28cfffa2-4d6e-4fdb-b73a-e8d8a0ac73e7 · Lazdijų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr         Civilinė byla Nr. 2-50-780/2016;Proceso Nr. 2-27-3-00892-2015-1;Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.10.2.1; 2.5.10.2.2; 2.5.10.2.3; 2.5.10.2.4; 2.5.10.5.2; 2.5.10.5.2.7; 3.2.6.4. LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 29 d.Lazdijai                  Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas R. Š., dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieškovei O. R. ir jos atstovui advokatui Arvydui Gudui, atsakovams A.

B. ir O. R. B. bei jų atstovui advokatui Mečilsovui NorvaiÅ¡ui, vieÅ¡ame teismo po­sėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo pagal ieÅ¡kovės O. R. ieÅ¡kinį atsakovams A. B. ir O. R. B.. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ n  u  s  t  a  t  ė : IeÅ¡kovė praÅ¡o priteis­­ti iÅ¡ atsakovų A. B. ir O. R. B. solidariai 3 015,34 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 5 pro­centų dydžio metines palÅ«­ka­nas nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki teis­mo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir byli­nė­jimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindžia Civilinio kodekso 6.267 ir 6.270 straipsniais ir tuo, kad atsakovų buliui mirtinai sužalojus jos sutuoktinį D. R. ji patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti atsakovai. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2015-09-15, anksti ryte atėjusi į savo ganyklos aptvarÄ ji rado du iÅ¡verstus aptvaro (elektrinio piemens) kuolus ir jų ganykloje buvusį nepririÅ¡tÄ bulių. Ji iÅ¡ namų pasikvietė savo sutuoktinį D. R. ir tuomet abu pamatė, kad tai kaimynų A. ir O.

B. bulius. Jo priekinės kojos nebuvo supančiotos, o trys iÅ¡ žemės iÅ¡traukti strypai, kurie smeigiami į žemę, buvo suriÅ¡ti į vienÄ visumÄ , nors turėtų bÅ«ti smeigiami visi atskirai. Be to, Å¡ie strypai buvo per trumpi, tik apie 40 cm. Jos sutuoktinis įsmeigė atsakovų buliaus strypus į žemę ten pat kur stovėjo bulius, t. y. ieÅ¡kovės ganyklos aptvare, po to įsmeigė iÅ¡verstus aptvaro (elektrinio piemens) kuolus ir išėjo iÅ¡ aptvaro. Tuo metu ieÅ¡kovė išėjo pas atsakovus pasakyti, kad jie pasiimtų savo bulių iÅ¡ jų ganyklos.

Netoli atsakovų namų ji iÅ¡girdo sutuoktinio riksmÄ , todėl pasakiusi atsakovams apie jų bulių grįžo į ganyklÄ . Pakeliui iÅ¡ savo namų pasiėmė Å¡akes ir strypÄ . Grįžusi į savo ganyklÄ pamatė, kad vėl iÅ¡versti tie patys aptvaro (elektrinio piemens) kuolai, o jos vyras gulėjo ant žemės apie 30 metrų nuo aptvaro. Jis buvo apsuktas buliaus grandine, o bulius savo galva trynė jos sutuoktinį. Ji trenkė su strypu buliui į kaktÄ ir kai Å¡is nustojo trinti jos sutuoktinį atpainiojo nuo jo grandines.

Kai atėjo atsakovas A. B. grandinę nuo savo sutuoktinio ieÅ¡kovė jau buvo atpainiojusi. Tuo metu ieÅ¡kovės bulius buvo prie jos namų, už 300-400 metrų nuo tos vietos. TÄ rytÄ jos bulius nebuvo atėjęs į ganyklÄ ir jos žentas bei kaimynas po Å¡io įvykio jį rado toje pačioje vietoje, kurioje jis buvo pririÅ¡tas iÅ¡ vakaro. Jos ir atsakovų buliai galėjo grumtis naktį, bet tai buvo toje vietoje, kur buvo pririÅ¡tas jos bulius, o ne ryte ir ne jos ganykloje. Jos bulius buvo su ragais, o atsakovų - be ragų.

Jos vyras su buliais elgtis mokėjo, nes visÄ gyvenimÄ dirbo su jais. Jis ne kartÄ mokė ir atsakovÄ kaip juos prižiÅ«rėti, bet Å¡is savo gyvulių neprižiÅ«rėjo, jie ne kartÄ buvo atitrÅ«kę. Atsakovų bulius anksčiau buvo iÅ¡trÅ«kęs, užpuolęs kaimynÄ V.. Kaimynas E. B. ir Å¡io įvykio iÅ¡vakarėse matė palaidÄ atsakovų bulių. IeÅ¡kovė dėl sutuoktinio mirties patyrė turtinę žalÄ , susijusiÄ su laidotuvių iÅ¡laidomis, ir neturtinę žalÄ dėl pablogėjusios sveikatos, iÅ¡gÄ sčio ir iÅ¡gyvenimų netekus sutuoktinio.

Dėl sutuoktinio mirties ji susirgo depresija, jÄ pradėjo kankinti nemiga ir sapnuotis koÅ¡marai naktimis, kankina migreniniai galvos skausmai. Ji vartojo ir iki Å¡iol vartoja vaistus.        Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutinka. Savo nesutikimÄ atsakovai iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis žuvo dėl savo didelio neatsargumo, nes neapdairiai pats prisiartino prie dviejų įsiaudrinusių bulių, todėl tai Å¡alina jų atsakomybę pagal Civilinio kodekso 6.267 ir 6.270 straipsnius.

Atsakovas A. B. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ vakaro savo bulių pririÅ¡o apie 400 metrų atstumu nuo kaimynų R. ganyklos aptvaro. Ä® žemę įsmeigė tris strypus. Du iÅ¡ jų buvo apie 50 cm ilgio, o trečias ilgesnis – apie 70 cm. Pripažįsta, kad visuos juos įsmeigė į vienÄ vietÄ , nors įsmeigiant visus tris atskirai ir į skirtingas vietas bÅ«tų buvę saugiau. Buliaus priekinės kojos buvo supančiotos, bet turbÅ«t per silpna virve, nes po Å¡io įvykio virvė buvo nutraukta. Ryte į jo namus atėjo ieÅ¡kovė ir pasakė, kad jo bulius atitrÅ«kęs. Jis nuėjo paskui ieÅ¡kovę ir jos ganykloje prie aptvaro pamatė savo ir ieÅ¡kovės bulius, kurie stovėjo ramiai, bet jų grandinės buvo susipynę.

Jie stovėjo maždaug už 15 metrų nuo gulinčio D. R.. Jis atpainiojo grandines ir ieškovės buliaus grandinę numetė ant žemės, o savo bulių nusivedė prie namų. Jo buliaus priekinių kojų virvė buvo nutraukta. Ieškovės buliaus priekinės kojos buvo supančiotos, bet per ilga virve. Po to jis padėjo sugauti ieškovės bulių jos žentui ir kaimynui. Jis nematė kuris bulius sužalojo D. R.. Galėjo sužaloti ir jo bulius ir D. R.. Atsakovas pripažįsta, kad jo galvijai ir anksčiau yra atitrūkę.

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad sutiktų atlyginti ieÅ¡kovei 1 500 Eur žalos.        Atsakovė O. R. B. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė į jos namus atėjo apie 5.45 val. ir riktelėjo apie bulių. Jos sutuoktinis A. B. išėjo pirmas, o ji nuėjo vėliau. Atėjusi į ieÅ¡kovės ganyklÄ ji pamatė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , prie kurios buvo ieÅ¡kovė. Kur tuo metu buvo žuvusysis ji nematė, nes buvo tamsu. Nei bulių, nei savo sutuoktinio tuo metu taip pat nematė. Kai D. R. nešė į greitosios medicinos pagalbos automobilį savo sutuoktinio ji nematė.

Kai išvažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis jos sutuoktinis iš pievų atsivedė savo bulių, kuris ėjo laisvai, kojų virvė buvo nutraukta. R. bulius buvo jos barščiuose. Jis buvo supančiotas, bet jo iš karto nepagavo, nes bijojo prie jo prieiti. Atsakovė nurodė, kad 1 500 Eur už laidotuves ji sutiktų atlyginti, bet neturtinės žalos atlyginti nesutinka.  Ieškinys tenkintinas.Byloje nustatyta, kad 2015-09-15, apie 5.30 val., pievoje, esančioje netoli ieškovės namų, atsakovams priklausantis ir atitrūkęs bei iš pririšimo vietos pabėgęs bulius sužalojo ieškovės sutuoktinį D.

R., kuris dėl kepenų deÅ¡inės skilties daugybinių plyÅ¡imų ir Å«maus vidinio nukraujavimo mirė. Nukentėjusio D. R. veiksmuose didelio neatsargumo nebuvo, todėl atsakovai, kaip naminio gyvÅ«no savininkai, privalo atlyginti ieÅ¡kovei jų gyvÅ«no padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ dėl sutuoktinio netekties. Teismo iÅ¡vados grindžiamos Å¡iais motyvais ir įrodymais.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalÄ privalo atlyginti jÄ padaręs asmuo.

Bendrosios bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos yra:

1) neteisėta veika;

2) atsiradusi žala;

3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos;

4) kaltė (Civilinio kodekso (toliau CK) 6.246–6.249 straipsniai). Tai reiÅ¡kia, kad teisę į žalos atlyginimÄ nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalÄ patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo), dėl kurios Å¡is yra kaltas ir kuri priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su padaryta žala. Tačiau tam tikrais atvejais įstatymas numato civilinę atsakomybę ir be kaltės. IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ Å¡ioje byloje kaip tik ir grindžia viena iÅ¡ tokių teisės normų – CK 6.267 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad naminių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Be to, pagal Å¡iÄ normÄ asmuo atsako ir už iÅ¡ jo pabėgusių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ .

Už naminių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ asmuo neatsako tik CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, t. y. jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Å iuo atveju atsakovai savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį kaip tik ir grindžia nukentėjusio D. R. dideliu neatsargumu, kuris, pasak jų, pasireiÅ¡kė tuo, kad jis pats neatsargiai prisiartino prie dviejų įsiaudrinusių bulių ir buvo vieno iÅ¡ jų sužalotas.Atsižvelgiant į Å¡alių nurodytus argumentus, ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje turi įrodyti atsakovų neteisėtÄ veikÄ , atsiradusiÄ Å¾alÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos, o atsakovai turi įrodyti didelį nukentėjusio neatsargumÄ . CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-14 įsakymu Nr. 10V-782 patvirtintų „GyvÅ«nų laikymo Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 58 punktas numato, kad Å«kinių gyvÅ«nų laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi Å«kiniai gyvÅ«nai neiÅ¡eitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytÄ naminių gyvÅ«nų laikytojams taikomÄ teisinį reglamentavimÄ pirmiausiai konstatuotina, kad bÅ«dami naminio gyvÅ«no savininkais atsakovai privalėjo užtikrinti kad jų laikomas bulius nepabėgtų iÅ¡ tos vietos, kurioje jie pasirinko jį laikyti, ir nepatektų į kitų asmenų naudojamas žemės valdas. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovai turėjo tinkamai ir saugiai pririÅ¡ti savo bulių arba pasirÅ«pinti kitomis priemonėmis, neleidžiančiomis jam iÅ¡eiti iÅ¡ tam tikros teritorijos ribų ir patekti į kitų asmenų naudojamas žemės valdas.

Tačiau atsakovas A. B. pats pripažino, kad įvykio iÅ¡vakarėse jam priklausančio buliaus priekinės kojos buvo supančiotos per silpna virve, o visus tris metalinius strypus, naudojamus buliui pririÅ¡ti, į žemę jis įsmeigė vienoje vietoje, bet ne į skirtingas vietas, kas bÅ«tų buvę saugiau. Todėl pripažintina, kad bÅ«tent tokie atsakovo veiksmai ir sÄ lygojo tai, kad jo bulius iÅ¡traukė strypus iÅ¡ žemės, nutraukė netinkamÄ virvę, kuria buvo suriÅ¡tos priekinės jo kojos, ir pabėgęs iÅ¡ pririÅ¡imo vietos pateko į ieÅ¡kovės ganyklos aptvarÄ .

Pažymėtina, kad liudytojas E. B. patvirtino, jog atsakovų bulius dar iÅ¡ vakaro, apie 22 val., bėgiojo laisvas, su atitrÅ«kusia grandine ir užpuolė jį bei jo paÅ¡nekovÄ . Be to, liudytojai M. L. ir K. B. taip pat patvirtino ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, kad atsakovų bulius įvykio metu buvo nesupančiotomis priekinėmis kojomis, o liudytojai K. B., D. V., D. T. ir G. N. patvirtino, kad atsakovų naminiai gyvÅ«nai ir anksčiau ne kartÄ buvo atitrÅ«kę, buvo užpuolę D. V. sutuoktinį, sužaloję D.

T. avis, sužaloję patį liudytojÄ G. N.. Liudytojas D. T. patvirtino, kad atsakovų naminiai gyvÅ«nai nuo 2010 m. nuolat prižiÅ«rimi blogai ir kiekvienÄ vasarÄ atitrÅ«ksta po 3-4 kartus. Tokie atsakovų veiksmai, pasireiÅ¡kę netinkamu ir nesaugiu savo naminio pavojingo gyvÅ«no laikymu ir nesugebėjimu užtikrinti, kad jis negalėtų vaikščioti kur nori ir nepatektų į kitų asmenų žemės valdas, pripažintini neteisėtu neveikimu, kuris yra pagrindas jų civilinei atsakomybei taikyti, jeigu pabėgęs jų naminis gyvÅ«nas padarė žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CK 6.267 straipsnio 1 dalis).IeÅ¡kovės sutuoktinio D.

R. mirties, dėl kurios ieÅ¡kovė patyrė žalos, priežastis yra nustatyta 2015-10-21 prokurorės nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-51497-15. Å iame nutarime prokurorė konstatavo, kad D. R. sužalojo atitrÅ«kęs jautis, apsukdamas jį grandine ir tempdamas, dėl ko įvyko dėl kepenų deÅ¡inės skilties daugybiniai plyÅ¡imai ir D. R. mirė nuo Å«maus vidinio nukraujavimo (b. l. 8-9). BÅ«tent tokia mirties priežastis konstatuota ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-51497-15 esančioje teismo medicinos eksperto 2015-09-15 specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 289/15(06).

Prokurorės nutarimas yra įsiteisėjęs ir yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, kuris civilinėje byloje turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (prima facie), nes yra priimtas atitinkamo valstybės pareigÅ«no, nevirÅ¡ijant jam nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 197 str. 2 d.). Tai reiÅ¡kia, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.).

Atsakovai Å¡ioje civilinėje byloje nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų minėtame prokurorės nutarime nustatytÄ D. R. mirties priežastį ir aplinkybes, todėl pripažintina, kad Å¡ioje byloje yra įrodyta, jog ieÅ¡kovės sutuoktinis mirė sužalotas atitrÅ«kusio buliaus. Nors atsakovas A. B. teigia, kad atėjęs į įvykio vietÄ netoli gulinčio D. R. rado ir savo ir ieÅ¡kovės bulius, kurie buvo susipynę grandinėmis, todėl neaiÅ¡ku kuris iÅ¡ bulių sužalojo žuvusį kaimynÄ , tačiau tokiam teiginiui pagrįsti atsakovai nepateikė jokių įrodymų.

Kad įvykio metu prie žuvusio D. R. buvo du buliai nepatvirtino nei vienas byloje apklaustas liudytojas. Šios aplinkybės nepatvirtina ir joks kitas šioje byloje esantis įrodymas. Tuo tarpu ieškovė paaiškino, kad tuo metu kai ji išėjo paraginti atsakovų pasiimti iš jos ganyklos jų bulių, jos sutuoktinis jau buvo pririšęs atsakovų bulių ir jau buvo išėjęs iš aptvaro, o jokio kito buliaus šalia nebuvo. Jos bulius buvo pririštas prie jos namų, už maždaug 400 metrų. Apklausti liudytojai K.

B. ir M. L. patvirtino, kad po D. R. sužalojimo ieškovės bulių rado prie ieškovės namų, toje pačioje vietoje, kur jis buvo pririštas iš vakaro. Jie patvirtino, kad buliaus grandinė nuo ragų buvo nutraukta, bet į žemę įsmeigti strypai su grandine buvo toje pat vietoje ir juos ištraukė M. L.. Liudytojai patvirtino, kad ieškovės bulius nebuvo nuėjęs nuo jos namų, tuo tarpu liudytojas M. L. patvirtino, kad atsakovų bulių jis matė netoli pievoje gulinčio D. R.. Šie liudytojų parodymai paneigia atsakovo A.

B. teiginius, kad du buliai Å¡alia pievoje gulinčio D. R. buvo susipynę grandinėmis, ir kad jis atpynęs ieÅ¡kovės buliaus grandinę nuo savo buliaus numetė jÄ ganykloje. Liudytojai patvirtino prieÅ¡ingas aplinkybes - nurodė, kad ieÅ¡kovės bulius ir jo grandinė su į žemę įsmeigtais strypais iÅ¡ karto po D. R. mirties buvo prie ieÅ¡kovės namų, o ne ganykloje Å¡alia D. R.. Galiausiai atsakovo teiginius apie galimÄ D. R. žūtį nuo jo paties buliaus paneigia ir pats žuvusiojo sužalojimų pobÅ«dis.

Minėtoje teismo medicinos eksperto ikiteisminiame tyrime pateiktoje specialisto išvadoje dėl D. R. mirties priežasties nėra konstatuotas nei vienas durtinio, plėštinio pobūdžio kūno sužalojimas, kuris būtų būdingas buliaus ragais padarytiems sužalojimams. Priešingai, išvadoje konstatuota, kad visi sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės bulius buvo su ragais, o atsakovų - be ragų, darytina įrodymais visiškai pagrįsta išvada, jog D.

R. buvo sužalotas bÅ«tent atsakovų buliaus, pastarajam savo galva traiÅ¡kant žuvusįjį, kaip tÄ paaiÅ¡kino ieÅ¡kovė, kuri betarpiÅ¡kai matė sutuoktinio mirtį. Nustačius, kad D. R. mirė dėl sužalojimų, kuriuos padarė atitrÅ«kęs atsakovų bulius, teismas pripažįsta, kad priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėto atsakovų neveikimo tinkamai neprižiÅ«rint savo naminio gyvÅ«no ir D. R. mirties yra įrodytas, nes D. R. mirė nuo atsakovų naminio gyvÅ«no padarytų sužalojimų.

Dėl sutuoktinio mirties ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , nes turėjo savo lėšomis jį palaidoti, be to patyrė ir sunkius neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, susirgo depresija, buvo priversta gydytis medikamentais. Kad ieÅ¡kovė dėl savo sutuoktinio mirties patyrė turtinės ir neturinės žalos iÅ¡ esmės neginčijo ir patys atsakovai, nes iÅ¡ esmės jie nesutinka tik su žalos dyžiu, bet ne su faktu, kad žala ieÅ¡kovei buvo padaryta. Atsakovai, nors ir remiasi žuvusio D. R. dideliu neatsargumu kaip jų atsakomybę Å¡alinančia aplinkybe, tačiau pripažįsta žalos padarymo faktÄ , nes nurodė, kad sutiktų atlyginti 1 500 Eur laidojimo iÅ¡laidų.

Tai reiÅ¡kia, kad ginčo dėl žalos fakto iÅ¡ esmės nėra, yra tik ginčas dėl jos dydžio ir atsakovų pareigos jÄ atlyginti. Be to, akivaizdu, kad palaidojusi savo sutuoktinį savo lėšomis ieÅ¡kovė patyrė iÅ¡laidų, kurie yra jos nuostoliai, bei patyrė emocinį sukrėtimÄ , sunkius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus dėl sveikatos pablogėjimo, kurie pripažintini neturtine žala. Žala ieÅ¡kovei buvo padaryta dėl atsakovų neteisėto neveikimo (naminio gyvÅ«no nepriežiÅ«ros), todėl priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos yra įrodytas (CK 6.247 straipsnio 1 dalis).

             CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Remiantis CPK 178 straipsniu, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).     IeÅ¡kovė turtinę žalÄ reikalauja atlyginti dėl jos turėtų iÅ¡laidų, kurios buvo susiję su sutuoktinio laidojimu.

Reikalaujamos žalos dydžiui pagrįsti ieÅ¡kovė pateikė raÅ¡ytinius įrodymus. CK 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nukentėjęs asmuo mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo iÅ¡laidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad laidojimo iÅ¡laidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo iÅ¡laidos, taip pat, kad atlyginamos tik įprastos, vidutinės, bet ne praÅ¡matnaus paminklo, tvorelės pastatymo iÅ¡laidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-160/2006).

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 3 015,34 Eur iÅ¡laidų, kurios buvo susiję su sutuoktinio laidojimu, o atsakovai mano, kad teisingas tokių iÅ¡laidų dydis yra 1 500 Eur. Esant ginčui dėl laidojimo iÅ¡laidų dydžio teismas turi nustatyti ar ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos atitinka protingumo kriterijus, ar yra įprastos, vidutinės, o ne susijusios su praÅ¡matnaus paminklo, tvorelės pastatymu. Be to, Å¡ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovė turi pagrįsti įrodymais, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atlyginamos tik tos laidojimo iÅ¡laidos, kurios yra bÅ«tinos ir kurias patvirtina ieÅ¡kovo pateikti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-160/2006). Nustatant turtinės žalos dydį visų pirma pažymėtina, kad ieÅ¡kinyje nurodydama bendrÄ turtinę žalÄ ieÅ¡kovė apsiriko įskaičiuojant į jÄ gedulingų pietų kainÄ .

Bendra gedulingų pietų kaina ieÅ¡kinyje nurodyta 980,17 Eur ir yra pagrįsta įrodymais (b. l. 20-22). Tuo pačiu ieÅ¡kinyje patikslinta, kad A. V. personalinei įmonei iÅ¡ Å¡ios sumos buvo sumokėta 765 Eur, o pati ieÅ¡kovė pirko maisto produktų už 215,17 Eur. Tačiau skaičiuojant bendrÄ visų laidotuvių iÅ¡laidų sumÄ ieÅ¡kovė per apsirikimÄ prie bendros 980,17 Eur gedulingų pietų kainos dar kartÄ pridėjo jos pačios pirktų maisto produktų kainÄ â€“ 215,17 Eur. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė vietoj 2 800,17 Eur bendros iÅ¡laidų sumos, kuri gaunasi sudėjus kiekvienÄ ieÅ¡kinyje nurodytÄ iÅ¡laidų eilutę, neteisingai suskaičiavo 3015,34 Eur sumÄ .

Tai yra akivaizdi skaičiavimo klaida, o ne nepagrįsta įrodymais reikalavimo dalis, todėl priteisdamas apsirikta suma mažesnes laidojimo iÅ¡laidas teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkinamas visiÅ¡kai. Vertinant ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti laidojimo iÅ¡laidų dydį ir jų pagrindimÄ pabrėžtina, kad ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytų ir jos apmokėtų sÄ skaitų ir kasos kvitų bendra suma yra 2 695,17 Eur (b. l. 16-24). IeÅ¡kinyje nurodytų 100 Eur iÅ¡laidų kunigui joks raÅ¡ytinis dokumentas nepatvirtina, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tikinčiųjų santykiai su bažnyčia iÅ¡ esmės reglamentuojami ne įstatymais, o papročiais ir tradicijomis (CK 1.4 straipsnio 1 dalis), pagal kuriuos už bažnytines apeigas, tame tarpe ir laidojimÄ , yra aukojamos aukos bažnyčiai, teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisi 100 Eur suma, paaukota bažnyčiai, laikytina pagrįstomis iÅ¡laidomis.

Be to, ieÅ¡kinyje apsirikta nurodant, kad Å¡arvojimo salės nuoma kainavo 50 Eur, nes pinigų priėmimo kvitas už Å¡iÄ paslaugÄ patvirtina, jog ieÅ¡kovė sumokėjo 5 eurais daugiau, t. y. 55 Eur. (b. l. 18). Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė įrodė bendrÄ 2 800,17 Eur laidojimo iÅ¡laidų sumÄ (2 695,17 Eur + 100 Eur + 5 Eur), kuri kaip minėta ir gaunasi sudėjus visas ieÅ¡kinyje nurodytas laidojimo iÅ¡laidų sumas. Vertinant laidojimo iÅ¡laidų dydį pagal CK 6.291 straipsnio 1 dalyje numatytÄ protingumo kriterijų pabrėžtina, kad visos ieÅ¡kovės iÅ¡laidos yra pagrįstos paslaugų teikėjų ir pardavėjų iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis ir jų apmokėjimÄ pagrindžiančiais dokumentais.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ių iÅ¡laidų dydis yra toks, kokios yra laidojimo paslaugų rinkos kainos, o ne toks, kurį sugalvojo ieÅ¡kovė pagal savo subjektyvų sprendimÄ palaidoti sutuoktinį bÅ«tent už tokiÄ kainÄ . Tai reiÅ¡kia, kad realios laidojimo paslaugų rinkos kainos, pagrįstos paslaugų teikėjų iÅ¡duotais apskaitos dokumentais, atitinka įstatyme įtvirtintÄ protingumo kriterijų ir teismas neturi jokio pagrindo jas mažinti. Pažymėtina, kad kapo paminklo, bortelių ir jų pastatymo iÅ¡laidos, kurios Å¡ioje byloje sudaro 1 050 Eur, pagal teismų praktikÄ , visiÅ¡kai atitinka įprastas, vidutines iÅ¡laidas ir nėra bÅ«dingos praÅ¡matnaus paminklo ir tvorelės iÅ¡laidoms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje Nr. 3K-3-160/2006 yra pripažinęs, kad net ir dvigubai didesnės (1 448 Eur už paminklÄ ir 579 Eur už kapo tvorelę, t. y. iÅ¡ viso 2 027 Eur) iÅ¡laidos atitinka protingumo kriterijų. Todėl Å¡ioje byloje teismas neturi pagrindo mažinti ieÅ¡kovės laidojimo iÅ¡laidų, pagrįstų raÅ¡ytiniais dokumentais, dėl jų neatitikimo protingumo kriterijui.           Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, reikalavimas priteisti turtinę žalÄ tenkintinas ir iÅ¡ atsakovų jai priteistina 2 800,17 Eur suma.

Nepaisant to, kad atsakovai nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ , Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas taip pat yra visiÅ¡kai pagrįstas. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės teisė reikalauti iÅ¡ atsakovų neturinės žalos atlyginimo yra numatyta įstatyme, nes neturinę žalÄ ji patyrė dėl jos sutuoktinio gyvybės atėmimo.  Byloje esantys medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad jos psichologinė sveikata dėl sutuoktinio netekties buvo sutrikdyta, jai diagnozuota depresija, skirti raminantys vaistai ir antidepresantai, padažnėjo migrenos priepuoliai, sutriko miegas, ji gydėsi pas psichiatrÄ (b. l. 25, 51, 64).

Å ie duomenys visiÅ¡kai atitinka ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus apie jos iÅ¡gyvenimus dėl sutuoktinio netekties, bei liudytojo M. L. parodymus apie tai, kad ieÅ¡kovė labai iÅ¡gyveno dėl Å¡io įvykio, sutriko jos miegas, tapo nervinga, dažniau pradėjo sirgti. Pabrėžtina, kad ieÅ¡kovė net tik turėjo iÅ¡gyventi Å¡eimos nario netektį, bet ir pati matė kaip jis buvo mirtinai sužalotas, todėl neabejotinai patyrė didelį iÅ¡gÄ stį ir emocinį sukrėtimÄ . Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad dėl atsakovų nerÅ«pestingumo tinkamai neprižiÅ«rint savo naminio gyvÅ«no ieÅ¡kovė neabejotinai patyrė sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ ir emocinę depresijÄ .

Todėl atsakovai turi pareigÄ atlyginti neturtinę žalÄ ieÅ¡kovei, kurios dydį nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vienÄ kartÄ yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymÄ lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalÄ . Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , grindžiamÄ principu, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iÅ¡ veiksnių, reikÅ¡mingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta praÅ¡oma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-394/2006, bylos Nr. 3K-3-393/2008, 3K-3-417-2013).

Todėl esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-417-2013).Nagrinėjamu atveju neturtinė žala ieÅ¡kovei padaryta jos sutuoktinio gyvybės atėmimu, o Å¡iuo teisės pažeidimu sukelti neigiami padariniai ieÅ¡kovei yra negrįžtami ir neatkuriami.

Gyvybė neabejotinai yra tas teisinis gėris, kuris yra pats svarbiausiais įstatymų saugomų vertybių sistemoje, o Å¡eimos nario netekimas negali bÅ«ti sugrÄ Å¾intas ir negali nesukelti stiprių neigiamų iÅ¡gyvenimų ieÅ¡kovei. Todėl jos praÅ¡omas priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos dydis pripažintinas visiÅ¡kai atitinkančiu teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijų. Pažymėtina, kad toks dydis neprieÅ¡tarauja ir teismų praktikai bylose dėl naminių gyvÅ«nų padarytos žalos.

Tik nedaug mažesnė, t. y. 1 500 Eur, neturtinė žala teismų praktikoje priteisima už naminių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ Å¾mogaus sveikatai, kuri net nesukelia ilgalaikių ir sunkių neigiamų pasekmių (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 2A-2513-343/2015,Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2A-1729-798/2015). Todėl ieÅ¡kovės reikalaujama 2 000 Eur neturtinė žala už jos sutuoktinio gyvybės atėmimÄ yra visiÅ¡kai adekvati, teisinga, protinga ir nėra per didelė. Turtinė ir neturtinė žala ieÅ¡kovei priteistina solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų, nes žalÄ padarė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis naminis gyvÅ«nas, už kurio netinkamÄ priežiÅ«rÄ ir laikymÄ vienodai atsako abu savininkai (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ä®statymas numato, kad bendros sutuoktinių prievolės vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis), o CK 6.6 straipsnio 3 dalis nustatyto bendrÄ jÄ solidariosios atsakomybės prezumpcijÄ kai prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Å iuo atveju abu atsakovai turėjo pareigÄ užtikrinti, kad jų naminis gyvÅ«nas nepabėgtų ir nepadarytų žalos ir nei vienas iÅ¡ jų Å¡ios pareigos tinkamai neįvykdė, todėl pripažintina, kad žala padaryta jų abiejų neveikimu ir jÄ atlyginti jie turi solidariai.

Atleisti atsakovus nuo atsakomybės dėl jų manymu didelio nukentėjusio D. R. neatsargumo nėra jokio pagrindo, nes atsakovai Å¡ios aplinkybės neįrodė. Pabrėžtina, kad CK 6.267 straipsnio 1 dalis ir 6.270 straipsnio 1 dalis pareigÄ Ä¯rodyti nukentėjusio asmens didelį neatsargumÄ numato naminio gyvÅ«no savininkui, tačiau atsakovai, be paties A. B. subjektyvių paaiÅ¡kinimų, Å¡iai aplinkybei pagrįsti nepateikė nei vieno įrodymo. Jie iÅ¡ viso byloje nepateikė nei vieno savo įrodymo, o atsikirtimus į ieÅ¡kinį grindžia tik savo nesutikimu ir savo paaiÅ¡kinimais, kurie prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimams, visų liudytojų parodymams ir kitiems raÅ¡ytiniams įrodymams.

Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad įvykio metu Å¡alia žuvusio D. R. buvo ne vienas atsakovų bulius, o du buliai, kaip teigia atsakovas. Jo paaiÅ¡kinimus, kad jis pats atriÅ¡o susipainiojusiÄ ieÅ¡kovės buliaus grandinę nuo savo buliaus ir numetė jÄ ganykloje paneigė ne tik ieÅ¡kovė, bet liudytojai K. B. bei M. L.. Jie patvirtino ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, kad ieÅ¡kovės buliaus grandinė buvo prie ieÅ¡kovės namų su į žemę įsmeigtais strypais, toje pačioje vietoje, kur iÅ¡ vakaro jÄ Ä¯smeigė žuvęs D.

R., o ne ganykloje, kurioje jis žuvo. Todėl atsakovas A. B. negalėjo ganykloje nuo savo buliaus atpainioti ir ganykloje numesti ieÅ¡kovės buliaus grandinės. Tai reiÅ¡kia, kad du buliai ganykloje tÄ rytÄ nebuvo susipynę, o žuvęs D. R. nebuvo priėjęs prie dviejų įsiaudrinusių bulių. Pabrėžtina, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovas A. B. iÅ¡ viso nenurodė, kad matė du grandinėmis susipynusius bulius, nes iÅ¡ jo apklausos protokole užfiksuotų jo parodymų (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 26-28) matyti, kad jis tik spėja, jog D.

R. galėjo bandyti atriÅ¡ti susipynusius bulius, nes pats to nematė. Tuo tarpu Å¡ioje byloje atsakovas Å¡iÄ aplinkybę pateikia jau ne kaip spėjimÄ , o kaip tiesiogiai jo paties matytÄ aplinkybę. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovo paaiÅ¡kinimų ne tik nepatvirtina jokie kiti įrodymai, bet ir į tai, kad Å¡ie jo paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja jo paties parodymams ikiteisminiame tyrime, teismas jo paaiÅ¡kinimus atmeta kaip akivaizdų teismo klaidinimÄ ir bandymÄ iÅ¡vengti atsakomybės. Nustačius, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis mirė nuo buliaus padarytų sužalojimų, o Å¡alia žuvusiojo D.

R. buvo tik atsakovų bulius, kuris nebuvo supančiotomis kojomis ir galėjo laisvai vaikščioti, nėra jokio pagrindo abejoti, kad žuvusysis žuvo būtent nuo atsakovų, o ne nuo savo paties naminio gyvūno.Atsakovų argumentas, kad D. R. elgesys laikytinas dideliu neatsargumu dėl to, kad jis artinosi prie svetimo buliaus yra nepagrįstas, nes atsakovai neįrodė, kad ieškovės sutuoktinis prisiartino prie atsakovų buliaus tuo metu, kai šis elgėsi pavojingai. Priešingai, ieškovė paaiškino, kad jos sutuoktinis įsmeigė į žemę atsakovų buliaus grandinės strypus toje vietoje, kurioje bulius ir stovėjo, o po to, atstatęs buliaus nugriautus aptvaro (elektrinio piemens) kuolus, išėjo iš aptvaro.

Taigi, akivaizdu, kad D. R. svetimo buliaus niekur nevedė, prie jo betarpiÅ¡kai nesilietė, pririÅ¡o jį ten, kur jis ir stovėjo, ir iÅ¡ viso jau buvo išėjęs iÅ¡ aptvaro, kuriame gyvÅ«nas buvo, po to, kai jį pririÅ¡o. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis bandė pririÅ¡ti, vesti ar atlikti kitus veiksmus su atsakovų buliumi tuo metu, kai gyvÅ«nas buvo įsiaudrinęs ir pavojingas. Be to, žuvusysis visÄ gyvenimÄ dirbo su tokiais naminiais gyvÅ«nais, o liudytojai patvirtino, kad savo gyvÅ«nus jis prižiÅ«rėjo tinkamai ir elgtis su jais mokėjo.

Todėl jokio neatsargaus, o juo labiau labai neatsargaus D. R. elgesio su atsakovų buliumi atsakovai neįrodė. Tai reiÅ¡kia, kad nėra CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo atleisti atsakovus nuo atsakomybės už jų naminio gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ .  Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Todėl patenkinus ieÅ¡kinį ir sprendimÄ priėmus ieÅ¡kovės naudai, bylinėjimosi iÅ¡laidas ji turi teisę prisiteisti iÅ¡ atsakovų.IeÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias ieÅ¡kinyje ji praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų, sudaro: 150,46 Eur žyminis mokestis (b. l. 2), 1 200 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai už ieÅ¡kinio parengimÄ , atstovavimÄ teisme bei teisines konsultacijas (b. l.

52) ir 127 Eur už antstolio paslaugas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių Å¡ioje byloje (b. l. 53). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės atstovas surašė ieÅ¡kinį, teikė patarimus ir atstovavo ieÅ¡kovę dviejuose teismo posėdžiuose, kurie užtruko iÅ¡ viso 5 val. 40 min. (b. l. 54, 74), pripažintina, kad 1 200 Eur dydžio ieÅ¡kovės advokatui sumokėtas honoraras nevirÅ¡ija Teisingumo ministro patvirtintų civilinėse bylose priteistinų užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalių dydžių.

Pagal 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos) 7 ir 8.2, punktus, už ieÅ¡kinio parengimÄ ieÅ¡kovei gali bÅ«ti priteisiama maksimali 1 784,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (713,90 Eur x 2,5 koeficientas). P. R. 7 ir 8.19 punktus, maksimalus priteistino užmokesčio už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme dydis Å¡iuo metu yra 73,51 Eur (735,1 x 0,1).

R. R. 9 punktu, už teismo posėdžiuose ieÅ¡kovės advokato užtruktas 5 val. 40 min. turi bÅ«ti priteisiama kaip už 6 valandas atstovavimo teisme. Tai reiÅ¡kia, kad už 6 advokato atstovavimo teisme valandas ieÅ¡kovei gali bÅ«ti priteisiama maksimali 441,06 Eur suma (73,51 Eur x 6 val.). Taigi, iÅ¡ viso maksimali ieÅ¡kovei priteistina suma už advokato pagalbÄ Å¡ioje byloje gali sudaryti 2 225,81 Eur (1 784,75 Eur + 441,06 Eur). Akivaizdu, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 1 200 Eur dydžio suma iÅ¡ galimos maksimalios 2 225,81 Eur sumos, visiÅ¡kai atitinka Rekomendacijose nustatytus priteistinų iÅ¡laidų dydžius ir kriterijus, nes yra beveik du kartus mažesnė už galimÄ priteisti sumÄ .

Todėl patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos jai iÅ¡ atsakovų. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteistinos ir 127 Eur iÅ¡laidos už antstolio paslaugas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių Å¡ioje byloje, nes jos buvo bÅ«tinos ir yra pagrįstos pateiktu kasos pajamų orderiu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat ieÅ¡kovei priteistinas žyminis mokestis iÅ¡ atsakovų, tačiau jis sumažintinas, kadangi ieÅ¡kovė, dėl apsirikimo blogai suskaičiavusi turtinės žalos dydį ir bendrÄ ieÅ¡kinio kainÄ , sumokėjo per daug žyminio mokesčio.

IeÅ¡kovei priteisiama bendra 4 800,17 Eur turtinės ir neturtinės žalos suma, už kuriÄ paduodant ieÅ¡kinį ji turėjo mokėti 144 Eur žyminio mokesčio. Todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovų. Tuo tarpu likusi 6,46 Eur suma (150,46 Eur -144 Eur) grÄ Å¾intina ieÅ¡kovei kaip žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). JÄ grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija. Viso, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteistina 1 471 Eur (1 200 Eur + 127 Eur + 144 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios iÅ¡ atsakovų priteistinos solidariai, nes prievolės, susijusios su teismo iÅ¡laidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu, vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Be to, kaip minėta, jų prievolė atlyginti žalÄ taip pat yra solidari, todėl ir bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovai privalo atlyginti solidariai.          IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iÅ¡ atsakovų neiÅ¡ieÅ¡kotinos, nes jos nevirÅ¡ija minimalios iÅ¡ieÅ¡kotinos Å¡ių iÅ¡laidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Įstatymas numato, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis), todėl Å¡ioje byloje taikytas atsakovų turto areÅ¡tas paliekamas galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.             Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teisėjas n u s p r e n d ė:

IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovei O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai  2 800,17 Eur (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų 17 centų) turtinės žalos, 2 000 Eur (du tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos, 5 pro­centus metinių palÅ«­ka­nų nuo priteistos 4 800,17 Eur (keturių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų eurų 17 centų) sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2015 m. gruodžio 4 d., iki teis­mo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir 1 471 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) byli­nė­jimosi iÅ¡laidų.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) dalį žyminio mokesčio - 6,46 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 46 centus), sumokėto 2015 m. gruodžio 1 d. UAB „Medicinos bankas“ Lazdijų skyriuje (operacijos eilės numeris 387834). Žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi Å¡iuo teismo sprendimu.  Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę - atsakovams A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir O.

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo ir kilno­ja­mo­jo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba tre­Äiuo­sius asmenis, areÅ¡tÄ 5 015,34 Eur (penkių tÅ«kstančių penkiolikos eurų 34 ct) sumai, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ .

 Teisėjas                                                                                                        Ramūnas Šarka