2016-12-22 Nr. AB-24409-3-62-3-01364-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4872-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01364-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 11.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. A. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl išvados, įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas B. A. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu (I t., b. l. 41-46, 107-111) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvadą Nr. 7IP-7;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(Ū14.7.2.)-1322 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014-05-26 išvados Nr. 7IP-7 pakeitimo“ ;

3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį pateikti naują išvadą, įvertinus pareiškėjo B. A. J. teismui pateiktą 1,24 ha žemės sklypo vertės paskaičiavimą.

Nurodė taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas nevykdo tiesioginių pareigų ir teismo sprendimų, neteisingai apskaičiuoja 1,24 ha žemės sklypo vertę, kuri turėtų būti keliolika kartų didesnė. Pažymėjo, kad atsakovas neteisingai sklypo dalis paskirsto Kauno miestui ir Kauno rajonui, o vertės apskaičiavimą atlieka kaip žemės ūkio paskirties žemei, nors dalį valstybės išperkamo sklypo Nr. 92 užima kitos paskirties žemė ir žemė po statiniu. Be to, visas 76 sklypas užlietas Kauno marių vandeniu. Atsakovo veiksmus jis skundė ir NŽT direktoriui, tačiau po to 1,24 ha žemės sklypo vertė buvo dar labiau nepagrįstai sumažinta.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą (I t., b. l. 53-56, 117-120), taip pat atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodė, kad 2014 m. gegužės 26 d. buvo parengta išvada Nr. 7JP-7 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kurioje 1,24 ha pareiškėjui priklausančio atkurti 1,24 ha žemės ploto, priskirto valstybės išperkamai žemei, vertė buvo nustatyta 1 934 Lt. Pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus apskaičiuotą 1,24 ha žemės vertę apskundė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui. NŽT direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2014 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-2208 informavo pareiškėją, kad NŽT Kauno rajono skyrius 1,24 ha žemės vertę apskaičiavo neteisingai pritaikęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (toliau – ir Nutarimas) patvirtintas Žemės įvertinimo metodiką (toliau – ir Žemės įvertinimo metodika) ir Valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką (toliau – Lygiavertiškumo metodika). NŽT direktorius 2014 m. rugpjūčio 27 d. pavedimu Nr. 1PAV-(1.8)-518 pavedė Kauno rajono skyriaus vedėjui iš naujo apskaičiuoti buvusio žemės savininko J. J. Kauno rajono teritorijoje turėto žemės ploto (10,14 ha) vertę ir, esant būtinybei, priimti sprendimą dėl 2014 m. gegužės 26 d. išvadoje Nr. 7IP-7 nurodytos vertės pakeitimo. Kauno rajono skyrius, vykdydamas pavedimą Nr. 1PAV-(1.8)-518, pakeitė 2014 m. gegužės 26 d. išvadą Nr. 7IP-7, kadangi nustatė, jog 1,24 ha žemės ploto, priskirto valstybės išperkamai žemei, vertė – 1 543 Lt.

Pažymėjo, kad remiantis Nutarimo nuostatomis, kai rengiama išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, turėtos žemės ūkio paskirties žemės vertė apskaičiuojama taikant Žemės įvertinimo metodikos nuostatas, o turėtos statiniais užimtos kitos paskirties ir vandens užlietos žemės vertė apskaičiuojama taikant Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodiką. Pabrėžė, kad pagal Kauno valstybinio archyvo 1992 m. sausio 28 d. pažymėjimą Nr. J-155 nustatyta, jog Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyvinio fondo dokumentuose 1993 m. sausio 10 d. rūšimis paskirstytu žemių plotų savininkų sąraše įrašytas J. J., kuris (duomenys neskelbtini), turėjo 26,71 ha žemės „(II rūšis — 9 ha. III rūšis — 3 ha, IV rūšis — 6,13 ha, mokesčiais neapdedamo žemės ploto – 5,58 ha). Turėtas 26,71 ha žemės plotas pagal dabartinį administracinį paskirstymą patenka į Kauno miesto ribas (11 ha), taip pat ir į Kauno rajono ribas (10,14 ha), bei į Kaišiadorių rajono ribas (5,57 ha). Pagal žemės naudojimo plotų eksplikaciją dalį buvusio savininko turėtos žemės sklypo Nr. 92, esančio Kauno rajono teritorijoje, sudaro 3,11 ha žemės ūkio naudmenos (žemės ūkio paskirties žemė), todėl likusi dalis – 7,0289 ha Kauno rajono teritorijoje buvusio savininko turėtos žemės yra užstatyta pastatais, kiemais ir kelio įrenginiu (automagistralė Vilnius-Kaunas), taip pat užlieta vandeniu (Kauno marios). Atsižvelgiant į tai, buvusio savininko Kauno rajono teritorijoje turėtos žemės 1 ha vertė turėjo būti skaičiuojama nuo viso Kauno rajono teritorijoje turėto žemės ploto – t. y. nuo 10,1389 ha ir nustatytam 3,11 ha žemės ūkio paskirties žemės plotui taikoma Žemės įvertinimo metodikos, o 7,0289 ha ploto užstatytai žemei ir užlietai vandeniu žemei – Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodikos nuostatos. Tokiu būdu, apskaičiavus visą Kauno rajono teritorijoje turėto žemės ploto vertę, 3,11 ha įvertinimas buvo nustatytas toks: 4 852 Lt – 7,03 ha įvertinimas – 7 761 Lt, 10,14 ha vertė – 12 613 Lt (4 852 Lt +7 761 Lt), 1 ha vertė – 1 244 Lt. Ginčo ploto 1,24 ha bendra vertė – 1 543 Lt.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu (I t., b. l. 191-196) pareiškėjo skundus atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas nustatė, kad J. J. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 26,71 ha žemės plotą, buvusį (duomenys neskelbtini), Kauno apskrityje. Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. II-1328-38415 pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,69 ha žemės sklypą, iš kurio 0,45 ha žemės nuspręsta grąžinti natūra, o už 1,24 ha žemės plotą – išmokėti kompensaciją pinigais (Išvados parengimui dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn dokumentų byla - b. l. 36). 2008 m. spalio 6 d. Kauno apygardos teismo sprendimu Kauno apskrities viršininko administracija buvo įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. II-1328-38415 dalį dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą 1,24 ha žemės plotą (Liteko duomenys). Už buvusio žemės savininko J. J. (duomenys neskelbtini) kaime 1,24 ha turėtos žemės, priskirtos valstybės išperkamai, pareiškėjui 2009 m. vasario 25 d. buvo parengta išvada Nr. K-369-5066 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (I t., b. l. 24), kuri Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-254-414/2011 buvo panaikinta. Minėtas sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-63-3804/2011 buvo paliktas nepakeistas (I t., b. l. 76-79, 80-88, Liteko duomenys).

2012 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti NŽT per 2 mėnesius pateikti atskiras išvadas žemei (92 skl. dalis), kuri yra Kauno miesto teritorijoje ir po statiniu, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1671 patvirtinta Žemės įvertinimo metodika, įvertinus pataisos koeficientus, ir atskirą išvadą žemei, užlietai Kauno marių vandeniu, kuri priskirtina Kauno rajonui. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-488-554/2013 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-1218/2013 paminėtą Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą (I t., b. l. 70-75, 89-99, Liteko duomenys).

2014 m. gegužės 26 d. buvo parengta išvada Nr. 7JP-7 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje pareiškėjui priklausančio atkurti nuosavybės teises į 1,24 ha žemės plotą, priskirtą valstybės išperkamai žemei, vertė buvo nustatyta 1 934 Lt (I t., b. l. 22-23). Pareiškėjas NŽT Kauno rajono skyriaus apskaičiuotą 1,24 ha ploto žemės vertę apskundė NŽT direktoriui (I t., b. l. 25-28). NŽT direktorius 2014 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-2208 informavo pareiškėją, kad NŽT Kauno rajono skyrius 1,24 ha žemės vertę apskaičiavo neteisingai pritaikęs Nutarimu patvirtintas Žemės įvertinimo ir Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikas (I t., b. l. 64-69). 2014 m. rugpjūčio 27 d. pavedimu Nr. 1PAV-(1.8)-518 NŽT direktorius pavedė Kauno rajono skyriaus vedėjui iš naujo apskaičiuoti buvusio žemės savininko J. J. Kauno rajono teritorijoje turėto žemės ploto (10,14 ha) vertę ir, esant būtinybei, priimti sprendimą dėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvadoje Nr. JP-7 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodytos vertės pakeitimo“ (I t., b. l. 62-63). NŽT Kauno rajono skyrius, vykdydamas minėtą pavedimą, iš naujo apskaičiavo 1,24 ha ploto žemės vertę ir 2014 m. spalio 9 d. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1322 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014-05-26 išvados Nr. 7JP-7 pakeitimo“ pakeitė 2014 m. gegužės 26 d. išvadą Nr. 7JP-7 bei konstatavo, jog 1,24 ha žemės ploto, priskirto valstybės išperkamai žemei, vertė – 1 543 Lt (I t., b. l. 57).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pažymėjo, jog J. J. turėtų žemės sklypų ribos jau buvo įvertintos teismuose (Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-254-414/2011, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A63-3804/2011, Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-488-554/2013, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo administracinėje byloje Nr. A261-1218/2013). Paminėtose administracinėse bylose buvo konstatuota, kad buvęs savininkas J. J. iš viso turėjo 26,71 ha žemės, iš kurių 11 ha pagal dabartinį administracinį paskirstymą patenka į Kauno miesto ribas, 10,14 ha patenka į Kauno rajono ribas ir 5,57 ha patenka į Kaišiadorių rajono ribas. Buvo taip pat konstatuota, kad 1,24 ha valstybės išperkamos žemės sklypas buvo (duomenys neskelbtini), Kauno apskrityje, kuris šiuo metu pagal administracinį teritorinį suskirstymą priskirtas Kauno rajonui ir yra užlietas Kauno mariomis. Atsižvelgęs tai, bei į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas sprendė, kad minėtuose procesiniuose sprendimuose konstatuoti faktai dėl buvusio savininko nuosavybės teise valdytos žemės paskirstymo pagal plotus ir vietovę iš naujo nagrinėjamoje byloje neįrodinėtini (ABTĮ 96 str. 4 d., 58 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Nutarimo 2.1.4., 4.2.3. punktų nuostatomis, Lygiavertiškumo metodikos 2.1., 2.2. punktų nuostatomis, teismas sprendė, jog rengiant išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, turėtos žemės ūkio paskirties žemės vertė apskaičiuojama taikant Žemės įvertinimo metodikos nuostatas, o turėtos statiniais užimtos žemės ir vandens užlietos žemės vertė apskaičiuojama taikant Lygiavertiškumo metodikos nuostatas (ABTĮ 57 str.).

Teismas vertino, kad NŽT Kauno rajono skyrius, priimdamas 2014 m. gegužės 26 d. išvadą Nr. 7JP-7 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, vertino buvusio savininko turėtos žemės plotą – 5,09 ha, kurį sudaro 3,11 ha žemės ūkio naudmenos, 0,38 ha pastatai, kiemai ir 1,60 ha keliai (b. l. 21, dokumentų byla, b. l. 46-49). 5,09 ha žemę vertino kaip žemės ūkio paskirties žemę – t. y. taikant Žemės įvertinimo metodikos nuostatas. Tačiau įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra konstatuota, jog buvusio savininko J. J. iki nacionalizacijos valdytos žemės 10,14 ha plotas patenka į Kauno rajono ribas. Iš Žemės naudojimo plotų eksplikacijos (Dokumentų byla – b. l. 49) matyti, jog dalį buvusio savininko žemės sklypo sudaro 3,11 ha žemės ūkio naudmenos, todėl likusi dalis – 7,03 ha Kauno rajono teritorijoje buvusio savininko turėtos žemės yra užstatyta pastatais, kiemais, kelio įrenginiu (automagistralė Vilnius-Kaunas) bei užlieta Kauno mariomis. Taigi, 1,24 ha ploto vertė nepagrįstai buvo skaičiuojama pagal Žemės įvertinimo metodiką, kuri numato žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimą, kadangi pagal Nutarimo nuostatas turėtos žemės ūkio paskirties žemės vertė skaičiuotina taikant Žemės įvertinimo metodikos nuostatas, o turėtos statiniais užimtos žemės ir vandens užlietos žemės vertė skaičiuotina taikant Lygiavertiškumo metodikos nuostatas.

NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas skundžiamu 2014 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1322 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014-05-26 išvados Nr. 7JP-7 pakeitimo“, vykdydamas NŽT direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. pavedimą Nr. 1PAV-(1.8)-518, pakeitė NŽT Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvadą Nr. 7JP-7 (pakeičiant nustatytą 1,24 ha žemės ploto vertę – vietoje 1 934 Lt įrašant 1 543 Lt). Taip pat nustatė, kad šis įsakymas yra neatskiriamoji NŽT 2014 m. gegužės 26 d. išvados Nr. 7JP-7 dalis (I t., b. l. 57). Nustatyta, kad 1,24 ha ploto vertę atsakovas apskaičiavo nuo viso Kauno rajono teritorijoje turėto žemės ploto – t. y. nuo 10,1389 ha ploto, 3,11 ha žemės ūkio paskirties žemės plotui pagrįstai taikant Žemės įvertinimo metodikos, o 7,0289 ha ploto užstatytai žemei ir užlietai vandeniu žemei – Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodikos nuostatos, nes pagal žemės naudojimo plotų eksplikaciją dalį buvusio savininko turėtos žemės sklypo Nr. 92, esančio Kauno rajono teritorijoje, sudaro 3,11 ha žemės ūkio naudmenos (žemės ūkio paskirties žemė), todėl likusi dalis (7,0289 ha) – Kauno rajono teritorijoje buvusio savininko turėtos žemės yra užstatyta pastatais, kiemais ir kelio įrenginiu (automagistralė Vilnius-Kaunas) bei užlieta vandeniu (Kauno marios).

Teismas pažymėjo, jog administracinėje byloje iš esmės nėra ginčo dėl buvusio savininko nuosavybės teise valdyto žemės ploto įvertinimo rūšimis – t. y. dėl konkrečių paskaičiavimų teisingumo, tačiau pareiškėjas, ginčydamas paskaičiuotą 1,24 ha ploto valstybės išperkamos žemės ploto vertę savo skundą grindžia tuo, jog atsakovas neteisingai vertina buvusiam savininkui priklausiusios žemės kiekį pagal priskirtinumą Kauno miestui ir Kauno rajonui. Pareiškėjo manymu, Kauno rajonui turėtų būti priskirta 7,637 ha, o ne 10,14 ha plotas. Kadangi buvusio savininko J. J. žemės dalių priskirtinumas Kauno miestui ir Kauno rajonui konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, teismas sprendė, jog atsakovas, paskaičiuodamas 1,24 ha valstybės išperkamo žemės ploto vertę, pagrįstai taikė Žemės įvertinimo metodiką ir Lygiavertiškumo metodiką. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs dėl Lygiavertiškumo metodikos atitikties Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui bei nurodęs, kad atlyginimo už negrąžinamą žemę dydis nesietinas su šios žemės dabartine rinkos kaina (1994 m. gegužės 27 d., 1998 m. birželio 18 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 3 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai). Teismas pabrėžė, jog Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime yra konstatavęs, kad teisingas atlyginimas už turtą, kuris buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, negali būti sutapatinamas su teisingu atlyginimu už nuosavybę, kuri paimama visuomenės poreikiams, – paimant nuosavybę visuomenės poreikiams pagal Konstitucijos 23 straipsnį, teisingas atlyginimas už ją yra toks, kuris lygiavertis paimamai nuosavybei. Dėl to kaip nepagrįsti atmesti pareiškėjo teiginiai dėl per mažos žemės vertės (ABTĮ 57 str.).

Atsižvelgęs į nurodytas teisines bei faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad NŽT Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvada Nr. 7IP-7, pakeista NŽT Kauno rajono skyriaus 2014 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(Ū14.7.2.)-1322 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014-05-26 išvados Nr. 7IP-7 pakeitimo“, yra teisėta ir pagrįsta. Byloje nėra jokio pagrindo panaikinti skundžiamus aktus skunde nurodytais argumentais. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą išvadą ir įsakymą, nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Teismui pripažinus, kad ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį pateikti naują išvadą, įvertinus pareiškėjo pateiktą 1,24 ha žemės sklypo vertės paskaičiavimą, todėl skundas dėl šio reikalavimo taip pat atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstyti ir neanalizuoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo nr. 20772/92), 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo nr. 30544/96) ir kt., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

III. Pareiškėjas B. A. J. pateikė apeliacinį skundą ir patikslintą apeliacinį skundą (II t., b. l. 1-5, 29-34), kuriuose prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai, t. y. pripažinti negaliojančiu ir panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. išvadą Nr. 7JP-7 ir žemės sklypo vertės paskaičiavimus; patvirtinti Kauno apygardos administracinio teismo protokoline nutartimi (vykdant nutartį) 2016 m. birželio 13 d. pateiktus nepriklausomo matininko J. M. grąžintinos žemės planą, ant kurio paskaičiuota, kiek ha grąžintinos žemės patenka po greitkeliu Vilnius-Kaunas, užlieta Kauno mariomis, patenka į Kauno miesto ribas ir žemės vertės paskaičiavimus; konstatuoti, kad pareiškėjui grąžintinos žemės 1,24 ha vertė yra 6 885 Eur; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, kuris šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) Kauno miesto teritorijoje, bei užlietas Kauno mariomis, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują lygiavertį žemės sklypą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 148 straipsnio 2 dalies nuostatą, kadangi nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartyje pateiktais nurodymais, kad Kauno apygardos administracinis teismas bylos aplinkybių dėl 1,24 ha žemės sklypo vertės paskaičiavimo teisingumo iš esmės nenagrinėjo, ir paskaičiavimo teisingumo vėl nenagrinėjo.

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartyje nurodyta, kad „Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimu Kauno apskrities viršininko administracija buvo įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 11-1328-38415 dalį dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą 1,24 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno apskrityje. Už buvusio žemės savininko J. J. (duomenys neskelbtini) kaime 1,24 ha turėtos žemės, priskirtos valstybės išperkamai, buvo parengta Kauno apskrities 2009 m. vasario 25 d. išvada Nr. K-369-5066 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Iš byloje esančio Žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo teismas nustatė, kad 1,24 ha žemės sklypas, įvertintas 2 031 Lt. (b. l. 24).“.

Vykdydama Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą, Kauno apskrities viršininko administracija 2009 m. vasario 25 d. priėmė išvadą dėl 1,24 ha žemės perdavimo neatlygintinai ir apskaičiavimą atliko kaip žemės ūkio paskirties žemės (našumo balas 41,3, 1,24 ha, vertė 2 031 Lt) sklypo Nr. 91, nors sklypas patenka į Kauno marių regioninio parko ribas, Kauno miesto ribose, dalis jo apie 2 ha užlieta vandeniu. Į didesnę sklypo dalį (apie 11 ha) atkurta nuosavybė 9 paveldėtojams dar 2005-2006 m. Tačiau NŽT išvada ir toliau rašoma į tą patį sklypą Nr.

91. Visa 3,05 ha žemės ūkio paskirties sklype Nr. 92 (iš 5,9569 ha) žemė pareiškėjui ir kitiems bendraturčiams grąžinta natūra dar 1993 m., o valstybės išperkamą sklypo Nr. 92 žemę (5,9569 – 3,05 ha, t. y. 2,9069 ha) sudaro kitos paskirties žemė ir žemė po statiniu – 226,8 m, automagistrale Vilnius-Kaunas 88 km ir visas žemės sklypas Nr. 76 (2,547 ha) valstybės vandenų žemės, užlietos Kauno marių vandeniu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad „Kauno apygardos administracinio teismo 2011 rugsėjo 9 d. sprendime buvo nustatyta, jog 1,24 ha sklypo vertė nepagrįstai buvo skaičiuojama pagal Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybes 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, 1.8 punktą ir panaikinta Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 25 d. išvada Nr. K-369-5066, kurioje nurodyta, kad 1,24 ha žemės vertė yra 2 031 Lt.“.

Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą paliko nepakeistą konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas taikė ne tą metodiką, t. y. žemės ūkio paskirties, yra pagrįsta. Tačiau ir vėliau (iki dabar) skaičiuojant grąžintinos žemės vertę, taikoma ta pati, t. y. Žemės ūkio paskirties metodika, netgi žemei po greitkeliu Vilnius-Kaunas.

3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartyje nurodyta, kad „Kaip matyti, nagrinėjamu atveju skundžiama Tarnybos Kauno skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvada Nr. 7IP-7 priimta atsietai nuo administracinės bylos, kurioje buvo panaikint Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 25 d. išvada Nr. K-369-5066. Pažymėtina, kad aptariamoje byloje teismas neįpareigojo atsakovo atlikti jokių veiksmų, susijusių su pareiškėjui priklausančio atkurti 1,24 ha žemės ploto, priskirto valstybės išperkamai žemei, vertės nustatymu <...> bylos aplinkybių dėl 1,24 ha žemės sklypo vertės paskaičiavimo teisingumo iš esmės nenagrinėjo, Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas šioje dalyje nelaikytinas pagrįstu.“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-254-414/2011 nustatė, jog 1,24 ha sklypo vertė nepagrįstai buvo skaičiuojama pagal Žemės įvertinimo metodikos 1.8 punktą, kuris numato žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimą, todėl ginčijama išvada buvo panaikintina. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad „Teisėjų kolegija peržiūrėjusi byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad negalima daryti vienareikšmės išvados, kad pareiškėjui atkurtina nuosavybė buvo kaimo vietovėje. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad bylos medžiaga ir ankstesniu teismo sprendimu nustatyta, kad valstybės išperkamas 1,24 ha žemės sklypas yra Kauno rajono (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 39-43). <...> Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančio žemės sklypo plano, kuris gali turėti įtakos nagrinėjamam ginčui.“.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendime, kaip ir aukščiau nurodytuose sprendimuose, nevertino pateiktų žemės planų bei nepriklausomo matininko atliktų ir 2016 m. gegužės 13 d., vykdant Kauno apygardos administracinio teismo protokolinę nutartį, pateiktų žemės vertės paskaičiavimų, neatkreipė atsakovų dėmesio, kad žemės vertė paskaičiuota litais. Be to, teismas vadovavosi ne 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusia nauja ABTĮ redakcija.

5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalies nuostatas, neatsižvelgęs į aukščiau nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimus.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad NŽT Kauno rajono skyrius iš naujo apskaičiavo 1,24 ha žemės vertę ir 2014 m. spalio 9 d. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1322 pakeitė 2014 m. gegužės 26 d. išvadą Nr. 7JP-7 bei konstatavo, jog 1,24 ha žemės ploto, priskirto valstybės išperkamai žemei, vertė – 1 543 Lt. Tačiau ne NŽT Kauno rajono skyrius apskaičiavo ir ne NŽT darbuotojas pakeitė – tiksliau vietoje 2 491 Lt, (I t., b. 1. 18, voke), to paties 1,24 ha žemės ploto vertę 2009 m. vasario 25 d. sumažino iki 2 031 Lt, o 2014 m. gegužės 26 d. sumažino ir NŽT Kauno rajono skyrius išvadoje Nr. 7JP-7 įrašė 1 934 Lt, po to 2014 m. rugsėjo 10 d. dar sumažino iki 1 533 Lt (I t., b. l. 57). Tokiu būdu, dirbtinai beveik dvigubai sumažindami grąžintinos žemės vertę, pareiškėją nubaudė.

7. Skaičiavimą, kaip ir anksčiau atliko tas pats valstybės įmonės Valstybės turto fondas vyr. specialistas R. D., o ne NŽT darbuotojas, nors pagal Žemės įvertinimo metodikos 2.2 punktą žemės vertę teisės aktų nustatytais atvejais apskaičiuoja Nacionalinės žemes tarnybos teritoriniai padaliniai. VĮ Valstybės turto fondas gali paskaičiuoti tik tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypus parduoda Valstybės turto fondas.

8. Iškviestas liudytoju į teismo posėdį R. D. neatsakė į pareiškėjo paklausimą, kodėl apskaičiuojant grąžintinos žemės vertę išvedė minusinį koeficientą, nes nurodė, kad artimiausias miestelis nuo grąžintinos žemės yra Karmėlava, kuri yra beveik už 10 km nors iki Kauno ribos 0 km. Neva taip jam „išmetė kompiuteris“, nors Palemono ar Neveronių miestelių centrai yra apytikriai už 0,8 km. Turi gimnazijas, ambulatorijas, o Palemonas ir Bažnyčią. Koeficientas turėjo būti + 0,24. Neįvertintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1286 redakcijos 1.7 punktas ir tai, kad žemė priemiestinė (koef. - 2,5) yra prie greitkelio – koeficientas 2. Prie didelio vandens telkinio (Kauno marių) – koeficientas 3. Žemei Kauno miesto teritorijoje – koeficientas 8 ir kt.

9. Pirmosios instancijos teismo sprendime neįvertinta tai, kad vėl neteisėtai skaičiuota sklypo Nr. 91 žemės vertė, kuris yra Kauno mieste (duomenys neskelbtini), kurio tik nedidelė sklypo dalis (apie 2 ha) užlieta Kauno mariomis ir priskirtina Kauno rajonui, ir kad Kauno mariose nėra (duomenys neskelbtini) kaimo. Skaičiuota ne į sklypo Nr. 76, 2,5470 ha, buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime (dabar po vandeniu), ne į sklypo Nr. 92 dalį (0,7042 ha), kuris yra po automagistrale Vilnius-Kaunas (226 m.), ne į 2,2447 ha sklypo Nr. 92, kuris yra Kauno miesto teritorijoje, (duomenys neskelbtini), o skaičiuota sklypo Nr. 91, kuris yra Kauno mieste, 10,14 ha žemės vertė.

10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad J. J. turėtų žemės sklypų ribos jau buvo įvertintos teismuose, kur buvo konstatuota, kad J. J. turėjo 26,71 ha žemes, iš kurių 11 ha patenka į Kauno miesto ribas, 10,14 ha patenka į Kauno rajono ribas. Tačiau dėl sklypų ribų niekada nebuvo ir nėra jokio ginčo. Ginčas vyko ir vyksta dėl žemės plotų, jų priklausymo Kauno miestui ir Kauno rajonui. Nors savo skunde pareiškėjas prašė pripažinti niekine ir nesiremti 1993 m. spalio 4 d. žemėtvarkos skyriaus „pažyma”, kurioje nurodyta, jog sklypai Nr. 91, 92 – 11 ha yra Kauno mieste, tačiau NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog Kauno miesto ribose vis tiek yra tik 11 ha. Byloje 2016 m. gegužės 13 d. pareiškėjo pateikti matininko planai ir skaičiavimai įrodo, kad tai netiesa. Sklypai Nr. 91 ir 92 sudaro 18,575 ha., o ne 11 ha, tačiau nepriklausomo matininko atlikti skaičiavimai nebuvo įvertinti. Pirmosios instancijos teismo sprendime apie tai nieko nepasisakyta.

11. Vykdydamas 2016 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos administracinio teismo protokolinę nutartį, pareiškėjas pateikė nepriklausomo matininko atliktus J. J. turėtos žemės sklypų Nr. 91 ir 92 planus su paskaičiavimais, kiek ha žemės yra po statiniu (226 m Vilnius-Kaunas greitkeliu), kiek ha sklypų Nr. 91 ir 76 užlieta vandeniu. Pateikė teismui įrodymus, kad Kauno rajonui, remiantis VĮ Registrų centras, Centrinio Lietuvos archyvo ir NŽT duomenimis (planais), priskirtina 7,2451 ha, o ne 10,14 ha. Grąžintina paveldėtojams žemė Kauno mieste sudaro apie 13,8949 ha, o Kauno rajone apie 7.2451 ha. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime nieko nepasakyta apie 2016 m. gegužės 13 d. pateiktą J. J. turėtos žemės planą, jo teisingumą ir teisėtumą, žemės plotų (po greitkeliu užlietų Kauno mariomis ir kt.) vertės paskaičiavimų teisėtumą ir teisingumą, nors žemės planai ir žemės vertės paskaičiavimai buvo vertinami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tačiau teismo sprendime neįvertinti, apie juos netgi neužsiminta, o pareiškėjo skundas atmestas.

12. Atestuotas nepriklausomas matininkas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi, kuria paliktas Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimas, konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog apskaičiuojant 1,24 ha atsakovas taikė ne tą metodiką, t. y. Žemės ūkio paskirties, yra pagrįsta. Matininkas paskaičiavo, kad pareiškėjui grąžintinos priemiestinės kitos paskirties žemės (1,24 ha) vertė sudaro 6 885 Eur. Be to, buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 358 (dėl Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „dėl žemės įvertinimo tvarkos pakeitimo“) 1.8. punktu. Pagal tai pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui atskirai valstybės išperkamos žemės vertės apskaičiavimus pagal pridedamą J. J. turėtos žemės (duomenys neskelbtini) kaime planą ir prašė juos patvirtinti. Verčių paskaičiavimai: buvusio sklypo Nr. 92 žemei po magistraliniu keliu Vilnius-Kaunas, 88-tame kilometre, plane pažymėtame raide D, visas plotas 0,7042 ha, pareiškėjui priklausanti 1/6 dalis, todėl viso ploto vertė – 3 633 Eur, o pareiškėjui priklausanti dalis - 606 Eur; buvusio sklypo Nr. 92 žemei, plane pažymėtai raide C, 2,2447 ha, kuri yra Kauno miesto teritorijoje, vertė – 6 578 Eur, pareiškėjui priklauso 1/6 dalis, t. y. 2 763 Eur; buvusio sklypo Nr. 91, 2,0230 ha, užlieta Kauno marių vandeniu (iš 12,619 ha), pažymėtai plane raide A, ploto vertė 9 338 Eur, pareiškėjui priklauso 1/6 dalis – 1 556 Eur; visas buvęs (duomenys neskelbtini) kaime sklypo Nr. 76 plotas 2,5470 ha, plane nepažymėtas, kurio vertė 11 757 Eur, pareiškėjui priklauso 1/6 dalis, t. y. 1 960 Eur. Taigi, pagal nepriklausomo matininko atliktus apskaičiavimus grąžintinos žemės 1,24 ha vertė sudaro 606 + 2 763 + 1 556 + 1 960 – 6 885 Eur. Palyginimui panašaus dydžio sklypai prie Kauno marių pardavinėjami daugiau kaip po milijoną eurų. Tai patvirtina teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-7-478/2014).

13. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, 87 straipsnį, 148 straipsnio 2 dalį ir kt., kadangi priimdamas sprendimą neįvertino pateiktų įrodymų, nekonstatavo, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Teismo sprendime neatsakyta į visus pareikštus pagrindinius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pažeidė non reformatio in peus principą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo patikslintą apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis (taip pat žr., II t., b. l. 48-52), prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje kilo ginčas dėl 1,24 ha valstybės išperkamos žemės ploto, į kurį pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises vertės paskaičiavimo teisingumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, perduodamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė išanalizuoti bylos medžiagą ir aktualias teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, bei įvertinti ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai nustatė 1,24 ha žemės ploto vertę. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

2. Remiantis archyviniais dokumentais, J. J. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 26,71 ha žemės (duomenys neskelbtini) Kauno apskr. Pagal dabartinį administracinį suskirstymą 10,14 ha žemės patenka į Kauno r. ribas, 5,57 ha – Kaišiadorių r., o 11 ha žemės yra Kauno m. ribose. Turėtų žemės sklypų ribos buvo vertinamos teismuose (Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-254-414/2011, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A63-3804/2011, Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-488-554/2013, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo administracinėje byloje Nr. A261-1218/2013), ir buvo konstatuota, jog buvęs savininkas J. J. iš viso turėjo 26,71 ha žemės, iš kurių 11 ha pagal dabartinį administracinį paskirstymą patenka į Kauno m. ribas, 10,14 ha patenka į Kauno r. ribas ir 5,57 ha patenka į Kaišiadorių r. ribas. Pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose konstatuoti faktai dėl buvusio savininko nuosavybės teises valdytos žemės paskirstymo pagal plotus ir vietovę iš naujo nagrinėjamoje byloje neįrodinėtini, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog iš viso Kauno r. priskirtina 7,2451 ha, o ne 10,14 ha, yra atmestini ir nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

3. Vadovaujantis Nutarimo 2.1.4., 4.2.3 punktų, Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos 2 punkto nuostatomis, kai yra rengiama išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, turėtos žemės ūkio paskirties žemės vertė apskaičiuojama taikant Žemės įvertinimo metodikos nuostatas, o turėtos statiniais užimtos kitos paskirties ir vandens užlietos žemės vertė apskaičiuojama taikant Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodiką.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skaičiuojant jam grąžintinos žemės vertę taikoma metodika, skirta žemės ūkio paskirties žemei įvertinti. Pagal Kauno valstybinio archyvo 1992 m. sausio 28 d. pažymėjimą Nr. J-155 nustatyta, kad Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyvinio fondo dokumentuose 1993 m. sausio 10 d. rūšimis paskirstytų žemių plotų savininkų sąraše įrašytas J. J. (duomenys neskelbtini), turėjęs 26,71 ha žemės „(II rūšis – 9 ha, III rūšis – 3 ha, IV rūšis – 6,13 ha, mokesčiais neapdedamo žemės ploto – 5,58 ha).

Turėtas 26,71 ha žemės plotas pagal dabartinį administracinį paskirstymą patenka į Kauno m. ribas (11 ha), į Kauno r. ribas (10,14 ha) ir į Kaišiadorių r. ribas (5,57 ha). Pagal žemės naudojimo plotų eksplikaciją dalį buvusio savininko turėtos žemės sklypo Nr. 92, esančio Kauno r. teritorijoje, sudaro 3,11 ha žemės ūkio naudmenos (žemės ūkio paskirties žemė), o likusi dalis, t. y. 7,0289 ha, Kauno r. teritorijoje buvusio savininko turėtos žemės yra užstatyta pastatais, kiemais ir kelio įrenginiu (automagistralė Vilnius-Kaunas) bei užlieta vandeniu (Kauno marios).

Atsižvelgiant į tai, buvusio savininko Kauno r. teritorijoje turėtos žemės 1 ha vertė buvo skaičiuojama nuo viso Kauno r. teritorijoje turėto žemės ploto, t. y. nuo 10,1389 ha, nustatytam 3,11 ha žemės ūkio paskirties žemės plotui taikant Žemės įvertinimo metodikos, o 7,0289 ha ploto užstatytai žemei ir užlietai vandeniu žemei – Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodikos nuostatas. Pareiškėjo pateikti kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo aktai, kuriais pareiškėjas įrodinėja pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą, yra parengti taikant tik Žemės įvertinimo metodiką.

Juose nurodyti vertinamos žemės plotai prieštarauja įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose konstatuotiems faktams dėl buvusio savininko nuosavybės teises valdytos žemės paskirstymo pagal plotus, todėl šie apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

4. Dėl neužsiminimo apie pareiškėjo pateiktus įrodymus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pirmosios instancijos teismas argumentuotai atsakė į pagrindinį išnagrinėto ginčo aspektą, kad 1,24 ha žemės ploto, priskirto valstybės išperkamai žemei, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises pareiškėjas, vertė nustatyta teisėtai ir pagrįstai, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas.

5. Valstybės išperkamos turėtos žemės vertė buvo apskaičiuota tuo metu kai oficiali Lietuvos valiuta buvo litas. Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu po euro įvedimo dienos teisiniuose dokumentuose yra nuorodų į litą, tokios nuorodos laikomos nuorodomis į eurą perskaičiavus pagal perskaičiavimo kursą ir suapvalinus šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalių nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad žemės vertė apskaičiuota litais, nelaikytini esminiais, galinčiais pakeisti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ginčo esmės.

6. Nesutinka su patikslinto apeliacinio skundo argumentais, kad apskaičiuojant valstybės išperkamos turėtos žemės vertę buvo neteisingai nustatyti koeficientai sklypo nuotoliui nuo miesto, miestelio ir savivaldybės ir apskrities centro įvertinti (Žemės įvertinimo metodikos 1.7.2 p.). Pareiškėjas nesutinka, kad artimiausias miestelis nuo valstybės išperkamos turėtos žemės yra Karmėlava. Pareiškėjo nuomone, artimiausias miestelis nuo valstybės išperkamos turėtos žemės yra Palemonas arba Neveronys, tačiau Palemonas yra Kauno miesto dalis, o Neveronys pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą ir Lietuvos Respublikos adresų registrą yra kaimas. Remiantis Nutarimo 2.2.1 ir 4.4 punktais, kaimo teritorijoje esančios žemės vertė apskaičiuojama pagal žemės sklypų vertės skaičiavimus, kuriuos pateikia žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai. Koeficientai sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu (Žemės įvertinimo metodikos 1.7.3 p.) nagrinėjamo ginčo atveju netaikomi, kadangi ginčo žemė nėra miestų arba šiems miestams priskirtoje teritorijoje. Nagrinėjamo ginčo atveju netaikomi ir koeficientai teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti (Žemės įvertinimo metodikos 1.7.4 p), kadangi šios metodikos 5 priede nurodyti žemės sklypai neapima žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo patikslinto apeliacinio skundo argumentai dėl procedūrinių vertės apskaičiavimo pažeidimų yra nepagrįsti.

7. Pareiškėjas nepagrįstai patikslintame apeliaciniame skunde remiasi teismų praktika dėl savininko nuostolių atlyginimo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, kadangi žemės paėmimas visuomenės poreikiams ir žemės įvertinimas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą yra skirtingo pobūdžio institutai ir abu institutus apibrėžia bei jų procedūrinius veiksmus reglamentuoja skirtingos teisės aktų nuostatos.

8. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose aiškiai yra apibrėžta valstybės išperkamos žemės lygiavertiškumo nustatymo tvarka ir remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (2003 m. kovo 4 d. nutarimas) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (byloje Maria Atanasiu ir kt. prieš Rumuniją (pareiškimų nr. 30767/05 ir 33800/06)), kurioje pripažinta, kad valstybėse, kuriose vyksta restitucijos procesas, teisė į restituciją nėra absoliuti ir kad pertvarkydama savo teisinę sistemą ir ekonomiką valstybė gali priimti sprendimus, kuriais nustatytas atlyginimas už neteisėtai nusavintą asmeniui nuosavybės teise priklausiusį turtą yra gerokai mažesnis nei šio turto rinkos vertė, argumentai dėl gretimų žemės sklypų turto rinkos vertės neįrodo pareiškėjo skundo pagrįstumo.

9. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, patikslintame apeliaciniame skunde taip pat pateikė pirmosios instancijos teisme nenagrinėtus naujus reikalavimus dėl įpareigojimo Nacionalinei žemės tarnybai atkurti nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują lygiavertį žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į teisės aktus, reglamentuojančius žemės įvertinimo tvarką ir sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą, naujai keliamas reikalavimas yra nesusijęs su jau pareikštais reikalavimais tokiu būdu, kad jis nebūtų laikomi nauju reikalavimu. Šis pareiškėjo patikslintame apeliaciniame skunde pateiktas reikalavimas vertintinas kaip naujai keliamas reikalavimas, todėl jis apeliacine tvarka neturėtų būti nagrinėjamas (ABTĮ 130 str. 5 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos ginčas yra dėl 1,24 ha valstybės išperkamos žemės ploto, į kurį pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, vertės paskaičiavimo teisingumo, kai atlyginama už jį perduodant piliečiui nuosavybėn neatlygintinai kitą žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kitoje vietoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi ginčo žemės sklypo vieta yra nustatyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, todėl pagrįstai šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas iš naujo netyrė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tuo sutinka. Tačiau nesutinka su teismo sprendimo išvada, jog 1,24 ha valstybės išperkamos žemės ploto vertę atsakovas nustatė teisingai, vadovaudamasis kitais vertę nustatančiais kriterijais.

Atsakovas nurodo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014 m. spalio 3 d. posėdžio dėl turėtos žemės vertės perskaičiavimo protokolas Nr. 7PRT-(14.7.6)-137 patvirtina, kad ginčo žemės vertė yra nustatyta padauginus išperkamo žemės sklypo plotą iš grąžintino žemės sklypo viso 10,1389 ha ploto 1 ha vertės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks vertės apskaičiavimo būdas nėra teisingas ir pažeidžia negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad nustatant žemės kainos nustatymo būdą, neturi būti pažeidžiami teisingo atlyginimo ir konstitucinis asmenų lygybės principas. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai, lemiamą reikšmę turi ne tai, kokie atlyginimo būdai yra nustatyti, bet tai, kad šiais būdais būtų užtikrintas realus ir teisingas atlyginimas už išperkamą žemę.

Taip pat Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime pažymėjo, kad Įstatymo (1997 m. liepos 1 d. redakcija) 16 straipsnio „Atlyginimas piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą“ 2 dalyje yra nustatyta: „Kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo.“. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėta, kad Įstatymo (1997 m. liepos 1 d. redakcija) 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto lygiavertiškumo principo turi būti laikomasi atlyginant piliečiams už visų rūšių valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, į kurį pagal įstatymą gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, o šio principo konkretus turinys atsiskleidžia kitose Įstatymo (1997 m. liepos 1 d. redakcija) nuostatose.

Nustatant žemės kainos nustatymo būdą, neturi būti pažeidžiami teisingo atlyginimo ir konstitucinis asmenų lygybės principas.

Remdamasi šiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad lygiavertiškumo principo įgyvendinimas sietinas pirmiausia su teisingu valstybės išperkamo turto vertės nustatymu. Nes tik teisingai įvertinus išperkamą turtą, pretendentas, siekiantis atkurti nuosavybės teises, gali pagrįstai tikėtis, kad gaus pagal vertę lygiavertį turtą išperkamam.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 80 punktu nustatyta, kad kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo.

Kai atlyginama už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, taip pat žemę, mišką, vandens telkinius, kurių piliečiai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytais atvejais nepageidauja susigrąžinti natūra, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio vertė) apskaičiuojamas vadovaujantis Žemės įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574).

Žemės įvertinimo metodikos 2.1.4. punktu nustatyta, kad ši metodika taikytina apskaičiuojant valstybės išperkamų turėtos žemės, miško sklypų ir vandens telkinių vertę, kai atlyginant už juos perduodami piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai kitoje vietoje (išskyrus šio nutarimo 4.2.2 ir 4.2.3 punktuose nurodytus atvejus).

Žemės įvertinimo metodikos 5.13 punktu nustatytas išperkamo žemės sklypo vertės nustatymo metodas, kai žemės sklypui nustatyti skirtingi žemės naudojimo būdai. Tokiu atveju, apskaičiuojant žemės sklypo vertę, turi būti apskaičiuojama kiekvienos žemės sklypo dalies, kuriai nustatytas skirtingas naudojimo būdas, vertė, o viso žemės sklypo vertę sudaro visų žemės sklypo dalių verčių suma.

Atsakovo anksčiau paminėtas turėtos žemės vertės perskaičiavimo protokolas Nr. 7PRT-(14.7.6)-137 patvirtina, kad bendra žemės sklypo 10,1389 ha ploto vertė nenustatyta, remiantis šiuo būdu, ir nesant ginčo dėl šios vertės nustatymo, teismas detaliau vertinimo netikrino. Tačiau 1,24 ha valstybės išperkamos žemės ploto vertė yra apskaičiuota neteisingai, nes nebuvo atliktas individualus valstybės išperkamos žemės vertės apskaičiavimas. Vertės apskaičiavimui buvo pritaikyta bendra žemės sklypo 10,1389 ha ploto 1 ha vertė, kurią sudaro žemės ūkio paskirties žemės vertė ir statiniais užimta kitos paskirties žemė bei Kauno marių užlietos žemės vertė. Kadangi pagal Žemės įvertinimo metodikos 5.13 punktą žemės sklypo vertė turi būti apskaičiuojama kiekvienos žemės sklypo dalies, kuriai nustatytas skirtingas naudojimo būdas, verte, o viso žemės sklypo vertę sudaro visų žemės sklypo dalių verčių suma, tai 1,24 ha žemės plotui, išperkamam valstybės, šis metodas turėjo būti taikomas atskirai ir turėjo būti individuliai nustatyti išperkamo žemės ploto naudojimo būdai ir, jei jie yra skirtingi, atskiros vertės ir tik po to į šį plotą patenkančių žemės verčių suma gali būti pripažinta išperkamo žemės sklypo verte.

Atsakovo atliktas vertės skaičiavimo metodas nėra teisingas, todėl Konstitucinio Teismo jurisprudencijos prasme pripažintinas neteisėtu dėl ko pareiškėjo skundžiami atsakovo aktai naikintini. Panaikinus skundžiamus aktus, atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius privalo iš naujo įvertinti išperkamos žemės 1,24 vertę ir parengti naują išvadą. Teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovą remtis pareiškėjo pateiktu žemės vertės nustatymo paskaičiavimu, kadangi vertės nustatymas yra atsakovo kompetencija ir jis turi būti atliktas teisės aktų nustatyta tvarka, o ne remiantis kitų vertintojų skaičiavimais. Atkreiptinas taip pat dėmesys, jog vertės apskaičiavimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), kad būtų suinteresuotiems asmenims aiškus ir suprantamas.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvada Nr. 7IP-7 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. 7VĮ-(Ū14.7.2.)-1322 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014-05-26 išvados Nr. 7IP-7 pakeitimo“ naikintini.

Panaikinus aktus, atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius įpareigotinas per vieną mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo dienos parengti naują išvadą dėl 1,24 ha žemės, esančios Kauno rajone (duomenys neskelbtini) kaime perdavimo neatlygintinai B. A. J. nuosavybėn.

Apeliaciniame skunde nurodytas reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, kuris šiuo metu yra Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), Kauno miesto teritorijoje, bei užlietas Kauno mariomis, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują lygiavertį žemės sklypą nenagrinėtinas apeliacinėje teismo instancijoje, kadangi jis nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 130 str. 5 d.).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo B. A. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti.

Patenkinti pareiškėjo B. A. J. skundą ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvadą Nr. 7IP-7 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(Ū14.7.2.)-1322 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014-05-26 išvados Nr. 7IP-7 pakeitimo“.

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių per vieną mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo dienos parengti naują išvada dėl 1,24 ha žemės, esančios Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, perdavimo neatlygintinai B. A. J. nuosavybėn.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas