2025-03-20 Nr. AB-4821-4-16-3-00039-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1704-822/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00039-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsieniečiui K. K., jo atstovei advokatei I. Š.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjai O. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio K. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui K. K. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) 2025 m. sausio 24 d. teikime teismui (toliau – ir Teikimas) prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui K. K. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. gegužės 6 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje

2. Centras nurodė, kad Užsienietis VSAT pareigūnų buvo sulaikytas po to, kai 2024 m. rugpjūčio 20 d. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, atlikę bendrovės esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimą nustatė nelegalaus darbo faktą. Dokumentų, patvirtinančių Užsieniečių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs K. K. pateikti negalėjo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2024 m. lapkričio 21 d. VSAT 2024 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 24S230022 dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo dienos trejus metus; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą įspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos trejiems metams. Po minėto sprendimo priėmimo, Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai pakeitė 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo ir 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 (tris) mėnesius, t. y. iki 2025 m. vasario 6 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje. Sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas.

3. Užsienietis su Teikimu nesutiko, nurodė norintis turėti galimybę laisvai judėti, gyventi išsinuomotame bute, dirbti. Užsieniečio atstovė prašė skirti Užsieniečiui švelnesnę priemonę.

II. 4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. vasario 5 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą – pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu Užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. gegužės 6 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas 2024 m. rugpjūčio 20 d., nustačius, jog jis Lietuvoje yra neteisėtai. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo tris mėnesius (iki 2025 m. vasario 6 d.), bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas.

6. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies nuostatas, ir nustatęs, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, konstatavo, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

7. Teismas nurodė, kad Užsienietis prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje pateikė tik būdamas sulaikytas, jo neteisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje nustačius po nelegalaus darbo kontrolės. Niekas, išskyrus nelegalaus darbo faktą, su Lietuva Užsieniečio nesieja, jis netgi neturi asmens dokumento. Teismo vertinimu, esant išdėstytoms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Užsieniečių priėmimą užtikrinančia įstaiga yra Priėmimo ir integracijos agentūra. Pagal Priėmimo ir integracijos agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-614, 10.11 punktą Agentūra prižiūri laikino apgyvendinimo vietoje apgyvendintų prieglobsčio prašytojų, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, ir užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, išvykimą iš laikino apgyvendinimo vietos ar jai priklausančios teritorijos, imasi kitų neteisėto išvykimo rizikos mažinimo priemonių. Taigi, apgyvendinus užsieniečius Priėmimo ir integracijos agentūroje, jie nebus atskirti nuo kitų Agentūros gyventojų, jų judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Esant tokioms aplinkybėms teigti, kad asmuo, kuriam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas, nėra pagrindo, nes užsienietis gali teikti prašymą ir gauti vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą išvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 5 d. sprendimą, kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, užduodant šiuos klausimus: 1) Ar nacionalinėje teisėje numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė, kaip antai įtvirtinta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktas, pagal kurią prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, ir kurią taikant prieglobsčio prašytojas gali laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos tik laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu trumpam laikotarpiui (iki kelių valandų) prilygsta Priėmimo sąlygų direktyvos 2 straipsnio h punkte nurodytam sulaikymui, ypač atsižvelgiant į byloje C-72/22 ESTT priimto sprendimo 39–42 punktuose pateiktą išaiškinimą?, 2) Ar remiantis Priėmimo sąlygų direktyvos 8 straipsnio 3 dalies b punktu, kuriuo leidžiama sulaikyti tarptautinės apsaugos prašytoją „siekiant nustatyti tuos elementus, kuriais grindžiamas jo tarptautinės apsaugos prašymas“, tarptautinės apsaugos prašytojas gali būti sulaikytas tik ribotam pirminiam laikotarpiui, siekiant pirminės apklausos metu išsiaiškinti jo tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo motyvus?; 3) Jei atsakymas į antrą klausimą yra neigiamas, ar remiantis Priėmimo sąlygų direktyvos 8 straipsnio 3 dalies b punktu tarptautinės apsaugos prašytojas gali būti sulaikytas tik ribotam laikotarpiui, siekiant apklausos dėl tarptautinės apsaugos prašymo esmės metu nustatyti tuos elementus, kuriais grindžiamas jo tarptautinės apsaugos prašymas ir kurią už tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą atsakinga valstybės institucija veikdama rūpestingai turi atlikti kuo greičiau, nedarydama poveikio tinkamo ir išsamaus nagrinėjimo principui?

10. Užsienietis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl jo sulaikymo suvaržant jo laisvę, vertina, kad teismas formaliai nurodė, jog pasikeitė teisinis reguliavimas ir todėl taikytina anksčiau alternatyvi sulaikymui priemonė negali būti prilyginta sulaikymui. Užsieniečio vertinimu, nors teisinis reguliavimas pasikeitė, tačiau taikytini laisvės suvaržymai nepakito ir intensyvumo lygis siekia sulaikymą. Iš esmės įvyko formalūs pavadinimų pasikeitimai, bet ne laisvę ribojančių priemonių intensyvumas, todėl Užsieniečiui pritaikyta tariamai alternatyvi sulaikymui priemonė turėtų būti prilyginta de facto sulaikymui. Taigi, Užsieniečiui pirmoji ir vienintelė taikoma laisvės suvaržymo priemonė buvo sulaikymas. Toks ilgas sulaikymo taikymas yra nepagrįstas ir neatitinka siekiamų tikslų. Tuo pačiu toks nustatytas teisinis reguliavimas sukuria teisinį neapibrėžtumą, kuris gali sąlygoti de facto sulaikymo (alternatyvių sulaikymo formų) taikymą naudojant alternatyvios sulaikymo priemonės pavadinimą. Todėl tikslinga kreiptis į ESTT su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą.

11. Užsieniečio nuomone, taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri pagal laisvės suvaržymo intensyvumą atitinka sulaikymą, yra taikoma su tikslu išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus. Tačiau teismo vertinimas ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, kuri prilygsta sulaikymui, yra nepagrįstas. Teismas nurodo, kad motyvų išsiaiškinimas apima ne tik prieglobsčio prašymo nagrinėjimo stadiją, bet ir apeliacinę procedūrą, jeigu prieglobsčio prašymas yra nepatenkinamas, tačiau, Užsieniečio teigimu, susiformavusi nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika turėtų būti tikslinama siekiant užtikrinti teisinį tikrumą bei visišką ir tikslų Europos Sąjungos teisės normų, reglamentuojančių sulaikymą ir alternatyvias sulaikymui priemones, taikymą. Teisiniuose komentaruose, skirtuose aptariamam sulaikymo pagrindui, aiškiai akcentuojamas laike griežtai apribotas sulaikymas, siejant jį su konkrečiu procesiniu veiksmu – pirminės apklausos atlikimu. Užsieniečio atveju prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas iš esmės ir laukia Migracijos departamento apklausos, kuri numatyta Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 92.1 papunktyje.

12. Užsienietis nurodo, kad tam, jog būtų galima pateisinti jo de facto sulaikymą bei taikyti laisvę suvaržančią priemonę institucijos iš esmės turėtų nurodyti ir pagrįsti kokius motyvus jiems trūksta išsiaiškinti. Nagrinėjamoje byloje Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai yra paprasti, nėra painūs ar sudarytų kompleksinę bylą. Kaip Užsienietis nurodė, jis prieglobsčio prašymą grindžia tuo, kad savanoriavo K. K. vardo pulke ir pateikė tai pagrindžiantį įrodymą. Pagal lengvai prieinamą viešą informaciją yra nesunku rasti, kad (duomenys neskelbtini) valdžia tokius asmenis identifikuoja ir tikslingai į juos taikosi. Neseniai buvo pranešta apie K. K. vardo pulko nario ekstradiciją iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) ekstradicijos prašymą. Taigi Užsieniečio prieglobsčio prašymas tikėtina bus patenkintas, kadangi jo prieglobsčio prašymo motyvai yra įtikinami.

13. Užsienietis akcentuoja, kad Europos Sąjungos teisė, kaip ji yra aiškinama ESTT praktikoje, nustato griežtus reikalavimus kompetentingoms valstybės institucijoms. Prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikyti tik Priėmimo sąlygų direktyvoje nurodytais atvejais, laikantis deramo kruopštumo, proporcingumo, būtinumo, kuo trumpesnio laiko, sulaikymo kaip kraštutinės priemonės ir kitų taikytinų reikalavimų. Ši Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Chartijos 6 straipsniu grindžiama teisės normų sistema pagal savo esmę ir nustatytus reikalavimus negali toleruoti prieglobsčio prašytojų sulaikymo visam prieglobsčio procedūros laikotarpiui, ypač tais atvejais, kai už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga valstybės institucija (Lietuvoje – Migracijos departamentas) laiku neatlieka reikiamų procesinių veiksmų, ko pasėkoje prieglobsčio prašytojas praleidžia ilgus mėnesius sulaikymo sąlygomis, laukdamas Migracijos departamento sprendimo.

14. Užsieniečio įsitikinimu, jis turi būti laikomas prieglobsčio prašytoju nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d., kai nurodė jam kylančius pavojus. Tai, kad Lietuvos institucijos nesiėmė aktyvių veiksmų ir oficialiai neregistravo prieglobsčio prašymo Užsieniečiui, nepaneigė fakto, kad jam gresiančius pavojus kilmės valstybėje grąžinimo atveju jis artikuliavo kompetentingai valstybės institucijai pirmo kontakto metu. Šiuo pareiškimu jis „paprašė“ prieglobsčio ir nuo to laiko laikytinas prieglobsčio prašytoju, kuriam turėjo būti suteikta galimybė formaliai pateikti prieglobsčio prašymą ir šis jo prašymas turėjo būti užregistruotas.

15. Apeliacinio skundo rengimo metu Užsienietis atsidūrė (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir tai jau antras kartas kai jis yra atsidūręs dėl (duomenys neskelbtini) būklės (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Užsienietis nebuvo identifikuotas, kaip pažeidžiamas asmuo. Nagrinėjamoje byloje svarbu užtikrinti ilgalaikę, nuoseklią ir neprieštaringą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, kad, pirma, prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumas yra fakto klausimas, antra, kad alternatyvi sulaikymui priemonė pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams gali būti taikoma tik ypatingais atvejais, kurie suprantami, kaip grėsmė valstybės saugumu ar viešajai tvarkai. Kadangi nagrinėjamoje byloje Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo tai jam alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti pritaikyti tik ypatingu atveju. Tačiau nagrinėjamoje byloje duomenų, kad būtų ypatingi atvejai nėra nustatyti.

16. Užsieniečio teigimu, klausimams, kuriais jis prašo teismo kreiptis dėl prejudicinio sprendimo į ESTT, netaikomos ESTT suformuluotos išimtys, atleidžiančios Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nuo pareigos kreiptis į ESTT dėl Europos Sąjungos teisės išaiškinimo, kadangi Priėmimo sąlygų direktyvos 2 straipsnio h punktas, kuriuo įtvirtintas sulaikymo apibrėžimas bei 8 straipsnio 3 dalies b punktą dar nebuvo išaiškintos ESTT, taip pat, kaip matyti iš kilusio ginčo, jų taikymas nėra akivaizdus, todėl šiuo atveju kreipimasis į ESTT yra būtinas, siekiant užtikrinti teisingą, Europos Sąjungos teisės normų nepažeidžiantį Lietuvos teisės aktų taikymą ir apsaugoti asmens teises.

17. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

18. Centras nurodo, jog atsižvelgus į tai, kad Užsienietis nuo 2024 m. liepos 20 d. nesikreipė į kompetentingas valdžios institucijas dėl savo teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje, gyveno neteisėtai ir dirbo, nėra pateikęs dokumento patvirtinančio jo tapatybę ir pilietybę, jis neturi Lietuvos Respublikoje šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių bei nuolatinio gyvenamojo ploto, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, darytina išvada, kad užsienietis netinkamai bendradarbiavo su kompetentingomis valdžios institucijomis sprendžiant jo teisinės padėties nustatymo klausimus.

Nors Užsieniečio teisinis statusas Lietuvos Respublikoje pasikeitė ir užsienietis tapo prieglobsčio prašytojų Lietuvos Respublikoje, tačiau asmuo pateikė prieglobsčio prašymą tik po to, kai VSAT priėmė sprendimą jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu siekdamas sutrukdyti įvykdyti išsiuntimo procedūrą. Atsižvelgiant į išvardintų aplinkybių visumą, Užsienietis gali savo veiksmais sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir jam taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams įgyvendinti.

Užsieniečio veiksmai t. y. jis nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašymą pateikė tik po sulaikymo VSAT Centre ir išsiuntimo sprendimo priėmimo, vertintini kaip nenoras būti grąžintam į savo kilmės šalį ir siekimas bet kokiais būdais to išvengti. Taigi, atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybes, Centras mano, kad Užsienietis turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę, bei sutrukdyti teisėsaugos institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo atžvilgiu.

Užsieniečiui taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra pagrįsta ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti tinkamą VSAT ir kitų teisėsaugos institucijų sprendimų priėmimą ir įvykdymą dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Centras konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino faktinės bylos aplinkybės ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė ir skirta – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. gegužės 6 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, konstatavo, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas.

21. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 5 d. sprendimą ir kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Užsienietis neginčija, jog jam turi būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau prašo skirti tokią priemonę, kuria nebūtų ribojama jo judėjimo laisvė.

23. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

24. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų nurodytos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

25. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus bei jų rūšis nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

26. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025).

27. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Užsienietis VSAT pareigūnų buvo sulaikytas po to, kai 2024 m. rugpjūčio 20 d. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, atlikę bendrovės esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimą nustatė nelegalaus darbo faktą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2024 m. lapkričio 21 d. VSAT 2024 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 24S230022 dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo dienos trejus metus; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą įspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos trejiems metams. Po minėto sprendimo priėmimo, Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu Užsieniečiui taikomą sulaikymą pakeitė į alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 mėnesius. Sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas.

28. Dėl Užsieniečio apeliacinio skundo argumentų, jog jis yra prieglobsčio prašytojas nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d., teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Užsienietis nebuvo pateikęs 2024 m. rugpjūčio 20 d. rašytinio prašymo dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvoje, iš jo visumos veiksmų ir pateiktų paaiškinimų, atsakant 2024 m. rugpjūčio 20 d. į klausimyno klausimus, nėra akivaizdi valia tapti prieglobsčio prašytoju Lietuvoje ir atsakovas to negalėjo nustatyti, kol 2024 m. spalio 21 d. Užsienietis nepateikė tokio prašymo. Teisingumo Teismo jurisprudencija patvirtina, kad trečiosios šalies pilietis įgyja tarptautinės apsaugos prašytojo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2013/32 2 straipsnio c punktą, statusą nuo to momento, kai tokios apsaugos „paprašo“ (2020 m. birželio 25 d. sprendimo Ministerio Fiscal (Institucija, galinti gauti tarptautinės apsaugos prašymą), C-36/20 PPU, 92 p.). Taigi, tik užsieniečiui paprašius raštu ar žodžiu prieglobsčio, t. y. išreiškus dėl to valią, jis įgyja tarptautinės apsaugos prašytojo statusą, kurio atsiradimas siejamas būtent su asmens prašymu suteikti prieglobstį.

29. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateiktas Priėmimo ir integracijos skyriaus 2025 m. kovo 4 d. raštas Nr. J-337 „Dėl informacijos pateikimo (K. K.)“ ir pridedama informacija patvirtina, kad Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

30. Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pvz., nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

31. Priėmimo sąlygų direktyvos 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir Grąžinimo direktyvos 3 straipsnio 9 dalyje. Akcentuotina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamus asmenis, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį bei Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį. Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025).

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1257-624/2024; 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą (be kita ko, aplinkybę, Užsieniečio tapatybė yra nustatyta; Migracijos departamentas priėmė sprendimą nagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį; Užsienietis priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupei; byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, pažeidinėja apgyvendinimo vietoje galiojančias taisykles; nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog jis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais) ir pateiktus įrodymus, siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytam sulaikymo pagrindui, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga pritaikyti Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

34. Užsienietis apeliaciniame skunde pateikė prašymą kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, užduodant šiuos klausimus: 1) Ar nacionalinėje teisėje numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė, kaip antai įtvirtinta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktas, pagal kurią prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, ir kurią taikant prieglobsčio prašytojas gali laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos tik laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu trumpam laikotarpiui (iki kelių valandų) prilygsta Priėmimo sąlygų direktyvos 2 straipsnio h punkte nurodytam sulaikymui, ypač atsižvelgiant į byloje C-72/22 ESTT priimto sprendimo 39–42 punktuose pateiktą išaiškinimą?, 2) Ar remiantis Priėmimo sąlygų direktyvos 8 straipsnio 3 dalies b punktu, kuriuo leidžiama sulaikyti tarptautinės apsaugos prašytoją „siekiant nustatyti tuos elementus, kuriais grindžiamas jo tarptautinės apsaugos prašymas“, tarptautinės apsaugos prašytojas gali būti sulaikytas tik ribotam pirminiam laikotarpiui, siekiant pirminės apklausos metu išsiaiškinti jo tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo motyvus?; 3) Jei atsakymas į antrą klausimą yra neigiamas, ar remiantis Priėmimo sąlygų direktyvos 8 straipsnio 3 dalies b punktu tarptautinės apsaugos prašytojas gali būti sulaikytas tik ribotam laikotarpiui, siekiant apklausos dėl tarptautinės apsaugos prašymo esmės metu nustatyti tuos elementus, kuriais grindžiamas jo tarptautinės apsaugos prašymas ir kurią už tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą atsakinga valstybės institucija veikdama rūpestingai turi atlikti kuo greičiau, nedarydama poveikio tinkamo ir išsamaus nagrinėjimo principui?

35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama Užsieniečio prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, pažymi, jog pagal ABTĮ 4 straipsnio 3 dalį, taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad vien tai, jog nėra priimta ESTT sprendimų dėl tapačių faktinių aplinkybių, savaime nelemia būtinybės kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015).

36. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsnio 1 dalį, teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. To paties straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

37. Pažymėtina, jog kreipimosi į ESTT pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-215-552/2017).

38. Nurodytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į ESTT privalo kreiptis tais atvejais, kai jam iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad byloje būtų priimtas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-653-520/2020, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2021-556/2023).

39. Pagal ESTT praktiką būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti ESTT pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., ESTT 2021 m. birželio 10 d. sprendimo byloje Ultimo Portfolio Investment (Luxembourg) SA prieš KM, C-303/20, 22 p.). Be to, nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (žr., pvz., ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanita, C-283/81, 9 p.). Papildomai pažymėtina, kad ESTT procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo aiškina Europos Sąjungos teisę arba nusprendžia dėl jos galiojimo, o ne taiko šią teisę faktinei situacijai, kuria grindžiama pagrindinė byla. Šis vaidmuo tenka nacionaliniam teismui, todėl ESTT nepriklauso nei nagrinėti vykstant pagrindinei bylai iškeltų fakto klausimų, nei priimti sprendimo dėl galėjusių atsirasti skirtingų nuomonių, kaip aiškinti ar taikyti nacionalinės teisės normas.

40. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2739-575/2024 pasisakydamas dėl Užsieniečio apeliacinio skundo argumentų, jog jam faktiškai yra taikomas sulaikymas, bei dėl ESTT 2022 m. birželio 30 d. sprendimo (byloje C-72/22), kuriame buvo vertinamas Įstatyme įvirtintas teisinis reguliavimas, leidžiantis taikyti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo įstaigai priklausančioje teritorijoje, padarytą išvadą, kad trečiosios šalies piliečio apgyvendinimas sulaikymo centre tiek nagrinėjant jo tarptautinės apsaugos prašymą, tiek siekiant jį išsiųsti yra su laisvės suvaržymu susijusi priemonė, pažymėjo, jog šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo yra pasikeitęs ir nėra tapatus minimoje ESTT byloje aptartam reglamentavimui: šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad užsienietis, apgyvendintas apibrėžtoje teritorijoje, gali iš jos išvykti, gavęs Centro vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2401-968/2024).

41. Papildomai teisėjų kolegija nurodo, jog Direktyvos 2013/33 konstatuojamosios dalies 15 punkte nustatyta, kad prašytojai gali būti sulaikomi tik šioje direktyvoje labai aiškiai apibrėžtomis išimtinėmis aplinkybėmis, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų, kiek tai susiję su tokio sulaikymo pobūdžiu ir tikslu, o 16 punkte pabrėžiama, jog kalbant apie administracines procedūras, susijusias su sulaikymo priežastimis, sąvoka „deramas kruopštumas“ apima valstybių narių pareigą bent imtis konkrečių ir reikšmingų veiksmų užtikrinant, kad sulaikymo priežastims patikrinti reikalingas laikas būtų kuo trumpesnis ir kad būtų reali galimybė, jog toks patikrinimas gali būti sėkmingai atliktas per kuo trumpesnį laiką. Sulaikymas neturi trukti ilgiau, nei to pagrįstai reikia atitinkamoms procedūroms atlikti. Direktyvos 2013/33 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašytojas sulaikomas tik kuo trumpiau, o laikomas sulaikytas tik tol, kol taikomi 8 straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai. Su 8 straipsnio 3 dalyje nustatytais sulaikymo pagrindais susijusios administracinės procedūros vykdomos deramai kruopščiai.

42. Aiškindamas šias nuostatas ESTT yra pažymėjęs, kad nors siekiant gero bendros Europos prieglobsčio sistemos veikimo faktiškai reikalaujama, kad nacionalinės institucijos turėtų patikimą informaciją apie tarptautinės apsaugos prašytojo tapatybę arba pilietybę ir informaciją, kuria grindžiamas jo prašymas, šia nuostata pateisinamos tik tokios sulaikymo priemonės, dėl kurių priimtas įsakymas šioms nacionalinėms institucijoms kiekvienu konkrečiu atveju patikrinus, ar jos proporcingos siekiamiems tikslams. Atliekant tokį patikrinimą reikalaujama užtikrinti, kad būtų įvykdytos visos su valstybėms narėms suteikta teise vykdyti sulaikymą susijusios sąlygos ir, be kita ko, kad kiekvienu atveju sulaikymas būtų taikomas kaip kraštutinė priemonė. Be to, turi būti užtikrinama, kad šis sulaikymas jokiu atveju neviršytų trumpiausios galimos trukmės (ESTT C-18/16, 48 p.). Kiek tai susiję su sulaikymo priemonės tolesniu taikymu, pažymėtina, kad pagal Direktyvos 2013/33 9 straipsnio 5 dalį reikalaujama reguliariai peržiūrėti sulaikymą ar atlikti jo kontrolę. Pagal šias nuostatas tokia peržiūra ar kontrolė turi būti atliekama „pagrįstais laiko tarpais“ ir apimti klausimą, ar tebėra įvykdytos sulaikymo teisėtumo sąlygos. Jei sulaikymas numatytas Direktyvoje 2013/33, šią reguliarią kontrolę visais atvejais turi atlikti teisminė institucija (ESTT C 704/20 ir C 39/21 84 p.). Deramas procedūrų kruopštumas akcentuojamas ir kitose ESTT bylose dėl tarptautinės apsaugos prašytojų sulaikymo (žr. mutatis mutandis C-601/15 PPU, C-60/16).

43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad kai prieglobsčio prašymas dar neišnagrinėtas, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad šiuo metu yra atliekami kokie nors aktyvūs veiksmai, susiję su užsieniečio prieglobsčio prašymą pagrindžiančių motyvų ir informacijos nustatymu, taip pat byloje nėra pagrindų ir įrodymų, patvirtinančių poreikį riboti asmens laisvę tam, kad būtų užtikrinta galimybė institucijoms priimti ir vykdyti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, užsieniečio judėjimo laisvės suvaržymas gali būti nepagrįstas ir neproporcingas nenustačius objektyvių priežasčių apibrėžtos trukmės jo judėjimo laisvės suvaržymui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1738-502/2023, 2023 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje A-1854-822/2023; 2023 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2436-822/2023; 2024 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1145-1047/2024).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad būtų išnagrinėta nagrinėjama byla ir joje priimtas galutinis procesinis sprendimas, nėra būtinybės kreiptis į ESTT. Teisėjų kolegijai nekyla pagrįsta abejonė dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo ar dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius, prieštaravimo Europos Sąjungos teisei, todėl Užsieniečio prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo netenkinamas.

45. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliečio K. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 5 d. sprendimu K. K. paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui K. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. gegužės 6 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė