Legislator Case Law & Legislation
28dd2afa-07bd-48f9-abb8-12e25cf3a2c0 AI generated

28dd2afa-07bd-48f9-abb8-12e25cf3a2c0 · Kauno apygardos teismas

Case Number 28dd2afa-07bd-48f9-abb8-12e25cf3a2c0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės ir ArÅ«no Rudzinsko, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei ir Editai Vazgienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. J., ieÅ¡kovo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovo atstovui  advokatui Linui Belevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Transgika“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-176-435/2011 pagal ieÅ¡kovo R.

Legislator headnote

AI generated

28dd2afa-07bd-48f9-abb8-12e25cf3a2c0 · Kauno apygardos teismas: Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:1. Teismas, tenkindamas ieÅ¡kinio dalį dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, iÅ¡ esmės grindžia vienintele aplinkybe, kad 2010-01-22 ieÅ¡kovas nuo savo sÄ skaitos nusiėmė 7.000 Lt, t.y. sumÄ , kuri tÄ pačiÄ dienÄ buvo įneÅ¡ta į atsakovo banko sÄ skaitÄ . Toks teismo motyvas yra visiÅ¡kai nepagrįstas. 2010-01-22 nurodyme pervesti įneÅ¡tus grynuosius pinigus mokėtoju buvo nurodyta UAB „Transgika“.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                           Civilinė byla Nr. 2A-1096-260/2011                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 11.5.1; 11.10; 43.2; 121.21;                                                                                                                                                                               (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 7 d.

Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės ir ArÅ«no Rudzinsko, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei ir Editai Vazgienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. J., ieÅ¡kovo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovo atstovui  advokatui Linui Belevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Transgika“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-176-435/2011 pagal ieÅ¡kovo R.

J. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Transgika“ dėl darbo užmokesčio bei su darbu susijusių iÅ¡mokų priteisimo ir be pagrindo sumokėtų pinigų priteisimo, ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovas R. J. ieÅ¡kiniu (b.l. 4-6, t.I) prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Transgika“ 4.000 Lt neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, 288 Lt delspinigių, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ ir 14.078,24 Lt piniginių lėšų, gautų be teisinio pagrindo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad 2009-06-25 tarp jo ir atsakovo UAB „Transgika“ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. K-04, pagal kuriÄ jis buvo priimtas dirbti į transporto vadovo pareigas, o atsakovas įsipareigojo jam mokėti darbo užmokestį du kartus per mėnesį 15 ir 30 darbo dienomis.

Å alys susitarė, kad atsakovas mokės 3.000 Lt dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Tačiau, atleidus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, paaiÅ¡kėjo, kad darbo sutartyje darbdavys nenurodė mokėtino darbo užmokesčio sumos, paliko tuščiÄ vietÄ , o Sodrai pranešė, kad jo darbo užmokestis yra 1.250 Lt. 2010-03-10 ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalimi. Atsakovas, atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, neiÅ¡mokėjo jam viso darbo užmokesčio 4.000 Lt, kuris susidarė 2010 m. sausio - kovo mėnesiais, todėl iÅ¡ atsakovo priteistina 4.000 Lt neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ .

Taip pat prašė priteisti delspinigius vadovaujantis Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymu. Delspinigius prašė priteisti už laikotarpį nuo 2010-04-07 iki 2010-07-07, už 120 dienų, kas sudaro 288 Lt. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad darbo sutarties galiojimo metu atsakovo vadovė skundėsi sunkia įmonės materialine padėtimi ir apyvartinių lėšų trÅ«kumu, prašė paskolinti atsakovui pinigų. 2010-01-22 ieÅ¡kovas įnešė į atsakovo sÄ skaitÄ 7.000 Lt, 2010-03-08 – 2.050 EUR sumas, t.y. atsakovui pervedė iÅ¡ savo asmeninių lėšų 14.078,24 Lt.

Tačiau atsakovas paskolintos sumos ieÅ¡kovui iki Å¡iol negrÄ Å¾ino, todėl ieÅ¡kiniu prašė priteisti 14.078,24 Lt sumÄ , gautÄ be teisinio pagrindo.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad, nutrÅ«kus darbo santykiams, su ieÅ¡kovu buvo atsiskaityta, tačiau ieÅ¡kovas kreipėsi į Valstybinę darbo inspekcijÄ , kuri atlikusi patikrinimÄ nustatė, kad R. J. mokėtas ir skaičiuotas 1.250 Lt dydžio mėnesinis darbo užmokestis, taip pat užfiksuoti keli darbo kodekso nuostatų pažeidimai, už kÄ darbdaviui suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

IeÅ¡kovo teiginiai, kad su darbdaviu sutartas mėnesinis darbo užmokesčio dydis buvo 3.000 Lt per mėnesį yra nepagrįsti įrodymais. IeÅ¡kovo pateikti bankiniai nurodymai pervesti grynuosius pinigus negali bÅ«ti laikomi paskola UAB „Transgika“, nes ieÅ¡kovas kaip darbuotojas įmonės grynuosius pinigus, esančius kasoje, įnešė į atsakovo sÄ skaitÄ , tÄ ieÅ¡kovas įmonėje atlikdavo nuolatos. Be to mokėjimo paskirtyje yra nurodyta, kad tai yra „sÄ skaitos papildymas“, kaip mokėtojas nurodyta UAB „Transgika“.

 Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 7 d. sprendimu (b.l. 24-29, t.II) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 14.078,24 Lt piniginių lėšų, gautų be pagrindo, 100 Lt žyminio mokesčio, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas R. J. nuo 2009-06-25 iki 2010-03-10 dirbo UAB „Transgika“ transporto vadovu. Su ieÅ¡kovu sudarytoje darbo sutartyje nebuvo numatytas darbo užmokestis. 2010-06-09 Valstybinė darbo inspekcija atliko patikrinimÄ dėl UAB „Transgika“, kurio metu nustatė darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir paskyrė baudÄ Ä¯monės direktorei, nustatė įmonės direktorei S. R. terminÄ paÅ¡alinti nustatytus pažeidimus, t.y. iki 2010-06-24 pilnai atsiskaityti su darbuotoju R.

J.. 2010-06-18 R. J. buvo pervesta 1.653,54 Lt (1.588,64 Lt darbo užmokesčio ir 64,90 Lt delspinigių). Valstybinės darbo inspekcijos atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. J. buvo skaičiuotas ir mokėtas 1.250 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Tai patvirtino UAB „Transgika“ darbo mokesčio paskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo dokumentai. Jokių kitokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo nurodytÄ 3.000 Lt dydžio darbo užmokesčio sumÄ byloje nebuvo pateikta. Tai, kad darbo sutartyje Å¡alys nenumatė darbo užmokesčio dydžio, teismo nuomone, yra abiejų Å¡alių kaltė.

Nesusitarus darbo sutartyje dėl darbo užmokesčio dydžio bei neesant kitokių įrodymų dėl kitokio nei 1.250 Lt ieÅ¡kovui mokėto mėnesinio darbo užmokesčio, teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dalyje dėl 4.000 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 288 Lt delspinigių ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laikÄ priteisimo atmetė kaip neįrodytÄ ir teisiÅ¡kai nepagrįstÄ . Byloje kilus ginčui dėl 14.078,24 Lt piniginių lėšų, įneÅ¡tų į atsakovo įmonės sÄ skaitÄ , teismas nustatė, kad R.

J., jo darbo atsakovo įmonėje metu, grynuosius pinigus, esančius įmonės kasoje, įneÅ¡davo į įmonės banko sÄ skaitÄ . Dokumentai patvirtino, jog tokiais atvejais buvo iÅ¡raÅ¡omi kasos iÅ¡laidų orderiai, patvirtinantys piniginių sumų perdavimÄ ieÅ¡kovui, kurie ieÅ¡kovo buvo pasiraÅ¡omi. Byloje esantys 2010-01-22 kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 09 ir 2010-03-08 kasos iÅ¡laidų orderis Nr. EUR11 ieÅ¡kovo nepasiraÅ¡yti. O byloje pateiktas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtino aplinkybę, kad 2010-01-23 nuo ieÅ¡kovui priklausančios Visa Electron kortelės nuraÅ¡yta 7.000 Lt.

Teismas, atsižvelgęs į Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojos L. J. parodymus bei raÅ¡ytinius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad yra labiau tikėtina, jog 2010-01-22 ir 2010-03-08 ieÅ¡kovas įnešė į įmonės sÄ skaitÄ savo asmenines lėšas, kurių atsakovas jam negrÄ Å¾ino, todėl tenkino ieÅ¡kinį dalyje dėl 14.078,24 Lt priteisimo. Apeliaciniu skundu (b.l. 34-38, t.II) atsakovas UAB „Transgika“ praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-07 sprendimÄ dalyje, kuria iÅ¡ atsakovo UAB „Transgika“ ieÅ¡kovo naudai priteista 14.078,24 Lt, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:1. Teismas, tenkindamas ieÅ¡kinio dalį dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, iÅ¡ esmės grindžia vienintele aplinkybe, kad 2010-01-22 ieÅ¡kovas nuo savo sÄ skaitos nusiėmė 7.000 Lt, t.y. sumÄ , kuri tÄ pačiÄ dienÄ buvo įneÅ¡ta į atsakovo banko sÄ skaitÄ . Toks teismo motyvas yra visiÅ¡kai nepagrįstas. 2010-01-22 nurodyme pervesti įneÅ¡tus grynuosius pinigus mokėtoju buvo nurodyta UAB „Transgika“.

Jei IeÅ¡kovas iÅ¡ tiesų bÅ«tų skolinęs pinigus atsakovui, jis tÄ bÅ«tų galėjęs padaryti pavedimu iÅ¡ savo sÄ skaitos tiesiogiai į atsakovo banko sÄ skaitÄ bei nurodydamas, kad tai yra paskola. Tai yra ir paprasčiau, ir ekonomiÅ¡kiau, nes iÅ¡vengiama grynųjų pinigų išėmimo bei pinigų įneÅ¡imo mokesčių. Be to, teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino ir ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2010-03-08 įneÅ¡ti 2.050 EUR buvo jo asmeninės lėšos. Atsakovas dažnai savo sÄ skaitÄ papildydavo įneÅ¡damas eurus (byloje esantys nurodymai pervesti įneÅ¡tus grynuosius pinigus).

IeÅ¡kovas nenurodė, kodėl 2010-03-08 pinigus įnešė bÅ«tent užsienio valiuta, kur jis jÄ Ä¯gijo. Be to, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo pakankamai maÅ¾Ä darbo užmokestį, mažai tikėtina, kad į atsakovo banko sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡ti 14.078, 24 Lt galėjo bÅ«ti jo asmeninės lėšos.2. Teismas nenustatė bei ieÅ¡kovas nenurodė jokių aplinkybių, kodėl nebuvo pasiraÅ¡yta paskolos sutartis, jei pinigai iÅ¡ tiesų buvo paskolinti. Kadangi atsakovas yra juridinis asmuo, jam taikomi griežti buhalterinės apskaitos reikalavimai.

Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Net jei dėl kažkokių priežasčių, kurių ieÅ¡kovas negalėjo nurodyti, paskolos sutarties nebuvo galima sudaryti, tai turėjo atsispindėti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose, kaip paskola (skolinis įsipareigojimas). Bendrovės buhalterijoje negali atsispindėti piniginiai įnaÅ¡ai, nesant tam jokio juridinio pagrindo, nenurodant to buhalteriniuose apskaitos dokumentuose. Atsakovas teismui pateikė apskaitos dokumentus - kasos iÅ¡laidų orderius, patvirtinančius grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimÄ , kurie nedelsiant buvo įneÅ¡ti į atsakovui priklausančiÄ sÄ skaitÄ banke.3.

Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo buvo nusistovėjusi praktika, kad ieÅ¡kovas, kaip įmonės darbuotojas, nuolat įneÅ¡davo bendrovės lėšas į jai priklausančiÄ banko sÄ skaitÄ . Lėšos visada bÅ«davo įneÅ¡amos bendrovės vardu. 2010-01-22 bei 2010-03-08 grynųjų pinigų įnaÅ¡ai atlikti mokėtojÄ nurodant UAB „Transgika“. Mokėjimo paskirtis nurodyta „papildymas“. Todėl ieÅ¡kovas ginčijamus pinigus įnešė atsakovo vardu, tuo patvirtindamas, kad jų savininkas buvo atsakovas.

Jei ieškovas iš tiesų būtų skolinęs pinigus atsakovui, pinigų mokėtoju būtų nurodęs save.

4. Teismas visiškai nesiaiškino, kokiu tikslu ieškovas atsakovui būtų įnešęs, neva, jam priklausiusius pinigus. Abejonių kelia ir ta aplinkybė, kad ieškovas dalį pinigų įnešė 2010-03-08, t.y. prieš 2 dienas iki išėjimo iš darbo. Taigi ieškovui nebūtų jokio tikslo skolinti pinigus įmonei, su kuria jis ketino nutraukti darbo santykius. Ieškovas teigė, kad atsakovas jam neišmokėjo darbo užmokesčio už 2010 m. sausio-kovo mėnesius, todėl tai taip pat kelia pagrįstų abejonių, kodėl jis būtų pervedęs pinigus bendrovei, laiku su juo neatsiskaitančiai.5.

Nepagrįstas teismo argumentas, kad nėra įrodymų, jog atsakovas perdavė ieÅ¡kovui įmonės pinigus 2010-01-22 bei 2010-03-08 dienomis. Byloje yra pateikti kasos iÅ¡laidų orderiai, kurie negali bÅ«ti taisomi ir yra registruojami kasos iÅ¡laidų orderių registre. 2010-01-22 ir 2010-03-08 kasos iÅ¡laidų orderiai pasiraÅ¡yti bendrovės direktorės bei vyr. finansininkės. 2010-01-22 orderis nepasiraÅ¡ytas per neapsižiÅ«rėjimÄ . IeÅ¡kovui labai dažnai buvo iÅ¡duodami pinigai įneÅ¡ti į bendrovės banko sÄ skaitÄ , todėl visai tikėtina, kad pinigus iÅ¡duodantis asmuo galėjo pamirÅ¡ti duoti ieÅ¡kovui pasiraÅ¡yti kasos  iÅ¡laidų  orderį.  2010-03-08  kasos  iÅ¡laidų  orderio ieÅ¡kovas  nepasirašė piktybiÅ¡kai, nes jau žinojo, kad ketina iÅ¡eiti iÅ¡ darbo.6.

Liudytojos A. S. ir G. P. patvirtino, kad ieškovui buvo perduoti minėti pinigai. Teismas nepagrįstai vertino jų parodymus kaip abejotinus, tačiau rėmėsi L. J., ieškovo sutuoktinės, parodymais. Liudytojos A. S. ir G. P. patvirtino, kad pinigai buvo perduoti prieš metus laiko, t.y. nenurodė konkrečios datos. Taip pat tikėtina, kad šios liudytojos negalėjo tiksliai pasakyti, kokiomis kupiūromis bei kokiu konkrečiai laiku pinigai buvo perduoti ieškovui, nes tai yra pakankamai nereikšmingi dalykai.

7. IeÅ¡kovas kartais apmokėdavo už tam tikras prekes ar paslaugas, skirtas atsakovo veiklai vykdyti, jei skubiai reikėdavo sumokėti už kurÄ , tačiau tuo momentu nebÅ«davo asmens, atsakingo už pinigų iÅ¡davimÄ . Tačiau ieÅ¡kovui bÅ«davo atlyginama, pateikus jo iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus. Tokia praktika yra dažna daugelyje juridinių asmenų, nepažeidžia nei darbuotojų interesų ar teisių, nei teisės norminių aktų.

8. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus bei bylos aplinkybes, konstatavo, kad ieÅ¡kovui darbo užmokestis buvo daugiau negu du kartus mažesnis, nei jis nurodė ieÅ¡kinyje bei bylos nagrinėjimo metu. IeÅ¡kovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, pasinaudodamas darbo sutartyje buvusia spraga bei pareikÅ¡damas nepagrįstÄ ieÅ¡kinį dėl su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Å i aplinkybė kelia abejonių ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumu, įgyvendinant savo teises, todėl teismas turėjo itin atidžiai įvertinti ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus ir reikalavimų pagrįstumÄ .9.

Teismas, pripažindamas, kad iÅ¡ atsakovo priteistinos be pagrindo įgytos lėšos, pažeidė materialiosios teisės normas, todėl priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimÄ kildino iÅ¡ paskolos santykių. Teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje, taip pat rėmėsi bÅ«tent ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, kad pinigai buvo paskolinti, tačiau priėmė sprendimÄ priteisti ne skolÄ , o be pagrindo gautas lėšas. Teismas netinkamai kvalifikavo, koks įstatymas taikytinas ginčijamu atveju.10.

Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl atsiliepime nurodyto argumento, kad nurodymuose pervesti įneÅ¡tus grynuosius pinigus mokėjimo paskirtyje nurodyta „sÄ skaitos papildymas“, mokėtoju nurodytas atsakovas, ne ieÅ¡kovas. Teismas taip pat visiÅ¡kai nepasisakė dėl atsakovo argumento, kad paskolos sutarčiai įstatymas imperatyviai numato raÅ¡ytinę formÄ , tuo nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vieningos teismų praktikos. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b.l. 44-47, t.II) ieÅ¡kovas R.

J. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad atsakovas klaidingai nurodo, jog ieÅ¡kovas suteikė jam paskolÄ , nes tokių duomenų byloje nenustatyta. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai neginčytinai patvirtina, kad ieÅ¡kovas į atsakovo sÄ skaitÄ Ä¯nešė 14.078,24 Lt sumÄ , kuriÄ atsakovas ieÅ¡kovui privalo grÄ Å¾inti, nes Å¡ių pinigų sÄ skaita atsakovas praturtėjo. IeÅ¡kovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieÅ¡kovas turėjo sudaryti sandorį įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo posėdžio metu atsakovo direktorė pripažino, kad ieÅ¡kovas kartais apmokėdavo už kurÄ , taip pat avansus darbuotojams iÅ¡ savo asmeninių pinigų, kuriuos ieÅ¡kovui vėliau atsakovo direktorė grÄ Å¾indavo. Kadangi dėl sunkios įmonės finansinės padėties ieÅ¡kovas dažnai lėšas įneÅ¡davo į atsakovo sÄ skaitÄ , ieÅ¡kovas pasitikėdamas atsakovu įnešė į įmonės sÄ skaitÄ savo asmenines lėšas 2010-01-23 7.000 Lt iÅ¡ Visa Electron kortelės, o 2010-03-08 – 2.050 EUR.

Atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl neva esamų byloje įrodymų, kad atsakovas perdavė ieÅ¡kovui įmonės pinigus 2010-01-22 bei 2010-03-08 dienomis. Byloje esantys 2010-01-22 kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 09 ir 2010-03-08 kasos iÅ¡laidų orderis Nr. EUR11 nėra ieÅ¡kovo pasiraÅ¡yti, dėl ko nepatvirtina atsakovo įmonės piniginių sumų ieÅ¡kovui perdavimo, atsakovas jokių kitų pinigų perdavimo faktÄ patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad atsakovas kokiu nors bÅ«du bÅ«tų reikalavęs ieÅ¡kovo pasiraÅ¡yti minėtus neva per klaidÄ nepasiraÅ¡ytus orderius.

Apeliacinis skundas atmestinas.CPK 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Atsakovas UAB „Transgika“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-07 sprendimÄ Â Â tik dalyje, kuria iÅ¡ atsakovo UAB „Transgika“ ieÅ¡kovo naudai priteista 14078,24 Lt, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia tik dėl šios apskųstosios pirmosios instancijos teismo dalies pagrįstumo bei teisėtumo.Atsakovas, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstai  apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinio dalį  dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, iš esmės sprendimÄ Â grindžia tik vienintele aplinkybe, jog ieÅ¡kovas 2010 01 22 nusiėmė nuo savo sÄ skaitos 7000 Lt sumÄ , kuri tÄ pačiÄ dienÄ Â buvo įneÅ¡ta į atsakovo sÄ skaitÄ Â banke.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas 2011 02 07 sprendimÄ nagrinėjamoje dalyje priėmė vadovaudamasis ne vienintele  aukščiau atsakovo apeliaciniame skunde paminėta aplinkybe, o visuma įrodymų, leidusių teismui padaryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas į atsakovo sÄ skaitÄ Â banke 2011 01 22 ir 2011 03 08 įnešė savo , o ne atsakovo jam perduotus pinigus. Teismas turėjo pagrindÄ Â pripažinti, jog ieÅ¡kovas 2010 01 22 paėmęs iš savo Visa Elektron kortelės turėtojo sÄ skaitos banke 7000 Lt  tÄ Â pačiÄ dienÄ Â Ä¯nešė tokiÄ Â sumÄ Â Ä¯nešė į atsakovo sÄ skaitÄ Â banke.

Tai patvirtina jo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as (b.l.117-121, t. I). IeÅ¡kovas nepripažįsta, jog iš atsakovo gavo 7000 litų  ir 2050 eurų, nepasirašė atsakovo į bylÄ Â pateiktų atsakovo Kasos iÅ¡laidų orderių (b.l. 77 ir 78, t. I) šioms sumoms, todėl teisėjų kolegija ir pripažįsta, jog atsakovas nagrinėjant bylÄ Â nepateikė įrodymų, kad jis 7000 Lt bÅ«tų 2010 01 22 ir 2050 eurų 2010 03 08 perdavęs ieÅ¡kovui, kad šis įneÅ¡tų į atsakovo sÄ skaitÄ Â kaip įmonės lėšas.

Kad ieÅ¡kovui pinigus įneÅ¡imui į banko sÄ skaitÄ Â bÅ«tų davęs atsakovas, privalėjo įrodyti atsakovas. Vien tai, kad ieÅ¡kovas Nurodymuose pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (b.l. 19 ir 20, t. I) nenurodė, jog tai yra jo paskola įmonei, negalima, įvertinus kitus įrodymus, pripažinti jog tai buvo atsakovo įmonės pinigai. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis visuma sprendime aptartų įrodymų, visiÅ¡kai pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas į atsakovo sÄ skaitÄ 2010 01 22 ir 2010 03 08 įnešė savus 7000 Lt ir 2050 eurų.

Sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad į atsakovo sÄ skaitÄ Â jis įnešė asmeninius pinigus, negalima.Pagrįstai pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.237 straipsnio nuostatomis, pripažino, kad  atsakovas privalo ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ Â turtÄ â€“ 14078,24 Lt sumÄ . Tai, kad teismas priteisė ieÅ¡kovui ne jo paskolintus atsakovui pinigus, t.y. 14078,24 Lt , kaip kad prašė ieÅ¡kovas, bet atsakovo be pagrindo įgytÄ turtÄ , nedaro teismo sprendimo nepagrįstu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo, kad nurodyta suma yra ieÅ¡kovo atsakovui pervesta ne pagal paskolos sutartį, o kaip pastarojo be teisėto pagrindo įgytas turtas, priklausantis ieÅ¡kovui.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pagrįsto bei teisėto Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo naikinti ar jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Å is sprendimas nekeistinas (CK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimÄ Â palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                    Raimondas Buzelis Kolegijos teisėjai                                                    Izolda Nėnienė ArÅ«nas Rudzinskas                                                                                                                                                   Â