2025-07-16 Nr. AB-11604-4-16-3-00324-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2298-556/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00324-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant G. A.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui C. D. K. K. ir jo atstovui advokatui R. S.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui R. N.,

vertėjai N. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio C. D. K. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui C. D. K. K. persvarstymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu (toliau – ir Teikimas), prašydamas palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. birželio 13 d. sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) piliečiui C. D. K. K. (toliau – ir Užsienietis) pratęstas taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminas iki 2025 m. rugsėjo 13 d.

2. Centras Teikime nurodė, kad Užsieniečiui negali būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, nes asmuo būdamas prieglobsčio prašytoju ir turėdamas laisvą judėjimą išvyko iš Lietuvos Respublikos taip vengdamas priimamų sprendimų ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus, reguliuojančius migraciją. Tokie Užsieniečio veiksmais parodo, kad Užsienietis nebendradarbiauja su atsakingomis institucijomis nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo procedūra, kadangi pateikė paskesnį prašymą, tik siekdamas sutrukdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

3. Užsienietis ir jo atstovas prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis pažeidžiamas asmuo, jo laisvė ribojama nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. liepos mėn. ir nuo 2025 m. kovo mėn. Centre jis negauna būtinos medicininės pagalbos, psichologas lankėsi tik kartą, nors Užsienietį kankina suicidinės mintys. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Užsieniečio psichikos sveikatos būklę, tolesnis laisvės ribojimas pažeistų Užsieniečio teises ir būtų neproporcingas, kai nevykdomas išsiuntimas. Užsieniečio laisvė ribojama tik dėl to, kad institucija ilgai nagrinėja Užsieniečio prieglobsčio prašymą, o Migracijos departamento sprendimas, greičiausiai bus skundžiamas ir galutinis sprendimas priimtas tik kitais metais. Užsieniečio atžvilgiu negali būti taip ilgai taikomas sulaikymas.

II. 4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. birželio 17 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, paliko nepakeistą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. birželio 13 d. sprendimą, kuriuo pratęstas Užsieniečiui skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo leidimo terminas iki 2025 m. rugsėjo 13 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Užsienietis, 2023 m. spalio 17 d. apie 05.49 val. Druskininkų sav., Viečiūnų sen., Jaskonių k., VSAT Druskininkų pasienio užkardos Raigardo pasienio kontrolės poste, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos reikalavimus, neturėdamas galiojančio savo asmens dokumento, suteikiančio teisę pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, VSAT Druskininkų pasienio užkardos pareigūnui pateikdamas kito asmens dokumentą – Prancūzijos Respublikos pasą, išduotą kito asmens vardu, tokiu būdu prisistatydamas kitu asmeniu ir suklaidindamas dokumentus tikrinantį pareigūną, neteisėtai, autobusu kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, toliau vyko į Lietuvos Respublikos teritoriją, kol apie 15.10 val. Lazdijų r. sav., Tarnaukos k., autobusu, išvykstant į Lenkijos Respubliką buvo sulaikytas VSAT Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų.

5.2. 2023 m. gruodžio 6 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu Užsienietis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 291 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme.

5.3. Užsienietis atlikęs arešto bausmę 2023 m. gruodžio 15 d. buvo paleistas iš Kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo bei sulaikytas VSAT Centro pareigūnų ne ilgiau kaip iki 48 val.

5.4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesiams iki 2024 m. kovo 15 d.

5.5. Užsienietis 2024 m. sausio 12 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

5.6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti Užsienietį VSAT nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. balandžio 30 d.

5.7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti Užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2024 m. liepos 29 d.

5.8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. liepos 22 d. pratęsė taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2024 m. spalio 29 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

5.9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 24 d. pratęsė taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. sausio 29 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

5.10. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 24S251707, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Užsienietis su priimtu sprendimu nesutiko ir jį skundė.

5.11. Užsienietis 2024 m. gruodžio 20 d. išvyko iš VSAT Centro ir privalėjo sugrįžti 2024 m. gruodžio 21 d., 11.08 val., tačiau nebesugrįžo ir Užsieniečio buvimo vieta tapo nežinoma.

5.12. Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi užsieniečio skundas dėl Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 9 d. sprendimo paliktas nenagrinėtas.

5.13. Užsienietis 2025 m. kovo 13 d. perduotas Lietuvos Respublikai pagal Dublino III reglamentą iš Lenkijos Respublikos.

5.14. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. kovo 14 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo leidimo iki 2025 m. birželio 13 d.

5.15. Užsienietis 2024 m. balandžio 29 d. įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

5.16. Užsienietis 2025 m. balandžio mėn. nuotoliniu būdu susitiko su (duomenys neskelbtini) ambasados darbuotoju dėl užsieniečio identifikavimo, siekiant gauti užsieniečio grįžimo dokumentą, ir 2025 m. balandžio 14 d. iš (duomenys neskelbtini) ambasados gautas atsakymas, kuriame nurodoma, kad C. D. K. K. identifikuotas ir jam bus išduotas grįžimo dokumentas, dokumentas bus išduotas sumokėjus dokumento išdavimo mokestį. Institucijoje buvo sprendžiama dėl mokesčio mokėjimo.

5.17. Užsienietis 2025 m. birželio 9 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas priėmė sprendimą – atlikti tyrimą dėl prašymo suteikti prieglobstį priimtinumo (nenagrinėjimo), nes asmuo pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų.

5.18. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. birželio 13 d. sprendimu Užsieniečiui pratęstas skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo leidimo terminas iki 2025 m. rugsėjo 13 d.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti.

7. Teismo vertinimu, egzistuoja sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2, 3, 4, 6, 7 ir 11 punktuose.

8. Teismas pažymėjo, kad bylos faktinės aplinkybės nuo Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. birželio 13 d. sprendimo, kuriuo pratęstas Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymo priemonės terminas, iš esmės nepasikeitė. Užsienietis buvo sulaikytas teismo sprendimu nuo 2023 m. gruodžio 15 d., teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri atitiko faktinį sulaikymą, teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu Užsienietis jau buvo apgyvendintas netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis 2024 m. sausio 12 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir tapo prieglobsčio prašytoju, buvo nustatyti jo sulaikymo pagrindai, esantys Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, todėl, pagal minėto Įstatymo 114 straipsnio 6 dalies nuostatas, į šioje dalyje nustatytą sulaikymo terminą neįskaičiuojama sulaikymo pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą trukmė, jeigu Užsienietis buvo sulaikytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, todėl terminas nuo 2024 m. sausio 12 d. iki 2024 m. balandžio 29 d. neįskaičiuojamas į Užsieniečio sulaikymo terminą, t. y. Užsienietis buvo sulaikytas nuo 2023 m. gruodžio 15 d. iki 2024 m. balandžio 29 d. Nei Užsieniečio sulaikymo ir faktiniam sulaikymui prilyginamos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas, nei Užsieniečiui šiuo metu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas, jį pratęsus, neviršija Įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje numatytų sulaikymo terminų.

9. Užsienietis negali būti išsiųstas dėl to, kad negauti grįžimo dokumentai, užsieniečio išsiuntimo procedūroje atliekami aktyvūs veiksmai.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologė 2024 m. balandžio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nes jis priskirtinas pažeidžiamų asmenų grupei. Minėtame tarnybiniame pranešime pateiktos rekomendacijos dėl asmens individualių poreikių tenkinimo ir specialiųjų procesinių garantijų taikymo, be kita ko, apgyvendinti asmenį jo specialiuosius poreikius atitinkančioje gyvenamojoje aplinkoje, pritaikytoje gyventi asmenims su fizine negalia, pagal galimybę atskirai nuo kitų nepažeidžiamų asmenų, užtikrinti ramią ir saugią aplinką. Nuolatinės medicininės priežiūros ir pagalbos centre teikimas, aprūpinimas pagalbinėmis judėjimo priemonėmis ir kt. Teismui nepateikta duomenų, pagrindžiančių faktines aplinkybes, jog Užsieniečiui, apgyvendintam laikino apgyvendinimo vietoje, nėra teikia teikiama ir (arba) organizuojama būtinoji medicinos pagalba ir būtinos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

11. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (2025 m. birželio 9 d. pateikęs paskesnį prieglobsčio suteikimo prašymą), 2024 m. balandžio 29 d. įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, neturintis gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturintis teisėto pragyvenimo šaltinio, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublikoje (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi) ir nors byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis šiai dienai nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau: sulaikytas Lietuvoje Užsienietis prisistatė kito asmens vardu, naudojosi kito asmens dokumentais (vykdamas per Lietuvos Respubliką Užsienietis VSAT Druskininkų pasienio užkardos pareigūnui teikė kito asmens dokumentą – Prancūzijos Respublikos piliečio pasą, išduotą kito asmens vardu, tokiu būdu prisistatydamas kitu asmeniu ir suklaidindamas dokumentus tikrinantį pareigūną, tai yra keldamas neteisėtos migracijos grėsmę); vėliau, nesulaukęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje, turėdamas galimybę laisvai judėti, Užsienietis pažeisdamas jam teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas (2024 m. spalio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas pratęsė taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų terminą iki 2025 m. sausio 29 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje), 2024 m. gruodžio 20 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką (iš kurios buvo grąžintas 2025 m. kovo 13 d. pagal Dublino III reglamentą), taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje.

12. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad Įstatymo tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas paskesnis prieglobsčio prašymas, nustatymas, galimybės pasislėpti užkardymas) gali būti pasiekti taikant mažiau nei sulaikymas asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo), kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad pakartotinai skyrus Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimą ir vykdymą.

III. 13. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. birželio 17 d. sprendimą – paskirti Užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Užsienietis taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

14.1. Sprendimas riboti pažeidžiamo asmens judėjimo laisvę yra neproporcingas, atsižvelgiant į jau taikyto laisvės apribojimo laikotarpį, neteisėtas ir nepagrįstas, Įstatymo numatyti tikslai gali būti pasiekti neapribojus Užsieniečio judėjimo laisvės.

14.2. Paskesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimas užtruks, šiuo tikslu riboti pažeidžiamo asmens laisvę, atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo buvo ribojama jo judėjimo laisvė, patirtas kančias ir daromą žalą jo psichologinei būsenai yra netikslinga.

14.3. Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, kadangi priimtas neišnagrinėjus individualių pareiškėjo aplinkybių ir neįvertinus prioritetinio pažeidžiamo asmens intereso.

14.4. Vertinant Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumą būtina atsižvelgti į individualias ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jis yra identifikuotas kaip pažeidžiamas, turintis adaptacijos sutrikimų, asmuo, nors bandė tyčia, neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas ES valstybes nares, tačiau byloje nepateikta duomenų, leidžiančių vertinti, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, taip pat nėra duomenų, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

14.5. Užsieniečio laisvė jau buvo ribota itin ilgą laiką nagrinėjant prieglobsčio prašymą, todėl net ir esant Įstatyme nustatytiems sulaikymo pagrindams, Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas būtų neproporcingas. Tai, kad Užsienietis grąžintas į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III reglamentą savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad Užsieniečio laisvės ribojimas yra būtinas ir proporcingas.

14.6. Nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą neribojant judėjimo laisvės. Nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad ši priemonė nebūtų pakankama siekiant Įstatyme numatytų tikslų, atsižvelgiant į individualias Užsieniečio aplinkybes.

15. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad:

16.1. Užsieniečio pirminis prašymas buvo galutinai išnagrinėtas ir priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis, būdamas prieglobsčio prašytoju ir žinodamas, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, neteisėtai išvyko į Lenkijos Respubliką. Užsienietis nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų, juos sąmoningai pažeidinėjo, nebendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, taip pat nevykdė savo kaip prieglobsčio prašytojo pareigų.

16.2. Užsieniečiui buvo pradėta procedūra dėl grįžimo dokumento išdavimo, (duomenys neskelbtini) ambasados darbuotojai jį identifikavo ir išdavė grįžimo dokumentą, kad būtų įgyvendintas sprendimas dėl jo išsiuntimo. Tačiau Užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą ir tokiu būdu sutrukdė įgyvendinti jo išsiuntimą.

16.3. Prašymas pateiktas tik po 3 mėnesių nuo to momento kai Užsienietis buvo grąžintas atgal į Lietuvos Respubliką. Tai patvirtina, kad prieglobsčio prašymas pateiktas siekiant sutrukdyti išsiuntimą.

16.4. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad Lietuvos Respublika nebuvo Užsieniečio tikslas, taip pat gavęs laisvą judėjimo teisę jis gali bandyti siekti neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Tokiu atveju Migracijos departamentas neturės galimybės išnagrinėti prieglobsčio prašymo. Užsieniečio veiksmai leido abejoti jo atvykimo tikslais ir leido pagrįstai manyti, kad jis piktnaudžiauja savo, kaip prieglobsčio prašytojo, teisėmis ir gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl judėjimo laisvės apribojimas teismo sprendimo priėmimo metu buvo proporcingas ir tikslingas.

16.5. Užsieniečiui apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu buvo užtikrintos visos socialinės bei jo psichologinę būklę atitinkančios sąlygos. Užsienietis gali judėti tik apgyvendinimo vietai priklausiančioje teritorijoje ir negali iš jos išeiti be atskiro apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Taigi Užsienietis gali teikti prašymą ir gauti apgyvendinimo vietos vadovo leidimą išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos. Užsieniečio pažeidžiamumas nėra tokio intensyvumo bei reikšmingas sprendžiant judėjimo laisvės ribojimo klausimą. Švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, kurią skirti (pakeisti) apeliaciniame skunde prašo Užsienietis, nebūtų pakankamas siekiant Įstatyme įtvirtintų tikslų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. birželio 13 d. sprendimą, kuriuo pratęstas Užsieniečiui skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo leidimo terminas iki 2025 m. rugsėjo 13 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, jis neteisėtai atvyko ir bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, nesikreipė dėl teisinės padėties nustatymo, o prieglobsčio prašymą pateikė jau po sulaikymo, sprendė, jog, nesant judėjimo laisvės apribojimo, egzistuoja rizika, jog Užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimą ir vykdymą, todėl taikė alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

19. Užsienietis, apeliaciniame skunde prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašo jam taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę pakeisti apgyvendinimu laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (alternatyvia sulaikymui priemone, nurodyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte), teigia, kad nagrinėjamu atveju būtų proporcinga ir tikslinga jam taikyti kitą, mažiau jo judėjimo laisvę ribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę, prioritetą teikiant jo, kaip pažeidžiamo asmens, interesams.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nesant ginčo, jog Užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą, byloje taikytina Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

21. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; ir kt.).

22. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija), alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

23. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus dėl jo pažeidžiamumo, pažymi, jog Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pvz., nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

24. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 3 straipsnio 9 dalyje. Akcentuotina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamus asmenis, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį bei Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį. Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025; kt.).

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025; kt.).

26. Vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, įvertinusi bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir kitą byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu palikta nepakeista Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga ir būtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, Įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti taikant Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.).

27. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, Užsienietis neturi jokių šeiminių, socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio elgesys nepaneigia kylančios rizikos, kad, netaikius judėjimo laisvės ribojimų, Užsienietis gali savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir vengti grąžinimo į kilmės šalį. Sulaikytas Lietuvoje Užsienietis prisistatė kito asmens vardu, naudojosi kito asmens dokumentais (vykdamas per Lietuvos Respubliką Užsienietis VSAT Druskininkų pasienio užkardos pareigūnui teikė kito asmens dokumentą – Prancūzijos Respublikos piliečio pasą, išduotą kito asmens vardu, tokiu būdu prisistatydamas kitu asmeniu ir suklaidindamas dokumentus tikrinantį pareigūną, t. y. keldamas neteisėtos migracijos grėsmę. Vėliau, nesulaukęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje, turėdamas galimybę laisvai judėti, Užsienietis pažeisdamas jam teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas (2024 m. spalio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas pratęsė taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų terminą iki 2025 m. sausio 29 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje), 2024 m. gruodžio 20 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką (iš kurios buvo grąžintas 2025 m. kovo 13 d. pagal Dublino III reglamentą). Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai savaime nesudaro prielaidų teismui kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

28. Nėra ginčo dėl to, kad Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Tačiau jam, kaip pažeidžiamam asmeniui, laikino apgyvendinimo vietoje yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos, reikalingos tenkinti jo poreikius. Nėra jokių faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog alternatyvios sulaikymui priemonės, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo leidimo, taikymas būtų pernelyg ribojantis Užsieniečio teises ar būtų neužtikrinami jo, kaip pažeidžiamo asmens, poreikiai bei interesai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad Užsienietis, esant būtinumui, laikino apgyvendinimo vietos vadovo leidimu, vis dėlto gali palikti laikino apgyvendinimo vietai priklausančią teritoriją.

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai paliko nepakeistą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. birželio 13 d. sprendimą, kuriuo pratęstas Užsieniečiui skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo leidimo terminas iki 2025 m. rugsėjo 13 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta Užsieniečio apeliacinį skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

30. Užsienietis taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, atsižvelgus į tai, kad galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne jo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.) – prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) piliečio C. D. K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė