2022-08-04 Nr. AB-19781-4-69-3-00315-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3577-463/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00315-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečių J. H. H. A., H. A. A. A., O. A. A. A. ir M. A. A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečių J. H. H. A., H. A. A. A., O. A. A. A. ir M. A. A. A. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų dalių panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) piliečiai J. H. H. A., H. A. A. A., O. A. A. A. ir M. A. A. A. (toliau – ir Užsieniečiai) kreipėsi į teismą su skundais, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 14 d. sprendimų Nr. 22S1197, Nr. 22S1201, Nr. 22S1199 ir Nr. 22S1246 (toliau – ir Sprendimai) dalis dėl Užsieniečių laikino apgyvendinimo ir taikyti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Skunde nurodyta, kad Departamentas 2022 m. vasario 14 d. priėmė Sprendimus įleisti Užsieniečius, kadangi per šešis mėnesius nuo Užsieniečių užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties; apgyvendinti asmenis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo Sprendimų priėmimo dienos. Sprendimai motyvuoti tuo, kad Užsieniečiai nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos pareigūnais. Departamento teigimu, yra pagrindo manyti, kad Užsieniečiai slėpsis, tačiau jokių konkrečių duomenų nepateikta. Objektyvių duomenų, kad Užsieniečiai nebendradarbiauja, nėra. Užsieniečiai dalyvauja apklausose, nebando pabėgti, davė parodymus. Šiuo metu Užsieniečiai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su pareigūnais, duomenis apie save pateikia, savo teisėmis naudojasi sąžiningai. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti Užsieniečius Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

3. Departamentas atsiliepimu į skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Atsiliepime nurodyta, kad Departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečių prašymą suteikti prieglobstį, 2022 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 22M66075, kuriuo nusprendė nesuteikti jiems prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą Užsieniečiai apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, byla dar nėra išnagrinėta, todėl minėtas Departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Užsieniečiai MIGRIS sistemoje buvo užregistruoti 2021 m. rugpjūčio 30 d., Sprendimų priėmimo metu galutinis teismo sprendimas dėl jų dar nebuvo priimtas, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

Tyrimo metu nustatyta, kad Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Užsieniečiai su savimi neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę, nepateikė jų ir vėliau. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nebuvo Užsieniečių kelionės tikslas, taigi, jie gali išvykti į kitą Europos valstybę, pasislėpti.

Užsieniečių motyvas suteikti prieglobstį buvo išsakytas pirminėje apklausoje – neįvardinti žmonės verčia vieną iš Užsieniečių – motiną – tekėti už jos vyro brolio, nes jos vyras miręs, o ji to nenori. Antrinėje apklausoje minėta užsienietė neigė pirminėje apklausoje išsakytus motyvus, teigė, kad jos vyras iš tiesų gyvas. Minėta užsienietė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) negali gyventi dėl bendros vienišų moterų situacijos. Ji taip pat nurodė, kad nori keliauti paskui savo vyrą į Vokietijos Federacinę Respubliką.

Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad Užsieniečiai neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sienos, kadangi skubos tvarka išnagrinėjus jų prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Be to, Sprendimai priimti ir kitu savarankišku pagrindu – Užsieniečiai nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės, kad Užsieniečiai gali pasislėpti, Departamentas pagrįstai priėmė Sprendimus apgyvendinti Užsieniečius laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo Sprendimų priėmimo dienos.

Nėra priimtas sprendimo dėl Užsieniečių sulaikymo, buvo priimti sprendimai įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę Užsieniečiams pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Departamento vertinimu, Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas.

II. 5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu Užsieniečių skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Užsieniečiai neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną. Sienos kirtimo metu Užsieniečių tapatybės nebuvo nustatytos, kadangi jie neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančio nustatyti jų tapatybes. MIGRIS Užsieniečiai buvo užregistruoti 2021 m. rugpjūčio 30 d. Užsieniečiai pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečių prašymą, 2022 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 22M66075, kuriuo nusprendė nesuteikti jiems prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą Užsieniečiai apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, byla dar nėra išnagrinėta, Departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Departamentas 2022 m. vasario 14 d. priėmė Sprendimus įleisti Užsieniečius į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, ir apgyvendinti Užsieniečius Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo Sprendimų priėmimo dienos. Sprendimuose pažymėta, kad Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, teikė prieštaringus paaiškinimus, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad Užsieniečiai gali pasislėpti arba išvykti į kitą ES šalį. Su Sprendimais Užsieniečiai supažindinti 2022 m. vasario 22 d.

7. Teismas, įvertinęs tai, kad Užsieniečiai neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, pilnai nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, jų kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, be to, nustatyta, kad Užsieniečių šeimos tėvas gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje, darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad Užsieniečiai gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį.

8. Teismas nenustatė, kad Užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teises ar laisves. Iš Užsieniečių paaiškinimo matyti, kad vienas vaikas lanko darželį, kitas – mokyklą, visiems suteikiama reikiama medicininė pagalba, jie aprūpinami būtiniausiais daiktais, maistu. Užsieniečiai neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl yra pagrindas manyti, jog Užsieniečiams pritaikius švelnesnę priemonę, jie gali bandyti pasislėpti. Teismo vertinimu, nusiskundimai dėl gyvenimo sąlygų, judėjimo galimybių atspindi natūralius nepatogumus, kuriuos sukelia neteisėtas atvykimas į užsienio valstybę.

9. Teismo vertinimu, Užsieniečių atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti Užsieniečių prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Atitinkamai tai reiškia, kad Sprendimai Užsieniečius apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo Sprendimų priėmimo dienos, yra teisėti ir pagrįsti.

III. 10. Užsieniečiai apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – palikti Užsieniečiams apgyvendinimą VSAT Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau netaikyti judėjimo laisvės apribojimų.

11. Užsieniečiai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Nors teismas, paskirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę, patvirtino, kad Užsieniečiai nekelia grėsmės, nes būdami Lietuvos Respublikoje, nepažeidinėjo įstatymų, tačiau nesutiko taikyti apgyvendinimo VSAT Pabėgėlių centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nors Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis leidžia šiuo atveju pasirinktinai taikyti būtent šią priemonę.

11.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad tarp Užsieniečių yra mažamečių vaikų, todėl judėjimas bent Ruklos miestelio ribose yra ne tik pateisinamas, bet ir būtinas. Atkreiptinas dėmesys, jog Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų.

11.3. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamas su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.

11.4. Pagrindų riboti vaiko judėjimo galimybę nėra. Be to, VSAT netikrino, kaip Užsieniečiai elgiamės apgyvendinimo vietoje, neapklausė ten dirbančių darbuotojų, ar jie turi nusiskundimų Užsieniečių elgesiu, ar jie pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles ar kitus teisės aktus.

11.5. Nors Užsieniečiai ir atvyko į Lietuvos Respubliką galimai neteisingu būdu, tačiau nėra įstatymų pažeidėjai, todėl bent vaikų atžvilgiu netikslinga taikyti pačią griežčiausią alternatyvią priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

12. Departamentas atsiliepimu į Užsieniečių apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti arba bylą nutraukti.

13. Departamentas nurodo, kad Departamentas 2022 m. liepos 8 d. priėmė sprendimus Nr. 22S93872, Nr. 22S93871 ir Nr. 22S93873, kuriais nusprendė pakeisti Sprendimų 2 punktus, juos išdėstant taip: „apgyvendinti asmenį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiant jam teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“. Be to, MIGRIS duomenimis, Užsieniečiai pasišalino iš apgyvendinimo vietos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – Departamento Sprendimų, kuriais Užsieniečiai apgyvendinti VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje – pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Užsieniečių skundą konstatavo, jog Departamentas pagrįstai nustatė, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, jog Užsieniečiai gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl Užsieniečių skundą atmetė.

16. Užsieniečiai apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – palikti apgyvendinimą VSAT, tačiau netaikyti judėjimo laisvės apribojimų.

17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2950-502/2022).

18. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas yra užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Iš bylos medžiagos matyti, jog Departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečių prašymą suteikti prieglobstį, 2022 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 22M66075, kuriuo nusprendė nesuteikti jiems prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą Užsieniečiai apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Bylos medžiagoje nėra duomenų, jog būtų priimtas galutinis sprendimas Užsieniečių prieglobsčio byloje, todėl laikytina, jog Užsieniečiai yra prieglobsčio prašytojai Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.

19. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

20. Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos.

21. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

22. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

23. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

24. Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, VSAT, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu VSAT nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

25. Nagrinėjamu atveju Departamentas Užsieniečių judėjimo laisvės suvaržymo būtinybę grindė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais) numatyta aplinkybe. Departamento Sprendimuose nurodyta, jog tyrimo metu nustatyta, kad Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirsdami valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti. Viena iš Užsieniečių – šeimos motina – nurodė, jog kelionės tikslas yra Vokietijos Federacinė Respublika. Užsieniečiai nebendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų pareigūnais: Užsieniečių šeimos motina teikė melagingą ir klaidinančią informaciją, jos nurodoma istorija kito skirtingais prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo etapais, pirmosios apklausos metu ji teigė, kad vyras miręs, o vaikai dingę, yra verčiama tekėti už svainio, nors vėliau (antroje apklausoje) paneigė savo pasakojimą, nurodydama, jog vyksta pas Vokietijos Federacinėje Respublikoje gyvenantį sutuoktinį.

26. Iš bylos medžiagos (VSAT Pabėgėlių priėmimo centro 2022 m. liepos 28 d. raštas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Nr. J-1284 „Dėl administracinės bylos A‑3577‑463[/]2022“) matyti, kad Užsieniečiai 2022 m. liepos 19 d. savavališkai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir iki šiol negrįžo. Taip pat akcentuotina, jog Sprendimai nebėra taikomi – Užsieniečių apgyvendinimo režimo klausimas yra išspręstas kitais administraciniais aktais, t. y. Departamento 2022 m. liepos 8 d. sprendimais Nr. 22S93872, Nr. 22S93871 ir Nr. 22S93873, kuriais Užsieniečiai apgyvendinti netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

27. Šio sprendimo 26 punkte nurodytu aspektu taip pat akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu, teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, taigi šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑22‑602/2022). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamas Sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas jų priėmimo metu.

28. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Vaiko teisių konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2595-602/2022). Taip pat akcentuotina, jog administracinių teismų praktikoje įtvirtinta, jog vien neteisėtas užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką savaime neturėtų reikšti jų netinkamo bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos pareigūnais fakto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2960‑756/2022).

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į faktines bylos aplinkybes (bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo duomenų, jog Užsieniečiai aktyviais veiksmais būtų nebendradarbiavę su kompetentingų institucijų pareigūnais ar pažeidę apgyvendinimo tvarką, jų judėjimo laisvė yra apribota ilgiau kaip 6 mėnesius, tarp Užsieniečių yra nepilnamečių vaikų) bei teisinį reguliavimą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju tolesnis Užsieniečių judėjimo laisvės ribojimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, be to, pažeidžia proporcingumo principą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 10 p.). Vien Departamento nurodytos aplinkybės (žr. šio sprendimo 25 p.) negali būti laikomos pakankamomis riboti Užsieniečių judėjimo laisvę.

30. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad Užsieniečių apeliacinis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimant naują sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) piliečių J. H. H. A., H. A. A. A., O. A. A. A. ir M. A. A. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

(duomenys neskelbtini) piliečių J. H. H. A., H. A. A. A., O. A. A. A. ir M. A. A. A. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 14 d. sprendimų Nr. 22S1197, Nr. 22S1201, Nr. 22S1199 ir Nr. 22S1246, kuriomis ribojama (duomenys neskelbtini) piliečių J. H. H. A., H. A. A. A., O. A. A. A. ir M. A. A. A. judėjimo laisvė.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė