28dcbaf6-05c0-4e4e-b115-4c986d7ec79f · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Artūras Pažarskis Pranešėjas Artūras Pažarskis                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-174-648/2013Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė                          Teisminio proceso Nr. 1-02-3-00024-2012-7Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.8.1.; 2.1.7.4.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2013 m. kovo 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Lauretos Ulbienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei, vertėjaujant vertėjai Boženai Seniut,dalyvaujant nukentėjusiajai ir išteisintajai F.

O., jos gynėjai advokatei Julijai Žukienei,nukentėjusiajai ir iÅ¡teisintajai O. A., jos gynėjui advokatui Arnui Paliukėnui,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų ir iÅ¡teisintųjų F. O. ir O. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuoO. A. iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.),F.

O. iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).O. A. ir F. O. civiliniai ieÅ¡kiniai atmesti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,nustatė:O. A. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. už tai, kad ji 2012-02-28, apie 8.20 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, griebė F. O. už marÅ¡kinėlių, stipriai pastÅ«mė, o Å¡iai pargriuvus, pradėjo tampyti gulinčiÄ F.

O. už plaukų bei apdraskė rankas, taip padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-12-06 nuosprendžiu iÅ¡teisino O. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).F. O. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. už tai, kad ji 2012-02-28, apie 8.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto su O. A. metu griebė O.

A. už plaukų, iÅ¡plėšė kelias plaukų sruogas ir tris kartus įkando O. A. į rankÄ , taip sukeldama jai fizinį skausmÄ ir padarydama nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-12-06 nuosprendžiu iÅ¡teisino F. O. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).Nukentėjusioji F. O. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-06 nuosprendžio dalį, kuria O.

A. iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį pripažįstant O. A. kalta dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo, taip pat visiÅ¡kai tenkinti F. O. civilinį ieÅ¡kinį.Nurodo, kad 2012-02-28, apie 8.20 val., F. O. bÅ«nant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atėjo jos mirusio sÅ«naus buvusi draugė O. A. su nepažįstamu vyru, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo E. Ž., kurį O. A. pristatė kaip advokatÄ . E. Ž., nieko neaiÅ¡kindamas, pradėjo bute fotografuoti.

F. O. stovėjo koridoriuje prie vonios. O. A. norėjo užeiti į voniÄ . Paklausus, ko pastarajai reikia vonioje, Å¡i griebė F. O. už marÅ¡kinėlių ir stipriai pastÅ«mė. Ji nugriuvo, o O. A. pradėjo tampyti jÄ , gulinčiÄ ant grindų, už plaukų, apdraskė rankas. F. O. Å¡aukėsi pagalbos, tuo metu E. Ž. užėjo į voniÄ ir ten fotografavo. Jis nekreipė jokio dėmesio į moteris. Pabaigus fotografuoti, E. Ž. ir O. A. iÅ¡bėgo iÅ¡ buto. Pastaroji iÅ¡bėgdama grasino susidoroti su F.

O. ir sakė, kad O. A. taip pat turi teisių į šį butÄ .F. O. kaimynė V. V., iÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ nukentėjusiosios bute ir pamačiusi pro savo buto durų akutę laiptais bėgančiÄ O. A. su kažkokiu vyru, užėjo pas F. O.. V. V., pamačiusi, jog F. O. yra sumuÅ¡ta, pasiÅ«lė kreiptis į policijÄ . TÄ pačiÄ dienÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Å¡io įvykio. 2012-02-29 ryte F. O. dukra I. S. nuvežė jÄ Ä¯ poliklinikÄ , o vėliau tÄ pačiÄ diena ji kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyrių, kur ji buvo apžiÅ«rėta ir nustatyti odos nudrėskimai rankose, kurie galėjo susidaryti nuo įdrėskimų nagais, keturiais trauminiais poveikiais.

Jos sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pasak F. O., O. A. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, iÅ¡teisindamas O. A. iÅ¡ pareikÅ¡to kaltinimo, neteisingai vertino liudytojo E. Ž. parodymus, jog jis matė tik žodinį konfliktÄ , o ne fizinio smurto naudojimÄ , nes jis yra O. A. liudytojas, juos sieja dalykiniai santykiai, E. Ž. atlikinėjo iÅ¡teisintosios užsakymÄ pagal atlyginimÄ .

Tokiu bÅ«du teismas nepagrįstai suteikė pirmenybę O. A. pakviesto liudytojo parodymams, o visus kitus įrodymus, pagrindžiančius iÅ¡teisintosios kaltę, t. y. tarnybinį praneÅ¡imÄ , įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , nukentėjusiosios apklausos protokolÄ , specialisto iÅ¡vadÄ , iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicinos dokumentų bei liudytojų V. V., A. O. ir M. P. parodymus, pripažino kaip nepatikimus.Liudytoja V. V., kuri girdėjo ir matė nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ karto, t. y. praėjus porai minučių, po įvykio, teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus.

Ji, užėjusi į F. O. butÄ , rado pastarÄ jÄ verkiančiÄ ir susijaudinusiÄ , kuri buvo sumuÅ¡ta, apdraskytomis rankomis, jos plaukai buvo sutarÅ¡yti. Pasak nukentėjusiosios, jos vyro A. O. parodymai teisiamojo posėdžio protokole buvo suraÅ¡yti su netikslumais, nes jis aiÅ¡kiai parodė, jog matė savo žmonÄ Ä¯vykio dienÄ po sumuÅ¡imo, jos rankos buvo apdraskytos, ji blogai jautėsi. Liudytoja I. S. parodė, kad ji matė F. O. praėjus porai valandų po įvykio, t. y. apie 12 val., rado jÄ Å¡oko bÅ«senoje, drebančiomis sudraskytomis rankomis, vos paeinančiÄ .

Liudytojas M. P., policijos pareigÅ«nas, kuris nėra susijęs jokiais ryÅ¡iais su nukentėjusiÄ ja, parodė, kad atvažiavus į įvykio vietÄ , senyvo amžiaus moteris paaiÅ¡kino, jog buvo konfliktas su mirusio sÅ«naus drauge ar sugyventine O. A., kad pastaroji sumušė jÄ . Å is liudytojas taip pat nurodė, kad ant jos kÅ«no buvo kraujo, tačiau neatsimena kur konkrečiai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad visi nurodyti liudytojai davė nuoseklius parodymus ir patvirtino F. O. pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti Å¡ių liudytojų parodymų patikimumu.

Todėl teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį O. A. atžvilgiu, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimus.Nukentėjusioji O. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-06 nuosprendžio dalį, kuria F. O. iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį pripažįstant F. O. kalta dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo, priteisti iÅ¡ F. O. O. A. naudai 123,80 Lt turtinei ir 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat O.

A. patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti.Nurodo, kad 2012-02-28 ji atvyko su turto vertintoju E. Ž. į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, siekiant įvertinti šį butÄ . Ä® butÄ Ä¯sileido pati F. O.. Turto vertintojas pradėjo fotografuoti buto kambarius, F. O. nebuvo užstojusi jam praėjimo ir niekaip kitaip netrukdė apžiÅ«rinėti buto. Po tam tikro laiko F. O. pradėjo žodžiais kabinėtis prie O. A.. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kai konflikto metu F. O. griebė jai už plaukų, iÅ¡plėšė kelias plaukų sruogas ir tris kartus įkando jai į deÅ¡inę rankÄ .

IÅ¡teisintoji tokiais savo veiksmais sukėlė O. A. fizinį skausmÄ . Jai padaryti sužalojimai yra užfiksuoti specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 485/12(01), kurioje neginčijamai konstatuota, jog kraujosruvos deÅ¡iniame dilbyje vertinamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymi, kad pareiÅ¡kimas policijos komisariatui buvo paraÅ¡ytas tÄ pačiÄ dienÄ , kai įvyko konfliktas, t. y. 2012-02-28. Ji 2012-02-29 kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyrių, kad bÅ«tų įvertinti padaryti sužalojimai.

Tai, kad liudytojas E. Ž. galimai nepatvirtino teisme, jog girdėjo riksmus ar matė, kaip F. O. užsipuolė O. A. ir įkando jai į rankÄ , dar nereiÅ¡kia, jog taip ir nebuvo. Minėtas liudytojas patvirtino, kad tarp nukentėjusiosios ir F. O. buvo žodinis konfliktas. Užpuolimas buvo toks staigus ir netikėtas, kad O. A. nespėjo Å¡auktis pagalbos. Taigi, E. Ž. galėjo ir neiÅ¡girsti konkrečių konflikto detalių. Kita vertus, nukentėjusiosios patirtus sužalojimus patvirtina objektyvus įrodymas - specialisto iÅ¡vada.

Atsižvelgiant į tai, F. O. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos sudėties, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., požymiai.Pasak O. A., dėl minėtų F. O. veiksmų nukentėjusiajai buvo sukelti stiprÅ«s iÅ¡gyvenimai, nuolatinis nerimas, baimės ir nesaugumo jausmas. Dėl patirto streso jÄ pradėjo kamuoti nemiga, teko gerti raminamuosius vaistus, pasidarė sunku sukoncentruoti dėmesį. Byloje esantys medicinos dokumentai patvirtina, kad jai buvo diagnozuotas psichologinis Å¡okas, o nervingumas ir baimės jausmas kankino jÄ daugiau nei du mėnesius.

Atsižvelgiant į tai, jos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkintas visiÅ¡kai.Teismo posėdyje nukentėjusioji ir iÅ¡teisintoji F. O. bei jos gynėja prašė F. O. apeliacinį skundÄ tenkinti, o O. A. apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusiosios ir iÅ¡teisintosios F. O. gynėja taip pat prašė priteisti iÅ¡ O. A. F. O. patirtas atstovavimo iÅ¡laidas apeliaciniame procese. Nukentėjusioji ir iÅ¡teisintoji O. A. bei jos gynėjas prašė O. A. apeliacinį skundÄ tenkinti, o F.

O. apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusiųjų ir iÅ¡teisintųjų F. O. bei O. A. apeliaciniai skundai atmetami.Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantės, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas iÅ¡teisintajame nuosprendyje, pagrindė bÅ«tent iÅ¡samia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių O.

A. ir F. O. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., kuri įtvirtina baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ ar nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantėms nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.

Dėl nukentėjusiosios ir iÅ¡teisintosios F. O. apeliacinio skundo Nukentėjusioji ir iÅ¡teisintoji F. O. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimu teigdama, kad O. A. nepagrįstai nebuvo pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Teisiamojo posėdžio metu F. O. parodė, kad įvykio dienÄ pastarosios bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarp F. O. ir O. A. įvyko konfliktas, kurio metu O.

A. griebė F. O. už marÅ¡kinėlių ir pastÅ«mė, nuo ko F. O. nuvirto ir smarkiai susitrenkė galvÄ , stuburÄ . Po to, O. A. pradėjo tampyti F. O. už plaukų, apdraskė rankas, F. O. bėgo kraujas (b.l. 118). Tarp F. O. ir O. A. yra susiklostę konfliktiniai santykiai dėl turto. Atsižvelgiant į jų tarpusavio santykių pobÅ«dį, F. O. parodymai negali bÅ«ti pripažinti kaip patikimi nustatant Å¡iai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. O. A. teisiamojo posėdžio metu neigė atlikusi kokius nors veiksmus F.

O. atžvilgiu (b.l. 120-121). Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje nenustatytas nei vienas asmuo, kuris betarpiÅ¡kai matė, jog O. A. naudojo fizinį smurtÄ F. O. atžvilgiu. Ä®vykio vietoje buvęs liudytojas E. Ž. parodė, kad jis girdėjo tik tai, kad O. A. ir F. O. tarpusavyje ginčijosi, barėsi viena su kita, tačiau jis nematė, kad kuri nors iÅ¡ apeliančių naudotų fizinius veiksmus viena kitos atžvilgiu. E. Ž. taip pat nematė, kad ant F. O. ar O. A. kÅ«no bÅ«tų padaryti sužalojimai (b.l. 121-123).

Teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių Å¡is liudytojas bÅ«tų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti F. O., todėl jo parodymai laikytini patikimais. Pažymėtina, kad liudytojas E. Ž. nedavė nei F. O., nei O. A. naudingų parodymų, todėl prieÅ¡ingai nei teigiama F. O. apeliaciniame skunde, vien ta aplinkybė, kad liudytojas E. Ž. atėjo kartu su O. A. siekdamas apžiÅ«rėti ir užfiksuoti F. O. butÄ , nepripažintina pakankamu pagrindu vertinti Å¡io liudytojo parodymus kaip subjektyvius ir kuriais negalima vadovautis Å¡ioje baudžiamojoje byloje.Kiti F.

O. apeliaciniame skunde nurodyti asmenys t. y. V. V., I. S. , A. O. ir M. P., nebuvo tiesioginiai įvykio liudytojai, jų duoti parodymai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ F. O. parodymų. Liudytoja V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji, 2012-02-28 ryte bÅ«dama namuose, iÅ¡girdo virÅ¡ nugaros didelį trenksmÄ ir moteriÅ¡kÄ riksmÄ . Vėliau ji, nuėjusi į F. O. butÄ , rado pastarÄ jÄ susijaudinusiÄ . F. O. pasakė, kad O. A. sumušė jÄ , partrenkė ant grindų ir tampė. F. O. buvo apdraskytomis rankomis ir sutarÅ¡ytais plaukais, visa drebėjo, buvo Å¡oko bÅ«senoje (b.l. 123-125).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojos V. V. parodymai dėl iÅ¡girsto trenksmo vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina, kad šį trenksmÄ sukėlė bÅ«tent F. O. griuvimas. Å i liudytoja sužinojo nagrinėjamo įvykio aplinkybes iÅ¡ F. O., kurios, kaip minėta, parodymai nepripažintini kaip patikimi. Be to, pati liudytoja patvirtino, kad tarp jos ir O. A. yra prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, nes V. V. praeityje dėl O. A. veiksmų yra kvietusi policijos pareigÅ«nus. Tai, kad Å¡i liudytoja pro savo buto durų akutę matė laiptais bėgančiÄ O.

A. su kažkokiu vyru, ji atėjo pas F. O. praėjus neilgam laiko tarpui po iÅ¡girsto trenksmo ir moteriÅ¡ko riksmo, irgi savaime neįrodo, kad O. A. naudojo fizinį smurtÄ F. O. atžvilgiu. Liudytojas (policijos pareigÅ«nas) M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nematė konflikto tarp apeliančių. F. O. sakė jam, kad mirusio sÅ«naus draugė ar sugyventinė sumušė jÄ . Liudytojas neatsiminė, ar buvo kokių nors smurto žymių ant F. O. kÅ«no. Kraujo ant jos kÅ«no buvo, tačiau liudytojas M.

P. neatsiminė, kur konkrečiai. Å is liudytojas taip pat parodė, kad jam F. O. iÅ¡ veido matyta, žinojo, kad buvo įvykis, tačiau jis negalėjo prisiminti koks. F. O. paaiÅ¡kino M. P. dėl kokio įvykio jis yra iÅ¡kviestas (b.l. 135-136). Tai rodo, kad liudytojas M. P. sužinojo nagrinėjamo įvykio aplinkybes iÅ¡ F. O., kuri, be kita ko, bandė priminti Å¡iam liudytojui dėl iÅ¡kvietimo į teisiamÄ jį posėdį priežasčių. Be to, liudytojo M. P. parodymai nėra informatyvÅ«s. Tarnybiniame praneÅ¡ime nėra užfiksuoti kokie nors konkretÅ«s duomenys dėl F.

O. patirtų sužalojimų, iÅ¡skyrus tik tai, kad pasak F. O., O. A. sumušė jÄ (b.l. 40). Liudytojai I. S. ir A. O. taip pat sužinojo apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį iÅ¡ F. O.. Liudytojas A. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis sužinojo apie tai, jog O. A. sumušė jo žmonÄ , kitÄ dienÄ po įvykio, kai F. O. paskambino jam. Liudytojas A. O. nematė nei įbrėžimų, nei mėlynių ant jos kÅ«no (b.l. 126). Å iuo atveju nėra pagrindo abejoti teisiamojo posėdžio protokolo teisingumu, o F.

O. teiginys, kad jos vyro A. O. parodymai teisiamojo posėdžio protokole buvo suraÅ¡yti su netikslumais, nes jis aiÅ¡kiai parodė, jog matė savo žmonÄ Ä¯vykio dienÄ po sumuÅ¡imo, jos rankos buvo apdraskytos, atmestinas. Be to, net ir F. O. nurodyti jos vyro A. O. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai nepatvirtina O. A. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Liudytoja I. S. teisiamojo posėdžio metu tik parodė, kad ji matė F. O. praėjus kelioms valandoms po įvykio, pastaroji buvo Å¡oko bÅ«senoje, drebančiomis rankomis, vos paeinanti (b.l. 126-127).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-02-29 specialisto išvadoje Nr. G486/12(01) užfiksuota, jog F. O. odos įdrėskimai rankose padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-02-28), sužalojimai galėjo atsirasti nuo įdrėskimų nagais. Sužalojimai galėjo susidaryti nuo keturių trauminių poveikių, jie yra pasiekiami tiriamosios rankomis, todėl savęs žalojimo galimybė nėra atmetama (b. l. 38-39). Pastaroji specialisto išvada įrodo tik tai, kad F.

O. 2012-02-29 buvo užfiksuoti atitinkami sužalojimai, tačiau Å¡is procesinis dokumentas nepatvirtina, kad F. O. nustatytus sužalojimus padarė bÅ«tent O. A.. Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir ta aplinkybė, jog įvykio dienÄ pagal F. O. pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kitų įrodymų, kuriais bÅ«tų galima nustatyti baudžiamajai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes dėl asmens, padariusio F. O. sužalojimus, nesurinkta.Ä®vertinus visus anksčiau aptartus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad O.

A. padarė Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p., pagrįstai buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis O. A. atžvilgiu.Nukentėjusiosios ir iÅ¡teisintosios F. O. gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikė 2013-03-01 pinigų priėmimo kvitÄ , kuriame nurodyta, kad F. O. sumokėjo advokatei I. Žukienei 500 Lt už atstovavimÄ . Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-351/2009, 2K-377/2009).

Kadangi nukentėjusiosios ir iÅ¡teisintosios F. O. apeliacinis skundas atmetamas, todėl nėra pagrindo priteisti jos naudai iÅ¡ O. A. iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti apeliaciniame procese. Dėl nukentėjusiosios ir iÅ¡teisintosios O. A. apeliacinio skundo Nukentėjusioji ir iÅ¡teisintoji O. A. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimu teigdama, kad F. O. nepagrįstai nebuvo pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Teisiamojo posėdžio metu O.

A. parodė, kad įvykio dienÄ bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarp F. O. ir O. A. įvyko konfliktas, kurio metu O. A. norint įeiti į buto vonios kambarį, F. O. spjovė jai į veidÄ , sugriebė jÄ už plaukų bei tris-keturis kartus įkando į rankÄ , visÄ laikÄ grasino (b.l. 120). Tarp O. A. ir F. O. yra susiklostę konfliktiniai santykiai dėl turto. Atsižvelgiant į jų tarpusavio santykių pobÅ«dį, O. A. parodymai negali bÅ«ti pripažinti kaip patikimi nustatant Å¡iai baudžiamajai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.F.

O. teisiamojo posėdžio metu neigė atlikusi kokius nors veiksmus O. A. atžvilgiu (b.l. 118). Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje nenustatytas nei vienas asmuo, kuris betarpiÅ¡kai matė, jog F. O. naudojo fizinį smurtÄ O. A. atžvilgiu. Ä®vykio vietoje buvęs liudytojas E. Ž. parodė, kad jis girdėjo tik tai, kad O. A. ir F. O. tarpusavyje ginčijosi, barėsi viena su kita, tačiau jis nematė, kad kuri nors iÅ¡ apeliančių naudotų fizinius veiksmus viena kitos atžvilgiu. E. Ž. taip pat nematė, kad ant F.

O. ar O. A. kÅ«no bÅ«tų padaryti sužalojimai (b.l. 121-123). Teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių Å¡is liudytojas bÅ«tų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti O. A., todėl jo parodymai laikytini patikimais. O. A. pateikia tik savo subjektyviÄ nuomonę, kad dėl staigaus ir netikėto užpuolimo liudytojas E. Ž. galėjo negirdėti ir nepamatyti konkrečių konflikto detalių, kurios nepatvirtino pats liudytojas, todėl ji atmetama. Tai, kad minėtas liudytojas nurodė girdėjęs konfliktÄ tarp F.

O. ir O. A., negali būti pripažinta kaip įrodyta aplinkybė dėl F. O. fizinio smurto naudojimo O. A. atžvilgiu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-02-29 specialisto išvadoje Nr. G485/12(01) užfiksuota, kad O. A. padarytos kraujosruvos dešiniajame dilbyje galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-02-28), sužalojimai galėjo atsirasti nuo kito žmogaus įkandimo (b.l. 10-11). Pastaroji specialisto išvada įrodo tik tai, kad O.

A. 2012-02-29 buvo užfiksuoti atitinkami sužalojimai, tačiau Å¡is procesinis dokumentas nepatvirtina, kad O. A. nustatytus sužalojimus padarė bÅ«tent F. O.. Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir tai, kad pareiÅ¡kimas policijos komisariatui buvo paraÅ¡ytas tÄ pačiÄ dienÄ , kai įvyko konfliktas, t. y. 2012-02-28. Kitų įrodymų, kuriais bÅ«tų galima nustatyti Å¡iai baudžiamajai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes dėl asmens, padariusio O. A. sužalojimus, nesurinkta.Ä®vertinus visus anksčiau aptartus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad F.

O. padarė Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p., pagrįstai buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis F. O. atžvilgiu. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobÅ«dį F. O. atžvilgiu, nėra pagrindo priteisti O. A. naudai iÅ¡ F. O. turtinę ir neturtinę žalÄ , taip pat iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti.Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-06 nuosprendį nukentėjusiųjų ir iÅ¡teisintųjų F.

O. bei O. A. apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė :atmesti nukentėjusiųjų ir išteisintųjų F. O. bei O. A. apeliacinius skundus. Kolegijos pirmininkas                                        Artūras Pažarskis Teisėjos                                                      Laureta Ulbienė                                         Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė