovas R. Ž. teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad jo vardu buvo deklaruotas 22,19 ha žemės plotas, kurį apima du žemės sklypai.

Jo tėvas A. Ž. Å«kininkauja 10-13 metų. Tėvas veikdamas įgaliojimo pagrindu, kreipėsi į AB „Kauno grÅ«dai“, kur jam paskyrė preparatus. Kaimyno Å«kininko A. D. vienas iÅ¡ žemės sklypų yra Å¡alia. Tėvas taip pat purÅ¡kė ir javus, jis prie jų purÅ¡kimo neprisidėjo. IeÅ¡kovo atstovė advokatė Rima Å migelskytė prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ esmės ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais papildomai nurodydama, kad ieÅ¡kovas taip pat patyrė papildomų darbo sÄ naudų gaivindamas kviečius AB „Kauno grÅ«dai“ skirtais preparatais, tačiau jų priteisti nepraÅ¡o.

IÅ¡ 22,19 ha ploto lauko, pagal panaudotÄ auginimo metodikÄ buvo tikėtasi pasiekti 8 t/ha žieminių kviečių derlingumÄ . Kadangi panaudoto preparato „Leopard“ norma buvo panaudota mažesnė, nei skirta sunaikinti kviečius, buvo pažeisti augalų stiebai, neiÅ¡sivystė varpos ir dėl to sumažėjo derlingumas. Jie reikalauja gerokai mažiau nei nurodė liudytoja G. K. – pagal jÄ buvo galima tikėtis ir didesnio nei 8 t/ha, iki 10 t/ha derlingumo. Atsakovė AB „Kauno grÅ«dai“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodydama, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

IÅ¡ esmės nesutinka su ieÅ¡kiniu dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų nebuvimo. IeÅ¡kovas nepateikė jokių atsakovės neteisėtus veiksmus patvirtinančių įrodymų, nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė, kurie bÅ«tų nulėmę žalos atsiradimÄ . Tai kad atsakovė konsultavo ieÅ¡kovÄ (jo atstovÄ ), ieÅ¡kovo neįpareigojo preparato pirkti ir juo labiau jį naudoti neskaitant etikečių. Atsakovė neatsako už ieÅ¡kovo netinkamÄ priemonių panaudojimÄ . Neatitikimas tarp apsaugos produktų įraÅ¡ytų į AB „Kauno grÅ«dai“ prekybos vietos apsaugos produktų žurnalÄ ir įsigytų apsaugos produktų nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas įsigijo ne tuos produktus, kurių norėjo, ar kad tuos produktus įsigijo dėl atsakovės, o ne savo, valios ir kaltės. Kadangi produktas buvo parduotas profesionaliam vartojimui, todėl už tinkamÄ priemonių panaudojimÄ atsako juos įsigijęs asmuo.

IeÅ¡kovas buvo absoliučiai nerÅ«pestingas ir neapdairus, ant įsigytos priemonės buvo įvardinta jo naudojimo paskirtis. Etiketėje nėra paraÅ¡yta, kad jis skirtas kviečių apsaugai. Pažymi, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas kreditorius, atlygintini nuostoliai mažinti proporcingi kreditoriaus kaltei ar skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės. Taip pat nesutinka dėl nuostolių dydžio, juos negalima skaičiuoti nei pagal Å«kininko A. D. vidutinį derlingumÄ , nei pagal respondentinių Å«kių derlingumo analizę.

Derlingumas galėtų bÅ«ti skaičiuojamas pagal žieminių kviečių derlingumÄ Kauno apskrityje, kuris 2017 m. buvo 5,34 t/ha., kas atsižvelgus į 142,67 Eur kviečių kainÄ , negautos pajamos sudarytų 3450,77 Eur sumÄ . Atsakovės atstovas advokatas Domas Pakėnas praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė pripažįsta, kad įvykus žmogiÅ¡kajai klaidai perduotas ne tas produktas. Sutinka, kad atsakovė pardavė ne tÄ produktÄ . Tačiau dėl to atsako ieÅ¡kovas, nes jis turėjo įsitikinti, kas jam parduodama, jis yra profesionalus naudotojas.

Be to ieÅ¡kovas nesilaikė Augalų apsaugos įstatymo 14 straipsnio reikalavimų, neįsitikino kokį produktÄ ketino panaudoti ir jį iÅ¡purÅ¡kė. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė augalų apsaugos žurnalo, nors jį privaloma jam pildyti. Be to nėra duomenų, kaip apskaičiuotas derlingumas. Pažymi, kad besiribojančių sklypų derlingumai gali skirtis, todėl patikimi yra Statistikos departamento duomenys, pagal kuriuos žieminių kviečių derlingumas Kėdainių r. 2017 m. buvo 5,54 t/ha.

Nurodė, kad nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo priežastinio ryÅ¡io, atsakovės veiksmai nenulėmė žalos atsiradimo, jÄ nulėmė ieÅ¡kovo neteisėti veiksmai, kadangi ieÅ¡kovas turėjo įvertinti kÄ gavo, prieÅ¡ purÅ¡kiant perskaityti etiketę. BÅ«tent tai didžiÄ ja dalimi ir nulėmė žalos atsiradimÄ . Atsakovė turėjo teisę parduoti pesticidus ieÅ¡kovui, kuris veikė per įgaliotÄ asmenį, tai vyko iÅ¡ metų į metus. Be to abi Å¡alys yra verslininkai, nes ieÅ¡kovas yra Å«kininkas ir jis pagal CK 2.4 straipsnį laikomas verslininku.

Nurodo kad nėra vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – teisinio priežastinio ryÅ¡io, nes jį nutraukė paties ieÅ¡kovo neteisėtas veikimas, kadangi jis nesilaikė Augalų apsaugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Jis privalėjo įsitikinti, kad naudoja tinkamus pesticidus, perskaityti jų naudojimo instrukcijÄ . A. Ž. pripažino, kad jis į tarÄ nežiÅ«rėjo, instrukcijų neskaitė, jos turinį supylęs iÅ¡purÅ¡kė jį ant kviečių. Todėl toks įstatymo pažeidimas nutraukė priežastinio ryÅ¡io grandinę.

Pažymėjo, kad kai neteisėtus veiksmus atlieka ne asmuo, užsiimantis Å«kininkavimu, o kitas asmuo, tai didina žalos atsiradimo rizikÄ . Veikiant pagal įgaliojimÄ laikoma, kad veikia ieÅ¡kovas. Kadangi įgaliotas asmuo negalėjo naudoti pesticidų, todėl neigiamos pasekmės kyla bÅ«tent ieÅ¡kovui. Pasisakydamas dėl žalos dydžio nurodė, kad sklypų derlingumai gali skirtis, be to nėra žinoma, kokias kviečių rūšis augino ieÅ¡kovas ir liudytojas E. D., nėra žinoma ar vienodai jais buvo rÅ«pintasi.

IeÅ¡kovo nurodomas derlingumas yra tik prielaida, ir jei teismas nuspręs priteisti visÄ ar dalį žalos, turėtų remtis oficialias duomenimis iÅ¡ Kėdainių rajono. Trečiasis asmuo G. N. paaiÅ¡kino, kad žurnale konsultantas įraÅ¡o, kokia produkcija yra reikalinga. Tačiau jis skubėdamas į sÄ skaitÄ Ä¯rašė ir pardavė ne tÄ produktÄ , kuris buvo iÅ¡raÅ¡ytas, t. y. vietoje „Leander“ pardavė „Leopard“. Žino, kad „Leander“ yra fungicidas ir skirtas purkÅ¡ti nuo ligų, o „Leopard“ yra fungicidas ir skirtas kitam tikslui.

Liudytoju apklaustas A. Ž. paaiÅ¡kino kad jis padeda sÅ«nui Å«kininkauti. 2017 m. birželio 6 d. jis atvyko pas agronomÄ â€“ konsultantÄ R. P., ten pirkdavo trÄ Å¡as, preparatus. Jam tuo metu reikėjo preparatų nuo ligų. Dėl to konsultuotas ir nupirkęs preparatus nuvažiavo į laukÄ , kur preparatus iÅ¡purÅ¡kė. Rezultatas pasimatė po dviejų savaičių. Vėl nuvažiavęs pas R. P. paaiÅ¡kino situacijÄ . 2017 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į Žemdirbystės institutÄ su praÅ¡ymu apžiÅ«rėti laukÄ .

Jis buvo įsitikinęs, kad jam buvo perduoti tinkami preparatai, pasitikėdamas jis neskaitė etikečių nei atsiimant, nei nupurškiant. Augalų apsaugos žurnalo neišsaugojo, neatsimena ar jį pildė. Žemės ūkyje kartu su sūnumi dirba nuo 2007 m., augalus purškia tik nuo 2012 m., nes pradžioje ūkis buvo ekologinis. Supranta, kad herbicidai skirti naikinti piktžoles, fungicidai skirti kovai su ligomis, insekticidai nuo kenkėjų, jų apibendrintas pavadinimas yra pesticidai. Liudytoja apklausta vyresnioji mokslo darbuotoja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto dirvožemio ir augalininkystės skyriaus darbuotoja G.

K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji yra biomedicinos mokslų daktarė, turi specialių žinių vertinti pasėlius. Nurodė, kad į jÄ kreipėsi R. Ž. Nuvykus į pasėlių vietÄ buvo nustatyta, kad apie 60 proc. javų varpų yra tuščios, o tai įtakojo netinkamo preparato – „Leopard“ panaudojimas. Laukas buvo vertintas kelios savaitės prieÅ¡ jo pjÅ«tį, buvo apžiÅ«rėta ne viena lauko vieta. Dalis varpų nebuvo užmegstos, tuščios varpos buvo pabalusios.

Vietoje fungicido buvo panaudotas herbicidas, kuris skirtas piktžolių naikinimui. Pagal Å«kininko pateiktÄ technologijÄ buvo orientuotasi į 8 t/ha derlių, jis pagal pasėlių tankumÄ neturėjo bÅ«ti mažesnis nei 8 t/ha, galėjo bÅ«ti ir 10 t/ha. 2017 m. buvo derlingi, derlius turėjo bÅ«ti nuimtas rugpjūčio mėnesį. Jos nuomone 8 t/ha derlingumas Å¡iam laukui nebÅ«tų per didelis. Liudytoju apklaustas A. D. paaiÅ¡kino, kad jo vienas iÅ¡ turimų laukų, esančių (duomenys neskelbtini), ribojasi su Ž. lauku.

Å iame lauke jis augina kviečius, lauko derlingumas 60,6 balo. Jis matė skirtumus jo ir Ž. lauke, jame javai buvo nugeltę. Savo su ieÅ¡kovu besiribojančio lauko derlingumo jis nežino, žino tik bendrÄ savo laukuose augintų žieminių kviečių derlingumÄ , jis yra 7,82 t/ha. Žieminius kviečius augina skirtinguose plotuose, jų yra apie 20, bendras plotas apie 200 ha. Jis Nacionalinei mokėjimų agentÅ«rai teikia deklaracijas, kuriose atsispindi jo auginamų kultÅ«rų plotai. Jo Å«kio buhalterijÄ veda Žemės Å«kio konsultavimo tarnyba.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, kurio bendras plotas 7,1989 ha, lygiomis dalimis nuo 1997 m. nuosavybės teise priklauso ieškovui R. Ž. ir J. Ž. (b. l. 47). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, kurio bendras plotas 17,7710 ha, lygiomis dalimis nuo 2016 m. nuosavybės teise priklauso liudytoju apklaustam asmeniui A. Ž. ir Z.

Ž. (b. l. 48). Å ie žemės sklypai ribojasi vienas su kitu (b. l. 109, 110). IeÅ¡kovas R. Ž. yra įregistravęs Å«kininko Å«kį (b. l. 14). 2008 m. gegužės 22 d. ieÅ¡kovas 10 m. laikotarpiui įgaliojo savo tėvÄ A. Ž. valdyti ir naudoti jam priklausantį Å«kį (b. l. 15). R. Ž. 2015 m. yra iÅ¡duotas augalų apsaugos kursų baigimo pažymėjimas, galiojantis iki 2020 m. (b. l. 17). IeÅ¡kovas 2017 m. paraiÅ¡koje dėl paramos už žemės Å«kio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius (b. l. 53–55) deklaravo 22,19 ha KVŽ (žieminių kviečių plotÄ ), kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ į bylÄ pateikto žemėlapio fragmento matyti, kad Å«kininko A. D. (byloje apklauso liudytoju) žemės sklypas (plane pažymėtas 1, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su kontroliniu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ieÅ¡kovo žemės plotu (b. l. 94). Teismo posėdžio metu pateiktas VÄ® Registrų centro pažymėjimas patvirtina, kad E. D. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės Å«kio naudmenų naÅ¡umo balas yra 60.6 (b. l. 127). Ginčo dėl to, kad Å¡ie žemės sklypai (plotai) yra Å¡alia vienas kito, nekilo, tai patvirtina byloje esanti grafinė informacija (b. l. 94, 110, 128).

Ä® bylÄ gauti Nacionalinės mokėjimų agentÅ«ros duomenys patvirtina, kad A. D. 2017 m. deklaravo bendrÄ 151,38 ha žieminių kviečių plotÄ (b. l. 147–148). Tai patvirtina ir VšĮ Lietuvos žemės Å«kio konsultavimo tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad iÅ¡ 151,38 žieminių kviečių ploto buvo nukulta 1184,267 t., vidutinis derlingumas yra 7,82 t/ha (b. l. 150). Tokius pačius derlingumo rodiklius patvirtina ir 2018 m. lapkričio 26 d. A. D. pateikta pažyma (b. l. 46). Byloje esanti 2017 m. birželio 6 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. KGP Nr. 0211227 (b. l.

18) patvirtina, kad pardavėjas (atsakovė) AB „Kauno grÅ«dai“ pardavė, o pirkėjas (ieÅ¡kovas) R. Ž. nupirko 5 ltr. pesticidų „Leopard EC 51“. Tai pat ieÅ¡kovui buvo parduotas pesticidas „Terra 250 SC“ ir pesticidas „Maredo 125SC 51“, bei „Polyfeed 20-20-20+ME 25/1200“. Prekės tÄ pačiÄ dienÄ pakrautos atsakovės sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini).. IeÅ¡kovas 2017 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Valstybės augalininkystės tarnybÄ prie žemės Å«kio ministerijos su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ apie jo 2017 m. birželio 6 d.

AB „Kauno grÅ«dai“ įsigytus augalų apsaugos produktus (jų pavadinimus) (b. l. 19). Valstybinės augalininkystės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos atsakyme R. Ž. į paklausimÄ nurodoma, tarnybos turimais duomenimis AB „Kauno grÅ«dai“ prekybos vietos (sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) augalų apsaugos žurnale buvo įraÅ¡yti Å¡ie augalų produktai: „Terra“, „Maredo“ ir „Leander“ (b. l. 20). Tai pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2017 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į Dotnuvos žemdirbystės institutÄ su praÅ¡ymu atlikti tyrimÄ dėl pasėlių bÅ«klės jo nurodytame sklype ir pagal pateiktas trÄ Å¡Å³, žemės naudmenų naÅ¡umo balus, herbicidų, fungicidų ir kitų mikroelementų panaudojimÄ preliminariai įvertinti kviečių derlingumÄ (b. l. 27).

IÅ¡ tarnybos gautas atsakymas (raÅ¡to rengėja liudytoja apklausta G. K.), kad pagal Å«kininko praÅ¡ymÄ buvo įvertintas kviečių pasėlis Kėdainių r., žemės sklypų kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) (teismo vertinimu padarytas akivaizdus raÅ¡ymo apsirikimas, turėjo bÅ«ti (duomenys neskelbtini), b. l.

48) ir (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad žieminių kviečių sėjos ir jų augimo metu buvo suformuotas normalaus tankumo pasėlis. Pagal Å«kininko pateiktÄ atliktų pasėlio priežiÅ«ros darbų sÄ raÅ¡Ä , priežiÅ«ros darbai atlikti laikantis žieminių kviečių auginimo technologijos. Remiantis „TreÅ¡imo plano sudarymas, 2002“ metodologija, azoto trÄ Å¡Å³ panaudotas kiekis paskaičiuotas siekiant iÅ¡auginti iki 8 t/ha žieminių kviečių derlių. PrieÅ¡ derliaus nuėmimÄ pasėlis atrodė netolygiai, buvo matoma daug stačių baltų varpų, augalai netolygiai subrendę.

Nustatyta, kad 60 proc. varpų buvo neužmezgusios grÅ«dų dėl pažeisto stiebo. PeržiÅ«rėjus Å«kininko pateiktÄ Å¾ieminių kviečių auginimo technologijÄ paaiÅ¡kėjo, kad vieno iÅ¡ purÅ¡kimų metu buvo panaudotas herbicidas „Leopard“, skirtas naikinti vienametes ir daugiametes vienaskiltes piktžoles, sudygusias javų pabiras žieminių ir vasarinių rapsų, cukrinių ir paÅ¡arinių runkelių, morkų, bulvių ir kitų augalų apsaugai. Å i informacija pateikta produkto etiketėje.

„Leopard“ herbicidu javų pasėliai jokiu būdu negali būti purškiami. Herbicidas, klaidingai panaudotas kelis kartus mažesne nei registruota norma žieminių kviečių pasėlyje labai suprastino jo būklę, bet visiškai nesunaikino (b. l. 28). VšĮ žemės ūkio konsultavimo tarnybos pažymoje (b. l.

59) nurodoma, kad 2017 m. ieÅ¡kovas deklaravo 22,19 ha kviečių plotÄ , iÅ¡ kurio gavo bendrÄ 94,285 t. derlių, kas atitinka 4,25 t/ha derlių. Pardavimo pajamos yra 13451,28 Eur, kas atitinka 142,67 Eur/t kainÄ (b. l. 49). Ä® bylÄ pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (b. l. 56–58) bei 2017 m. pardavimų suvestinė (b. l.

59) taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovas 2017 m. rugsėjo 1 d. pardavė 94,285 t. žieminių kviečių už bendrÄ 13451,28 Eur sumÄ . Tos pačios pardavimo pajamos yra nurodomos ir 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje (b. l.

65) VieÅ¡ai prieinamais duomenimis (www.vatzum.lt) tai pat nustatyta, kad atsakovei AB „Kauno grÅ«dai“ 2016 m. sausio 20 d. buvo iÅ¡duotas leidimas platinti augalų apsaugos produktus prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), leidimo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas prekes, nurodytas 2017 m. gegužės 6 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje, pirko iÅ¡ atsakovės. Taigi tarp Å¡alių susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnis). Todėl atsakovės atsakomybė Å¡iuo atveju yra sutartinė.

Nors Å¡alys raÅ¡ytinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė, tačiau tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau CK), o atsižvelgus ir į padidintÄ pirkimo – pardavimo sutarties dalyko (pesticidų) rizikÄ Å¾monių sveikatai ir aplinkai, taip pat ir specialieji teisės aktai. Pagal pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjo parduodamo daikto kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sÄ lygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.

Pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimÄ ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 4 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sÄ lygas, o jei sutartyje tokių nurodymų nėra – įprastus reikalavimus. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui metu, net jeigu tas neatitikimas paaiÅ¡kėjo vėliau (CK 6.327 straipsnio 1, 3 dalis).

Augalų apsaugos įstatymo (toliau ir Ä®statymas) numato reikalavimus augalų apsaugos produktų platinimo leidimo turėtojams. Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad Å¡io leidimo turėtojas privalo užtikrinti, kad profesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai bÅ«tų parduodami tik augalų apsaugos produktų profesionaliesiems naudotojams ir jiems bÅ«tų suteikta informacija apie Å¡ių produktų naudojimÄ , rizikÄ Å¾monių sveikatai ir aplinkai, taikytinas rizikos valdymo priemones, nurodytas augalų apsaugos produkto etiketėje.

Kitas reikalavimas numatytas augalų apsaugos produktų profesionaliesiems naudotojams, kuris įpareigoja juos laikytis augalų apsaugos produkto etiketėje nurodytų reikalavimų (Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai privalo laikytis žemės ūkio ministro tvirtinamose Gerosios augalų apsaugos praktikos taisyklėse nustatytų reikalavimų (įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurių skyriuje „Sauga“ nurodyta, kad dirbti su augalų apsaugos produktais gali tik apmokyti žmonės, susipažinę su naudojamų augalų apsaugos produktų savybėmis ir saugaus darbo reikalavimais (32.1 punktas); naudojant augalų apsaugos produktus, privaloma laikytis produkto etiketėje nurodytų reikalavimų (32.7 punktas).

Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių 49 punktas numato, kad iÅ¡ profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktus įsigyjančių fizinių asmenų privaloma reikalauti, o augalų apsaugos produktus įsigyjantis fizinis asmuo privalo pateikti augalų apsaugos pažymėjimÄ . Å ių dokumentų nepateikus, augalų apsaugos produktus parduoti arba kita forma perduoti draudžiama. Ginčo byloje dėl to, kad atsakovė (pardavėja) ieÅ¡kovui (pirkėjui) pardavė ne tÄ prekę, nei Å¡alys buvo sutarę, byloje nekilo, Å¡iÄ aplinkybę atsakovės atstovas pripažino ir neginčijo.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovo atstovas A. Ž. 2017 m. birželio 6 d. buvo nuvykęs ir konsultuotas atsakovės agronomo – konsultanto R. P., pageidaujant įsigyti priemones, skirtas jo auginamų žieminių kviečių apsaugai nuo ligų. 2017 m. birželio 6 d. atsakovės prekybos vietos augalų apsaugos produktų žurnalo įraÅ¡as patvirtina, kad augalų apsaugos produktų žurnale ieÅ¡kovui buvo įraÅ¡ytas augalų apsaugos produktas „Leander“ (b. l. 20). Å is žurnale nurodytas pesticidas, tÄ pačiÄ dienÄ (2017 m. birželio 6 d.), parduodant pesticidus ieÅ¡kovui, buvo pakeistas kitu pesticidu „Leopard“, t. y. kuris yra herbicidas ir skirtas naikinti vienametes ir daugiametes vienskiltes piktžoles, sudygusias javų pabiras (b. l. 20, 28), t. y. ne tam tikslui, kuriam ieÅ¡kovas buvo konsultuotas ir įsigijo produkcijÄ .

Atsakovės atstovas pripažino, kad įvyko žmogiÅ¡koji klaida, kÄ patvirtina ir vėlesni atsakovės veiksmai – priemonių skirtų ieÅ¡kovo javams gelbėti nemokamas suteikimas, atsakovė to neneigia. Taigi ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės įsigijo tinkamo kiekio ir galimai tinkamos kokybės produktÄ , tačiau skirtÄ ne jo auginamų žieminių kviečių apsaugai, o prieÅ¡ingai – jų naikinimui. IeÅ¡kovas tvirtina, kad šį pesticidÄ panaudojus, jo žieminių kviečių derlius ženkliai sumažėjo.

Toks atsakovės padarytas pažeidimas parduodant ne tos paskirties pesticidus, pripažintinas esminiu, nes pardavėjas, konsultavęs ieÅ¡kovo atstovÄ , žinodamas kokiai paskirčiai pirkėjui reikalingi pesticidai, pardavė jam ne tos rūšies pesticidus, (vietoje fungicido pardavė herbicidÄ ), t. y. priemonę, skirtai ne auginamos kultÅ«ros apsaugai, o pačios kultÅ«ros naikinimui. Tokia ieÅ¡kovui parduota produkcija neatitiko ieÅ¡kovo lÅ«kesčių, jis tokios produkcijos įsigyti nepageidavo ir neplanavo.

Pagal pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjo parduodamo daikto kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sÄ lygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimÄ ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 4 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sÄ lygas, o jei sutartyje tokių nurodymų nėra – įprastus reikalavimus.

Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui metu, net jeigu tas neatitikimas paaiÅ¡kėjo vėliau (CK 6.327 straipsnio 1, 3 dalis). Atsižvelgus į tai, kad atsakovės ieÅ¡kovui parduotas produktas neatitiko Å¡alių susitarimo sÄ lygų, konstatuotini atsakovo neteisėti veiksmai, dėl atsakovei kyla civilinė atsakomybė atlyginti ieÅ¡kovui jo turėtus nuostolius, tačiau tik tuos, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko (atsakovės) veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Teismas pažymi, kad nors ieÅ¡kovas yra verslininkas, profesionalus augalų apsaugos priemonių naudotojas, tačiau pareiga perduoti tinkamÄ prekę, vadovaujantis anksčiau paminėtomis teisės normomis, teko atsakovei; ji neįrodė, kad ieÅ¡kovas (ar jo atstovas) žinojo arba negalėjo nežinoti apie parduodamos prekės neatitikimÄ sutarties sÄ lygų reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 1, 2 dalis). IeÅ¡kovui prekė buvo perduota tos pačios formos taroje, ji iÅ¡ esmės vizualiai skyrėsi tik dangtelio spalva ir spalvinimu etiketėje (b. l. 75), o dėl perduotos prekės sortimento atitikimo nesuabejojo net profesionalus pesticidų pardavėjas – atsakovės darbuotojas.

Jei sutarties vykdymas vienai iš šalių yra profesinė veikla, tai ji sutartį turi vykdyti ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 3 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai įvykdo įmonė, ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolė netinkamai įvykdyta dėl nenugalimo jėgos, jei sutartis ar įstatymai nenumato ko kito (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Augalų apsaugos įstatymas numato reikalavimus augalų apsaugos produktų platinimo leidimo turėtojams.

Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad Å¡io leidimo turėtojas privalo užtikrinti, kad profesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai bÅ«tų parduodami tik augalų apsaugos produktų profesionaliesiems naudotojams ir jiems bÅ«tų suteikta informacija apie Å¡ių produktų naudojimÄ , rizikÄ Å¾monių sveikatai ir aplinkai, taikytinas rizikos valdymo priemones, nurodytas augalų apsaugos produkto etiketėje. Kadangi ieÅ¡kovas (per atstovÄ ) buvo konsultuotas dėl žieminių kviečių nupurÅ¡kimo nuo ligų ir jam buvo skirta tam skirta priemonė „Leander“, tai reiÅ¡kia kad jam nebuvo suteikta įstatyme nurodyta informacija apie kito, per klaidÄ iÅ¡duoto produkto „Leopard“ naudojimÄ , rizikÄ Å¾monių sveikatai ir aplinkai, taikytinas rizikos valdymo priemones.

Visa tai reiÅ¡kia, kad atsakovė nesielgė rÅ«pestingai ir apdairiai, neįvykdė jai įstatymu numatytos pareigos, dėl ko Å¡ie atsakovės veiksmai vėliau lėmė netinkamÄ preparato panaudojimÄ ir sukėlė ieÅ¡kovui nuostolius. Tačiau nuostolius, atsiradusius dėl derliaus netekimo taip pat lėmė ir vėlesni ieÅ¡kovo, veikusio per įgaliotÄ asmenį, veiksmai. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad produkcijÄ pirko ir netrukus jÄ lauke panaudojo (iÅ¡purÅ¡kė) liudytoju Å¡ioje byloje apklaustas A.

Ž. Nustatyta, kad ieÅ¡kovui R. Ž. 2015 m. buvo iÅ¡duotas augalų apsaugos kursų baigimo pažymėjimas, galiojantis iki 2020 m. (b. l. 17). Tuo tarpu duomenų apie tai, kad tokį pažymėjimÄ turėtų A. Ž., nėra. Kadangi visus veiksmus įgaliojimo pagrindu, t. y. tiek pesticidų pirkimÄ , tiek ir jų panaudojimÄ už R. Ž. atliko A. Ž., tai iÅ¡ to kylančios teisės ir pareigos buvo sukurtos atstovaujamajam, t. y. ieÅ¡kovui. Todėl ieÅ¡kovui, o ne jo atstovui A. Ž., tenka su pirkimo – pardavimo pasekmėmis, įskaitant ir neigiamomis, susijusi rizika.

Nesutiktina su ieÅ¡kovo atstovės pozicija, kad pesticidai A. Ž. net negalėjo bÅ«ti parduoti. A. Ž. veikė teisėtai, įgaliojimo pagrindu, atstovaujamasis (ieÅ¡kovas R. Ž.) įsigyti prekes galėjo (turėjo pažymėjimÄ ), pirkėju PVM sÄ skaitoje nurodytas R. Ž., o už jį veikiantis A. Ž. turėjo teisę įgaliojimo pagrindu veikti jo vardu. Nustatyta, kad ieÅ¡kovo tėvas A. Ž., įsigijęs pesticidus, tÄ pačiÄ dienÄ nuvyko į žieminių kviečių laukÄ , kur nieko iÅ¡ nesiaiÅ¡kindamas, neskaitydamas etikečių, t. y. veikdamas nerÅ«pestingai, viskÄ supylė į purkÅ¡tuvÄ ir jo turinį iÅ¡purÅ¡kė ant žieminių javų lauko.

A. Ž. nurodė, kad jo ūkininkavimo naudojant pesticidus patirtis yra nuo 2012 m., jis aiškiai įvardijo pesticidų rūšis, kam kiekviena iš jų yra skirta. Tai reiškia, kad A. Ž., nors ir teisės aktų nustatyta tvarka nebūdamas susipažinęs su augalų apsaugos reikalavimais, turėjo pakankamos ūkininkavimo patirties ir galėjo bei privalėjo suprasti galimas neigiamas pasekmės, susijusias su netinkamo pesticido panaudojimu, imtis priemonių, kad tokia situacija išvis nekiltų. Taigi atsakovas, būdamas ūkininkas (verslininkas), elgėsi neapdairiai, neatsakingai.

Tačiau teismas pažymi, kad net tuo atveju, jei perkant ir naudojant pesticidus bÅ«tų dalyvavęs ir turintis specialių žinių augalų apsaugos srityje ieÅ¡kovas R. Ž., tai nebÅ«tinai reikÅ¡tų, kad klaida dėl netinkamo produkto pardavimo ieÅ¡kovui bÅ«tų paaiÅ¡kėjusi ir žalos nebÅ«tų atsiradę, nes ieÅ¡kovas ir jo atstovas, turėdami ilgametę darbo su atsakove (AB „Kauno grÅ«dai“) patirtį, visiÅ¡kai pasitikėjo įmone, kÄ iÅ¡ esmės patvirtina jų veiksmai.

Atsakovės atstovas nurodo, kad egzistuoja tik ieÅ¡kovo kaltė iÅ¡purÅ¡kiant preparatÄ , motyvuodamas Augalų apsaugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Ä®statymas numato, kad augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai privalo laikytis augalų apsaugos produkto etiketėje nurodytų reikalavimų. Atsakovė į bylÄ pateikė priemonės „Leopard“ etiketės fotonuotraukas (b. l. 75, 76, 77). IÅ¡ jų matyti, kad reikalavimo (t. y. draudimo, ribojimo ir pan.) draudžiančio šį preparatÄ purkÅ¡ti žieminių kviečių lauke, nėra numatyta – nurodyta, kam jis naudojamas, kas nėra tolygu reikalavimui (etiketėje nurodyti Å¡ie reikalavimai – naudoti profesionaliam vartojimui, reikalavimas vykdyti naudojimo instrukcijos nurodymus, naudoti spec. drabužius, akių (veido) apsaugos priemones, prarijus kreiptis į gydytojÄ , neskatinti vėmimo ir pan.).

Taigi tai, kad A. Ž. iÅ¡purÅ¡kė netinkamÄ , atsakovės per klaidÄ jam parduotÄ pesticidÄ , nėra augalų apsaugos produkto etiketėje nurodyto reikalavimo pažeidimas. Byloje sprendžiant klausimÄ dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo, CK 6.245 straipsnio 3 dalis nustato, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas.

CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiai skolininko atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Nagrinėjamu atvejus teismas anksčiau aptartų motyvų pagrindu sprendžia, kad žala ieÅ¡kovui buvo padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. atsakovei netinkamai įvykdžius sutartį ir pardavus ne tÄ produktÄ , dėl kurio buvo konsultuotas ieÅ¡kovas ir kurį jis pageidavo įsigyti.

Tačiau įmonei (verslininkui), pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį už sutartinės prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ atsakančiai be kaltės, taip pat gali bÅ«ti taikomi atsakomybės sumažinimo ar atleidimo nuo atsakomybės institutai, jei nustatoma ir kreditoriaus kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013). Dėl kilusios žalos atsiradimo yra ir ieÅ¡kovo, kuris veikė per įgaliotÄ asmenį, kaltė, nes jis nesilaikydamas net minimalių atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, nesusipažinęs, kam gali bÅ«ti naudojamas įsigytas produktas, tik pasitikėdamas ieÅ¡kovo jam parduotos produkcijos tinkamumu, jÄ panaudojo.

Taigi tiek ieÅ¡kovo, tiek ir atsakovės veiksmai, sekantys vienas paskui kitÄ , buvo žalos atsiradimo priežastis. Esant tokiai situacijai teismas sprendžia, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovė, bÅ«dami profesionalai (verslininkai), turėdami griežtai apibrėžtas pareigas, susijusias su pesticidų pardavimu ir jų panaudojimu, veikė iÅ¡skirtinai nerÅ«pestingai, kas vertinama kaip didelis neatsargumas, dėl ko Å¡alių veiksmų įtaka atsiradusiems neigiamiems padariniams yra vienoda. Tai yra pagrindas spręsti, kad dėl kilusios žalos jie yra atsakingi lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį ir ieÅ¡kovo praÅ¡omus atlyginti nuostolius Å¡iai daliai proporcingai sumažinti – CK 6.248 straipsnio 4 dalis.

Teismo vertinimu tokia proporcija tai pat labiausiai atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, prieÅ¡ingas, kitokių dalių nustatymas teismo vertinimu be pagrindo iÅ¡plėstų (susiaurintų) atsakomybės ribas ieÅ¡kovui (atsakovei). Dėl padarytos žalos paskaičiavimo ir priteistinos žalos dydžio. IeÅ¡kovas patirtÄ Å¾alÄ skaičiuoja pagal Å«kininko E. D., kurio vienas iÅ¡ laukų ribojasi su ieÅ¡kovu lauku, 2017 m. gautų žieminių kviečių derliumi. Ginčo dėl žieminių kviečių kainos, nagrinėjant bylÄ nekilo, todėl teismas praÅ¡omÄ priteisti žieminių kviečių kainÄ - 142,67 Eur už tonÄ , laiko teisinga.

Å iÄ kainÄ taip pat patvirtina ir į bylÄ pateiktos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros, pardavimų suvestinė, 2017 m. pelno – nuostolių ataskaita (b. l. 56 – 59, 60, 65). Ä® bylÄ gauti Nacionalinės mokėjimų agentÅ«ros duomenys patvirtina, kad A. D. 2017 m. deklaravo 151,38 ha žieminių kviečių plotÄ (b. l. 147–148). Tai patvirtina ir VšĮ Lietuvos žemės Å«kio konsultavimo tarnybos pažyma (liudytojas nurodė, kad jis naudojasi jos teikiamomis paslaugomis), papildomai nurodant, kad iÅ¡ 151,38 ha žieminių kviečių ploto buvo nukulta 1184,267 t., kas atitinka 7,82 t/ha (b. l. 150).

Tokius pačius derlingumo rodiklius patvirtina ir 2018 m. lapkričio 26 d. A. D. pateikta pažyma (b. l. 46). Teismas sutinka su atsakovės atstovo pozicija, kad Å¡ie duomenys nėra pakankami ieÅ¡kovo lauko derlingumui pagrįsti, nes net nėra aiÅ¡ku, koks Å¡io asmens dirbamų laukų derlingumo balas, kas visų pirmiausia ir nulemia derlingumÄ . Net esant vienodam laukų derlingumo balui, gautos produkcijos kiekis, o taip pat ir jo kokybė, gali skirtis dėl sėklos rūšies ir kokybės, naudojamos apdirbimo technologijos, tręšimo, pesticidų naudojimo, buvusių klimatinių sÄ lygų, melioravimo sistemų bÅ«klės ir kitų priežasčių.

Tačiau teismo vertinimu Å¡ioje byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių spręsti, kad ieÅ¡kovas Å¡iame sklype bÅ«tų nukÅ«lęs 7,82 t/ha derlių. Visų pirma tai patvirtina 2017 m. lapkričio 22 d. Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslo centro filialo žemdirbystės instituto pažyma (b. l. 28), suraÅ¡yta specialių žinių turinčio, teismo posėdžio metu apklausytos G. K., patvirtinanti, kad sklype buvo suformuotas normalaus žieminių kviečių tankumo pasėlis, o azoto trÄ Å¡Å³ panaudotas kiekis paskaičiuotas siekiant iÅ¡auginti iki 8 t/ha žieminių kviečių derlių.

Taigi Å¡is derlingumas (8 t/ha) iÅ¡ esmės atitinka Å«kininko E. D. pasiektÄ (deklaruotÄ ) derlingumÄ â€“ 7,82 t/ha. Teismo posėdžio metu apklausta G. K. patvirtino, kad laukas buvo apžiÅ«rėtas prieÅ¡ pjÅ«tį, ir jos nuomone, derlingumas, pagal tokį pasėlių tankumÄ galėjo siekti iki 10 t/ha. Å is derlingumas (10 t/ha), iÅ¡ esmės atitiktų pažymoje nurodytus faktus apie tai, kad apie 60 proc. varpų buvo neužmezgusios grÅ«dų, kas atsižvelgus į nuimtÄ derlių (4.25 t/ha), nesant pažeidimų, sudarytų 10,625 t/ha.

Todėl teismo vertinimu ieÅ¡kovo žalos paskaičiavimas yra teisingas, pagrįstas byloje surinktais ir iÅ¡analizuotais įrodymais, nėra per didelis, todėl vadovautis atsakovės atstovo nurodytais ir į bylÄ pateiktais vidutiniais Kėdainių rajono derlingumo rodikliais (5,54 t/ha, b. l. 89), ar kitais statistiniais rodikliais (6.37 t/ha b. l. 49, 52) nėra pagrindo. Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas 2015 m. buvo iÅ¡augino 7 t/ha kviečių derlių (b. l. 49), todėl atsižvelgus į tai kad 2017 m. buvo derlingi metai (G.

K. parodymai), ieÅ¡kovo nurodytas prognozuojamas derlingumas – 7,82 t/ha, teismo vertinimu yra realus ir pagrįstas. Atsižvelgus į tai ieÅ¡kovo apskaičiuota žala, skaičiuojama nuo negautos produkcijos (7,82 t – 4,25 t) už kiekvienÄ deklaruoto 22,19 ploto hektarÄ , skaičiuojant po 142,67 Eur/t yra teisinga (teismo skaičiavimais yra 11302,07 Eur, praÅ¡oma priteisti 11302 Eur suma) ir iÅ¡ atsakovės, atsižvelgus į anksčiau nurodytus motyvus susijusius su Å¡alių kalte dėl žalos atsiradimo, priteistina ½ dalis ieÅ¡kovo reikalaujamos žalos atlyginimo – 5651,00 Eur (11302 Eur * ½) suma.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje, kreipdamasis į teismÄ sumokėjo 459,00 Eur žyminį mokestį (nuo 15300,00 Eur turtinio reikalavimo, b. l. 35). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį tikslino, sumažino reikalavimus iki 11302 Eur sumos, dėl ko teismas įskaitė 339 Eur žyminį mokestį. Taigi ieÅ¡kovui grÄ Å¾intinas jo permokėtas žyminis mokestis, 120 Eur suma. Nagrinėjamojoje byloje taip pat susidarė 8,85 Eur iÅ¡laidos, susijusios, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kiniu patenkinta ½ reikalavimų, iÅ¡ Å¡alių, lygiomis dalimis priteistina po 4,43 Eur iÅ¡laidų valstybei. IÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina suma įskaitytina į ieÅ¡kovui grÄ Å¾intinÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ (120 Eur – 4,43 Eur), ir ieÅ¡kovui grÄ Å¾intinas 115,57 Eur žyminis mokestis. IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje turėjo 300 Eur, o atsakovė 1210 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (b. l. 129–135). Atsižvelgus į ieÅ¡kiniu patenkintų reikalavimų apimtį, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 150 Eur suma, o iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei – 605 Eur suma.

Sudengus prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 455 Eur jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis. IeÅ¡kinį tenkinus 50 proc., iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina ½ ieÅ¡kovo sumokėto žyminio mokesčio, 169,50 Eur suma (339 Eur / 2) ir Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaičius į atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas laikytina, kad ieÅ¡kovo prievolė atsakovei, susijusi su bylinėjimosi iÅ¡laidomis, yra 285,50 Eur (455 Eur – 169,50 Eur).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės AB „Kauno grÅ«dai, į. k. 133818917, 5651,00 Eur (penkis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 00 ct) nuostolių atlyginimÄ ieÅ¡kovui R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 285,50 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei AB „Kauno grÅ«dai, į. k. 133818917.

Priteisti iÅ¡ atsakovės AB „Kauno grÅ«dai, į. k.133818917, 4,43 Eur (keturis eurus 43 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660). GrÄ Å¾inti R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), dalį jo 2018 m. birželio 21 d. sumokėto žyminio mokesčio – 115,57 Eur (vieno Å¡imto penkiolikos eurų 57 ct) sumÄ (iÅ¡ 459,00 Eur sumos).

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mams. Teisėjas Mindaugas NekraÅ¡as