28d4124f-0dde-4f4e-a7ec-93fe2cbe3323 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-911-260/2015,Proceso Nr. 2-69-3-04807-2014-6,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 42.3; 42.8; 42.9; 45.2; 99.5; 114.11; 121.14; 121.21; KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Torpol Baltija“ ir atsakovės M.

R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8417-713/2014 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Torpol Baltija“ ieÅ¡kinį atsakovei M. R. dėl skolos priteisimo ir atsakovės M. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Torpol Baltija“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų už nekokybiÅ¡kÄ prekę grÄ Å¾inimo, trečiasis asmuo K. K..Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 3–4, t. I), kuriame prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovės 666,13 Eur (2 300 Lt) likusius pagal sutartį mokėjimus, 110,20 Eur (380,51 Lt) delspinigius, penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ likusių mokėjimų sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2013 m. vasario 6 d. Å¡alys sudarė pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį Nr. 01353, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė atsakovei pardavė prekes.

Pagal sutartį atsakovė už įsigytÄ prekę įsipareigojo sumokėti 839,90 Eur (2 900 Lt) sumokant 28,96 Eur (100 Lt) avansÄ , o likusiÄ sumÄ mokant dalimis pagal sutartyje numatytÄ mokėjimų grafikÄ . Atsakovė savo prievolės tinkamai neįvykdė ir liko skolinga ieÅ¡kovei 666,13 Eur (2 300 Lt) likusių mokėjimų bei 110,20 Eur (380,51 Lt) delspinigių.PrieÅ¡ieÅ¡kinyje (b.l. 51–53, t. I) atsakovė prašė nutraukti 2013 m. vasario 6 d. tarp M. R. ir UAB „Torpol Baltija“ sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigoti UAB „Torpol Baltija“ grÄ Å¾inti M.

R. sumokėtÄ 173,77 Eur (600 Lt) sumÄ už nekokybiÅ¡kÄ prekę ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį atsakovei parduota prekė – antklodė – neatitinka jai keliamų kokybės reikalavimų, kuriuos atsakovė pastebėjo iÅ¡ karto įsigijusi prekę, t. y. naudojant antklodę ji susisukdavo, atsirasdavo įdubos lyg bÅ«tų sukritusi vilna, buvo itin nepatogu su ja miegoti. Taip pat nebuvo pateikta informacija kaip valyti bei prižiÅ«rėti tokio tipo patalynę.

Atsakovė kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekcijÄ prie Ūkio ministerijos, kuri 2014 m. balandžio 8 d. pasiÅ«lė ieÅ¡kovei pakeisti netinkamos kokybės prekę tinkama, tačiau ieÅ¡kovė tokio pasiÅ«lymo neįvykdė. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba taip pat konstatavo, kad įsigytas gaminys neatitinka kokybės reikalavimų, įpareigojo ieÅ¡kovę nekokybiÅ¡kÄ prekę pakeisti tinkamos kokybės preke, tačiau ieÅ¡kovė Å¡io įpareigojimo neįvykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu (b.l. 119–122, t. I) ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, priteisė M. R. iÅ¡ UAB „Torpol Baltija“ 173,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, valstybei iÅ¡ UAB „Torpol Baltija“ priteisė 3,77 Eur paÅ¡to iÅ¡laidas.Teismas nustatė, kad Å¡alys 2013 m. vasario 6 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01353 ir pasirašė užsakymÄ â€“sutartį Nr. 0139, pagal kuriuos atsakovė įsigijo antčiužinį, kurio kaina 839,90 Eur (2 900 Lt).

Teismas Å¡alių sudarytÄ sutartį kvalifikavo kaip vartojimo daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ ne prekybai skirtose patalpose. Teismas nustatė, kad sutartis buvo sudaryta ne prekybai skirtose patalpose prezentacinio renginio metu, kad atsakovė iÅ¡ anksto nebuvo pasirengusi įsigyti siÅ«lomÄ prekę, tačiau vadybininkui pažadėjus prie vienpusio antčiužinio pridėti dar ir dvi vilnones pagalvėles, ir vilnonę antklodę, pasitarusi su byloje apklaustu liudytoju P. Z., apsisprendė viskÄ Ä¯sigyti.

Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ atsakovei suteikti bÅ«tinÄ , teisingÄ ir visapusiÅ¡kÄ informacijÄ apie sutarties sÄ lygas, mokėjimų periodiÅ¡kumÄ , mokėjimų iÅ¡imtis, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė reikalavo visos informacijos, ar jos dalies, ar jos visai nereikalavo. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl to, ar pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį atsakovei buvo parduotas tik vienpusis antčiužinis, ar dar ir dvi pagalvės bei antklodė, pasiÅ«lė Å¡alims pateikti įrodymus apie sumokėtas sumas ir įsigytų prekių pavadinimus, tačiau atsakovė atsisakė byloje teikti tokius įrodymus, o ieÅ¡kovė patvirtino, kad pinigus pagal sÄ skaitas gavo už vienpusį antčiužinį.

Teismas sprendė, kad atsakovė už 839,90 Eur (2 900 Lt) įsigijo vienpusį antčiužinį, o dvi vilnones pagalves ir vilnonę antklodę gavo dovanų, nes pripažino, kad atsakovė neįrodė prieÅ¡ingai. Teismas nustatė, kad už įsigytÄ prekę atsakovė yra sumokėjusi 28,96 Eur (100 Lt) avansÄ ir 173,77 Eur (600 Lt) įmokų. Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti skolÄ iÅ¡ atsakovės, nustatė, kad Å¡alių sudarytos sutarties 2.3 punkte yra nurodyti terminai ir mokėtinos sumos po 67,48 Eur (233 Lt) kas mėnesį, visÄ sumÄ atsakovė turėjo sumokėti per 12 mėnesių, tačiau vadybininkas K.

K. sutarties pabaigoje įrašė sÄ lygÄ â€žMokėti po 30 Lt kas mėnesį“, nurodė savo telefono numerį. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė yra garbaus amžiaus vartotoja (gim. (duomenys neskelbtini)), neturinti specialių, profesionalių įgÅ«džių įvertinti sutarties sÄ lygas, konkrečiu atveju mokėtinų sumų dydžio ir periodiÅ¡kumo, kad ji suprato galinti mokėti po 8,69 Eur (30 Lt) kiekvienÄ mėnesį, sprendė, kad atsakovė ir mokėjo jos manymu reikalaujamÄ sumÄ , netgi įnešė 173,77 Eur (600 Lt) į priekį ir su ieÅ¡kove atsiskaitė iki 2014 m. rugsėjo mėnesio.

Teismas, nurodęs, kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, jog jos atstovai atsakovei prekės pardavimo metu tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino sutarties sÄ lygas, mokėjimo terminus ir mokėtinas sumas kiekvienu terminu, kad atsakovė kitomis sÄ lygomis nei kad į sutartį įrašė vadybininkas nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi sutarties, sprendė, kad atsakovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, nes yra sumokėjusi ieÅ¡kovei 173,77 Eur (600 Lt) įmokÄ , kuriÄ skaičiuojant po 8,69 Eur (30 Lt) bÅ«tų sumokėta iki 2014 m. rugsėjo mėnesio, dėl ko ieÅ¡kinio pateikimo teismui metu atsakovė nebuvo skolinga ieÅ¡kovei.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė mokėjimus nutraukė tik dėl nagrinėjamos bylos, tačiau neatsisako mokėti įmokų. Pasisakydamas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, teismas nurodė, kad atsakovė praÅ¡o nutraukti Å¡alių sudarytÄ sutartį dėl jai parduotos nekokybiÅ¡kos vilnonės antklodės, nors byloje nustatyta, kad atsakovė pagal sutartį įsigijo tik vienpusį antčiužinį už 839,90 Eur (2 900 Lt), kuris yra nurodytas ir Å¡alių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje.

Teismas sprendė, kad dvi vilnonės pagalvėlės (dėl kurių kokybės atsakovė pretenzijų nereiÅ¡kia) ir vilnonė antklodė nebuvo pirkimo objektu, o atsakovei atiteko kaip dovana, už kuriÄ atsakovė pinigų nemokėjo. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo reikalauti nutraukti sutartį dėl dovanotos nekokybiÅ¡kos prekės - antklodės - ir grÄ Å¾inti pinigus už daiktÄ , kurio atsakovė neįsigijo. Teismas, atmetęs ieÅ¡kinį, priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ ruoÅ¡iant atsiliepimÄ ir atstovavimÄ viename posėdyje.

Teismas nepriteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų už prieÅ¡ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ , kadangi prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas grÄ Å¾ino atsakovei už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, kadangi vartotojai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo tokio pobÅ«džio bylose. Atsakovei kaip vartotojai esant atleistai ir nuo kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, teismas priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės 3,77 Eur paÅ¡to iÅ¡laidas. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde (b.l. 144–147, t.

I) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovei M. R., ir ieÅ¡kinį patenkinti, teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis, palikti nepakeistÄ , iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas klaidingai nustatė, kad pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį atsakovė iÅ¡ viso yra sumokėjusi ieÅ¡kovei 202,73 Eur (700 Lt), kadangi atsakovė yra sumokėjusi ieÅ¡kovei tik 28,96 Eur (100 Lt) avansÄ ir 144,81 Eur (500 Lt).Teismas, priimdamas sprendimÄ , nepagrįstai rėmėsi iÅ¡skirtinai atsakovės paaiÅ¡kinimais apie sutarties sÄ lygas ir atliktus mokėjimus iki 2014 m. rugsėjo mėnesio.

Atsakovės sumokėtos 144,81 Eur (500 Lt) sumos, net jei mokėjimai bÅ«tų skaičiuojami po 8,69 Eur (30 Lt) per mėnesį, nepakaktų įskaityti mokėjimus iki 2014 m. rugsėjo mėnesio. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad atsakovė nesilaikė tarp Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygų, į kÄ teismas, priimdamas sprendimÄ , nepagrįstai neatsižvelgė.Teismas nepagrįstai trečiojo asmens K. K. paaiÅ¡kinimus dėl įraÅ¡o mokėti po 8,69 Eur (30 Lt) kas mėnesį vertino kaip patvirtinimÄ apie sutarties sÄ lygÄ , kadangi trečiasis asmuo nurodė, kad minėtas įraÅ¡as yra ne sutarties vykdymo sÄ lyga, o tik patvirtinimas atsakovei, kad esant finansiniams sunkumams ji turi teisę kreiptis į ieÅ¡kovę dėl sutarties vykdymo pakeitimo, t. y. teikti praÅ¡ymÄ dėl sutarties 2.3 punkte nurodyto dydžio įmokų sumažinimo iki 8,69 Eur (30 Lt).Teismas, priimdamas sprendimÄ , neįvertino aplinkybės, kad atsakovė nepagrįstai ir galimai neteisėtai nutraukė mokėjimus pagal sutartį, kadangi vykstantis teisminis ginčas nėra pagrindas nutraukti prievolių vykdymÄ .

Atsakovė galimai piktybiÅ¡kai nevykdo savo prievolių ir jų net neketina vykdyti, nors bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė neatsisakanti mokėti įmokų.Teismas netinkamai aiÅ¡kino Å¡alių sudarytos sutarties nuostatas. Pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį ji gali bÅ«ti pakeista ar papildyta atskiru raÅ¡tiÅ¡ku Å¡alių susitarimu, o tik atsakovės sutarties egzemplioriuje esantis prieraÅ¡as apie galimybę sumažinti mokėjimų sumas dėl tam tikrų aplinkybių esant atsakovės raÅ¡tiÅ¡kam praÅ¡ymui negali bÅ«ti laikomas atskiru raÅ¡tiÅ¡ku Å¡alių susitarimu dėl sutarties 2.3 punkto pakeitimo.

PrieÅ¡ingas sutarties nuostatų aiÅ¡kinimas remiantis atsakovės amžiumi ir jos subjektyviu supratimu prieÅ¡tarauja sutarčių aiÅ¡kinimo principams, numatytiems CK 6.193 straipsnio 1 dalyje. Aplinkybė, kad atsakovė 2014 m. balandžio 4 d. sumokėjo ieÅ¡kovei 144,81 Eur (500 Lt) tik patvirtina, kad atsakovė žinojo ir suvokė, kad turi laikytis sutarties 2.3 punkto sÄ lygų, todėl atliko mokėjimÄ už pradelstÄ kovo mėnesio įmokÄ kartu su einamojo mėnesio įmoka.Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovės priešieškinis buvo atmestas kaip nepagrįstas, todėl atsakovei nepagrįstai priteistos iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos dėl atsakovės atstovavimo teismo posėdyje dėl priešieškinio reikalavimų palaikymo. Atmetus priešieškinį atsakovės sumokėtas žyminis mokestis negali būti priteistas valstybei iš ieškovės. Pašto išlaidos nėra priskiriamos žyminiam mokesčiui, todėl nuo jų sumokėjimo atsakovė remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalimi nėra atleista ir šios išlaidos nepagrįstai priteistos valstybei iš ieškovės.Ieškovei kartu su atsakovės pateiktu atsiliepimu į ieškinį bei priešieškiniu nebuvo įteiktos visos pridedamų dokumentų kopijos, t. y. atstovavimo sutartis bei advokatų kontoros kvitas, dėl ko ieškovei nebuvo žinomas pridedamų dokumentų turinys, o kartu ieškovė negalėjo pateikti argumentų dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo.

Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad bylos nagrinėjimas vyko nesilaikant proceso teisės normų ir pažeidžiant CPK 113 straipsnio 2 dalies nuostatas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b.l. 3–7, t. II) atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu, Å¡io skundo argumentai ir reikalavimai yra nepagrįsti. Teismo sprendime nurodyta 202,73 Eur (700 Lt) atsakovės pagal Å¡alių sutartį sumokėta suma yra tik raÅ¡ymo apsirikimas, kadangi Å¡alys bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad atsakovė yra sumokėjusi ieÅ¡kovei iÅ¡ viso 173,77 Eur (600 Lt).

Atsakovei sumokėjus 173,77 Eur (600 Lt), ji, atsižvelgiant į tai, kad mėnesinė įmoka yra 8,69 Eur (30 Lt), iÅ¡ viso yra sumokėjusi įmokas už 20 mėnesių o skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos 2013 m. vasario 6 d., laikytina, kad atsakovė su ieÅ¡kove yra atsiskaičiusi iki 2014 m. spalio mėnesio. IeÅ¡kovei į teismÄ kreipusis 2014 m. kovo mėnesį, laikytina, kad ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi neturėdama reikalavimo teisės. Teismas tinkamai vertino sutartyje esantį įraÅ¡Ä mokėti kas mėnesį po 8,69 Eur (30 Lt).

Trečiojo asmens K. K., kuris yra ieÅ¡kovės darbuotojas, paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti laikomi neÅ¡aliÅ¡kais ir objektyviais. IeÅ¡kovė Å¡ios sÄ lygos aiÅ¡kiai nenurodė, o atsakovė suprato, kad už įsigytas prekes kas mėnesį reikia mokėti po 8,69 Eur (30 Lt), kadangi, kaip pagrįstai konstatavo teismas, atsakovė, gyvenanti tik iÅ¡ gaunamos pensijos, prieÅ¡ingu atveju Å¡ių prekių nebÅ«tų įsigijusi. Kadangi tarp Å¡alių kilęs ginčas iki Å¡iol nėra iÅ¡spręstas, atsakovė neturi teisinio pagrindo mokėti įmokas.

Teismui nustačius, kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis yra nepagrįstas, ji neatsisako pagal sutartį mokėti įmokas po 8,69 Eur (30 Lt). IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės sutarties egzemplioriuje esantis įraÅ¡as „Mokėti kas mėnesį po 30 Lt“ negali bÅ«ti laikomas raÅ¡ytiniu sutarties sÄ lygų pakeitimu. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai paskirstė Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas sprendime priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės tik tas jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios yra susijusios su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, t. y. už atsiliepimo parengimÄ ir atstovavimÄ viename teismo posėdyje.

Atsakovei iš ieškovės nėra priteistas jos už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis, o taip pat atsakovės turėtos pašto išlaidos. Teismo sprendime iš ieškovės yra priteistos pašto išlaidos valstybei. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji negalėjo įvertinti atsakovei priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio, kadangi ieškovė turėjo visas galimybes susipažinti su civilinės bylos medžiaga, o kartu ir su atsakovės teismui pateiktais bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiais įrodymais.

IeÅ¡kovės nesidomėjimas bylos medžiaga ir neveikimas nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovei jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė apeliaciniame skunde (b.l. 130–135, t. I) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nutraukti tarp Å¡alių 2013 m. vasario 6 d. sudarytÄ prekių pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį, įpareigoti ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti atsakovei jos pagal sutartį sumokėtus 173,77 Eur (600 Lt), priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal Å¡alių sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė įsigijo tik vienpusį antčiužinį, o dvi vilnones pagalvėles ir antklodę gavo dovanų. Teismas nurodytÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis tik pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 01353 nuostatomis ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į atsakovės atsiliepime ir prieieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, kad ji už 839,90 Eur (2 900 Lt) sumÄ Ä¯sigijo visÄ komplektÄ , tame tarpe ir antklodę, taip pat 2014 m. liepos 16 d.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarime Nr. 10-570 konstatuotÄ aplinkybę, kad antklodė buvo įsigyta, o ne padovanota, taip pat pačios ieÅ¡kovės atsakovei 2014 m. vasario 13 d. paraginime nurodytas aplinkybes, kad pagal sutartį atsakovė įsigijo ne antčiužinį, o visÄ reabilitacinį komplektÄ . Teismas Å¡ių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė.Teismas prioritetÄ suteikęs ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimui, kad atsakovė įmokas ieÅ¡kovei mokėjo tik už antčiužinį, nepagrįstai ignoravo kitus byloje esančius įrodymus ir atsisakė vertinti atsakovės pozicijÄ , jog ji iÅ¡ ieÅ¡kovės veiksmų suprato, kad įsigyja visÄ prekių komplektÄ .

Teismas tokiu bÅ«du pažeidė neÅ¡aliÅ¡kumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus, įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas.Teismo iÅ¡vada, kad atsakovė pagal sutartį įsigijo tik antčiužinį, prieÅ¡tarauja ir paties teismo byloje nustatytoms bei sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstytoms faktinėms aplinkybėms, kad atsakovė iÅ¡ anksto nebuvo pasirengusi įsigyti siÅ«lomÄ prekę, tačiau vadybininkui pažadėjus prie vienpusio antčiužinio pridėti dar dvi vilnones pagalvėles ir vilnonę antklodę, pasitarusi su byloje apklaustu liudytoju P. Z., apsisprendė viskÄ Ä¯sigyti.

Vieningos pozicijos neturėjimas tik dar labiau sudaro pagrindÄ abejoti teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.Teismas, pasisakydamas dėl sutarties sÄ lygų, susijusių su periodinių įmokų mokėjimu, atsižvelgė į atsakovės garbų amžių, į tai, kad atsakovė neturi specialių, profesionalių įgÅ«džių vertinti sutarties sÄ lygas, mokėtinų sumų dydžio ir periodiÅ¡kumo, kad ieÅ¡kovė neįrodė iÅ¡aiÅ¡kinusi atsakovei sutarties sÄ lygas, mokėjimo terminus ir mokėtinas sumas kiekvienu terminu, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nevertino spręsdamas, ar pagal sutartį atsakovė įsigijo ir sumokėjo tik už antčiužinį.

Teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio, tačiau byloje duomenų apie tai, kad teismas bÅ«tų atlikęs Å¡iuos veiksmus, nėra. Neįvertinus Å¡alių sudarytos sutarties ir jos 2.2 punkto sÄ lygų sÄ Å¾iningumo aspektu, neatsižvelgus į tai, kaip sutartį suprato atsakovė, sutartis negali bÅ«ti laikoma tinkamu bei teisėtu įrodymu byloje.Tais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl vartojimo sutarties sÄ lygų turinio, jos turi bÅ«ti vertinamos vartotojo naudai, tačiau teismas sutarties nuostatas, susijusias su sutarties objektu, vertino ieÅ¡kovės, t. y. verslininko naudai ir tokiu bÅ«du pažeidė imperatyvius įstatymo normų reikalavimus.IeÅ¡kovė atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ nepateikė.

Trečiasis asmuo atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo, remiasi skundų teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jų ribų.Apeliaciniais skundais yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl skolos iÅ¡ atsakovės priteisimo, taip pat atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtos sumos už nekokybiÅ¡kÄ prekę grÄ Å¾inimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus ir bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.Dėl žodinio bylos nagrinėjimoApeliaciniame skunde atsakovė praÅ¡o bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

CPK 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Å alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti suteikta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės nurodytas aplinkybes, kuriomis ji grindžia žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme bÅ«tinybę, sprendžia, jog Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti pripažintos iÅ¡imtinėmis ir sudarančiomis pagrindÄ tenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ .

Vien tai, kad, atsakovės manymu, bylÄ nagrinėjęs teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ir neiÅ¡tyrė visų bylos nagrinėjimui svarbių aplinkybių ar kad teismo sprendimas priimtas nesant byloje Vartotojų teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vados dėl ginčo, nesudaro pagrindo pripažinti egzistuojant bÅ«tinybę bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantė praÅ¡yme nėra nurodžiusi, kokias naujas, bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, kurių neiÅ¡siaiÅ¡kino ir neiÅ¡tyrė bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, gali nurodyti Å¡alys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys jų apklausos metu, taip pat kokiu bÅ«du bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka paÅ¡alintų Vartotojų teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vados dėl ginčo byloje nebuvimo faktÄ .

Paminėtina, kad byloje atsakovė yra pateikusi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2014 m. liepos 16 nutarimÄ Nr. 10-570 (b.l. 58–59, t. I), kuriame iÅ¡dėstyta minėtos institucijos pozicija dėl vilnonės antklodės kokybės. Be to, vien deklaratyvaus pobÅ«džio argumentai, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas siekiant byloje priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , nesudaro pagrindo tenkinti apeliantės praÅ¡ymÄ , kadangi apeliantė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog bylÄ nagrinėjant raÅ¡ytinio proceso tvarka tinkamas bylos iÅ¡nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas.

Pripažinus, kad atsakovės nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos pagrindžiančiomis žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinybę, taip pat nenustačius jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų žodinio proceso bÅ«tinybę nagrinėjamu atveju, teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantės praÅ¡ymÄ ir civilinę bylÄ pagal Å¡alių apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo nagrinėti žodinio proceso tvarka.Dėl naujų įrodymų priėmimoCPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.Kartu su apeliaciniais skundais tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovė pateikė teismui naujus raÅ¡ytinius įrodymus, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nėra nurodžiusi argumentų, kuriais pagrįstų naujo įrodymo – 2015 m. sausio 14 d. iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ buhalterinės apskaitos „Rivilė“ - pateikimÄ apeliacinės instancijos teismui, tuo tarpu atsakovės nurodyti argumentai nelaikytini sudarančiais pagrindÄ pripažinti, kad atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikiamų naujų įrodymų nebÅ«tų galėjusi pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė naujai pateikiamais įrodymais – užsakymu-sutartimi bei Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2014 m. balandžio 8 d. raÅ¡tu dėl patalynės kokybės grindžia aplinkybes dėl Å¡alių sudarytos sutarties dalyko ir antklodės neatitikimo kokybės reikalavimams, tačiau nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovė Å¡ių įrodymų nebÅ«tų galėjusi pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovei nepateikus visų su bylos nagrinėjimu susijusių dokumentų, taip pat į bylÄ neįtraukus Vartotojų teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vadai duoti, iÅ¡kilo bÅ«tinybė pateikti naujus įrodymus. Paminėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.), todėl nepagrįstu laikytinas argumentas, kad naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė atsirado ieÅ¡kovei pateikus ne visus su byla susijusius įrodymus.

Remiantis pirmiau nurodyta nuostata, bÅ«tent atsakovė, įrodinėdama prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos nurodytas faktines aplinkybes, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Å¡ios savo pareigos tinkamai nevykdė. Apeliacine tvarka skundžiamame sprendime yra konstatuota, kad teismui pareikalavus Å¡alių pateikti papildomus įrodymus apie sumokėtas sumas ir įsigytų prekių pavadinimus, atsakovė atsisakė tokius įrodymus pateikti.

Nurodyta aplinkybė, įvertinus tai, kad atsakovę po bylos nagrinėjimo atnaujinimo civilinėje byloje atstovavo profesionali teisininkė advokatė D. D., teisėjų kolegijai leidžia manyti, kad atsakovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesÄ Å¾iningai ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nesielgė kaip sÄ Å¾ininga, atidi ir rÅ«pestinga civilinio proceso Å¡alis, dėl ko turi prisiimti galimus neigiamus tokio elgesio padarinius. Be to, atsakovės pateikti įrodymai negali bÅ«ti laikomi paneigiančiais pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl pirkimo–pardavimo sutarties dalyko pagrįstumÄ , kadangi, nors pateiktame užsakyme-sutartyje nurodytame prekių sÄ raÅ¡e yra nurodytos ir kitos be antčiužinio prekės, tačiau antčiužinio kaina atitinka Å¡alių sudarytoje sutartyje nurodytÄ Ä¯sigyjamos prekės kainÄ , kas sudaro pagrindÄ manyti, kad už sutartyje nurodytÄ 839,90 Eur (2 900 Lt) kainÄ atsakovė įsigijo tik antčiužinį.

Nepasitvirtinus atsakovės nurodytoms aplinkybėms, kad naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taip pat nenustačius kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ apeliacinės instancijos teismui priimti naujus Å¡alių pateikiamus įrodymus, ieÅ¡kovės ir atsakovės kartu su apeliaciniais skundais pateiktus įrodymus teisėjų kolegija atsisako priimti.Faktinės bylos aplinkybėsRemiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. vasario 6 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė ne prekybai skirtose patalpose sudarė pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį Nr. 01353 (b.l. 8–9, 25–26, t.

I), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė kaip pardavėja įsipareigojo perduoti jai nuosavybės teise priklausančias prekes pirkėjo (atsakovės) nuosavybėn, o atsakovė įsipareigoja priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytÄ pinigų sumÄ sutartyje numatytomis sÄ lygomis ir tvarka (Sutarties 1.2 punktas). Ginčo dėl to, kad Å¡alių sudaryta pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartis yra vartojimo sutartis byloje nekilo, bylos Å¡alys Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apeliaciniuose skunduose neginčija.

Å alių sudarytos sutarties 1.2 punkte kaip parduodama prekė nurodytas vienpusis antčiužinis, kaip sutarties dalykas vienpusis antčiužinis nurodytas ir sutarties 2.1 punkte. Pagal Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygas prekės kaina yra 839,90 Eur (2 900 Lt), numatyta, kad prekė pirkėjui parduodama iÅ¡simokėtinai per 12 mėnesių sumokant 28,96 Eur (100 Lt) avansÄ ir likusiÄ sumÄ sumokant atitinkamai iki mėnesio 25 dienos dalimis po 67,48 Eur (233 Lt), o paskutinį mėnesį sumokant 68,64 Eur (237 Lt).

Atsakovės turimame sutarties egzemplioriuje (b.l. 25–26, t. I) yra įraÅ¡as „Mokėti po 30 Lt kas mėnesį“ K. K., paraÅ¡as ir nurodytas telefono numeris. IeÅ¡kovė neginčija, kad šį įraÅ¡Ä savo ranka atsakovės turimame sutarties egzemplioriuje įrašė jos atstovas, sutartį su atsakove sudaręs K. K.. Atsakovė pagal sutartį yra sumokėjusi 28,96 Eur (100 Lt) avansÄ ir 2013 m. balandžio 4 d. 144,81 Eur (500 Lt) dydžio įmokÄ (b.l. 11, t. I). Atsakovei nemokant daugiau įmokų, 2014 m. vasario 13 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę ragindama jÄ sumokėti nesumokėtas įmokas (b.l. 10, t.

I). 2014 m. kovo 17 d. teisme gautu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovės skolÄ (likusius mokėjimus ir delspinigius), o bylos nagrinėjimo teisme metu pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė prašė nutraukti Å¡alių sudarytÄ sutartį dėl to, kad atsakovei buvo parduota nekokybiÅ¡ka prekė – vilnonė antklodė, bei grÄ Å¾inti už nekokybiÅ¡kÄ prekę sumokėtÄ 173,77 Eur (600 Lt) sumÄ . Byloje ginčas kilo dėl Å¡alių sudarytos pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarties dalyko, t. y. ar pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį atsakovė įsigijo tik vienpusį antčiužinį ar ir kitas prekes, įskaitant ir vilnonę antklodę, kurios kokybė netenkino atsakovės, o taip pat dėl mokėjimų pagal sutartį tvarkos, t. y. kokio dydžio įmokas atsakovė turėjo mokėti kas mėnesį.Dėl tinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimoTeismas bylÄ iÅ¡sprendžia iÅ¡ esmės priimdamas sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas tik tais įrodymais bei aplinkybėmis, kurios buvo iÅ¡tirtos teismo posėdyje (CPK 263 str.).

Teismas, priimdamas sprendimÄ , įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar ieÅ¡kinys yra tenkintinas (CPK 265 str. 1 d.). Remiantis CPK 185 straipsnio nuostatomis teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis.Apeliaciniuose skunduose keliami netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimai teigiant, jog bylÄ nagrinėjęs teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, priimdamas sprendimÄ kai kurių byloje esančių įrodymų iÅ¡ viso netyrė ir nevertino, kas galėjo lemti neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacine tvarka skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga teisiÅ¡kai nepagrįstais laiko apeliacinių skundų argumentus dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo, ir sprendžia, kad teismas nustatė visas reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai aplinkybes, tinkamai atskleidė ginčo esmę, pasisakė dėl visų reikÅ¡mingų nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti aplinkybių, tinkamai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė ir pagal vidinį savo įsitikinimÄ Ä¯vertino visus Å¡iai bylai reikÅ¡mingus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog yra priimtas apeliantėms nepalankus teismo sprendimas, nereiÅ¡kia, kad tai yra padaryta nenustačius visų reikÅ¡mingų nagrinėjamai bylai aplinkybių ar neiÅ¡tyrus įrodymų visumos, ar kad teismas padarė įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimus.Dėl pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarties dalykoPirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ) (CK 6.305 str. 1 d.).

Pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra esminė sutarties sÄ lyga, todėl nesusitarus dėl dalyko, laikoma, kad pirkimo–pardavimo sutartis nėra sudaryta. Pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jei sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimÄ ir kiekį (CK 6.306 str. 4 d.).Nagrinėjamoje byloje atsakovė, reikÅ¡dama prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl Å¡alių sudarytos pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarties nutraukimo bei pagal sutartį sumokėtų sumų grÄ Å¾inimo nurodė, kad pagal sutartį įsigyta vilnonė antklodė yra nekokybiÅ¡ka, neatitinka jai keliamų kokybės reikalavimų, todėl nutraukus sutartį jai turi bÅ«ti grÄ Å¾inti už nekokybiÅ¡kÄ prekę sumokėti 173,77 Eur (600 Lt).

Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka skundžiamu sprendimu pripažino, kad atsakovės nekokybiÅ¡ka laikoma vilnonė antklodė nebuvo Å¡alių 2013 m. vasario 6 d. sudarytos pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarties dalykas, sprendė, kad jÄ atsakovė gavo kaip dovanÄ sudarant ginčo pirkimo–pardavimo sutartį ir konstatavo, kad nėra pagrindo dėl dovanotos nekokybiÅ¡kos antklodės, už kuriÄ atsakovė jokių pinigų nemokėjo, nutraukti Å¡alių sudarytÄ sutartį bei grÄ Å¾inti atsakovės už kitÄ prekę – vienpusį antčiužinį - sumokėtÄ pinigų sumÄ .

Apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl Å¡alių sudarytos pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarties dalyko, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad Å¡i bylÄ nagrinėjusio teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta.Teisėjų kolegija, susipažinusi su Å¡alių 2013 m. vasario 6 d. sudarytos pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarties Nr. 01353 sÄ lygomis, neturi pagrindo nesutikti su iÅ¡vada, kad pagal Å¡iÄ sutartį atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigijo tik vienÄ prekę – vienpusį antčiužinį.

Å alių sudarytoje sutartyje aiÅ¡kiai ir nevienareikÅ¡miÅ¡kai yra susitarta dėl pirkimo–pardavimo sutarties dalyko. Paminėtina, kad Å¡alių sudarytoje sutartyje ne vienÄ kartÄ yra nurodyta, kad pagal sutartį atsakovės įsigyjama prekė yra vienpusis antčiužinis (Sutarties 1.2 punktas, 2.1 punktas, sutarties priedas Nr. 1 – garantija), o tai, kad prekės pavadinimas nurodytas vienaskaitos forma, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys buvo susitarusios ir dėl prekės kiekio. Sutarties sÄ lygai dėl sutarties dalyko esant iÅ¡reikÅ¡tai aiÅ¡kiai ir suprantamai, prieÅ¡ingai, nei kad teigiama atsakovės apeliaciniame skunde, bylÄ nagrinėjęs teismas neturėjo pareigos ex officio vertinti Å¡ios sutarties sÄ lygos sÄ Å¾iningumo aspektu.

CK 6.2884 straipsnyje, reglamentuojančiame nesÄ Å¾iningas vartojimo sutarčių sÄ lygas, nurodyta, kad bet kuri raÅ¡ytinė vartojimo sutarties sÄ lyga turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir suprantamai, o tais atvejais, kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sÄ lygų turinio, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai (CK 6.2884 str. 6 d.). Atsakovės teigimu, teismas Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygÄ dėl sutarties dalyko aiÅ¡kindamas ieÅ¡kovės naudai pažeidė nurodytÄ imperatyviÄ Ä¯statymo nuostatÄ , tačiau su tuo sutikti nėra jokio pagrindo.

CK 6.2884 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ vartojimo sutarties dalykÄ apibÅ«dinančios sÄ lygos, taip pat su prekės ar suteiktos paslaugos ir jų kainos atitikimu susijusios sÄ lygos neturi bÅ«ti vertinamos nesÄ Å¾iningumo požiÅ«riu, jei jos iÅ¡reikÅ¡tos aiÅ¡kiai ir suprantamai. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad Å¡alių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje sÄ lyga dėl sutarties dalyko iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir suprantamai, pripažintina, kad teismas, vertindamas Å¡iÄ sÄ lygÄ taip, kaip ji nurodydama sutartyje, nepažeidė imperatyvių įstatymo nuostatų.Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados pagrįstumo nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, kad bylÄ nagrinėjęs teismas iÅ¡vadÄ dėl pirkimo–pardavimo sutarties dalyko padarė remdamasis tik sutarties sÄ lygomis.

Kaip jau buvo nurodyta, sutartyje sÄ lygos dėl atsakovės sutartimi įsigyjamos prekės yra nurodytos aiÅ¡kiai, suprantamai, vienareikÅ¡miÅ¡kai, todėl teismas pagrįstai vadovavos sutarties nuostatomis. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad Å¡iÄ iÅ¡vadÄ paneigia jos paaiÅ¡kinimai ar kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, nelaikytini pagrįstais. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovės minimame ieÅ¡kovės atsakovei siųstame paraginime (b.l. 10, t. I) nurodyta aplinkybė, kad atsakovė yra įsigijusi reabilitacinį komplektÄ , nesudaro pagrindo vertinti, kad sutarties dalykas yra ne tik vienpusis antčiužinis.

Paminėtina, kad atsakovė nėra nurodžiusi, kokios prekės sudaro reabilitacinį komplektÄ , o antra, vien Å¡ios aplinkybės nurodymas raÅ¡te, kuriame nėra tiesiogiai pasisakoma dėl sutarties dalyko, negali bÅ«ti vertinama kaip neginčijamai paneigianti sutarties sÄ lygÄ dėl sutarties dalyko. Be to, paminėtina, kad ir atsakovės pozicija dėl sutarties dalyko bylos nagrinėjimo teisme metu keitėsi. PrieÅ¡ingai nei kad prieÅ¡ieÅ¡kinyje, atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l. 16–17, t.

I) buvo nurodžiusi, kad ieÅ¡kovė pardavė jai iÅ¡simokėtinai vienpusį antčiužinį. Be to, aplinkybę, kad atsakovei buvo žinoma, jog ji pagal sutartį įsigyja tik antčiužinį, bet ne visÄ prekių komplektÄ , įskaitant ir vilnonę antklodę, patvirtina jos paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu, kad jai sutarties sudarymo metu buvo paaiÅ¡kinta, kad ji pagal sutartį įsigyja tik antčiužinį. Nurodyta aplinkybė, taip pat aplinkybė, kad atsakovės apsisprendimÄ Ä¯sigyti antčiužinį lėmė tai, kad jai papildomai turėjo atitekti ir vilnonė antklodė bei dvi vilnonės pagalvėlės, teisėjų kolegijos manymu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovė, net ir įvertinus jos amžių, specialių, profesionalių žinių vertinti sutarties sÄ lygas neturėjimÄ , vertindama ieÅ¡kovės veiksmus sutarties sudarymo metu, galėjo ir turėjo pagrindÄ manyti, kad pagal sutartį ji įsigyja ne tik vienpusį antčiužinį, bet ir vilnonę antklodę ir dvi vilnones pagalvėles.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ teismui spręsti, kad atsakovė pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį įsigijo ir vilnonę antklodę, o atsakovė, teismo įpareigota pateikti tokius įrodymus, atsisakė tai daryti. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas, spręsdamas dėl sutarties dalyko, nepagrįstai prioritetÄ suteikė ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimams, kad atsakovė mokėjo tik už vienpusį antčiužinį. Paminėtina, kad ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus teismas vertino visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste, o Å¡ių paaiÅ¡kinimų nuoseklumas, iÅ¡samumas, tikėtina aplinkybė, kad ieÅ¡kovė prezentacijų metu, siekdama parduoti prekes, pirkėjams dovanoja tam tikrus gaminius, pagrįstai leido bylÄ nagrinėjusiam teismui spręsti, kad vilnonę antklodę atsakovė ne įsigijo pagal sutartį, tačiau ji jai buvo padovanota.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl Å¡alių 2013 m. vasario 6 d. sudarytos pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarties dalyko, pagrįstai pripažino, kad pagal Å¡iÄ sutartį atsakovė už 839,90 Eur (2 900 Lt) sumÄ Ä¯sigijo tik vienpusį antčiužinį, o vilnonę antklodę gavo dovanų, dėl ko jos, kaip nesančios sutarties dalyku prekės, galimas neatitikimas kokybės reikalavimams nesudaro pagrindo nutraukti Å¡alių sudarytÄ sutartį.

Teismas, padaręs Å¡ias iÅ¡vadas, pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ , nei kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ . Remiantis nurodytais argumentais pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo yra teisėtas ir pagrįstas, dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikÅ¡mės galutiniam procesiniam sprendimui, iÅ¡samiai nepasisakytina.Dėl atsiskaitymo už prekę pagal Å¡alių sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį IeÅ¡kovė, teigdama, kad atsakovė nesilaiko sutartyje nustatyto įmokų mokėjimo grafiko, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos iÅ¡ atsakovės priteisimo, tačiau bylÄ nagrinėjęs teismas, pripažinęs, kad pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį atsakovė galėjo kas mėnesį mokėti 8,69 Eur (30 Lt) dydžio įmokÄ , nustatęs, kad atsakovė yra sumokėjusi iÅ¡ viso ieÅ¡kovei 173,77 Eur (600 Lt) įmokÄ , sprendė, kad kreipimosi į teismÄ metu ieÅ¡kovė neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi Å¡i tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl sutarties sÄ lygos, kad ieÅ¡kovė kas mėnesį už įsigytas prekes gali mokėti 8,69 Eur (30 Lt) dydžio įmokÄ , tačiau, teisėjų kolegijos manymu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad bylÄ nagrinėjusio teismo iÅ¡vada dėl Å¡ios sÄ lygos egzistavimo yra nepagrįsta.IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde keliamas tinkamo Å¡alių sudarytos pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarties sÄ lygų dėl atsiskaitymo už prekę aiÅ¡kinimo klausimas.

Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 straipsnyje, kurio pirmojoje dalyje įtvirtinta nuostata, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai, atsižvelgiant į tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus. Visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes. Visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 2 d., 4 d.). AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir CK 6.2884 straipsnyje, reglamentuojančiame nesÄ Å¾iningas vartojimo sutarčių sÄ lygas.

Minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sÄ lygų turinio, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai.Remiantis Å¡alių sudarytos sutarties nuostatomis atsakovės įsigytos prekės – vienpusio antčiužinio – kaina yra 839,90 Eur (2 900 Lt) (Sutarties 2.2 punktas). Prekė parduodama iÅ¡simokėtinai per 12 mėnesių, sumokant 28,96 Eur (100 Lt) avansÄ ir likusiÄ sumÄ sumokant atitinkamai iki mėnesio 25 dienos dalimis po 67,48 Eur (233 Lt), o paskutinį mėnesį sumokant 68,64 Eur (237 Lt) (Sutarties 2.3 punktas).

Tačiau atsakovės turimame sutarties egzemplioriuje (b.l. 25–26, t. I) yra įraÅ¡as „Mokėti po 30 Lt kas mėnesį. K. K.“ , paraÅ¡as ir nurodytas telefono numeris. IeÅ¡kovė neginčija, kad šį įraÅ¡Ä savo ranka atsakovės turimame sutarties egzemplioriuje įrašė jos atstovas, sutartį su atsakove sudaręs K. K., tačiau teigia, jog Å¡is įraÅ¡as reiÅ¡kia ne Å¡alių susitarimÄ dėl pakeistos kas mėnesį mokėtinų įmokų sumos, bet galimybę dėl sunkios atsakovės finansinės padėties laikinai sumažinti mokėtinų įmokų sumÄ .

Nurodytas Å¡io įraÅ¡o aiÅ¡kinimas, teisėjų kolegijos manymu, negali bÅ«ti laikomas teisingu, kadangi tokio Å¡io įraÅ¡o aiÅ¡kinimo nesuponuoja nei jo lingvistinė iÅ¡raiÅ¡ka, nei kitos sutarties sÄ lygos. Å alių sutartyje nėra jokių nuostatų, kad dėl sunkios turtinės padėties esant raÅ¡ytiniam atsakovės praÅ¡ymui jos mokėtinos įmokos gali bÅ«ti sumažintos, o prieÅ¡ingai, byloje esančių įrodymų visuma, atsakovės paaiÅ¡kinimai ir liudytojo parodymai, sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad tokiu bÅ«du Å¡alys pakeitė sutarties sÄ lygas dėl įmokų dydžio ir jų mokėjimo grafiko.

Vien ta aplinkybė, kad nurodytas įraÅ¡as yra padarytas tik atsakovės turimame sutarties egzemplioriuje, nepaneigia Å¡io susitarimo egzistavimo fakto. Paminėtina, kad ieÅ¡kovė neginčija bylÄ nagrinėjusio teismo nustatytų aplinkybių, jog Å¡is įraÅ¡as atsakovės sutarties egzemplioriuje padarytas jos atstovo, jo ranka ir sudarant ginčo sutartį, dėl ko nėra pagrindo abejoti jo tikrumu. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad bylÄ nagrinėjęs teismas pagrįstai šį įraÅ¡Ä aiÅ¡kino atsižvelgdamas į atsakovės amžių, jos galimybes tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir suvokti sutarties sÄ lygas dėl atsiskaitomo, jos finansines galimybe sudaryti sutartį mokant sutartyje nustatyto dydžio mėnesines įmokas, ieÅ¡kovės pareigÄ tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinti atsakovei i sutarties sÄ lygas, ir pagrįstai jį vertino atsakovės, kaip silpnesniosios vartojimo sutarties Å¡alies naudai, dėl ko nurodytas Å¡io įraÅ¡o aiÅ¡kinimas, prieÅ¡ingai nei kad teigia ieÅ¡kovė, nepažeidžia CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių.

Teismo iÅ¡vados dėl Å¡alių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo nepaneigia ir ta aplinkybė, kad atsakovė 2013 m. balandžio 4 d. sumokėjo ieÅ¡kovei 144,81 Eur (500 Lt) įmokÄ . Nors, ieÅ¡kovės teigimu, Å¡ios įmokos sumokėjimas patvirtina, kad atsakovė suvokė ir žinojo, jog ji turi laikytis sutarties 2.3 punkto sÄ lygų ir atliko mokėjimÄ už pradelstÄ kovo mėnesį kartu su einamojo mėnesio įmoka, tačiau vertinant matematiÅ¡kai Å¡ios įmokos dydį negalima sutikti, kad atsakovė įmokÄ mokėjo už du mėnesius.

Pagal sutarties 2.3 punkto nuostatas atsakovė, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pateiktÄ Å¡ios įmokos vertinimÄ , turėjo sumokėti ieÅ¡kovei iÅ¡ viso 134,96 Eur (466 Lt), nors sumokėjo 144,81 Eur (500 Lt) įmokÄ . Paminėtina, kad sutartyje nėra įtvirtintas draudimas atsakovei kaip pirkėjai įmokas pagal Å¡alių sutartį sumokėti anksčiau, nei kad sutartyje nustatytais terminais, todėl teismas, visų bylos aplinkybių kontekste, pagrįstai sprendė, kad Å¡ios įmokos, skaičiuojant kas mėnesį po 8,69 Eur (30 Lt), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė už prekes yra atsiskaičiusi už ilgesnį laikotarpį, nei kad nurodė ieÅ¡kovė.

Teisėjų kolegijos manymu, bylÄ nagrinėjęs teismas tinkamai vertino Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygas dėl atsiskaitymo už prekę, jas pagrįstai aiÅ¡kino atsižvelgęs į tikruosius Å¡alių (atsakovės) ketinimus, tinkamai vertino jos, kaip vartotojos galimybes suprasti tikrÄ jÄ Å¡ių sÄ lygų reikÅ¡mę, ir pagrįstai sprendė, kad pagal Å¡alių sudarytÄ pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį atsakovė už įsigytÄ prekę turi mokėti ieÅ¡kovei po 8,69 Eur (30 Lt).Tačiau apeliacinės instancijos teismas teisiÅ¡kai pagrįstu laiko ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentÄ , kad bylÄ nagrinėjęs teismas klaidingai sprendė, kad pagal Å¡alių sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė yra sumokėjusi ieÅ¡kovei iÅ¡ viso 202,73 Eur (700 Lt) sumÄ .

Byloje neginčijamai nustatyta, su tuo sutinka ir atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , kad ji pagal sutartį yra sumokėjusi ieÅ¡kovei 28,96 Eur (100 Lt) avansÄ ir 144,81 Eur (500 Lt) dydžio įmokÄ , t. y. iÅ¡ viso 173,77 Eur (600 Lt), tačiau Å¡is neatitikimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo iÅ¡vada, jog kreipimosi į teismÄ metu ieÅ¡kovė neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę yra nepagrįsta. Å ios iÅ¡vados pagrįstumo nepaneigtų net ir tai, jei bÅ«tų pripažinta, kad bylÄ nagrinėjęs teismas nepagrįstai į sumokėtų įmokų sumÄ Ä¯skaičiavo pagal sutartį sumokėtÄ avansÄ (Sutarties 2.3 punktas).

Nustačius, kad atsakovė pagal sutartį yra sumokėjusi 144,81 Eur (500 Lt) dydžio įmokÄ , Å¡iÄ sumÄ padalijus iÅ¡ pagal sutartį mokėtinų kas mėnesį įmokų sumos - 8,69 Eur (30 Lt), laikytina, kad atsakovė įmokas yra sumokėjusi daugiau nei už 16 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių sutartis sudaryta 2013 m. vasario 6 d., o atsakovė pirmÄ Ä¯mokÄ turėjo sumokėti 2013 m. kovo mėnesį, laikytina, kad atsakovė yra sumokėjusi įmokas iki 2014 m. liepos mėnesio.

Kadangi ieÅ¡kovė į bylÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2014 m. kovo 17 d., pripažintina, kad teismo iÅ¡vada, jog kreipimosi į teismÄ metu ieÅ¡kovė neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę, yra pagrįsta. Nustačius nurodytas aplinkybes, bylÄ nagrinėjęs teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Aplinkybė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu nemokėjo įmokų už įsigytÄ prekę, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles.

Sutarties 8.4 punkte yra įtvirtinta sutarties Å¡alies galimybė sustabdyti sutarties vykdymÄ , jei kita Å¡alis pažeidžia vienÄ ar kelias iÅ¡ sutarties sÄ lygų, todėl pripažintina, kad atsakovė, manydama, jog ieÅ¡kovė pažeidžia jos teises nesutikdama pakeisti netinkamos kokybės prekės tinkama, turėjo teisėtÄ pagrindÄ sustabdyti įmokų pagal sutart įmokėjimÄ .Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, sprendžia, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas materialinės teisės normų, reglamentuojančių vartojimo sutartis, taip pat sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, tinkamai iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , tinkamai aiÅ¡kino atsakovės sutarties egzemplioriuje esantį įraÅ¡Ä dėl mokėjimų kas mėnesį po 8,69 Eur (30 Lt) ir pagrįstai pripažino, kad Å¡iuo įraÅ¡u Å¡alys susitarė dėl kitokio dydžio įmokų kas mėnesį mokėjimo nei kad numatyta sutarties 2.3 punkte.

Todėl nustatęs, kad pagal Å¡alių susitarimÄ atsakovė įmokas yra sumokėjusi už laikotarpį, iki ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, pagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kinį dėl skolos iÅ¡ atsakovės priteisimo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymoIeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad bylÄ nagrinėjęs teismas netinkamai paskirstė Å¡alims jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantės teigimu, atmetus atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, jai nepagrįstai priteistos iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidos dėl atsakovės atstovavimo teismo posėdyje prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų palaikymo dalyje.

Byloje esantys įrodymai (b.l. 114, t. I) patvirtina, kad atsakovė už atstovavimÄ byloje savo atstovei yra sumokėjusi 57,92 Eur (200 Lt). IeÅ¡kovė neginčija Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumo ir dydžio, tačiau teigia, kad Å¡ių iÅ¡laidų dalis, tenkanti už atsakovės atstovavimÄ teismo posėdyje palaikant prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, nepagrįstai priteista atsakovei, kadangi jos pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovė nėra nurodžiusi, kokia Å¡ių atsakovės turėtų iÅ¡laidų dalis yra skirta apmokėti atstovavimo teisme iÅ¡laidas palaikant prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, tokių duomenų nėra ir byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas, nesant duomenų, kad atsakovė yra sumokėjusi advokatei už jos atstovavimÄ teisme dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, neturi pagrindo spręsti, kad bylÄ nagrinėjęs teismas bÅ«tent tokias atstovavimo iÅ¡laidas priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, jog ieÅ¡kovė tik dėl to, kad jai nebuvo pateikti su atsakovės atstovavimu bei jos turėtomis iÅ¡laidomis advokato pagalbai apmokėti susiję dokumentai, negalėjo nurodyti teismui Å¡ių duomenų.

Nurodytus duomenis patvirtinantys įrodymai yra civilinėje byloje, o bylos nagrinėjimo teismo posėdžio, vykusio 2014 m. lapkričio 25 d., metu šalys patvirtino, kad jos yra susipažinusios su visa bylos rašytine medžiaga ir garsinti jos nepageidauja, kas leidžia manyti, kad ieškovė turėjo ir galėjo, o taip pat ir buvo susipažinusi su visa bylos medžiaga, tarp jų ir duomenimis apie atsakovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, dėl ko bet kokie argumentai, kad nepateikus šių įrodymų buvo apribota ieškovės galimybė pateikti argumentus dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo, laikytini teisiškai nereikšmingais.

Nesant objektyvios galimybės nustatyti, ar atsakovė dalį iÅ¡laidų už atstovavimÄ teismo posėdyje sumokėjo kaip už atstovavimÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalyje, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ atstovaujant atsakovę teisme.Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei buvo priteistas žyminis mokestis už prieÅ¡ieÅ¡kinį. Kaip matyti iÅ¡ apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo, taip pat byloje esančios 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties (b.l. 123, t.

I) atsakovės už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėtas žyminis mokestis grÄ Å¾intas atsakovei kaip nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistam subjektui (CPK 83 str. 1 d. 1 p.) nepriteisiant jo valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės.Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies pagrįstu pripažįsta ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentÄ , kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės iÅ¡laidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å i apeliantė pagrįstai teigia, kad remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu atsakovė kaip vartotoja yra atleista tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bet ne nuo kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Tokį Å¡ios CPK normos aiÅ¡kinimÄ pateikia ir kasacinis teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014). Tačiau, įvertinusi tai, jog ginčas teisme buvo pradėtas spręsti dėl nepagrįstų ieÅ¡kovės reikalavimų, atsakovė yra garbingo amžiaus asmuo, taip pat vartotojas, teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių.

Todėl, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 5 dalimi, teisėjų kolegija iÅ¡ atsakovės procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, kurios tik nežymiai virÅ¡ija nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , nepriteisia.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimoAtmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , jai nepriteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ prašė priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , nepateikė, todėl Å¡is atsakovės praÅ¡ymas netenkinamas (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.).Dėl procesinės bylos baigtiesTeisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ palieka nepakeistÄ .

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinius skundus atmesti.Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        Raimondas Buzelis Virginija Gudynienė Algimantas Kukalis