28e34aa9-e544-4c83-a768-5402e8f76de1 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-9-278/202 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36935-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.5.2; 2.4.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 11 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolės D. S., Vyginto Mažuikos, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikiant Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3066-808/2021 pagal ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovams D. S. ir V. S. dėl teisės be atsakovų sutikimo teikti praÅ¡ymÄ leidimui rekonstruoti statinį. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas A. P. prašė teismÄ pripažinti jo teisę be žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų D. S. ir V. S. sutikimo teikti praÅ¡ymÄ leidimui pagal MB (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 10 d. parengtÄ virtuvės rekonstrukcijos projektÄ FS-2019-10-23-TP, rekonstruoti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) lauko virtuvę, statinių iÅ¡sidėstymo žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu 2I1m.

2. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,0908 ha žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Teigė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiÅ«ros inspekcija (toliau ir VTPSPI) SavavaliÅ¡kos statybos aktu konstatavo, kad 2018 m. spalio 24 d. patikrinimo metu minėtame sklype, be parengto projekto ir statybÄ leidžiančio dokumento, buvo rekonstruojama 2006 m. gaisro metu sudegusi lauko virtuvė, kurios užstatymo plotas ir aukÅ¡tis rekonstrukcijos metu padidintas.

Nurodė, kad parengtas virtuvės rekonstrukcijos projektas (toliau Projektas) buvo iÅ¡siųstas atsakovams, su kuriais ribojasi žemės sklypai, kad pritartų Projektui arba pateiktų pastabas. Atsakovams buvo nurodyta, jog po rekonstrukcijos, nesumažės atstumas nuo rekonstruotos lauko virtuvės iki jų žemės sklypo ribos ir Projektas atitiks VÄ® „Registrų centras“ dokumentuose nurodytÄ atstumÄ . Teigė, kad atsakovai atsakymo nepateikė, nors parengtas virtuvės rekonstrukcijos projektas nepažeidžia jų teisių ar teisėtų interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams ir 11,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

4. Teismas nustatė, kad Å¡alys yra greta esančių žemės sklypų ir juose esančių statinių savininkai. Nustatė, kad 2006 m. vasario 5 d. kilusio gaisro metu sudegė ieÅ¡kovo lauko virtuvė (žymima indeksu 2I1m) ir apdegė rÅ«sys. VTPSI 2019 m. sausio 7 d. SavavaliÅ¡kos statybos akte (toliau ir Aktas) nurodė, kad statinys - lauko virtuvė, yra savavaliÅ¡ka statyba (statybos rÅ«Å¡is – statinio rekonstravimas), t.y. rekonstruojama savavaliÅ¡kai, neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir statybÄ leidžiančio dokumento.

Konstatavo, kad virtuvės užstatymo plotas padidintas iki 52,84 kv. m, o aukÅ¡tis – iki 4,90 m, nes NTR duomenimis lauko virtuvės užstatytas plotas – 22 kv. m, aukÅ¡tis – 1,90 m), be to, pažeisti Statybos įstatymo (toliau ir SÄ®) reikalavimai. Teismas nurodė, kad nustačius nurodytus pažeidimus, ieÅ¡kovo užsakymu, MB (duomenys neskelbtini) parengė pagalbinio Å«kio paskirties pastato rekonstravimo projektÄ , kurį ieÅ¡kovas 2019 m. spalio 25 d. iÅ¡siuntė atsakovams, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkams, nurodydamas, kad ketina atlikti Å«kinio pastato (lauko virtuvės) rekonstrukcijÄ pagal pridedamÄ ProjektÄ .

PraÅ¡yme ieÅ¡kovas nurodė, kad po rekonstrukcijos atstumas nuo rekonstruojamo Å«kinio pastato iki atsakovų žemės sklypo ribos nesumažės ir atitiks VÄ® Registrų centro įregistruotÄ atstumÄ , tačiau atsakovai`` atsakymo į praÅ¡ymÄ neatsakė.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog statinys rekonstruojamas ant esamų pamatų bei nemažinant esamų atstumų nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, tenka statytojui, t.y. ieÅ¡kovui. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi ieÅ¡kovas buvo įpareigotas pateikti duomenis apie tai koks buvo 1969 metais pastatytos ir 2006 metais gaisro metu sudegusios lauko virtuvės atstumas iki atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos bei, ar pagal pateiktÄ projektÄ ginčo lauko virtuvės konstrukcija bus vykdoma ant 1969 metais statytos lauko virtuvės pamatų ir, ar rekonstrukcijos metu statinio matmenys nebus keičiami taip, kad dar labiau sumažėtų esamo statinio ir sklypo ribos atstumas. Konstatavo, kad ieÅ¡kovas tokių įrodymų teismui nepateikė.

6. Darė iÅ¡vadÄ , kad esant Å¡alių ginčui, vien abstraktaus liudytojo paaiÅ¡kinimo, ar paties ieÅ¡kovo tvirtinimo, jog ginčo pastatas rekonstruotinas ant senų pamatų, nepakanka, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų laikomas pagrįstu.

7. Nurodė, kad ieÅ¡kovui nepateikus įrodymų apie iki gaisro buvusios lauko virtuvės (pastatytos 1969 metais) atstumÄ iki gretimo žemės sklypo ribos ir nesant galimybės nustatyti ar pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ ProjektÄ , minėto pastato rekonstrukcija bus vykdoma iÅ¡imtinai ant buvusios teisėtai pastatytos ir sudegusios virtuvės pamatų, ar akivaizdžiai ir ženkliai nukrypstant nuo jų, t.y. - dar labiau sumažinant atstumÄ iki atsakovų žemės sklypo ribos, kas akivaizdžiai padidina ateityje galimo vėl kilti gaisro tikimybę, dėl ko atsakovai pagrįstai bauginasi, konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinti visa apimtimi bei priimti papildomus įrodymus.

9. Nurodo, kad koks buvo 1969 m. pastatytos ir 2006 m. gaisro metu sudegusios lauko virtuvės atstumas iki atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos objektyvaus atsakymo nėra, tačiau gaisras negalėjo pakeisti pamatų atstumo iki atsakovų sklypo. Teigia, kad statinio tyrimo akte nurodoma, jog gaisro metu viralinės pamatai iÅ¡liko ir viralinė statoma ant iÅ¡likusių pamatų ir šį faktÄ patvirtino liudytojas V. M., todėl pripažintina, kad lauko virtuvės (viralinės) konstrukcijos statomos (bus statomos) virÅ¡ 1969 m. statytos viralinės pamatų.

10. Tvirtina, kad pertvarkant viralinę, buvo pertvarkytas stogas ir pristatytas priestatas nemažinant atstumo iki atsakovų namo. Nurodo, kad iÅ¡ teismui pateiktos nuotraukos galima spręsti apie buvusį atstumÄ nuo statinio sienos iki statinio stogo Å¡laito žemesnio kraÅ¡to, kuris sudaro apie 30 cm, todėl atsižvelgiant į tai statinio stogo karnizo matmenys yra patikslinti Projekte (duomenys neskelbtini), kitos projekto dalys nepasikeitė, atitinkamai buvo patikslintas ieÅ¡kinio reikalavimas. Tvirtina, kad atsakovai elgiasi nesÄ Å¾iningai, jiems rÅ«pi ne prieÅ¡gaisrinė sauga, o kiti dalykai, nes šį klausimÄ galima iÅ¡spręsti suprojektuojant ugniasienę.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai D. S. ir V. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

12. Nurodo, kad prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas objektyviai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais įvertino ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes bei jų reikÅ¡mę kitų byloje esančių duomenų kontekste. Teigia, kad ieÅ¡kovas skunde iÅ¡kraipo bylos faktinius duomenis ir neteisingai nurodo faktines aplinkybes apie jam nuosavybės teise vykdyto statinio rekonstrukcijÄ , tuo klaidindamas teismÄ .

13. Teigia, kad atmetant ieÅ¡kovo reikalavimÄ vykdyti pastato rekonstrukcijos darbus be jų, atsakovų sutikimo, teismas tinkamai, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, taikė Å¡iam teisiniam ginčui aktualias teisės normas, analizavo ir objektyviai vertino visus byloje esančius duomenis, jų visetÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, o vien tai, kad teismas, atsižvelgdamas į visus byloje esančius įrodymus, ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytus motyvus vertino kitaip nei ieÅ¡kovas norėtų, nėra tinkamas pagrindas teismo sprendimo nepagrįstumui konstatuoti.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y., tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija byloje nenustatė.

15. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytÄ reglamentavimÄ , o praÅ¡ymas juos priimti ir iÅ¡tirti turi bÅ«ti iÅ¡imtinai argumentuotas (CPK 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis, 324 straipsnio 3 dalis).

16. Apeliantas A. P. praÅ¡o prijungti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ dvi nuotraukas, kuriose nufotografuota buvusi iki gaisro pertvarkyta viralinė. Nurodo, kad bÅ«tinybė pateikti Å¡ias nuotraukas iÅ¡kilo iÅ¡nagrinėjus bylÄ , siekiant patikslinti per paskutinį teismo posėdį apklausto liudytojo V. P. parodymus dėl viralinės pertvarkymo.

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto teikiamos foto nuotraukos galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teisme ir ištirtos nagrinėjant ieškinį, tačiau ieškovas A. P. šio įrodymo neteikė, jais savo reikalavimų negrindė, todėl apelianto prašymas dėl naujo įrodymo prijungimo, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CPK 314 straipsnis).

18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Å¡alys yra greta esančių žemės sklypų ir juose esančių pastatų savininkai. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas A. P. siekia be atsakovų sutikimo teikti praÅ¡ymÄ leidimui atstatyti (rekonstruoti/perstatyti) jam priklausantį pastatÄ â€“ 1969 m. pastatytÄ ir 2006 m. sudegusiÄ lauko virtuvę (viralinę) pagal MB (duomenys neskelbtini) parengtÄ ProjektÄ . IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 7 d.

SavavaliÅ¡kos statybos aktu konstatavo, jog ginčo statinys - lauko virtuvė, yra savavaliÅ¡ka statyba, nes statoma neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir statybÄ leidžiančio dokumento, be to, statinio užstatymo plotas yra ženkliai padidintas - pagal NTR registruotas lauko virtuvės užstatytas plotas – 22 kv. m, aukÅ¡tis – 1,90 m, o savavaliÅ¡kos statybos plotas 52,84 kv. m, aukÅ¡tis – 4,90 m. IeÅ¡kovas, siekdamas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos akte konstatuotus pažeidimus, parengė statinio rekonstrukcijos ProjektÄ , jį pateikė atsakovams D.

S. ir V. S., tačiau atsakovai nesutinka su ir su patikslintu Projektu.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po gaisro iÅ¡liko ieÅ¡kovui priklausančios lauko virtuvės (viralinės) pamatai, todėl ieÅ¡kovui tvirtinant, jog ginčo statinio rekonstrukcija pagal ProjektÄ bus vykdoma ant sudegusios lauko virtuvės pamatų, nemažinant atstumo nuo esamų statinio konstrukcijų iki atsakovų žemės sklypo ribos, jis turi pareigÄ pateikti įrodymus, kurie pagrįstų tokias aplinkybes. Skundžiamu sprendimu teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas A. P. tokių įrodymų nepateikė.

20. Statybos techninio reglamento (toliau ir STR) 1.05.01:2017 7 priedo nuostatos nustato, kad raÅ¡ytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai), be kitų iÅ¡vardintų atvejų, yra privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumÄ horizontalioje plokÅ¡tumoje nuo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių konstrukcijų), kai pastato ar stogÄ turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taÅ¡ko aukÅ¡tis, matuojamas nuo žemės pavirÅ¡iaus ties sklypų riba (žemesniojo pavirÅ¡iaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumÄ nuo Å¡io taÅ¡ko iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos (4 punktas).

21. Minėto STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punktu nustatyta, kad tokie rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, spręsdamas dėl statinio, pastatyto mažesniu, nei teisės normose reglamentuota, atstumu iki gretimo žemės sklypo ribos, rekonstrukcijos, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, rekonstrukcijÄ vykdant ant esamo statinio pamatų ir jos metu nekeičiant statinio matmenų taip, kad bÅ«tų dar labiau mažinamas esamas statinio ir sklypo ribos atstumas, gretimo sklypo savininkui kiltų pareiga motyvuoti atsisakymÄ , o teismas turėtų įvertinti statybos (rekonstrukcijos) darbų bÅ«tinumÄ ir statinio parametrų pokyčio apimtį.

Tuo atveju, kai dėl ginčo statinio rekonstrukcijos yra dar labiau mažinamas rekonstruojamo statinio atstumas iki sklypo ribos, teismas turi nustatyti, ar savininko teisės rekonstruoti statinį, mažinant atstumÄ iki sklypo ribos, pripažinimas nepažeis minimalaus atstumo iki sklypo ribos nustatymo viešųjų interesų, ar toks pripažinimas atitiks Civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, inter alia (be kita ko), ar nepripažinus savininko teisės rekonstruoti statinį nebus neproporcingai suvaržytos jo nuosavybės teisės ar netgi paneigta pati nuosavybės teisės esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-377-611/2015;

Nr. 3K-3-224-1075/2018).

23. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pripažinti, kad statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos galėtų bÅ«ti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017). Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybÄ reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ios normos yra imperatyvaus pobÅ«džio ir turi tam tikrus vieÅ¡uosius tikslus, todėl statytojas privalo jų laikytis.

Teisės aktuose nenustatyta galimybė, kad Å¡ie atstumai galėtų bÅ«ti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiÅ«ra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimÄ statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrÄ jÄ taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017).

24. Vadovaujantis minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vien gretimo sklypo savininko nesutikimas leisti kito sklypo savininkui atlikti pastato rekonstrukcijÄ , jei nesutikimas motyvuojamas tuo, kad kito sklypo savininkas nesilaikė minimalių statybos atstumų, yra pakankamas tam, kad gretimo sklypo savininkas bÅ«tų laikomas pagrįstai atsisakiusiu duoti tokį sutikimÄ . Tokiu atveju laikoma, kad gretimo sklypo savininko interesai buvo pažeisti privalomų statybos atstumų nesilaikymu, kas savaime, nesant ypatingų, iÅ¡imtinių aplinkybių, pripažįstama teisėta priežastimi atsisakyti duoti sutikimÄ .

25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad po 2006 m. viralinės gaisro iÅ¡liko Å¡io statinio pamatai ir ieÅ¡kovas vykdo buvusio statinio rekonstrukcijÄ . Nors iÅ¡ pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kovo pateikto MB (duomenys neskelbtini) tiek 2019 m. spalio 23 d., tiek 2021 m. kovo 10 d. parengto virtuvės rekonstrukcijos projekto matyti, kad pastato plotas yra didesnis nei buvusi viralinė iki gaisro, konstatuoti, kad yra vykdoma nauja statyba nėra pakankamo pagrindo, nes byloje nepaneigta firmos (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 23 d. statinio tyrimo iÅ¡vada, kad iki gaisro buvęs statinys nelaikytinas visiÅ¡kai sugriuvusiu ir vietoj anksčiau buvusio statinio įrengiamo statinio statybos rÅ«Å¡is yra rekonstrukcija (b. l. 18-30, 93-96, 139-150).

Tačiau nagrinėjamu atveju yra svarbu ar rekonstruojant statinį, jis faktiškai įvykdytas/ vykdomas ant sudegusio pastato pamatų, buvusiu atstumu nuo gretimo sklypo ribos, ar nekeičiami statinio matmenys taip, kad būtų sumažintas esamo statinio ir sklypo ribos atstumas, o jeigu taip, kokia apimtimi, ar tai nepažeis atsakovų teisių ir interesų.

26. Pareiga įrodyti, kad statinys rekonstruojamas ant esamų pamatų ir nemažinant atstumų nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, privalo įrodyti statytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018). BÅ«tent ieÅ¡kovas A. P., tvirtindamas, jog ginčo statinio rekonstrukcija pagal ProjektÄ vykdoma ant sudegusios lauko virtuvės pamatų ir nemažinant atstumo nuo esamų statinio konstrukcijų iki atsakovų žemės sklypo ribos, turi pareigÄ pateikti neginčijamus įrodymus, kurie pagrįstų minėtas aplinkybes.

27. Kaip minėta, ginčo pastato rekonstrukcija pripažinta savavaliÅ¡ka statyba dėl to, kad buvo atlikta neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir statybÄ leidžiančio dokumento. IeÅ¡kovas, siekdamas paÅ¡alinti neteisėtos rekonstrukcijos padarinius, parengė ginčo statinio projektÄ , tačiau atsakovai nurodo, kad pastatas yra ženkliai arčiau jiems priklausančio namo nei buvusi lauko virtuvė. IeÅ¡kovas teigia, kad Projekte numatytas statinys statomas ant iÅ¡likusių lauko virtuvės pamatų ir todėl po rekonstrukcijos nesumažės atstumas iki atsakovų sklypo ribos, tačiau Å¡iems teiginiams, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neginčijamų įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Nors apeliantas nurodo, kad sudegus lauko virtuvei, statinio pamatai išliko, nes gaisras pamatų atstumo iki atsakovams priklausančio sklypo nepakeitė ir tai, kad broliui V. P. pertvarkant lauko viralinę, atstumai nekito, patvirtina pirmosios instancijos teismui pateikta foto nuotrauka, minėti teiginiai nėra pakankami išvadai, jog rekonstrukcija vykdoma nemažinant atstumo nuo esamų statinio konstrukcijų iki atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos. Priešingai, 2021 m. liepos 13 d. teismo posėdyje apklaustas liudytoju V.

P. nurodė, kad dar iki 2006 m. kilusio gaisro, jis be projekto, kt. dokumentų, 10-15 cm į atsakovų sklypo pusę padidino 1969 m. statytÄ lauko virtuvę, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog neatmestina, kad naujo statinio siena yra pastatyta ant savavaliÅ¡kai padidinto statinio pamatų ir tuo sumažintas atstumas tiek iki žemės sklypo ribos, tiek iki atsakovams D. S. ir V. S. priklausančio gyvenamojo namo. Be to, apelianto nurodyta foto nuotrauka (b. l. 136) taip pat neįrodo kokiu atstumu nuo sklypo ribos minėtu metu buvo lauko virtuvė, nes foto nuotraukoje buvęs statinys užfiksuotas iÅ¡ kiemo, o ne iÅ¡ atsakovų sklypo pusės. Kadangi siekiant paneigti atsakovų teiginius, kad rekonstruojamas statinys yra pastatytas arčiau jiems priklausančio gyvenamojo namo nei buvusi lauko virtuvė, ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teismui nepateikė neginčijamų įrodymų apie 1969 m. statytos lauko virtuvės pamatų atstumÄ iki atsakovų sklypo ribos, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pilnai įgyvendinus ProjektÄ , atstumas iki atsakovų sklypo ribos nesumažėja.

Nors nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 13 d. posėdyje ieÅ¡kovas nurodė, kad patikslintu Projektu yra keičiamas namo stogas ir stogo karnizas yra tik 0,20 m, t. y. trumpesnis nei buvęs 0,30 m, tačiau, kad atstumas nuo statinio labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių konstrukcijų iki sklypo ribos atitinka 1969 m. statinio atstumÄ iki sklypo ribos, jokiais įrodymais nepagrįstas, o aukščiau minėta foto nuotrauka to nepatvirtina.

28. Apeliantas tvirtina, kad atsakovai yra nesÄ Å¾iningi, nes netrukdė jo broliui prie viralinės pristatyti priestatÄ , o jam yra sudaromos kliÅ«tys. Tačiau minėti teiginiai vertintini kritiÅ¡kai, nes atsakovė D. S. nurodė, kad gyvenamasis namas priklausė jos močiutei, tvirtina, kad ji, atsakovė, sutikimo nėra davusi, be to, nėra tiksliai aiÅ¡ku kada V. P. vykdė priestato statybas.

29. Atsakovai atsisakė duoti ieÅ¡kovui sutikimÄ lauko virtuvės rekonstrukcijai, motyvuodami tuo, kad ieÅ¡kovas nesilaikė minimalių statybos atstumų nuo jiems priklausančio žemės sklypo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien atsakovų atsisakymas duoti sutikimÄ aukščiau nurodytu pagrindu, laikytina teisėta ir pagrįsta priežastimi atsisakyti duoti sutikimÄ ieÅ¡kovo A. P. vykdomai statinio rekonstrukcijai. Byloje nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju susiklostė iÅ¡imtinis atvejis, kai teismas gali pripažinti, jog statinio rekonstrukcija mažesniu, nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos, galėtų bÅ«ti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininkų teisių.

Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, neįrodė, kad pagal pateiktÄ ProjektÄ , pastato rekonstrukcija vykdoma iÅ¡imtinai ant buvusios teisėtai pastatytos ir sudegusios lauko virtuvės pamatų ir, kad nėra dar labiau sumažinamas atstumas iki atsakovų žemės sklypo ribos, kas neatmestina pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus.

30. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kinio pagrįstumÄ privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Nors atsakovai ir gali įrodinėti, kaip planuojama ginčo statinio rekonstrukcija paveiks jų teises, gyvenimo bei veiklos sÄ lygas, tačiau pirmiausia ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad toks rekonstrukcijos bÅ«das neproporcingai nesuvaržys atsakovų nuosavybės teisės, o nepripažinus jo teisės rekonstruoti ginčo statinį pagal parengtÄ ProjektÄ , bus neproporcingai suvaržytos jo nuosavybės teisės. Å alys įrodinėja Å¡ias aplinkybes vadovaudamasi bendrÄ ja įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis). Apeliantui Å¡ių aplinkybių neįrodžius pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo pripažinti, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

31. Dėl kitų apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ , teisėjų kolegija nepasisako. Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ir keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

33. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau minėtas iÅ¡laidas pagrindžiantys duomenys apeliacinės instancijos teismui nepateikti, todėl klausimas dėl patirtų iÅ¡laidų priteisimo nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys ). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Nijolė Danguolė Smetonienė Vygintas Mažuika Birutė Valiulienė