28de1f37-c951-47ac-91bd-c84a010d8a3f · Vilniaus apygardos teismas

Pranešejas V Pranešeja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-5/2011Teiseja Nina Piciugina                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7;                                                                                         1.1.8.2; 1.1.9.2; 1.1.10.1; 1.2.25.4.4;                                                                                         2.1.14; 2.1.15.3.3.2.

                                                                                   V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S N U T A R T I S2011 m. lapkricio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkes Virginijos Pakalnytes-Tamošiunaites,teiseju Daivos Pranytes-Zalieckienes, Stasio Punio,sekretoriaujant Daivai Mintautaitei, Pauliui Voleikai, Jurgitai Neliubšienei, Dovilei Narkuvienei, Ingridai Ablacinskaitei,dalyvaujant prokurorams Margaritai Valantiejienei, Dianai Kasparavicienei,gynejui advokatui Vytautui Valašinui,nuteistajam G.

D., nukentejusiajam L. M.,nukentejusiajam ir civiliniam ieškovui V. L. (V. L.),jo atstovui advokatui Vladislavui Latušinskij, ekspertams Romui Raudžiui, Irmantui Granskui, Vytautui Šakenui, Jonui Paliuliui,viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo G. D. apeliacini skunda del Šalcininku rajono apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. laisves atemimu trejiems metams.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams šešiems menesiams, ipareigojant G.

D. per ši laikotarpi be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.             G. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – draudimas vieneriems metams šešiems menesiams naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.             Iš G. D. nukentejusiojo V. L. naudai priteista 25 000,00 Lt (dvidešimt penki tukstanciai litu) neturtinei žalai ir 3700,00 Lt (trys tukstanciai septyni šimtai litu) proceso išlaidoms atlyginti.             Kolegija, išnagrinejusi byla,n u s t a t e :

G. D. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. rugpjucio 16 d., apie 18.20 val., Šalcininku rajone, kelyje Šalcininkai-Dieveniškes, budamas neblaivus (0,82 promiles etilo alkoholio kraujyje) ir vairuodamas jam priklausanti automobili „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir neatsargus, nepasirinko saugaus greicio, nevažiavo tokiu greiciu, kad kiekvienu metu galetu sustabdyti transporto priemone, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintu Keliu eismo taisykliu (2004 m. gruodžio 24 d. redakcija) 53, 68 ir 172 punktuose nustatytus reikalavimus, nesuvalde automobilio ir kelio Šalcininkai-Dieveniškes 20-ame kilometre nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies bei apsiverte, del ko buvo sužaloti automobiliu kartu važiave keleiviai L.

M., kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir V. L., kuriam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.             Apeliaciniu skundu nuteistasis G. D. prašo panaikinti Šalcininku rajono apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 8 d. nuosprendi ir ji išteisinti, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. požymiu, taip pat panaikinti paskirta baudžiamojo poveikio priemone, panaikinti nuosprendžio dali, kuria buvo priteista 25 000,00 Lt nukentejusiajam neturtinei žalai ir 3700,00 Lt proceso išlaidoms atlyginti.             Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytoju V.

D. (V. D.), A. C. bei N. S. parodymai leidžia daryti išvada, kad verciantis automobiliui, apeliantas išcentrines jegos buvo išsviestas iš automobilio. Aplinkybe, jog šonines dureles buvo savo vietose, rodo, kad apeliantas negalejo iškristi pro vairuotojo, keleivio puses dureles ar per šonines dureles. Teismas visiškai ignoravo aplinkybe, kad tik galines dureles buvo atitrukusios ir metesi automobilio gale. Apeliantas teigia, kad butent pro šias galines duris jis ir iškrito. Automobilio vertimosi metu ji veike išcentrine jega ir jis buvo išmestas pro galines duris, kadangi vienintelis sedejo ant galines automobilio sedynes.             Apeliaciniame skunde teigiama, kad tik atlikus ekspertize, galima nustatyti, kuris asmuo, kur sedejo ir ar apeliantas galejo iškristi iš automobilio, sededamas vairuotojo vietoje.

Tokia ekspertize nebuvo atlikta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinejimo metu.             G. D. isitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagristai kritiškai vertino liudytojo R. D. parodymus. Nurodo, kad iš karto po autoivykio pradejo aiškinti L. M., jog butent pastarasis vairavo automobili, kadangi buvo šoke ir pats automobilio tikrai nevairavo. Šia aplinkybe patvirtina ir byloje apklausti liudytojai. Nuteistasis taip pat paaiškina, jog prisipažino vairaves automobili, nes buvo isitikines, kad jo kraujyje alkoholio nera, be to, galvojo, jog draudimas jam neatlygins automobilio remonto, jeigu paaiškes, kad jis automobili leido vairuoti neblaiviam V.

L.. Taip pat nuteistasis nenorejo, jog V. L. turetu nemalonumu tarnyboje, paaiškejus, kad jis automobili vairavo budamas neblaivus.             Apeliantas teigia, jog nukentejusiji jis lanke ligonineje, norejo jam padeti, taciau pastarasis pradejo aiškinti, kad automobili vairavo apeliantas ir turi atlyginti padaryta žala. Nuo to momento G. D. pradejo duoti tikrasias ivykio aplinkybes atitinkancius parodymus ir savo pozicijos nuosekliai laikesi viso likusio proceso metu.             Nuteistasis tvirtina, kad liudytojas R.

D. viso proceso metu duoda nuoseklius parodymus, todel jais netiketi nera jokio pagrindo. Liudytojas viso proceso metu teige, kad išvažiuojant iš degalines, nuteistasis sedejo ant galines automobilio sedynes. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas formaliais pagrindais atmete R. D. ir K. D. parodymus. Apeliantas teigia, jog butent tam tikri neesminiai nesutapimai liudytoju parodymuose rodo, jog jie nederino parodymu.             Apeliaciniame skunde yra pateikiama R. D. ir K. D. parodymu analize ir nurodoma, kad esminiu prieštaravimu tarp šiu liudytoju parodymu nera.

             Apeliantas teigia, kad aplinkybe, jog jam buvo sužalotas kaires puses petys, netiesiogiai irodo, kad jis sedejo automobilio kaireje puseje, taip pat patvirtina teiginius, jog apeliantas sedejo ant galines automobilio sedynes už vairuotojo.             G. D. mano, kad liudytojo G. M. parodymai nepaneigia liudytojo R. D. buvimo degalineje fakto. Atkreipia demesi i tai, kad degalines kasos aparato juostoje fiksuota, jog degalineje, 18.03 val., buvo piltasi penki litrai degalu A92E1 benzino.

Toks degalu kiekis kainuoja apie 15-20 litu, o tai visiškai atitinka R. D. parodymus bei patvirtina, jo buvimo degalineje fakta.              Nuteistasis teigia, jog turetu buti panaikinta jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone, kadangi jis inkriminuojamo nusikaltimo nepadare, po autoivykio už keliu eismo taisykliu pažeidimus nebuvo baustas, šiuo metu jis dirba vairuotoju ir tai yra pagrindinis pajamu šaltinis, iš kurio jis išlaiko šeima bei galetu atlyginti priteista žala.Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti.

Prokurore, nukentejusieji ir nukentejusiojo V. L. atstovas prašo apeliacini skunda atmesti.Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismas pagristai nuteise G. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. Nuteistojo kaltuma del jam inkriminuotos veikos padarymo patvirtina irodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinejimo metu, aptarti nuosprendyje.             Pirmosios instancijos teisme nukentejusysis V. L. paaiškino, jog automobili vairavo G. D., jis pats sedejo automobilio gale, o L.

M. priekineje keleivio sedyneje. Prieš ivyki visi buvo užsuke i degaline, kalbejosi su degalines operatoriumi, išvažiuojant iš degalines, visi asmenys automobilyje sedejo anksciau nurodytose vietose. Degalineje jokiu pašaliniu asmenu nemate. Važiuojant iš degalines, G. D. padidino greiti, nukentejusysis ji ispejo nevažiuoti taip greitai, taciau greitis nebuvo sumažintas. Kelyje pamacius miškoveži, G. D. nesuvalde automobilio ir ivyko autoivykis. V. L. taip pat nurode, jog jokiu konfliktu anksciau su nuteistuoju neturejo, nuteistasis bande taikytis (t. 4, b. l. 58-60).             Nukentejusysis L.

M. pirmosios instancijos teisme parode, kad autoivykio metu automobili vairavo G. D., jis pats sedejo priekineje keleivio sedyneje, o V. L. sedejo ant galines sedynes. Prieš ivyki buvo užsuke i degaline, kalbejosi su degalines operatoriumi, jokiu pašaliniu asmenu nemate. L. M. nurode, jog išvažiuojant iš degalines, G. D. padidino greiti, del ko V. L. padare jam pastaba, taciau i ja nebuvo sureaguota. Kelyje pamacius miškoveži, nuteistasis nesuvalde automobilio ir ivyko avarija. Iš karto po ivykio, G. D. kaltino nukentejusiji (L.

M.) neva jis vairavo automobili. Veliau nuteistasis automobilio vairavimu kaltino V. L.. Santykiai su G. D. iki ivykio buvo normalus (t. 4, b. l. 60-61).             Pastebetina, jog tiek V. L., tiek L. M. analogiškus parodymus dave ir ikiteisminio tyrimo metu.              Taigi, nukentejusiuju parodymai viso proceso metu buvo nuoseklus, jie tarpusavyje sutampa ne tik esminese aplinkybese, t. y. del automobili vairavusio asmens, del vietu, kuriose sedejo patys nukentejusieji, bet ir detalese, pvz., abu nukentejusieji nurode, jog G.

D. buvo duota pastaba del automobilio didelio greicio, taciau jis i šia pastaba nesureagavo.              Nukentejusiuju parodymus iš dalies patvirtina ir byloje apklaustu liudytoju, kurie nera suinteresuoti bylos baigtimi, nera saistomi jokiais santykiais nei su nukentejusiaisiais, nei su nuteistuoju, parodymai.             Liudytojas R. P. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog kartu su G. D. ir L. M. nuvykus i policijos komisariata buvo aiškinamasi, kas vairavo automobili. Liudytojas girdejo, kad G.

D. kaltino L. M. vairavus automobili. Tada liudytojas papraše G. D. ir L. M. baigti aiškintis tarpusavyje ir pasakyti tiesa, t. y. nurodyti asmeni, kuris iš tikruju vairavo automobili. G. D. pasikalbejo su L. M. ir prisipažino vairaves automobili. Liudytojas taip pat aiškino, jog nuteistasis jau ivykio vietoje teige, kad jis vairavo automobili. Kalbu apie tai, kad automobili vairavo V. L. nebuvo. Butent, G. D. siule L. M. prisipažinti vairavus automobili (t. 4, b. l. 64).             Liudytojas V. D. pirmosios instancijos teisme parode, kad girdejo, kaip po autoivykio G.

D. bande kaltinti L. M. vairavus automobili, taciau pastarasis toki kaltinima neige. Iš pokalbio, vykusio tarp G. D. ir L. M. suprato, jog automobili vairavo G. D.. Jokiu kalbu, kad automobili butu vairaves V. L. nebuvo (t. 4, b. l. 65).             Liudytojai A. C. ir N. S. pirmosios instancijos teisme nurode, kad tarp G. D. ir L. M. buvo kiles gincas, kas vairavo automobili, t. y. G. D. kaltino L. M., jog automobili vairavo pastarasis (t. 4, b. l. 79-80, 88-89). Pažymetina, kad N. S. teige, jog G. D. kaltino L. M. sudaužius jo automobili, o pastarasis kategoriškai atsake, jog automobili vairavo pats G.

D.. Kalbos, kad automobili butu vairaves V. L., nebuvo (t. 4, b. l. 89).             Iš aptartu liudytoju parodymu darytina išvada, jog nei vienas iš ju nemate, kas autoivykio metu vairavo automobili, taciau šie parodymai leidžia teigti, jog G. D. bande apkaltinti L. M. vairavus automobili, o pastarasis toki kaltinima neige, t. y. G. D. bande atsakomybe perkelti asmeniui, tikrai nevairavusiam automobilio. Šis faktas leidžia daryti išvada, jog nuteistasis pagal savo išgales ir suvokimo laipsni bande išvengti jam gresianciu teisiniu pasekmiu.

Liudytojo N. S. parodymai leidžia daryti išvada, kad L. M. iš karto po ivykio nurode G. D. kaip asmeni, vairavusi automobili, o vadovaujantis liudytojo R. P. (R. P.) parodymais, teigtina, kad G. D., dar budamas ivykio vietoje, prisipažino vairaves automobili. Taip pat pažymetina, kad visi liudytojai nurode, jog nebuvo jokios kalbos apie tai, kad automobili butu vairaves V. L..              Apklausiamas iš karto po ivykio, G. D. nurode, jog jis vairavo automobili (t. 1, b. l. 32). 2005 m. rugpjucio 18 d. paaiškinime nuteistasis taip pat nurode, jog automobili vairavo jis (t. 2, b. l. 45).

Veliau jis savo parodymus pakeite ir nurode, jog automobili vairavo V. L. (t. 1, b. l. 33-34, 87-88, 94). Kolegija mano, jog visiškai neitikinami nuteistojo paaiškinimai, kad jis iš pradžiu save apkalbejo, kadangi jam buvo gaila V. L., be to, buvo sudaužytas jam priklausantis automobilis, todel jam prisipažinus, kiltu mažiau problemu. Iš liudytoju A. C., N. S., R. P., V. D. parodymu akivaizdu, jog apeliantas iš karto po ivykio nesieke nuo gresiancios atsakomybes „apsaugoti“ V. L., priešingai, jis autoivykio sukelimu kaltindamas L.

M., sieke išvengti jam (nuteistajam) gresiancios atsakomybes. Atkreiptinas demesys ir i tai, jog L. M. pirmosios instancijos teisme parode, kad G. D. prisipažino vairaves automobili po to, kai vienas iš pareigunu pasake, jog neturetu buti sunku nustatyti automobili vairavusi asmeni (t. 4, b. l. 61). Taigi, iš esmes niekuo nepagristas parodymu apie nusikaltimo aplinkybes keitimas, vercia abejoti nuteistojo G. D. parodymu patikimumu, tuo labiau, kad ju nepatvirtina, jokie kiti byloje esantys patikimi irodymai.             Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai R.

D. parodymus vertino kaip nepatikimus. R. D. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog jis mate, kaip iš degalines išejo trys vyrai. Vienas iš ju buvo jo pažistamas G. D., pastarasis priejo prie jo ir jie kalbejosi apie naujai nuteistojo isigyta automobili. Pokalbio metu paaiškejo, kad G. D. yra neblaivus, taciau jis patikino, jog automobili vairuos kitas asmuo. Baigus kalbeti, nuteistasis nuejo prie automobilio ir atsisedo ant galines sedynes. Automobiliui išvažiuojant iš degaines, už vairo sedejo kitas asmuo (t. 1, b. l. 57-58).

Velesnes apklausos metu R. D. nurode, jog iš degalines išejo tik vienas G. D.. Liudytojas priejo prie nuteistojo, kuris tuo metu stovejo prie automobilio. Jie pasikalbejo, G. D. patikino, jog jis automobilio nevairuos. Liudytojas mate, kaip G. D. pats atrakino automobili ir raktelius perdave vienam iš dvieju iš degalines išejusiu vyru. Išvažiuojant iš degalines, nuteistasis sedejo automobilio gale (t. 1, b. l. 61-62). Pirmosios instancijos teisme liudytojas parode, kad iš degalines išejo G. D. bei du jo kolegos. G. D. pasigyre, kad pirko nauja automobili.

Liudytojas, pajutes nuo nuteistojo sklindanti alkoholio kvapa, jam pasake, jog „su kvapu sesti už vairo negerai“. G. D. atsake, jog jis pats automobilio nevairuos ir raktelius atidave vienam iš kartu buvusiu asmenu. Pokalbis vyko „ant kampo“. Mate, kaip apeliantas sedo ant galines automobilio sedynes. Paprašytas patikslinti savo parodymus liudytojas negalejo tiksliai nurodyti ar G. D. iš degalines išejo kartu su kolegomis ar pastarieji išejo veliau. Taip pat liudytojas teige, jog atsisveikinus su G. D., jis nuejo arba link kasos arba link savo automobilio (t. 4, b. l. 102).Iš liudytojo R.

D. parodymu matyti, jog vieninteles aplinkybes, kurias jis tiksliai atsimena yra: nuo nuteistojo sklindantis alkoholio kvapas; pokalbis apie automobili; automobilio rakteliu perdavimas kitam asmeniui; nuteistojo sedimas ant automobilio galines sedynes. Visgi, tokiu aplinkybiu nurodymas prieštarauja aukšciau aptartiems nuosekliems nukentejusiuju bei juos patvirtinantiems, bylos baigtimi nesuinteresuotu liudytoju parodymams. Be to, R. D. parodymu patikimumu vercia abejoti ir tai, kad jis negalejo nurodyti, kur tiksliai vyko pokalbis tarp jo ir G.

D.. Vienu metu liudytojas teige, jog pokalbis vyko prie G. D. automobilio, kitu metu jau nurode, jog nuteistasis buvo priejes prie jo, o galiausiai buvo pasirinktas tarpinis variantas, t. y. nurodyta, jog pokalbis vyko „ant kampo“. Liudytojo pirmosios instancijos teisme išsakytas teiginys, kad atsisveikinus su nuteistuoju, jis ejo arba link kasos arba link savo automobilio, leidžia teigti, jog pokalbis vyko prie nuteistojo automobilio arba prie koloneles kampo. Einant nuo nuteistojo automobilio link koloneles kasos arba link automobilio, liudytojas turejo buti atsukes nugara i nuteistaji, jo automobili bei kitus asmenis arba jeigu butu eita nuo kampo tai liudytojas butu pasisukes šonu i minetus asmenis.

Taigi, bet kuriuo atveju rakteliu perdavimo ir isedimo i automobili fakto liudytojas negalejo matyti. Aptarti netikslumai vercia abejoti liudytojo R. D. parodymais, todel pirmosios instancijos teismas pagristai jais nesivadovavo, tuo labiau, kad, kaip jau buvo mineta, jie prieštarauja nuosekliems nukentejusiuju bei patikimiems, bylos baigtimi nesuinteresuotu liudytoju parodymams. Vertinant R. D. parodymus atsižvelgtina i tai, kad šis liudytojas palaiko draugiškus santykius su nuteistuoju, todel jis, siekdamas padeti G. D., gali duoti jam palankius parodymus.

Pirmosios instancijos teismas pagristai nesivadovavo ir liudytojo K. D. parodymais. Parodymu patikrinimo vietoje metu, šis liudytojas klaidingai nurode tiek G. D., tiek R. D. automobiliu stovejimo vietas (t. 3, b. l. 84-87). Ikiteisminio tyrimo metu K. D. teige, jog G. D. pyle kura (t. 3, b. l. 82), taciau iš byloje esanciu irodymu matyti, jog tokiu veiksmu nuteistasis neatliko. Taip pat liudytojas ikiteisminio tyrimo metu teige, jog pokalbis tarp R. D. ir G. D. vyko už brolio automobilio galines dalies, po pokalbio R. D. isedo i automobili ir jie išvažiavo (t. 3, b. l. 81-83).

Šiuos parodymus pagarsinus pirmosios instancijos teisme, liudytojas nurode, jog jie yra teisingi (t. 4, b. l. 81). Taigi akivaizdu, jog liudytoju R. D. ir K. D. parodymai tarpusavyje nesutampa: dalyje del automobiliu stovejimo vietos (t. 3, b. l. 84-87, 94-98); dalyje del pokalbio vietos; dalyje del R. D. veiksmu po pokalbio; dalyje del G. D. veiksmu (kuro pylimosi). Taigi. K. D. ir R. D. parodymu skirtumai taip pat leidžia teigti, jog ju parodymai yra nepatikimi ir, šiems parodymams prieštaraujant nuosekliems nukentejusiuju bei patikimiems kitu liudytoju parodymams, jais vadovautis negalima.Aplinkybe, jog degalines kasos aparato juostoje užfiksuota, kad ivykio diena 18.03 val. buvo piltasi penki litrai degalu nei patvirtina, nei paneigia teiginio, jog R.

D. bei K. D. buvo degalineje tuo metu, kai joje buvo nuteistasis bei nukentejusieji, o tuo paciu, nei patvirtina nei paneigia nuteistojo kaltes.Apeliacines instancijos teisme buvo paskirta kompleksine teismo medicinos-eismo ivykio (autotechnine) ekspertize. Ekspertizes akte Nr. 11-737 (09) (t. 4, b. l. 161-164) nurodyta, jog sprendžiant pagal G. D. ir L. M. sužalojimus mažai tiketina, kad jie prieš eismo ivyki vairavo automobili, o sprendžiant pagal V. L. sužalojimus tiketina, kad prieš eismo ivyki jis vairavo automobili. Akte taip pat nurodoma, kad tiketina, jog prieš automobilio vertimasi, L.

M. sedejo priekineje dešineje sedyneje, G. D. sedejo ant galines automobilio sedynes. Pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. 5 d., teisejai irodymus vertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Pažymetina, jog apeliacines instancijos teismo gautas ekspertizes aktas yra tik vienas iš irodymu šaltiniu, jame užfiksuoti duomenys neturi didesnes irodomosios reikšmes nei kiti istatymu nustatytais budais gauti irodymai. Kaip matyti ekspertizes akto Nr. 11-737, pateiktos išvados yra tiketinos, todel, jas vertinant aukšciau aptartu irodymu kontekste, teigtina, jog jos nepaneigia nei nukentejusiuju, nei liudytoju R.

P., V. D., A. C., N. S. parodymu. Tuo paciu pažymetina ir tai, kad ekspertizes akte užfiksuotos išvados kategoriškai nepatvirtina ir nuteistojo apeliaciniame skunde išdestytos ivykio versijos.Apeliacines instancijos teisme apklausti ekspertai nurode, jog jie patvirtina Ekspertizes akte Nr. 11-737 (09) pateiktas išvadas, tuo paciu nurode, jog jos yra tiketinos, t. y. nepaneigiancios ir nepatvirtinancios nei apelianto keliamos versijos, nei nukentejusiojo pozicijos.Apeliacines instancijos teisme taip pat buvo paskirta komisine teismo medicinos – eismo ivykio ekspertize.

Ekspertizes akte Nr. 11-252 (11) nurodoma, kad pagal pateiktus duomenis neimanoma nustatyti G. D., V. L. ir L. M. vietos prieš pat eismo ivyki automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salone. Neatmetama galimybe, jog V. L. ivykio metu galejo buti ant automobilio galines sedynes. Taip pat ekspertai padare išvada, jog nustatyto eismo ivykio mechanizmo pagrindu, tiketina, jog G. D. galejo buti išsviestas iš automobilio per priekiniu dešiniuju dureliu sudužusio stiklo anga, mažai tiketina, kad eismo ivykio metu buvo susidariusios jegos, galincios žmogu iš priekines vairuotojo sedynes nublokšti i užpakaline automobilio dali, taip pat kuriu veikiamas žmogus iš užpakalines sedynes galejo atsidurti automobilio bagažines erdveje ir iškristi per užpakalines dureles, taip pat išvadoje nurodoma, jog del salyginai menku kuno sužalojimu turedamas galimybe po eismo ivykio judeti, G.

D. galetu išlipti iš bet kurios apvirtusio automobilio vietos. Taigi, šis ekspertizes aktas vel nei patvirtina, nei paneigia G. D. apeliaciniame skunde išdestytu teiginiu. Tuo paciu ekspertizes aktas nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo padarytu išvadu. Apibendrinant visa, kas aptarta, teigtina, jog nei vienas byloje esantis ekspertizes aktas nera pakankamas irodymas, kad patvirtintu ar paneigtu G. D. kalte. Visgi, ivertinus byloje surinktu irodymu visuma, taip pat ir ekspertizes aktuose užfiksuotas išvadas, nuteistojo apeliacini skunda nagrinejanti kolegija konstatuoja, jog byloje yra visiškai irodyta, kad G.

D. padare jam inkriminuota nusikalstama veika.             Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d. nurodyta, jog uždraudimas naudotis specialia teise gali buti skiriamas kartu su bausme. Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. nustatyta, kad draudimas asmeniui naudotis specialiomis teisemis gali buti skiriamas tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisemis asmuo padare nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemone, atsižvelge i tai, kad nuteistasis nusikaltima padare naudodamasis teise vairuoti transporto priemone, be to, budamas neblaivus bei nesilaikydamas butinu atsargumo priemoniu.

Veika sukele sunkius padarinius: avarijos metu sunkiai sutrikdyta vieno automobilio keleivio sveikata, o kitas asmuo buvo sužalotas nesunkiai. Pažymetina ir tai, kad nuteistasis buvo drausminamas nukentejusiuju, taciau i išsakytas pastabas jis nereagavo. Todel net ir ivertinus tai, kad G. D. anksciau nera baustas už keliu eismo taisykliu pažeidimus, atsižvelgus i aukšciau nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagristai paskyre nuteistajam baudžiamojo poveikio priemone – uždraudima vairuoti keliu transporto priemones.

Nuteistasis teigia, jog teise vairuoti transporto priemone yra jam butina atliekant darbines vairuotojo funkcijas, taciau iš byloje esanciu duomenu matyti, jog nuteistasis dirba UAB „Arimex“ darbininku, o ne vairuotoju. Todel nera jokio pagrindo teigti, kad baudžiamojo poveikio priemone trukdys G. D. atlikti darbines funkcijas. Pažymetina ir tai, kad baudžiamojo poveikio priemone sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus nuteistam asmeniui, taciau tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir, kad teismas ja paskyre netinkamai pritaikes baudžiamaji istatyma.Apeliantas negincija nuosprendžiu priteistu neturtines žalos bei proceso išlaidu dydžiu, taciau mano, jog šios sumos negalejo buti priteistos iš jo, kadangi jis nepadare jam inkriminuoto nusikaltimo.

Konstatavus, jog G. D. kalte padarius Lietuvos Respublikos BK    281 str. 4 d. numatyta nusikaltima yra pilnai irodyta, nera jokio pagrindo teigti, jog neturtine žala ir proceso išlaidos priteistos nepagristai. Nuteistajam negincijant priteistu sumu dydžio, teismas detaliau del ju nepasisako tik patvirtina, jog, nustatant nukentejusiojo patirtos neturtines žalos dydi bei patirtas proceso išlaidas, pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos teises aktu reikalavimu nepažeide.Esant tokioms aplinkybems, keisti apylinkes teismo nuosprendi del apeliaciniame skunde nurodytu motyvu nera istatyminio pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : nuteistojo G. D. apeliacini skunda atmesti. Kolegijos pirmininke                                                                      Virginija Pakalnyte-TamoÅ¡iunaite Teisejai                                                                                                     Daiva Pranyte-Zalieckiene                                                                                                            Stasys Punys                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Â