2025-07-16 Nr. AB-11727-3-61-3-01588-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2151-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01588-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas U. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2025 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 25S75664 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Šengeno acquis teritorijos į (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo sprendimo dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo įsigaliojimo dienos; įspėti pareiškėją, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Šengeno acquis teritorijos, bus vykdomas jo išsiuntimas; neuždrausti pareiškėjui atvykti į Šengeno acquis teritoriją, įvykdžius sprendimą dėl savanoriško išvykimo iš Šengeno acquis teritorijos; išsiųsti pareiškėją iš Šengeno acquis teritorijos į (duomenys neskelbtini), per nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo dėl savanoriško išvykimo iš Šengeno acquis teritorijos; uždrausti atvykti pareiškėjui į Šengeno acquis teritoriją 1 metus nuo išsiuntimo iš Šengeno acquis teritorijos dienos, per nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo dėl savanoriško išvykimo iš Šengeno acquis teritorijos; įvesti SIS perspėjimą dėl pareiškėjui draudimo atvykti ir apsigyventi 1 metams nuo išsiuntimo iš Šengeno acquis teritorijos dienos, per nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo dėl savanoriško išvykimo iš Šengeno acquis teritorijos; pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), per nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo dėl savanoriško išvykimo iš Šengeno acquis teritorijos.

2.2. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindžia tuo, jog bijo patirti persekiojimo veiksmus dėl savo išpažįstamos religijos – (duomenys neskelbtini), taip pat susiduria su diskriminacija dėl neįgalumo, negalėjo lankyti paskaitų, todėl neišlaikė kai kurių dalykų, dėl to negali įgyti išsilavinimo, bijo, kad mirus motinai, nebus, kas galėtų juo pasirūpinti, liks be finansinės paramos.

2.3. Atsakovo argumentas, kad „remiantis prieglobsčio prašytojo pasakojimu, (duomenys neskelbtini) religija prieglobsčio prašytojo šeimoje neužėmė svarbios vietos“, nėra laikomas teisiškai reikšmingu jo prieglobsčio prašymo vertinimo kontekste. Pareiškėjo motina (duomenys neskelbtini), todėl iš jos išvaizdos matosi, kad ji yra (duomenys neskelbtini) arba netikinti, atitinkamai ir jos sūnus yra priskiriamas (duomenys neskelbtini), t. y. persekiojimą vykdantis subjektas gali identifikuoti vizualiai asmenį esant (duomenys neskelbtini). Apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad „Prieglobsčio prašytoją ir jo brolį mušė, persekiojo, įžeidinėjo. U. B. vis dar yra persekiojamas – kai išeina į lauką, žmonės meta akmenis į jo galvą, spjaudo į jį, įžeidinėja. U. B. bijo būti nužudytas, nes nepripažįsta (duomenys neskelbtini) religijos“; „U. B. teigimu, skiriamasis (duomenys neskelbtini) bruožas yra tas, kad (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) diskriminuojami, jų religija nepripažįstama, todėl dėl visuomenės spaudimo jis nesilankydavo (duomenys neskelbtini). Mokykloje draugai prieglobsčio prašytoją kviesdavo eiti į (duomenys neskelbtini), tačiau jis neidavo, todėl draugai jį žemindavo“. Nurodyti pareiškėjo teiginiai dėl socialinio spaudimo, žeminimo, rasistinių išpuolių, priekabiavimo dėl buvimo (duomenys neskelbtini), atitinkamai ir nesikreipimo į policiją dėl patiriamo persekiojimo (žeminimo, smurto, įžeidinėjimo), dėl policijos priekabiavimo yra suderinami su kilmės valstybės informacija ir turėjo būti vertinami jo naudai bei jo baimės patirti persekiojimo veiksmus dėl religinių įsitikinimų kontekste.

2.4. Pareiškėjas apklausų metu nurodė, kad jis neturi abiejų kojų, yra neįgalus, nors ir studijuoja kompiuterių inžineriją, tačiau negali lankyti universiteto, nes jo ten niekas nenugabena, yra paskutiniame kurse, tačiau neišlaikė kai kurių dalykų, nes negalėjo dalyvauti paskaitose, dėl ko jis bus pašalintas iš universiteto. Pagrindinis pajamų šaltinis yra jo motinos pensija, jei ji mirs, jis neturės artimųjų (duomenys neskelbtini), o jis negali savimi pasirūpinti, liks be jokios realios finansinės paramos (išskyrus našlaičio išmoką), nes pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus, neįgalumo pašalpa mokama tik kai asmuo gyvena žemiau skurdo ribos, todėl jis jos negauna. Atsakovas nesurinko jokios kilmės valstybės informacijos, tikslu patvirtinti/ar paneigti šiuos pareiškėjo teiginius, t. y. ar pareiškėjo universitetas suteikia galimybę pareiškėjui dalyvauti paskaitose nuotoliniu būdu, ar įstaiga yra pritaikyta neįgaliesiems (yra liftas, rampa ir pan.), todėl išvada, kad asmeniui dėl jo neįgalumo nėra ribojama jo teisė į mokslą, nėra objektyviai pagrįsta. Atsakovo teiginiai, kad mirus pareiškėjo motinai juo galėtų pasirūpinti jo motinos brolis, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, t. y. tokių teiginių nenurodė nei pareiškėjas, jo nebuvo klausiama apie tokią opciją ir jo apklausos metu. Taip pat atsakovas nurodė, kad „Suėjus 25 metų amžiui, prieglobsčio prašytojui būtų skiriama neįgaliojo išmoka.“, tačiau pačiame sprendime nurodoma, jog jam neįgalumo išmoka neskiriama, o pagal kilmės valstybės informaciją „neįgalus asmuo neturi būti dirbantis ar išėjęs į pensiją, neturėti teisės į alimentus arba turėti alimentus, o pajamos vienam asmeniui namų ūkyje turi būti žemiau skurdo ribos“. Akivaizdu, kad atsakovo išvados nepagrįstos objektyviais duomenimis ir nesuderinamos su pareiškėjo teiginiais.

2.5. Atsakovui neužtikrinus tinkamo pareiškėjo prieglobsčio prašymo vertinimo, nebuvo tinkamai įvertinta jo atitiktis pabėgėlio statuso suteikimo ir papildomos apsaugos statuso suteikimo kriterijams. Atsakovo Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

3.1. Sprendimas priimtas dėl to, jog išnagrinėjus pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį bei įvertinus motyvus (kilęs iš (duomenys neskelbtini), turi judėjimo negalią), kuriais jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vykdomas (duomenys neskelbtini) persekiojimas, kaip tai yra apibrėžiama 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstas prielaidas bei vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjui kilmės šalyje dėl neįgalumo grėstų veiksmai, pažeidžiantys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija, ir EŽTK) 3 straipsnį. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios paneigtų medicininių ir socialinių paslaugų prieinamumą (duomenys neskelbtini). Įvertinus pareiškėjo situaciją, nustatyta, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti diskriminacinio pobūdžio valstybės ar socialinių paslaugų sistemos politiką, todėl pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

3.2. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai, su juo būtų žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba būtų žeminamas jo orumas ar jis būtų tokiu būdu baudžiamas. Taip pat nenustatyta grėsmės, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis surinkta informacija, pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.3. Nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą buvo surinkta bei įvertinta visa su pareiškėjo individualia situacija susijusi informacija kilmės valstybės informacijos kontekste, ne tik informacija apie religiją pareiškėjo šeimoje. Kilmės valstybės informacija nepatvirtina prielaidos, kad (duomenys neskelbtini) ar netikintys asmenys (duomenys neskelbtini) patiria diskriminaciją, prilygstančią EŽTK 3 straipsnio pažeidimui. Įvertinus visas pateiktas aplinkybes, nenustatyta, kad pareiškėjui asmeniškai gresia patirti realią ir neišvengiamą persekiojimo grėsmę (duomenys neskelbtini) dėl jo kilmės (motina yra (duomenys neskelbtini)) ar dėl to, jog jis yra netikintis. Pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, kad valstybės institucijos negali ar nenori suteikti jam apsaugos. Be to, pareiškėjo dabartinė situacija, įskaitant našlaičio pašalpos gavimą, teikiamą bei siūlomą medicinos pagalbą, rodo, kad jis nėra diskriminuojamas valstybės lygiu. (duomenys neskelbtini) visuomenės požiūris į (duomenys neskelbtini) ar netikinčius asmenis savo forma, pobūdžiu bei pasekmėmis asmeniui nepadaro įprastinio gyvenimo netoleruotinu ir neprilygsta persekiojimui ir (arba) nesukelia didelės žalos pavojų. Atsižvelgus į tai, tokio visuomenės požiūrio hipotetinė tikimybė nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą.

3.4. Pasisakant dėl skundo teiginių, kad Migracijos departamentas nesurinko jokios kilmės valstybės informacijos dėl pareiškėjui ribojamos teisės į mokslą, priešingai, nei teigia pareiškėjas, tyrimo metu buvo surinkta ir įvertinta kilmės valstybės informacija apie neįgaliųjų teises bei jiems suteikiamas galimybes. Pareiškėjas, nors deklaratyviai teigia, kad bus išmestas iš universiteto, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė ir nepaneigė atsakovo tyrimo metu padarytų išvadų. Be to, pareiškėjas nei pats, nei apklausos metu paklaustas, nenurodė, kad kreipėsi į mokymo įstaigą su prašymu mokytis nuotoliniu būdu ar dėl kitų, lengvinančių, sąlygų jam suteikimo ir kad jam ši galimybė nebuvo suteikta.

3.5. Apklausos metu pareiškėjas nenurodė kliūčių, apsunkinančių medicininės priežiūros bei socialinės pagalbos galimybes (duomenys neskelbtini), kurios sudarytų pagrindą konstatuoti Konvencijoje numatytus prieglobsčio suteikimo pagrindus (rasė, religija, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei arba politiniai įsitikinimai).

3.6. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) neribojamos neįgaliųjų teisės (įskaitant teisę dirbti, mokytis, keliauti), pareiškėjo grįžimas į kilmės valstybę ir ekonominiai sunkumai nelaikomi priemonių sankaupa, kuri prilygtų persekiojimui Konvencijos prasme.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2024 m. lapkričio 15 d. bei 2024 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Prašyme nurodė, kad jis yra neįgalus – (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Lietuvoje gyvena jo brolis. Jo motina susirgo (duomenys neskelbtini), nes buvo persekiojama. (duomenys neskelbtini) mama dirbo valstybinį darbą, buvo žeminama dėl religinių pažiūrų ir dėl to jai kilo psichinės sveikatos problemos. Tėvas mirė, kai prieglobsčio prašytojui buvo 2 metai. Pasak prieglobsčio prašytojo, jis yra (duomenys neskelbtini), dėl to jam blogai gyventi (duomenys neskelbtini), jis yra žeminamas. Prieglobsčio prašytoją ir jo brolį mušė, persekiojo, įžeidinėjo. Jis yra persekiojamas – kai išeina į lauką, žmonės meta akmenis į jo galvą, spjaudo į jį, įžeidinėja. Bijo būti nužudytas, nes nepripažįsta (duomenys neskelbtini) religijos. Jis studijuoja kompiuterių mokslus (kompiuterių inžineriją) (duomenys neskelbtini) universitete, tačiau negali lankyti universiteto, niekas jo ten nenugabena. Jis yra paskutiniame 4-ame kurse, tačiau neišlaikė kai kurių dalykų, nes negalėjo dalyvauti paskaitose. Dėl šios priežasties jis bus pašalintas iš universiteto. Jis negali rasti darbo, užsidirbti pragyvenimui. Motinos pensija yra vienintelės pajamos.

6. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 83 straipsnio 2 dalimi, 86, 87 straipsniais, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalimi, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 2 straipsnio 1 dalies d punkte pateikta pabėgėlio sąvoka, 8 straipsnio 2 dalimi, 9 straipsniu „Persekiojimo veiksmai“, 10 straipsnio, apibrėžiančio persekiojimo priežastis, 1 dalies e punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99, 116 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

7. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją, tyrimo metu surinktą informaciją apie kilmės valstybę, padarė pagrįstą išvadą, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gresiantis persekiojimas nėra susijęs su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, jog priežastinis ryšis tarp persekiojimo ir konvencinių priežasčių nėra nustatytas ir dėl to pareiškėjui negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Migracijos departamentas surinko bei įvertino visą su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, ne tik informaciją apie religiją pareiškėjo šeimoje.

Sprendime yra pateikta bei įvertinta aktuali kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini). Atsakovas įvertino ir pareiškėjo teiginius, kad jis yra netikintis, ir nustatė, jog kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) asmenys yra persekiojami. Surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gali patirti aplinkinių neigiamą požiūrį, tačiau tyrimo metu nebuvo identifikuota konkreti žala, kurią dėl savo religijos (kilmės) pareiškėjas faktiškai patyrė praeityje.

Nors hipotetinė tikimybė pareiškėjui (duomenys neskelbtini) susidurti su neapykantos apraiškomis egzistuoja, tačiau ši hipotetinė grėsmė nėra siejama nei su sistemingu (duomenys neskelbtini) diskriminavimu valstybėje, nei su konkrečiu persekiojimo vykdytoju, nei asmeniškai su pareiškėju. Pareiškėjas apklausos metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) jis mokėsi, įstojo studijuoti į universitetą, jam buvo teikiamos medicinos paslaugos, valstybė suteikė paramą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo neįgalumas nėra riziką patirti persekiojimą reikšmingai didinantis veiksnys.

Pareiškėjas nei tyrimo metu, nei teismui nepateikė informacijos, kad valstybės institucijos negali ar nenori suteikti jam apsaugos. Pareiškėjo dabartinė situacija, įskaitant našlaičio pašalpos gavimą, teikiamą bei siūlomą medicinos pagalbą, rodo, kad jis nėra diskriminuojamas valstybės lygiu. (duomenys neskelbtini) visuomenės požiūris į (duomenys neskelbtini) ar netikinčius asmenis savo forma, pobūdžiu bei pasekmėmis asmeniui nepadaro įprastinio gyvenimo netoleruotinu ir neprilygsta persekiojimui ir (arba) nesukelia didelės žalos pavojų.

Visuomenės požiūrio hipotetinė tikimybė nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą.

8. Teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo skundo argumentus, kad Migracijos departamentas nesurinko jokios kilmės valstybės informacijos dėl pareiškėjui ribojamos teisės į mokslą. Priešingai, tyrimo metu surinkta ir įvertinta kilmės valstybės informacija apie neįgaliųjų teises bei jiems suteikiamas galimybes. Pareiškėjas, nors deklaratyviai teigia, kad bus išmestas iš universiteto, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė ir nepaneigė atsakovo tyrimo metu padarytų išvadų. Be to, pareiškėjas nei pats, nei apklausos metu paklaustas, nenurodė, kad kreipėsi į mokymo įstaigą su prašymu mokytis nuotoliniu būdu ar dėl kitų, lengvinančių, sąlygų jam suteikimo ir kad jam ši galimybė nebuvo suteikta.

Surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) neįgaliųjų teisės ginamos įstatymiškai: valdžia garantuoja lygias mokymosi ir įsidarbinimo galimybes. Šalyje įstatymais reglamentuojama politika, padedanti žmonėms su negalia gauti geresnę prieigą prie švietimo, priežiūros paslaugų, reabilitacijos ir užimtumo. (duomenys neskelbtini) konstitucija draudžia neįgaliųjų diskriminaciją teikiant valstybines paslaugas, įdarbinant, šviečiant ir gaunant sveikatos priežiūros paslaugas, o vyriausybė paprastai veiksmingai vykdo įstatymus. (duomenys neskelbtini) Šeimos ir socialinių paslaugų ministerija užtikrina aktyvų žmonių su negalia dalyvavimą visuomenės gyvenime pasitelkdama įvairius paslaugų modelius, tokius kaip pagalba namuose, socialinė pagalba, dienos priežiūros paslaugos ir (duomenys neskelbtini) projektas. (duomenys neskelbtini) socialinės apsaugos sistema numato įvairias išmokas ir paslaugas neįgaliesiems, tokias kaip neįgalumo pensijos, medicininė priežiūra ir reabilitacijos paslaugos.

Tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), kaip ir kituose didžiuosiuose (duomenys neskelbtini) miestuose, pastaraisiais metais dedamos pastangos gerinti viešosios infrastruktūros prieinamumą neįgaliesiems. Tai apima viešojo transporto pritaikymą, šaligatvių ir perėjų pritaikymą, taip pat viešųjų pastatų pritaikymą neįgaliųjų poreikiams. Vien tai, kad pareiškėjo brolis yra išvykęs į Lietuvą ir jam kilmės valstybėje yra apsunkinta asmeninė pagalba, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui turėtų būti suteikiama apsauga Lietuvos Respublikoje.

Apklausos metu pareiškėjas nenurodė kliūčių, apsunkinančių medicininės priežiūros bei socialinės pagalbos galimybes (duomenys neskelbtini), kurios sudarytų pagrindą konstatuoti Konvencijoje numatytus prieglobsčio suteikimo pagrindus (rasė, religija, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei arba politiniai įsitikinimai).

9. Teismas pažymėjo, kad ginčo atveju atsakovas surinko ir įvertino visą su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir pagrįstai priėmė Sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių atsakovo išvadas paneigiančių įrodymų. Deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, jog Migracijos departamentas netinkamai įvertino pareiškėjo situaciją, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su priimtu Sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamu Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo pagrindų. Pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis, todėl netenkinus reikalavimo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; iš atsakovo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pareiškėjas apklausos metu atsakovui aiškiai nurodė, kad jis yra diskriminuojamas dėl dviejų priežasčių – dėl jam priskiriamų religinių įsitikinimų ir dėl jo socialinės grupės – buvimo neįgaliu asmeniu. Diskriminaciją dėl religinių įsitikinimų patyrė visą gyvenimą, tačiau, tapus neįgaliu, jo atskirtis, pašalinių žeminimas, pasireiškiantis psichologiniu bei fiziniu smurtu, tik dar labiau suintensyvėjo, o broliui išvykus iš (duomenys neskelbtini) (2021 metais), pareiškėjas beveik visą laiką praleidžia namie, nes, jo daugiabutyje nesant lifto, ir, jam neturint kojų, jam yra itin sunku nusileisti laiptais, o net ir sugebėjus nusileisti – jis lauke yra įžeidinėjamas, į jį mėtomi akmenys, jam yra grasinama, kam asmuo, dėl savo neįgalumo, ir, nesant juo galinčio pasirūpinti asmens (motina yra pensininkė, serga (duomenys neskelbtini)), negali pasipriešinti / savęs apginti.

11.2. Pareiškėjo teiginiai, kad jam išėjus į lauką jis yra įžeidinėjamas, jam grasinama, apskritai nei atsakovo, nei teismo nebuvo vertinami nei jo religinių įsitikinimų kontekste, apsiribojant vertinimu, kad jis neišpažįsta savo religijos (nors Tvarkos aprašo 99.1.9 p. aiškiai numato, kad nesvarbu, ar asmuo iš tiesų turi religinių, socialinių ar kitų savybių, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, svarbu, kad jam jas priskiria persekiotojas), nei jo neįgalumo (priskyrimo socialinei grupei) kontekste. Skunde teismui išskirta atsakovo Sprendime surinkta aktuali kilmės valstybės informacija aiškiai patvirtina, kad „(duomenys neskelbtini) patiria formalią ir neformalią diskriminaciją, ypač dėl galimybės užimti viešąsias pareigas, mokytis“, „daugelis (duomenys neskelbtini) nusprendžia neatskleisti savo tapatybės savo draugams sunitams, kaimynams ir kolegoms, kad išvengtų rasistinių išpuolių ir požiūrio. Policijos priekabiavimas, ypač šalies rytuose, taip pat yra realybė. Dideli miestai apibūdinami kaip ypač pavojingi (duomenys neskelbtini) dėl masinių išpuolių ir dažnesnio bendravimo su sunitais“. Pareiškėjo motina nenešioja skaros, pareiškėjas nekalba arabų kalba, kaip musulmonai, todėl vietiniams aiškiai žinomi pareiškėjo šeimos religiniai įsitikinimai, t. y. persekiotojas pareiškėjui priskiria nurodytą savybę (dėl buvimo (duomenys neskelbtini)) nepriklausomai nuo to, kiek aktyviai pareiškėjas šia religiją praktikuoja. Nepaisant pareiškėjo teiginių suderinamumo su surinkta kilmės valstybės informacija, atsakovas realiai nevertina, ar jo pasakojimui gali būti taikoma abejonės privilegija ir jį atmeta, tokiu būdu pareiškėjo teiginiai dėl jo patiriamos diskriminacijos dėl jo religinių įsitikinimų kartu su buvimu neįgaliu asmeniu nebuvo tinkamai įvertinti jo prieglobsčio prašymo kontekste.

11.3. Pareiškėjas apklausų metu nurodė, kad jis neturi abiejų kojų, yra neįgalus, nors ir studijuoja kompiuteriu inžineriją, tačiau negali lankyti universiteto, nes jo ten niekas nenugabena, yra paskutiniame kurse, tačiau, pasibaigus pandemijos ribojimams (tuo metu buvo organizuojamos studijos nuotoliu), nebeišlaikė didelės dalies egzaminų, nes negalėjo dalyvauti paskaitose, kas yra privaloma atsiskaitymo dalis, dėl ko jis bus pašalintas iš universiteto, taip atimant jo teisę į mokslą. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini), o ne valstybė, todėl jau savaime paneigiami atsakovo ir teismo argumentai, kad nėra pateikta informacijos, paneigiančios valstybės pagalbą. Priešingai nei nurodo atsakovas ir teismas, pareiškėjui nėra užtikrinamos jo pagrindinės teisės, t. y., kadangi jo judėjimas yra ženkliai apribotas, iš jo yra atimta teisė į mokslą. Asmuo apklausų metu nurodė, kad negali nusigauti iki universiteto dėl savo neįgalumo, tokiu būdu negali lankyti paskaitų ir įgyti išsilavinimo. Taip pat pareiškėjas apklausos metu aiškiai nurodė, kad universitete nėra galimybės kreiptis dėl studijų nuotoliu, o išmetimą iš universiteto grindžia tuo, jog nėra išlaikyta didžioji dalis egzaminų ir jis nebaigs studijų per 7 metus, kadangi asmuo tik pandemijos metu galėjo „lankyti“ paskaitas, laikyti egzaminus nuotoliu, kas leido jam atsiskaityti ir išlaikyti nurodytus egzaminus.

11.4. Nagrinėjamu atveju nėra surinkta jokia aktuali kilmės valstybės informacija apie pareiškėjo universiteto pritaikymą neįgaliesiems, apie objektyviai egzistuojančias galimybes iki jo nusigauti, apie tai, ar universitetas organizuoja studijas per nuotolį, ar pačiame universitete yra rampos ir liftai, nors pareiškėjas ne kartą nurodė, kad jo universitete nėra galimybės prašyti mokytis nuotoliu, jog negali nusigauti iki universiteto dėl tam nepritaikytos kelių infrastruktūros ir transporto, kad nei jo daugiabutyje, nei universiteto pastatuose nėra liftų arba jie neveikia. Nesurinkus nurodytos aktualios kilmės valstybės informacijos, kuri yra tiesiogiai susijusi su individualiomis pareiškėjo situacijos aplinkybėmis, nei atsakovui, nei teismui nebuvo pagrindo prieiti išvados, kad asmuo dėl savo neįgalumo nesusiduria su diskriminacija, ir, juo labiau, jog jam nėra ribojama teisė į mokslą.

11.5. Pareiškėjo pajamų šaltinis yra jo gaunama našlaičio pensija, kurios neužtenka net būtiniesiems poreikiams patenkinti ir pragyvena tik iš motinos gaunamos pensijos, o jai mirus, (duomenys neskelbtini) nelieka artimųjų, kurie galėtų jam padėti išgyventi, t. y. jis lieka be artimųjų, kurie jam padėtų savimi pasirūpinti, ir be finansinės paramos (išskyrus našlaičio išmoką). Kartu pareiškėjas nurodė, kad jis neteks našlaičio pensijos, jeigu nutrauks studijas ir lieka be jokių pajamų, tačiau šitie jo argumentai atsakovo nebuvo vertinti, nors atsakovas neginčija, kad jam neįgalumo išmoka neskiriama. Atsakovas Sprendime nurodė, kad mirus pareiškėjo motinai, juo galėtų pasirūpinti jo motinos brolis, tačiau tokie teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, t. y. tokių teiginių pareiškėjas apklausos metu nenurodė, akcentuojant, jog apklausos metu pareiškėjas nurodė priešingai, kad jis neturi jokių artimųjų, kurie galėtų jam padėti tiek pasirūpinti savimi fiziškai, tiek finansiškai. Šiuo metu pareiškėjo motinos G. T. B. atžvilgiu Migracijos departamento priimtas sprendimas Nr. 25S72231 teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra panaikintas ir įsiteisėjęs, kas reiškia, kad pareiškėjo motina, kuris buvo vienintelis (duomenys neskelbtini) jam likęs artimas asmuo, lieka reziduoti prieglobsčio prašytojos statusu Lietuvos Respublikoje iki Migracijos departamentas iš naujo išnagrinės jos prieglobsčio prašymą, ištaisydamas teismo sprendimu konstatuotus tyrimo trūkumus, o pareiškėjas, vykdydamas atsakovo priimtą ir ginčijamą sprendimą, turės grįžti į kilmės šalį vienas, kur, kaip jau minėta, dėl ribotų judėjimo galimybių ir finansinių išteklių, jis negali pats savimi pasirūpinti (nueiti į parduotuvę/vaistinę ir pan.) ir užtikrinti savo būtiniausių poreikių.

11.6. Priešingai nei nurodoma atsiliepime bei Sprendime, pareiškėjas yra arti skurdo ribos, kadangi šiuo metu gali gauti tik našlaičio išmoką, o dėl šeimos bendrai sumuojamų pajamų, į kurias įskaičiuojamos motinos pensijos pajamos, jis negauna neįgaliojo išmokos, gauna tik našlaičio paramą, kurią, nutraukus studijas, nes jų negali baigti dėl ribojamos teisės į mokslą dėl turimos negalios, jis neteks, kadangi našlaičio pensija sulaukus pilnametystės skiriama tik tuo atveju, jei asmuo studijuoja. Pareiškėjo motina yra senyvo amžiaus asmuo, pensininkė, serganti sunkia (duomenys neskelbtini) forma, praktiškai negalinti pasirūpinti savimi, o jai susirgus ar mirus, pareiškėjas lieka vienas, juo nėra kam pasirūpinti, kadangi daugiau artimųjų (duomenys neskelbtini) nėra.

11.7. Apibendrinus, pareiškėjui yra akivaizdžiai ribojama teisė į mokslą dėl jo negalios, o jo neįgalumas yra reikšmingai susijęs su jo baime patirti persekiojimo veiksmus dėl jo religinių įsitikinimų, kadangi asmuo negali apsiginti nuo psichologinio ir fizinio smurto dėl turimos negalios, o kreiptis į teisėsaugą dėl apsaugos negali, kadangi, kaip nurodoma paties atsakovo kilmės valstybės informacijoje, policija pati priekabiauja prie (duomenys neskelbtini), dėl ko pareiškėjas ir patiria diskriminacinius veiksmus, t. y. jo niekas neapgins ir neapsaugos, nes teisėsaugos institucijos pačios vykdo priekabiavimą prie šios religinės grupės. Pareiškėjas dėl jo neįgalumo (priklausymas socialinei grupei) ir turimų religinių įsitikinimų patiria sunkaus masto pagrindinių žmogaus teisių pažeidimus, sunkaus masto diskriminaciją, pasireiškiančią tiek psichologiniu, tiek fiziniu smurtu bei jo teisės į mokslą ribojimu bei gyvenimą žemiau skurdo ribos, negalint patenkinti savo būtinųjų poreikių. Atsakovas, vertindamas jo atitiktį tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijams, neatliko pakankamo, nešališko ir išsamaus tyrimo, taip pat nevertino ir jo atitikties papildomos apsaugos suteikimo kriterijams pagal EŽTK 3 straipsnį, Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą

11.8. Be pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos daugelyje Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių yra numatytos ir kitos apsaugos formos, kurios gali būti suteikiamos dėl humanitarinių, medicininių ar šeimos priežasčių, asmenims be pilietybės, prekybos žmonėmis ir ekologinių katastrofų aukoms ir pan. Pavyzdžiui, Graikijoje asmeniui, kuris neatitinka pagrindų gauti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, bet negali būti išsiųstas iš šalies ir/ar grąžintas į kilmės šalį dėl sunkios sveikatos būklės, civilinio konflikto arba masinių žmogaus teisių pažeidimų, gali būti suteiktas humanitarinis statusas. Valstybės narės, atsižvelgdamos į asmenines, humanitares ar kitas priežastis, bet kuriuo metu gali suteikti atskirą leidimą gyventi ar kitokį leidimą, suteikiantį teisę pasilikti neteisėtai jų teritorijoje esančiam trečiosios šalies piliečiui. Tokiu atveju sprendimas grąžinti nepriimamas. Jei sprendimas grąžinti jau buvo priimtas, jis panaikinamas arba sustabdomas leidimo gyventi arba kito leidimo, suteikiančio teisę pasilikti, galiojimo laikotarpiui. Lietuvos teisėje šios nuostatos atitikmuo yra Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktas.

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Ginčijamame Sprendime nurodoma, jog pareiškėjas bendro pobūdžio teiginiais teigė, kad jį mušė, persekiojo, įžeidinėjo, 2025 m. vasario 27 d. apklausoje pasiteiravus, kas taip su juo elgėsi, pareiškėjas teigė, kad taip elgėsi kaimynai. Be to, išėjus į lauką, kažkas iš balkono į jį mėtydavo akmenis. Kas mėtė akmenis ir dėl ko taip daro, pareiškėjas nežino. Paklaustas, ar dėl tokio elgesio kreipėsi į policiją, į klausimą neatsakė, teigė, kad policija įvykiais nesidomi, kol neįvyksta žmogžudystė, sužeidimas, vagystė ar išprievartavimas. Remiantis Tvarkos aprašo 99.1 papunkčiu, grėsmė neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Vadovaujantis Jungtinių Tautų pabėgėlio agentūros „Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovu“, persekiojimas dėl religinių priežasčių gali reikštis įvairiai, pavyzdžiui, draudimu būti religinės bendruomenės nariu, viešai ar privačiai laikyti pamaldas, mokyti religijos, ar šiurkščių diskriminacinių priemonių už savo religijos praktikavimą ar priklausymą tam tikrai bendruomenei taikymu. Vien asmens priklausymas tam tikrai religinei bendruomenei nėra pakankamas pagrindas pretenduoti į pabėgėlio statusą. Įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų jį persekioti, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas, remiantis jo paties pasakojimu ir pateiktais įrodymais, (duomenys neskelbtini) mokėsi, įstojo studijuoti į universitetą, jam buvo teikiamos medicinos paslaugos. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad pareiškėjo neįgalumas taip pat nėra riziką patirti persekiojimą reikšmingai didinantis veiksnys.

12.2. Apibendrinant, kilmės valstybės informacija nepatvirtina prielaidos, kad (duomenys neskelbtini) ar netikintys asmenys (duomenys neskelbtini) patiria diskriminaciją, prilygstančią EŽTK 3 straipsnio pažeidimui. Įvertinus visas pateiktas aplinkybes, nėra nustatyta, kad pareiškėjui asmeniškai gresia patirti realią ir neišvengiamą persekiojimo grėsmę (duomenys neskelbtini) dėl jo negalios, kilmės ar dėl to, jog jis yra netikintis. Pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, kad valstybės institucijos negali ar nenori suteikti jam apsaugos. Be to, pareiškėjo dabartinė situacija, įskaitant našlaičio pašalpos gavimą, teikiamą medicinos pagalbą, rodo, kad jis nėra diskriminuojamas valstybės lygiu. (duomenys neskelbtini) visuomenės požiūris į (duomenys neskelbtini) ar netikinčius asmenis savo forma, pobūdžiu bei pasekmėmis asmeniui nepadaro įprastinio gyvenimo netoleruotinu ir neprilygsta persekiojimui ir (arba) nesukelia didelės žalos pavojų. Atsižvelgus į tai, tokio visuomenės požiūrio hipotetinė tikimybė nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą.

12.3. Vien faktas, jog už tam tikras paslaugas pareiškėjui teko susimokėti, nereiškia, kad kilmės valstybėje jis negauna medicininių paslaugų. Atlikus išsamų pareiškėjo situacijos įvertinimą, atsižvelgus į ginčijamame Sprendime surinktą informaciją, nurodytus teisės aktų reikalavimus bei teismų praktiką, buvo konstatuota, jog įvertinus tai, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) buvo teikiamas gydymas ir nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančiu prielaidą, jog ateityje jis suteiktas nebus, be to, nesant duomenų, kad jo būklė artima mirčiai ar kad grįžus į (duomenys neskelbtini) jo būklė gerokai, staiga ir nepataisomai pablogės, dėl ko jam kils didelių kančių arba kur kas sumažės tikėtina gyvenimo trukmė, nėra pagrįstos tikimybės, jog kilmės šalyje jam grėstų veiksmai, pažeidžiantys EŽTK 3 straipsnį.

12.4. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, tyrimo metu buvo surinkta ir įvertinta informacija apie neįgaliųjų teises bei jiems suteikiamas galimybes pareiškėjo kilmės valstybėje. Pareiškėjas, nors ir deklaratyviai teigia, kad bus išmestas iš universiteto, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė ir nepaneigė Migracijos departamento tyrimo metu padarytų išvadų. Be to, pareiškėjas nei pats, nei apklausos metu paklaustas, nenurodė, kad kreipėsi į mokymo įstaigą su prašymu mokytis nuotoliniu būdu ar dėl kitų, lengvinančių, sąlygų jam suteikimo ir kad jam ši galimybė nebuvo suteikta. (duomenys neskelbtini), kur gyveno pareiškėjas, kaip ir kituose didžiuosiuose (duomenys neskelbtini) miestuose, pastaraisiais metais buvo dedamos įvairios pastangos pagerinti neįgaliųjų prieigą prie viešosios infrastruktūros. Surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) neįgaliųjų teisės ginamos įstatymiškai: valdžia garantuoja lygias mokymosi ir įsidarbinimo galimybes. Šalyje įstatymais reglamentuojama politika, padedanti žmonėms su negalia gauti geresnę prieigą prie švietimo, priežiūros paslaugų, reabilitacijos ir užimtumo.

12.5. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo sunku judėti (duomenys neskelbtini) šaligatviais, nes jie užstatyti mašinomis ir nepritaikyti neįgaliesiems, tačiau kilmės valstybės informacija patvirtina, jog šalies valdžia deda pastangas į neįgaliųjų integravimą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam sunku išeiti iš buto, nes name nėra lifto. Apie tai, kad pats pareiškėjas būtų kreipęsis į savivaldos ar kitas institucijas dėl neįgaliųjų vežimėliams pritaikyto išėjimo įrengimo jo bute, ar kad būtų kreipęsis dėl jo poreikius patenkinančio socialinio būsto skyrimo, jis nenurodė. Pareiškėjui buvo pagaminti individualūs (duomenys neskelbtini), kurių pagalba jis gali savarankiškai įveikti tam tikrus atstumus, lipti laiptais (į 2025 m. vasario 27 d. Migracijos departamento apklausą pareiškėjas atvyko neįgaliojo vežimėliu, tačiau laiptais pakilo savarankiškai, ėjo užsidėjęs (duomenys neskelbtini), t. y. jo savarankiškas mobilumas iš dalies buvo atkurtas.

12.6. Nagrinėjamu atveju buvo įvertinta, ar pareiškėjas, grįžęs į kilmės valstybę, turės galimybę užsitikrinti pragyvenimą, ar jam bus teikiama medicininė pagalba. Įvertinus kilmės valstybės informaciją, labai tikėtina, kad pareiškėjui, iškilus būtinybei, sveikatos bei socialinės priežiūros paslaugos būtų prieinamos. Duomenų, kad pareiškėjas susidurtų su neįveikiamomis kliūtimis, norint gauti medicinos ar socialines paslaugas, tyrimo metu neidentifikuota. Jis yra raštingas asmuo, studijuoja kompiuterių inžineriją. Nors turi judėjimo negalią, tačiau jo mobilumas iš dalies yra atkurtas (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjui, kaip našlaičiui (mirus tėvui), mokama pašalpa. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) neribojamos neįgaliųjų teisės (įskaitant teisę dirbti, mokytis, keliauti), pareiškėjo grįžimas į kilmės valstybę ir ekonominiai sunkumai nelaikomi priemonių sankaupa, kuri prilygtų persekiojimui Konvencijos prasme. Įvertinus pareiškėjo situaciją, nustatyta, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti diskriminacinio pobūdžio valstybės politiką jo atžvilgiu.

12.7. Pareiškėjo individuali humanitarinė padėtis nelaikytina itin išskirtiniu atveju, kuris leistų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą grąžinus pareiškėją į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Nagrinėjamu atveju taip pat yra užtikrinamas negrąžinimo principas, nes tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad įvykus pareiškėjo deportacijai kyla reali rizika, jog jis patirs elgesį, kuris prieštarauja EŽTK 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyti konkretūs pagrindai, kuomet asmeniui gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo atveju šių pagrindų nustatyta nebuvo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 25S75664 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašė įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

14. Migracijos departamento Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Šengeno acquis teritorijos į (duomenys neskelbtini) Respubliką per 14 dienų nuo sprendimo dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo įsigaliojimo dienos; įspėti pareiškėją, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Šengeno acquis teritorijos, bus vykdomas jo išsiuntimas; neuždrausti pareiškėjui atvykti į Šengeno acquis teritoriją, įvykdžius sprendimą dėl savanoriško išvykimo iš Šengeno acquis teritorijos; išsiųsti pareiškėją iš Šengeno acquis teritorijos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, per nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo dėl savanoriško išvykimo iš Šengeno acquis teritorijos; uždrausti atvykti pareiškėjui į Šengeno acquis teritoriją 1 metus nuo išsiuntimo iš Šengeno acquis teritorijos dienos, per nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo dėl savanoriško išvykimo iš Šengeno acquis teritorijos; įvesti SIS perspėjimą dėl pareiškėjui draudimo atvykti ir apsigyventi 1 metams nuo išsiuntimo iš Šengeno acquis teritorijos dienos, per nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo dėl savanoriško išvykimo iš Šengeno acquis teritorijos; pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, per nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo dėl savanoriško išvykimo iš Šengeno acquis teritorijos.

15. Pirmosios instancijos teismas tikrinamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog Migracijos departamentas, vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius, visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamu Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo pagrindų. Teismas konstatavęs Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, atmetė ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą, t. y. įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pareiškėjas dėl jo neįgalumo (priklausymas socialinei grupei) ir turimų religinių įsitikinimų patyrė pagrindinių žmogaus teisių pažeidimus, diskriminaciją, pasireiškiančią tiek psichologiniu, tiek fiziniu smurtu bei jo teisės į mokslą ribojimu, todėl sprendimas turi būti panaikintas.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatos.

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).

19. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

20. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018, 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1165-822/2025).

21. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Direktyvoje 2011/95/ES nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.). Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio (persekiojimo veiksmai) 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog tam, kad veiksmas būtų laikomas persekiojimo veiksmu pagal 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A skirsnį, jis turi būti: a) pakankamai rimtas pagal savo pobūdį ar dažnumą, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma, tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, arba b) įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kuri yra pakankamai sunki, kad veiktų asmenį panašiai, kaip nurodyta a punkte.

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, jog jis bijo patirti persekiojimo veiksmus dėl savo išpažįstamos religijos – (duomenys neskelbtini), taip pat susiduria su diskriminacija dėl neįgalumo, negalėjo lankyti paskaitų, todėl neišlaikė kai kurių dalykų, dėl to negali įgyti išsilavinimo, bijo, kad, mirus motinai, nebus kas galėtų juo pasirūpinti, liks be finansinės paramos.

23. Migracijos departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojo paaiškinimus kilmės valstybės informacijos, tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų kontekste, Sprendime konstatavo, jog nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vykdomas (duomenys neskelbtini) persekiojimas, kaip tai yra apibrėžiama 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstas prielaidas bei vadovaujantis EŽTT praktika, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjui kilmės šalyje dėl neįgalumo grėstų veiksmai, pažeidžiantys EŽTK 3 straipsnį. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios paneigtų medicininių ir socialinių paslaugų prieinamumą (duomenys neskelbtini). Įvertinus pareiškėjo situaciją, nustatyta, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti diskriminacinio pobūdžio valstybės ar socialinių paslaugų sistemos politiką, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo akcentuotas aplinkybes, užsieniečio pateiktą informaciją, paaiškinimus, teiktus Migracijos departamento apklausose ir teismo posėdyje, Migracijos departamento surinktą informaciją, ir, sutikdamas su atsakovo išvadomis, konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas pakankamai detaliai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių taip, kaip tai būtų palankiau pareiškėjui, nereiškia, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Pareiškėjas nepaneigė apeliaciniame skunde tų pačių aplinkybių vertinimo, pateikto pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nėra teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių ir teisinių aplinkybių įvertinimu bei sprendime padarytomis išvadomis.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas surinko bei įvertino visą su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, ne tik informaciją apie religiją pareiškėjo šeimoje. Sprendime yra pateikta bei įvertinta aktuali kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini), jų bendruomenę, santykį su (duomenys neskelbtini) valstybe. Sprendime pagrįstai konstatuota, jog nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Pareiškėjo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Vien asmens priklausymas tam tikrai religinei bendruomenei nėra pakankamas pagrindas pretenduoti į pabėgėlio statusą. Pareiškėjas bendro pobūdžio teiginiais teigė, kad jį mušė, persekiojo, įžeidinėjo, 2025 m. vasario 27 d. apklausoje pasiteiravus, kas taip su juo elgėsi, pareiškėjas teigė, kad taip elgėsi kaimynai. Be to, išėjus į lauką, kažkas iš balkono į jį mėtydavo akmenis. Kas mėtė akmenis ir dėl ko taip daro, pareiškėjas nežino. Paklaustas, ar dėl tokio elgesio kreipėsi į policiją, į klausimą neatsakė, teigė, kad policija įvykiais nesidomi, kol neįvyksta žmogžudystė, sužeidimas, vagystė ar išprievartavimas. Taigi tikrinamu atveju neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Kilmės valstybės informacija nepatvirtina prielaidos, kad (duomenys neskelbtini) ar netikintys asmenys (duomenys neskelbtini) patiria diskriminaciją, prilygstančią EŽTK 3 straipsnio pažeidimui.

26. Pareiškėjas, remiantis jo paties pasakojimu ir pateiktais įrodymais, (duomenys neskelbtini) mokėsi, įstojo studijuoti į universitetą, jam buvo teikiamos medicinos paslaugos. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad pareiškėjo neįgalumas taip pat nėra riziką patirti persekiojimą reikšmingai didinantis veiksnys. Įvertinus visas pateiktas aplinkybes, nėra nustatyta, kad pareiškėjui asmeniškai gresia patirti realią ir neišvengiamą persekiojimo grėsmę (duomenys neskelbtini) dėl jo negalios, kilmės ar dėl to, jog jis yra netikintis. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, tyrimo metu buvo surinkta ir įvertinta informacija apie neįgaliųjų teises bei jiems suteikiamas galimybes pareiškėjo kilmės valstybėje. Duomenų, kad pareiškėjas susidurtų su neįveikiamomis kliūtimis, norint gauti medicinos ar socialines paslaugas, tyrimo metu neidentifikuota. Nors pareiškėjas turi judėjimo negalią, tačiau jo mobilumas iš dalies yra atkurtas (individualiai pagaminti (duomenys neskelbtini)). Be to, pareiškėjui, kaip našlaičiui (mirus tėvui), mokama pašalpa. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) neribojamos neįgaliųjų teisės (įskaitant teisę dirbti, mokytis, keliauti), pareiškėjo grįžimas į kilmės valstybę ir ekonominiai sunkumai nelaikomi priemonių sankaupa, kuri prilygtų persekiojimui Konvencijos prasme. Įvertinus pareiškėjo situaciją, nustatyta, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti diskriminacinio pobūdžio valstybės politiką jo atžvilgiu.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, jog jam kyla individuali persekiojimo grėsmė, todėl sprendžia, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė tų pačių aplinkybių vertinimo, pateikto pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nėra jokio teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

28. Nenustačius realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, negalėjo būti suteikta ir papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų pagrindu. Remiantis surinkta informacija, pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad įvykus pareiškėjo deportacijai kyla reali rizika, jog jis patirs elgesį, kuris prieštarauja EŽTK 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui.

29. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimų nepagrįstumas ir neteisėtumas, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas.

30. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo U. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė