28df7ebc-dd27-4e01-86d8-eda633189f8c · Klaipėdos apygardos teismas

c.b.Pranešėja Aušra Maškevičienė                                                    Civilinė byla Nr. 2A-1525-460/2015Teisėjas Robertas Povilaitis                                                                 (Proceso Nr. 2-43-3-02510-2014-7) Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.3.4.1; 3.3.1.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. lapkričio 17 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-295-733/2015 pagal ieÅ¡kovo J. G. ieÅ¡kinį atsakovams D. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilutės skyriui, trečiasis asmuo G.

B. dėl kelio servituto nustatymo, ir ieÅ¡kovo J. G. (apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovas J. G. Å ilutės rajono apylinkės teismui2014-12-08 pateikė ieÅ¡kinį, juo prašė nustatyti 6 m pločio kelio servitutÄ , nubraižytÄ UAB „Drava“, ta,. Kad patekti į jam nuosavybės teise priklausantį sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad 2002-10-11 nusipirko 2,9 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris įsiterpęs tarp kitų žemės sklypų ir jam sunku į jį patekti, nes atsakovas D. B., darydamas geodezinius planus, panaikino per jo žemės sklypÄ buvusį keliukÄ , nes atsakovas atvežė pasiraÅ¡yti dokumentÄ dėl, anot jo, sklypo ribų, ir tik vėliau ieÅ¡kovas sužinojo, kad naujame atsakovo plane nebėra nustatyto servituto. Atsakovas nesutinka, kad bÅ«tų nustatytas kelio servitutas, nubraižytas UAB „Drava“, siÅ«lo ieÅ¡kovui į savo sklypÄ patekti važiuojant aplink, kas sudaro 20 km – kaip nurodo ieÅ¡kinyje ir 9 km – kaip nurodo teismo posėdžio metu.

Kelias, kurį atsakovas panaikino, buvo nubraižytas ir patvirtintas 2000 m. planuose, ieÅ¡kovas juo į savo sklypÄ patekdavo nuo senų laikų. Ä® sklypÄ dabar važiuoja 9 km aplinkiniu keliu, kuris iÅ¡važinėtas, niekas juo nebevažinėja, jis apaugęs karklais. IeÅ¡kovui artimesnis ir geresnis kelias tas, kurio servitutÄ praÅ¡o nustatyti, jo ilgis maždaug 200 m. Nemano, kad turėtų atsakovui kompensuoti už servitutÄ .Atsakovas D. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko, paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas turi privažiavimÄ prie sklypo, kas matyti 2010 m. plane.

Jis niekada nevažiavo atsakovo sklypu, nes kelio jame nebuvo. IeÅ¡kovas į savo žemės sklypÄ patekdavo pro atsakovo sklypo Å¡iaurinę ribÄ , per V. sklypÄ . Aplinkinis kelias, kurį nurodo ieÅ¡kovas, yra ne 9 km, o 3 km. Trečiasis asmuo atsakovo pusėje G. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko, paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas turi daug privažiavimų prie savo žemės sklypo, jie yra normalÅ«s. Trumpiausias per Venckaus sklypÄ , kitas plentu, po to žvyrkeliais, pro M. sklypÄ . Yra dar du tolimesni keliai. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas meluoja, kad jam buvo „pakiÅ¡ti“ dokumentai pasiraÅ¡yti, jis juos perskaitė ir pasirašė.

Liudytojai nurodė, kad kelių privažiavimui yra ne vienas, kad sovietiniais laikais kas kur norėjo, ten važiavo. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilutės skyrius prašė ieÅ¡kinį atmesti, paaiÅ¡kino, kad žemės sklypo planas parengtas nesivadovaujant žemės Å«kio tarnybos projektu ir tai suklaidino ieÅ¡kovÄ . Yra kelios galimybės projekte numatytais keliais patekti ieÅ¡kovui į savo sklypÄ . IeÅ¡kovas nepateikė jokių dokumentų, įrodymų, kad jis iÅ¡naudojo visas kitas galimybes, nesikreipė į savivaldybę, kuri yra vietinių kelių valdytoja.

Yra kiti žemės sklypai, kurie ribojasi su jo sklypu. Yra galimybė nustatyti servitutÄ kitoje vietoje, b. sklypo kraÅ¡te, o ne per vidurį. IeÅ¡kovas sklypÄ Ä¯sigijo iÅ¡ valstybės, jis suformuotas atlikus preliminarius matavimus, sklypo ribos nepažymėtos koordinačių sistemoje. 2000-10-01 plane pažymėtas pravažiavimas yra tiesiog kartografuota toje vietoje matyta padėtis. Toje vietoje buvo laisvas žemės sklypas, kuris priklausė valstybei. Å ilutės rajono apylinkės teismas 2015-06-08 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Nusprendė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. G. 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui D. B., 285 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiajam asmeniui atsakovo pusėje G. B., 6,66 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Nurodė, jog ieÅ¡kovas naudotis savo daiktu pagal paskirtį turi galimybę ir neribodamas atsakovo D. B. teisių, t. y. patekti į savo žemės sklypÄ suprojektuotais žemėtvarkos projekte ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilutės skyriaus nurodytais keliais ar kitais keliais, kuriuos nurodė liudytojai.

Pats ieÅ¡kovas nurodė, kad į savo sklypÄ dabar važiuoja 9 km, bet jam žymiai patogiau bÅ«tų patekti per atsakovo žemės sklypÄ . Tačiau ieÅ¡kovo nurodytas patogumas nėra svarbi priežastis servituto, kuris ribotų atsakovų teises, nustatymui. Konstatavo, kad nėra bÅ«tinybės ir pagrindo nustatyti ieÅ¡kovo praÅ¡omo servituto, todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ nustatyti 6 m pločio kelio servitutÄ , nubraižytÄ UAB „Drava“, patekimui į jo nuosavybės teisę priklausantį sklypÄ , atmetė. Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015-06-08 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodo, kad jeigu privažiavimo kelio prie ieÅ¡kovo pirkto sklypo bÅ«tų nebuvę, tai tokio sklypo niekas nepirktų. Mano, kad teismas neanalizavo visų argumentų, kad bÅ«tų pasiektas kompromisas. Tikina, kad jo pasiÅ«lytas patekimo bÅ«das į žemės sklypÄ yra ekonomiÅ¡kiausias, nes buvo nustatytas UAB „Drava“ specialisto. Teigia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistos per didelės. Atsiliepime atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo, jog ieÅ¡kovui ekonomiÅ¡kiausias bÅ«das patekti į savo žemės sklypÄ negali pažeisti atsakovo interesų.

Teigia, kad ieÅ¡kovas net nebando atsilyginti už servituto nustatymÄ . Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovui J. G. nuosavybės teise priklauso 2,9 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį jis nusipirko iÅ¡ valstybės 2002-10-11.

IÅ¡ pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ Å¾emės sklypÄ ir teises į jį matyti, kad Å¡io žemės sklypo servitutai kituose žemės sklypuose ar kitų žemės sklypų servitutai Å¡iame žemės sklype nenustatyti (b. l. 6, 7). IÅ¡ atsakovo D. B. pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovo 5,6069 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), servitutai nenustatyti, 2011-08-23 žemės sklypo plane kelias nepažymėtas (b. l. 18, 19).

IeÅ¡kovas 2013-07-11 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilutės skyrių, prašė iÅ¡spręsti klausimÄ dėl įvažiavimo į jo žemės sklypÄ (b. l. 31). Minėta institucija 2013-08-08 raÅ¡tu Nr. 17SD-(14.17.32)-4772 atsakė į J. G. praÅ¡ymÄ , nurodė, kur yra suprojektuotas įvažiavimas į šį žemės sklypÄ bei pateikė planus su grafiÅ¡kai pavaizduota privažiavimo vieta (b. l. 32-38). IeÅ¡kovas pateikė UAB „Drava“ 2014-05-23 parengtÄ planÄ , kuriame numatytas suprojektuotas 6 m pločio kelias į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ per atsakovo D.

B. žemės sklypÄ (b. l. 10). Byloje kilo ginčas dėl kelio servituto ir kompensacijos bei nuostolių už servitutÄ nustatymo. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sÄ lygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu:

1) savininkų nesutarimas ir 2) bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar Å¡ios teisės yra susijusios su naudojimusi vieÅ¡pataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji BerniÅ«nai“ ir kt. v.

J. S. , bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.

Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

K. v. J. J. , bylos Nr. 3K-3-210/2012). Turi bÅ«ti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Å . , bylos Nr. 3K-3-469/2008).Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto servituto projekto, kurį atliko UAB „Drava“, nėra aiÅ¡ku, kiek konkrečiai užimtų servitutas, nėra nurodyti praÅ¡omų nustatyti servitutų ribų taÅ¡kai koordinačių sistemoje, todėl pripažinta, kad ieÅ¡kovui nenurodžius, kurioje atsakovo žemės sklypo vietoje ir kokio dydžio plotÄ turėtų užimti servitutas, ieÅ¡kovas nepateikė teismui reikalavimÄ pagrindžiančių dokumentų (CPK 12, 178 straipsniai).

Pažymėtina, jog kai tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai bÅ«tina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritorijÄ , kurioje ribojimai yra taikomi, teritorija turi bÅ«ti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame bÅ«tų duomenys apie apribojimų iÅ¡sidėstymÄ sklype: ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutÄ daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylÄ turi bÅ«ti pateiktas planas (schema) su Å¡iais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi bÅ«ti nurodyta, kad Å¡is servitutas nustatytas pagal konkretų planÄ (schemÄ ), įraÅ¡ant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti Å¡io dokumento identifikavimo duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

D. v. UAB „Druskininkų vandenys“, bylos Nr. 3K-3-527/2009).Antra, IeÅ¡kovas J. G. servituto nustatymÄ per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ motyvuoja tuo. kad jam į savo žemės sklypÄ privažiuoti per atsakovui priklausantį žemės sklypÄ bÅ«tų patogiau, esantys alternatyvÅ«s privažiavimo keliai jam netinka, nes Å¡iais keliais važiuoti iki žemes sklypo yra per toli, kelių bÅ«klė prasta. Tokie ieÅ¡kovo argumentai yra nepagrįsti. Ä® bylÄ yra pateikta Katyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2010 m. gegužės 31 d.

įsakymu Nr. 4-3061-(1.3) iÅ¡trauka, iÅ¡ kurios matosi, kad prie ieÅ¡kovui J. G. priklausančio žemės sklypo, plane pažymėto „30.5 ULOZ“ yra suprojektuoti privažiavimo prie sklypo keliai, jie projekte pažymėti ruda linija (b. l. 35). IÅ¡ Å¡io projekto matosi, kad prie J. G. sklypo yra ne vienas privažiavimas. Dėl to, manytina, kad nustatinėti servitutÄ per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , juo labiau per sklypo vidurį, nėra jokio pagrindo ir bÅ«tinybės. IeÅ¡kovas J.

G. nori nustatyti servitutÄ per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemes sklypÄ , kadangi jam taip bÅ«tu ekonomiÅ¡kiau. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas nurodo, kad jam pateikti į žemės sklypÄ reikia važiuoti 20 kilometrų, teismo posėdžio meta ieÅ¡kovas jau nurodė, kad norint pateikti į savo žemės sklypÄ reikia nuvažiuoti 9 kilometrus. Byloje apklaustas liudytojas Ž. M. paaiÅ¡kino, kad J. G. Å¡iuo metu iki savo žemės sklypo reikia važiuoti apie 3 kilometrus. Liudytoja O.

B. patvirtino, kad J. G. į savo sklypÄ lengvai patekdavo nenustačius servituto važiuodamas pagal kanalÄ . Taigi, bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovui nėra eliminuota galimybė patekti į jam priklausantį žemės sklypÄ , tik Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas siekia labiau ekonomiÅ¡ko varianto. Klausimai dėl kelių, vedančių į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , bÅ«klės, ne Å¡ios bylos dalykas, tai savivaldybių diskrecija, dėl to teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Trečia, akcentuotina, kad ieÅ¡kovas už servituto nustatymÄ nesiÅ«lo atsakovui kompensacijos, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs servituto atlygintinumo prezumpcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012) Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis.

Servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl tarnaujančiojo daikto savininkas dėl jo nustatymo gali patirti nuostolių. Ketvirta, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype anksčiau buvo nustatytas servitutas. Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai atsakovui nuosavybės teise priklausančio 5,6069 ha žemės sklypo ir ieÅ¡kovui J. G. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 8822/0004:02, iÅ¡ kurio matosi, kad per atsakovui nuosavybės teise priklausantį sklypÄ tam, kad patekti į J.

G. priklausantį žemės sklypÄ jokie servitutai nėra nustatyti. IeÅ¡kovas kaip argumentÄ , kad kelias per atsakovui įsigytÄ Å¾emės sklypÄ buvo nustatytas, pateikė 2000 metais UAB „Šilutės Hidroprojektas“ parengtÄ planÄ (b. l. 8), kuriame pažymėtas pravažiavimas į sklypÄ , plane pažymėtas „238“. Kolegijos nuomone, Å¡is ieÅ¡kovo pateiktas planas negali bÅ«ti vertinamas kaip dokumentas, patvirtinantis servituto nustatymÄ . Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Å ilutės skyrius nurodė, kad ieÅ¡kovo J.

G. pateiktas planas neturi teisinės galios, kadangi jis parengtas nesilaikant žemės reformÄ , teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų (CPK 197 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos duomenis sprendžia, kad bylÄ nagrinėjęs apylinkės teismas nustatinėjo esminę reikÅ¡mę sprendimui byloje turinčiÄ aplinkybę – ar ieÅ¡kovas, siekiantis, kad bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias galimybes dėl nuosavybės teisių tinkamo įgyvendinimo, kad nereikėtų apriboti atsakovo teisių, ir pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas tokių galimybių turi ir jų neiÅ¡naudojo, bet siekia atsakovo teisių sÄ skaita naudotis keliu patogiau, o toks siekis nėra pagrindas servitutui nustatyti.

Tai reiÅ¡kia, kad esminė servituto nustatymo sÄ lyga – servituto bÅ«tinumas –nekonstatuotas.Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir CPK 98 straipsnio nuostatas Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per dideles iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ . IÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo rekomenduojamÄ priteisti užmokestį, dėl to iÅ¡laidos laikytinos pagrįstomis. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Netenkinus ieÅ¡kovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ suraÅ¡iusiai Å¡aliai.

Atsakovas praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Jo sumokėti 350 EUR už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamÄ priteisti užmokestį.

Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo atsakovui iÅ¡ apelianto priteistina 350 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais, n u t a r i a : Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsakovui D. B. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. G. 350 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė                                                                         AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Kolegijos teisėjos                                                                                                   Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė         Alona Romanovienė