2021-03-24 Nr. AB-5884-3-64-3-01338-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-169-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01338-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas G. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovas), 4 550 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. vasario 13 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. jam nebuvo užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais įrenginiais. Teigė, kad visose kamerose sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m aukščio sienele, o įrengta užuolaida neatlieka tiesioginių savo funkcijų, nes nedengia duryse esančio langelio, per kurį pareigūnai stebi nuteistuosius (suimtuosius).

3. Pareiškėjas rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis. Nurodė, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nervinę įtampą, stresą (CK 6.250 str.), t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovo.

4. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atsiliepimą papildomai nurodė kiek dienų buvo konkrečioje kameroje, kokia sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija kiekvienoje kameroje ir kuriose kamerose yra užuolaidos ar durys. Pažymėjo, kad Šiaulių TI buvo nuo 2016 m. gruodžio 26 d., o ne nuo 2017 m. sausio 3 d., kaip nurodė atsakovo atstovas.

5. Atsakovo atstovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2016 m. gruodžio 26 d. iki 2018 m. kovo 23 d. buvo laikomas šiose kamerose: kameroje Nr. 19, kurioje buvo 1–3 asmenys, asmeniui teko nuo 4,4 kv. m iki 8,81 kv. m ploto; kameroje Nr. 101, kurioje buvo laikomi 3–5 asmenys, vienam asmeniui teko nuo 6,08 kv. m iki 3,65 kv. m ploto; kameroje Nr. 64, kurioje buvo laikomi 2–6 asmenys, vienam asmeniui teko nuo 11,2 kv. m iki 3,72 kv. m ploto; kameroje Nr. 18, kurioje buvo laikomi 5 asmenys, vienam asmeniui teko 3,71 kv. m ploto; kameroje Nr. 45, kurioje buvo laikomi 2–5 asmenys, vienam asmeniui teko nuo 9,24 kv. m iki 3,69 kv. m ploto; kameroje Nr. 67, kurioje buvo laikomi 1–6 asmenys, vienam asmeniui teko nuo 23 kv. m iki 3,84 kv. m ploto; kameroje Nr. 65, kurioje buvo laikomi 2–6 asmenys, vienam asmeniui teko nuo 11,3 kv. m iki 3,77 kv. m ploto; kameroje Nr. 57, kurioje buvo laikomi 3–5 asmenys, vienam asmeniui teko nuo 6,66 kv. m iki 4 kv. m ploto; kameroje Nr. 26, kurioje buvo laikomi 2–4 asmenys, vienam asmeniui teko nuo 8,48 kv. m iki 4,24 kv. m ploto; kameroje Nr. 41, kurioje buvo laikomi 3–6 asmenys, vienam asmeniui teko nuo 7,7 kv. m iki 3,85 kv. m ploto. Taigi pareiškėjo teisė į vienam asmeniui tenkantį kameros plotą nebuvo pažeista.

7. Atsakovo atstovas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su privatumo neužtikrinimu, pažymėjo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, jog nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas. Ši taisyklių nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Pažymėjo, kad sanitarinis mazgas kamerose atitvertas iš visų keturių pusių, tai patvirtina nuotraukos.

8. Nurodė, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš lentelėje pateiktų duomenų apie sanitarinių mazgų zonas, jų aukštis yra didesnis nei 1,5 m. Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą. Pažymėjo, kad jokių duomenų apie tai, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu, nėra.

9. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad CK 1.138 straipsnyje pateiktas nebaigtinis sąrašas asmens teisių gynimo būdų. EŽTT ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėję, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kurią grindžia tuo, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, t. y. visose kamerose sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m aukščio sienele, o įrengta užuolaida neatlieka tiesioginių savo funkcijų, nes nedengia duryse esančio langelio, per kurį pareigūnai stebi nuteistuosius (suimtuosius).

12. Teismas nustatė, kad iš Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. pažyma Nr. 60/09-30505 „Dėl G. A.“ matyti, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo nuo 2016 m. gruodžio 26 d. iki 2017 m. sausio 3 d. (8 dienos), iš 2019 m. liepos 2 d. pažymos Nr. 60/09-23847 „Dėl G. A.“ nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2018 m. kovo 23 d. (445 dienos). Taigi pareiškėjas nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Šiaulių TI 453 dienas. Teismas nurodė, kad pagal pareiškėjo apibrėžtas skundo nagrinėjimo ribas, jis skundžia tik kamerose esančių sanitarinių mazgų sienelių aukštį ir tai, jog pareigūnai galėjo jį sanitariniame mazge matyti per kamerų durų langelį.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog Šiaulių TI kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių.

14. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad kamerose Nr. 19, 64, 18, 67, 65, 57, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai mazgai atitverti OSB plokštėmis, kurių aukštis nuo 1,80 m iki 2,40 m, kamerose Nr. 101, 45, 26, 41 atitvarinė konstrukcija yra mūrinė, kurios aukštis yra nuo 2,30 m iki 2,32 m. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas.

15. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas pažymėjo, kad sanitariniai mazgai kamerose, įėjimai į juos yra atitverti durimis arba nepermatoma užuolaida (iš storos spalvotos polietileno plėvelės), kurių aukštis yra virš 1,50 m, nei vienas sanitarinis mazgas nėra prieš kamerų duryse esantį langelį, per kurį pareigūnai stebi nuteistuosius (suimtuosius). Iš kamerų fotonuotraukų matyti, kad įėjimai į sanitarinius mazgus yra iš šono arba nuo durų priešingos pusės, todėl teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas paneigė pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl privatumo neužtikrinimo, t. y. tiek dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo sienelių aukščio, tiek dėl to, jog pareigūnai jį gali matyti per duryse esantį langelį. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais nebuvo pažeista. Pažymėjo, kad kitų konkrečių ir detalių argumentų dėl privatumo pažeidimo pareiškėjas nenurodė.

16. Teismas taip pat nurodė, kad iš Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2019 m. birželio 26 d. pažymos Nr. 61/04-1676 „Dėl G. A.“ ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. pažymos Nr. 61/04-2214 „Dėl G. A.“ matyti, jog pareiškėjas dėl skunde nagrinėjamų aplinkybių į Šiaulių TI direktorių su skundais ar prašymais nesikreipė. Įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl Šiaulių TI sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus. Nenustatęs vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Atsakovo atstovui nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jei turėtų būti laikomi nustatytais.

19. Pareiškėjas, remdamasis EŽTT, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, teigia, kad sanitarinis mazgas kamerose nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, todėl jis yra matomas kitiems kameroje esantiems asmenims, taip pat ir pareigūnams, kadangi sanitarinį mazgą atskiriantis audeklas (užuolaida) negali būti laikoma tinkamu sanitarinio mazgo atskyrimu nuo gyvenamojo ploto.

20. Akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tardymo izoliatoriaus kameros sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo atskyrimu ir privatumo užtikrinimu.

21. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju buvo pažeista jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, todėl prašo pakartotinai atlikti įrodymų tyrimą ir jo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas papildomai pateiktame pareiškime dėl atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su atsiliepime išdėstytais argumentais ir prašo jo skundą tenkinti, priteisti neturtinę žalą pinigais.

23. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

24. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė. Teismas išsamiai ištyrė pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių nenurodė, tik pakartojo skunde išdėstytas aplinkybes. Tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 25. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. vasario 13 d. neužtikrinant privatumo naudotis sanitariniais įrenginiais, atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu aspektu, t. y. dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu, nenustatęs Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo skundo teiginių, todėl jie turėjo būti vertinami kaip įrodyti, atitinkamai pareiškėjo skundas tenkintas.

28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų.

29. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

30. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinių skundų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms bei įrodymų vertinimui. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo pateiktus su nagrinėjamu klausimu susijusius įrodymus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo byloje pateiktais įrodymais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

32. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sanitarinių mazgų įrengimas kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos taip, jog naudojantis sanitariniais įrenginiais, pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad sanitariniai mazgai nuo bendros kameros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, kuri yra žymiai aukštesnė nei 1,5 m, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų pusių, todėl nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai bei kamerų fotonuotraukos. Taigi sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas pakankamai, kad užtikrintų pareiškėjo privatumą, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pagrįstai sprendė, jog Šiaulių TI pareiškėjo teisių nagrinėjamu aspektu nepažeidė.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2345-442/2016, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018 ir kt.).

34. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vertinti, kad pareiškėjo teisė naudojantis sanitariniais įrenginiais, esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir tai patvirtinantiems įrodymams, t. y., jog sanitarinis mazgas nuo kameros gyvenamojo ploto iš visų pusių atitvertas OSB plokšte, kurios aukštis nuo 1,80 m iki 2,40 m, ar mūrine sienele, kurios aukštis – 2,30–2,32 m, taip pat durimis ir užuolaida, buvo pažeista.

35. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jo laikymo sąlygų gyvenamosiose kamerose vertinimu, kiek tai susiję su privatumo pažeidimu, tačiau nepateikia jokių argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramutė Ruškytė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė